Atos 10
Kotira Uva (TBG) vs NVT
1 Sisariaini vaiinti vovano vaura. Vira autu Koniriasiva ˻viva kia Iutaa vaiinti vairaitiro,˼ viva Romeni vaiintivano vaiharo 100 iqoka vaiintiqaa raqiki vaumanta vi vaiintinavuka Itari vataihai anumantara ti, vikara Itarihainaaka iqoka vaiintive tura.
1 Morava em Cesareia um oficial do exército romano chamado Cornélio, capitão do Regimento Italiano.
2 Koniriasiva Kotira aare vau vaiintiva vaiharo nai naata vaintairavata Kotira autu tuahereha vaura. Viva Iutaa vaiinti nahentinavu vehi vauka parumakeharo nimiqiro viharo Kotira enena aaramaqiro vi vaura.
2 Era um homem devoto e temente a Deus, como era também toda a sua família. Dava aos pobres esmolas generosas e sempre orava ao Senhor.
3 Ho vo enta eronaini kuari avuvano 3 kiroki quvaro Koniriasiva qaqi vaiharo taira voqaara tavero. Taveharoma viva kankoma kero tavovaro Kotiva atito enseliva oriqetero virara tiharo, Koniriasio, tiro. Tuvaro viva enseli aatu qeteharo
3 Certa tarde, por volta das três horas, teve uma visão na qual viu um anjo de Deus vir em sua direção e dizer: “Cornélio!”.
4 vira taveharo tiharo, Noravauvo, nanave? tuvaro enseli viva tiharo, Are Kotira aaraana uvarave, are vehi vaiinti nahenti kahaqi varianarave, Kotiva mintianarara ariara iriharo quaheharoma vaivo.
4 Temeroso, Cornélio olhou fixamente para o anjo e perguntou: “Que é, senhor?”. E o anjo respondeu: “Suas orações e esmolas subiram até Deus, e ele as guarda na memória.
5 Ho vaiintinavu nititaira vika Jopaqihai vaiinti vo, vira autu Saimoni Pitaara oru vitake aniate.
5 Agora, envie alguns homens a Jope e mande buscar Simão, também chamado Pedro.
6 Pitaava vaiinti vontiro vaivo. Vi vaiintiva Saimoniva purumakau pahaqohairo kaiqa vare vaiva, viva nai naavuqi vetara nora varuva auvahini vaivo, tiro.
6 Ele está hospedado com Simão, um homem que trabalha com couro e mora à beira do mar”.
7 Minti tivakero enselivano vuvaro Koniriasiva viva tuntema kero, nai naavuqi kaiqa varo vaiintitanta naarama kero iqoka vaiinti vo, viva Kotira aare vau vaiintira nai kahaqi vau vaiintira viravata aarama kora.
7 Assim que o anjo foi embora, Cornélio chamou dois servos de sua casa e um soldado devoto de seu grupo de auxiliares.
8 Koniriasiva vi vaiintinavuka naarama kero vaaka taira voqaara tavorara vinavuka tiva nimiro ho vinavuka Jopaini nititora.
8 Ele lhes contou o que havia acontecido e os enviou a Jope.
9 Nititomanta vinavuka vivi, vira qararaa aarana vi vauvaro Jopa vatukavano aumanto vauvaro Pitaava Jopaini vaiharo kuari avu qiataqaa uri vuvaro viva Kotira aarareva naavu qiata tanuqira vaarirero vaura.
9 No dia seguinte, quando os mensageiros de Cornélio se aproximavam da cidade, Pedro subiu ao terraço para orar. Era cerca de meio-dia,
10 Mini vaiharo karara antuqa aruvaro viva kara qera iainara veka vaiharo Pitaavavata qaqi vaiharo taira voqaara tavero.
10 e ele estava com fome. Enquanto a refeição era preparada, entrou num êxtase.
11 Pitaava taira voqaara tavovaro naaruvavano qantua vuvaro viraqihairo tavunauta, taari voqaara hini viti hini viti tota varero tuvuqata tuvuqata tiro tuvurora.
11 Viu o céu aberto e algo semelhante a um grande lençol ser baixado por suas quatro pontas.
12 Tavuna virauta tuta tutamaqiro tuvuvaro Pitaava tavovaro tavuna vi kanta vo aantau vo aantau vahi vaura. Quarave, memaruve, uvirive, vi haikava vi haikava tavuna vi kanta vauvaro
12 No lençol havia toda espécie de animais, répteis e aves.
13 uvavano Pitaarara tiharo, Ho himpira vi haikara vi haikara arukera naane, tiro.
13 Então uma voz lhe disse: “Levante-se, Pedro; mate e coma”.
14 Minti tuvaro Pitaava aqao tiro, Noravauvo, kiave. Te tentanavu maara okarara irihama vi haikarara qora haikave tivakeha kia nauna haikarave, tiro.
14 “De modo nenhum, Senhor!”, respondeu Pedro. “Jamais comi coisa alguma que fosse considerada impura e imprópria.”
15 Minti tuvaro uvavano qaiqaa tiharo, Kotiva koqe haikave tina haikara, kia are virara qora haikave tiane, tiro.
15 Mas a voz falou novamente: “Não chame de impuro o que Deus purificou”.
16 Tuvaro Pitaava vohaa taira voqaara viraqai taaramo tataa tavovaro viraqaahairo tavunautavano tuvurantero naaruvaini vura.
16 A mesma visão se repetiu três vezes. Então, subitamente, o lençol foi recolhido ao céu.
17 Mini vuvaro Pitaava taira voqaara tavora vira okarara aato tara iharo vaumanta Koniriasiva nitito vaiintinavuka vi vatukara mini anire Saimonira naavu rantake oru vi naavura qentiana vaiha
17 Pedro ficou perplexo, pensando em qual seria o significado da visão. Nesse momento, os homens que Cornélio tinha enviado encontraram a casa de Simão. Eles se aproximaram do portão
18 aareha tiha, Saimoniva vira autu vo Pitaarave tiava, maa naavuraqie vaivo? ti.
18 e perguntaram se estava hospedado ali Simão, também chamado Pedro.
19 Ho minti tuvaro Pitaava naavu qiataqaa vaiharo viva taira voqaara tavorara aato tara iharo vauvaro Kotira Maraquravano vira tiva amiro tiharo, Tavaane, vaiinti taaramonavu ai rantareka vetaihai aniavo.
19 Enquanto Pedro ainda refletia sobre a visão, o Espírito lhe disse: “Três homens vieram procurá-lo.
20 Ho himpira otu vinavuka ntita kera kia qetaraitira, vinavuka hampata qaqi vuane. Tema vinavuka vetaihai maini nititauramanta ai vitareka aniavo, tiro.
20 Levante-se, desça e vá encontrar-se com eles. Não hesite em acompanhá-los, pois eu os enviei”.
21 Minti tuvaro Pitaava vi vaiintinavuka ani vaunaini oturero tiharo, Nenavu rante varia vaiintika te maa vikave. Nenavu nanarae maini aniavo? tiro.
21 Pedro desceu e disse aos homens: “Eu sou quem vocês procuram. Por que vieram?”.
22 Tumanta vinavuka tiha, Vetaini vaiinti vo Koniriasiva, viva 100 iqoka vaiintiqaa raqiki vaivave. Viva avuqavu ni vai vaiintiva Kotira autuqai tuahere vaivave. Mintimanta ekaa Iutaa vaiinti virara koqe vaiintive ti variarave. Ho vi vaiintiva tinavu maini tititaimanta anuro. Koniriasiva vaivaro Kotiva atitaiva enselivano tuvurero vira tiva amiro tiharo, Are Pitaara aarairaro viva ai naavuqi ani vairara are vira uva iriane, tirave. ˻Minti tivakero enselivano vivaro Koniriasiva tinavu maini tititaimanta anuro˼, ti.
22 Eles responderam: “Cornélio, um oficial romano, nos enviou. Ele é um homem devoto e temente a Deus, respeitado por todos os judeus. Um santo anjo o instruiu a chamar o senhor à casa dele para que ele ouça sua mensagem”.
23 Vinavuka minti tuvaro Pitaava tiharo, Ho maaqi ti hampata vaitaiqe huranavu vuare, tiro. Tivake vaite vira qararaa Pitaava himpiro vinavuka hampata vumanta Ihura vainti vonavu Jopaihainaakavata Pitaara vataake vura.
23 Então Pedro convidou os homens para se hospedarem ali aquela noite. No dia seguinte, foi com eles, acompanhado de alguns irmãos de Jope.
24 Pitaava vinavuka hampata oru viro aarana vaitero vira qararaa viva vetara Sisariaini orurero tavovaro Koniriasiva vira veka vaiharo nai navunaakavata nai tontinavuvata naaromanta vikavata Pitaara veka vaura.
24 Chegaram a Cesareia no dia seguinte. Cornélio os esperava e havia reunido seus parentes e amigos íntimos.
25 Vika vira veka vauvaro Pitaava orurero naavuqi oriqetovaro Koniriasiva oru vira vitakero vira avuqaa hiqiri viro vataini vaiharo Pitaara autu tuahere vaura.
25 Quando Pedro chegou à casa, Cornélio veio ao seu encontro e prostrou-se diante dele, adorando-o.
26 Viva Pitaara autu tuahere vauvaro Pitaava tiharo, Aqao, kia ti hutu tuaheraane, tivakero Koniriasira vara himpimakero vira tiva amiro tiharo, Himpira variane. Kia te variqavauve. Te qaqi vaiintima vauro, tiro.
26 Mas Pedro o levantou e disse: “Fique de pé! Eu sou apenas um homem como você”.
27 Ho Pitaava Koniriasikantiro uva tivaqiro viharo naavuqi oriqetero tavomanta airi vaiinti nahenti naavu viraqi vauvaro
27 Os dois conversaram e depois entraram na casa, onde muitos outros estavam reunidos.
28 Pitaava vikara tiharo, Nenavu iriarave. Tenavu Iutaa vatanaaka vauraro tinavu uva maara okaravano qioqama taimanta kia tenavu vo vatanaaka hampata variqi vi vaunarave. Kia vika naavuqivata oriqete vaunarave. Tenavu tiha, Vika vaaqu okaravano tinavu ravaaqavu kairaqe tenavu kia koqemavi variarorave, tiha tenavu tentanavuqai variqi vi vaunarave. Ho tinavu Iutaa maara okaravano mintima qioqama taivaro, viraqaahairo Kotiva vo okara tairaqaahairo ti humiqaivaro ti aatovano kenko timanta te irunarave. Kotiva kia vo vatanaakara qora vatanaakave timanta tevano vikara qora vatanaakave tiarorave. Hauri te tiha, Vo vatanaaka hampata variainaraqaahairo vo haikavano ti qoraiqama timitaanarove, tiarorave.
28 Pedro lhes disse: “Vocês sabem que nossas leis proíbem que um judeu entre num lar gentio como este ou se associe com os gentios. No entanto, Deus me mostrou que não devo mais considerar ninguém impuro ou impróprio.
29 Kotiva mintima kero ti tiva timimanta viraqaahai ne vo vatanaaka ti haaraamanta kia te taara aato iriha mini vairaiti, te vaakama ne ianaini anunarave. Ho nana haikarae ne ti haaraavo? Ne tiqe iriare, tiro.
29 Por isso, vim assim que fui chamado, sem levantar objeções. Agora digam por que vocês mandaram me buscar”.
30 Pitaava minti tuvaro Koniriasiva vira tiva amiro tiharo, Tuvana taara enta aitarovaro maa kuari avuraqaa 3 kiroki eronaini te tenta naavuqi vaiha Kotira aare variavauraro vaakama ti tivuqaa vaiinti vovano qovarama viro himpiro vaurave. Vira utavaaqavano takuqiro vauva
30 Cornélio respondeu: “Quatro dias atrás, eu estava orando em casa por volta deste mesmo horário, às três da tarde. De repente, um homem vestido com roupas resplandecentes apareceu diante de mim.
31 viva tiriara tiharo, Koniriasio, are Kotira aare variana uvarave, are vehi vaiinti nahenti kahaqi varianarave, Kotiva virara iriharo ariara quaheharoma vaivo.
31 Ele me disse: ‘Cornélio, Deus ouviu sua oração e se lembrou de suas esmolas.
32 Ho vaiinti vonavu vetara Jopaini nititaira vinavuka vaiinti vo, vira autu Saimoni Pitaara oru vita vare maini aniate. Pitaava vaiinti vontiro vaivaro vi vaiintira autu Saimonirave. Viva purumakau pahaqohairo kaiqa vare vaiva vaivaro vira naavuvano nora varuva namari auvahini vaivo, turave.
32 Agora, envie mensageiros a Jope e mande buscar Simão, também chamado Pedro. Ele está hospedado na casa de Simão, um homem que trabalha com couro e mora à beira do mar’.
33 Enseli viva minti tivera te tota oru ai vita kaate ti vaiintinavu nititauro. Te vinavuka nititauramanta oru vuavarama are tiriarao tira anira iarao. Ho Kotiva tave vaimanta tenavu maaqi ruvaaqumavi vauro. Ho Noravano ariara vika maa uvara tiva nimiane ti uvara are vi uvara tinavu tiva timiraqe tenavu iriare. Tenavu ai vekama vauro, tiro.
33 Assim, mandei buscá-lo de imediato, e foi bom que tenha vindo. Agora estamos todos aqui, esperando diante de Deus para ouvir a mensagem que o Senhor mandou que você nos trouxesse”.
34 Koniriasiva minti tuvaro Pitaava tiharo, ˻Te tuvana taira voqaara tavaunaraqaahairo˼ vate ti aato kenko timanta te iruraro Kotiva kia vi vatanaa vi vatanaaka okarara noraiqaakero iri vairave.
34 Então Pedro respondeu: “Vejo claramente que Deus não mostra nenhum favoritismo.
35 Ho nai ta vatanaavave vira uva iriqiro viharo avuqavu nira vaiintiva vairaro Kotiva vi vaiintirara noraiqaakero iriharo virara quaheharo varianarove.
35 Em todas as nações ele aceita aqueles que o temem e fazem o que é certo.
36 Ho Kotiva Ihu Karaitira atitovaro viva tenavu Iutaa vatanaakave, Isareri vatanaakave, vaunanaini ani variqiro viharo Kotira koqe vakaaka vaiinti nahenti maateraiqiha variate ti uvara viva tinavu tiva timurave. Ihu Karaitiva ekaa vaiinti nahenti vika Nora Vaiintivano, vivama vi uvara tinavu tiva timimanta tenavu irunarave.
36 Esta é a mensagem de boas-novas para o povo de Israel: Há paz com Deus por meio de Jesus Cristo, que é Senhor de todos.
37 Nenavuvata vi uvara iriarave. Vi uvava maantimama vaivo: Hoqarero Ioniva vaiinti nahenti namari nimiharoma Kotira uva vika tiva nimuvaro viraqaahairo Ihuva Karirini nai kaiqa hoqarama tero nora kaiqa varaqiro viro Iutiainivata vi kaiqara varaqiro vurave.
37 Vocês sabem o que aconteceu em toda a Judeia, começando na Galileia, depois do batismo que João proclamou.
38 Kotiva noraiqamako vaiintiva Ihuva Nasaretihainaava vauvaro Kotira Maraquravano vira kempukaiqama kovaro viva vi aniharo vaiinti nahenti nihavuka koqema nimitaqiro vurave. Kotiva vira kahaqi vauvarora tiro, viva Sataaniva rumpato vaiinti nahentika kuvantu komanta vika ho vaurave.
38 Sabem também que Deus ungiu Jesus de Nazaré com o Espírito Santo e com poder. Então Jesus foi por toda parte fazendo o bem e curando todos os oprimidos pelo diabo, porque Deus estava com ele.
39 Tenavu vira vaintinavu vira vataake variqi viha ekaa viva Iutia vataini kaiqa varoravata, Ieruharemini kaiqa varoravata, ekaa tavaavaunarave. Ho vika vira katariqaa aruke hiritovaro qutu vurave.
39 “E nós somos testemunhas de tudo que ele fez em toda a Judeia e em Jerusalém, onde o mataram. Penduraram-no numa cruz,
40 Viva qutu viro taaramo enta vara kovaro Kotiva vira vara qaqi himpima kovaro viva qaiqaa qaqi himpurave.
40 mas Deus o ressuscitou no terceiro dia e permitiu que ele fosse visto,
41 Vi entara kia ekaa Iutaa qaqi qumina vaiinti nahenti vira tavorave. Vaiinti nahenti tiva nimiate tiro, Kotiva tinavu haaramatainavuka, tenavuqai vi entara vira tavaavaunarave. Ihuva qutu vuraqihairo qaiqaa qaqi himpiro vaumanta tenavu vira vataake vaiha karavata namarivata naavaunarave.
41 não por todo o povo, mas por nós que fomos escolhidos por Deus de antemão para sermos suas testemunhas. Nós fomos os que comemos e bebemos com ele depois que ele ressuscitou dos mortos.
42 Ho Ihuva tinavu tititeharo uva tinavu tiva timimanta tenavu maa vi vakaakara, koqe vakaaka vaiinti nahenti tiva nimi vaunarave. Kotiva noraiqama kaiva Ihuva, vivama ekaa vataini qaqi variakave, qutu vuakave, viva vika uva uteteharo ko tianarove.
42 E ele nos mandou anunciar sua mensagem em toda parte e testemunhar que Deus o designou juiz dos vivos e dos mortos.
43 Haaru paropeti vaiinti ekaa vika Ihura okarara tihama mintima ti: Vira autuvano nora autu vaivarora tiro, viva virara quqaa vivave ti vaiinti nahentika vika uvavata nunka nimitaanarove turave, tiro.
43 É a respeito dele que todos os profetas dão testemunho, dizendo que todo o que nele crer receberá o perdão de seus pecados por meio de seu nome”.
44 — ausente —
44 Enquanto Pedro ainda falava, o Espírito Santo desceu sobre todos que ouviam a mensagem.
45 — ausente —
45 Os discípulos judeus que acompanhavam Pedro ficaram admirados de que o dom do Espírito Santo também fosse derramado sobre os gentios,
46 — ausente —
46 pois os ouviram falar em outras línguas e louvar a Deus. Pedro perguntou:
47 Maa vaiintinavuka tenavu varaunantemake, Kotira Maraqura varaavo. Tavave namari varera qioqama taanarove? Homa vikavata namari varevarave, tiro.
47 “Pode alguém se opor a que eles sejam batizados agora que, como nós, também receberam o Espírito Santo?”.
48 Minti tivakero viva tiharo, Ihu Karaitira autu rehama namari vika nimiate, tumanta vika namari nimura. Namari nimumanta vi vatanaaka Pitaarara tiha, Vo entanavu tinavu hampata maini varikera vuane, tuvaro Pitaava vo entanavu vika hampata mini vaura.
48 Então ordenou que fossem batizados em nome de Jesus Cristo. Depois, pediram que Pedro ficasse com eles alguns dias.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.