2 Coríntios 5
Kotira Uva (TBG) vs VC
1 Tinavu vaatavano vaireva haraara naavu voqaara vaimanta tenavu vi vaatara vataake vaiha vataini qaqi variqi vi vaunara. Tenavu kankomake iruraro tinavu haraara naavu rampai kaivaro, naaruvaini tinavu naavu vo varianaro. Vi naavuva kia vaiintivano kauquqohairo kaqa tai naavuva vaivaro Kotiva vi naavurave vaatarave autu timitairara tiro, vi vaatava ekaa entama qaqi variqiro vuanaro.
1 Sabemos, com efeito, que ao se desfazer a tenda que habitamos neste mundo, recebemos uma casa preparada por Deus e não por mãos humanas, uma habitação eterna no céu.
2 Maa entara tenavu naaruvaini vaina vaatarara irihama vi vaatara oru vararerave tiha, maa vaatara vataake variqi viha keke ti vaunara.
2 E por isto suspiramos e anelamos ser sobrevestidos da nossa habitação celeste,
3 Tenavu toka variarorave tivakeha vi vaatara nonkute vairera.
3 contanto que sejamos achados vestidos e não despidos.
4 Tenavu maa vaatara haraara naavuqi voqaara variqi viha keke tivaqi vi vaunara. Kia tenavu tentanavu vaata qaqira karera auti vauraukavauve. Vaiintivano haarua utavaaqaqaa qaraaka utavaaqa nonku tainantemake, tenavu tentanavu haarua vaataqaa qaraaka vaata nonkirera. Mintiariraro tinavu quti vaira vaatava kuquviro qaqi variqiro vi variarira vaatavama varianaro.
4 Pois, enquanto permanecemos nesta tenda, gememos oprimidos: desejamos ser não despojados, mas revestidos com uma veste nova por cima da outra, de modo que o que há de mortal em nós seja absorvido pela vida.
5 Tinavuara vika mintiake qaqi variqi vuate tiro, Kotiva tinavu vaata qeramakero vataira. Kotiva minti tivakero tinavu nai kaama tero tivatai uvava kempukaiqama vuarire tiro, viva nai Maraqura naane avuni tinavu timimanta varaunara.
5 Aquele que nos formou para este destino é Deus mesmo, que nos deu por penhor o seu Espírito.
6 Tenavu maa vaatara vataake vaiha kia qetaraiti, muntuka qihaaqamake vaunara. Tenavu maini maa vaatara vataake variqi vuarera, tenavu kiama ho naaruvaini Noravano vainanaini virara.
6 Por isso, estamos sempre cheios de confiança. Sabemos que todo o tempo que passamos no corpo é um exílio longe do Senhor.
7 Maa entara tenavu kia tentanavu avuqohai vira tavaraiti, vira uvaraqai quqaa uvave tivakeha variqi vi vaunara.
7 Andamos na fé e não na visão.
8 Tenavu muntuka qihaaqama keha variqi vi vauraukama vai. Tenavu maa vaatara maini ke, oru naaruvaini tentanavu maaqa tanaraini Nora Vaiinti hampata variataama iro.
8 Estamos, repito, cheios de confiança, preferindo ausentar-nos deste corpo para ir habitar junto do Senhor.
9 Ho tenavu maa vaatara vataake variarerave, naaruvaini oru variarerave, tenavu Ihura antuqaqaaqai variqi virera.
9 É também por isso que, vivos ou mortos, nos esforçamos por agradar-lhe.
10 Naantiara Karaitiva taintaqaa oquviro vaiharo ko tire iraqe tenavu ekaama vira avuqaa himpite vairara. Vi entara viva tinavu vohaiqa vohaiqa vaata vataake vaiha kaiqa varaavauna uvara avuqavu qianaro. Koqe kaiqa varaina vaiintira nai koqaa koqema kero amianaro. Qora kaiqa varaina vaiintira vira nai koqaa qora koqaama amianaro.
10 Porque teremos de comparecer diante do tribunal de Cristo. Ali cada um receberá o que mereceu, conforme o bem ou o mal que tiver feito enquanto estava no corpo.
11 Noravano ko tiaina entarara irihama tenavu qeteha, vaiinti nahentiara vira uva iriqi vuate ti vaunara. Kotiva tenavu avuqavu kaiqa vare vauna okarara tave vairave. Nevata tenavu vare vauna okarara kankomake tavaivera, te virara hovema tirara.
11 Compenetrados do temor do Senhor, procuramos persuadir os homens. Estamos a descoberto aos olhos de Deus, e espero que o estejamos também ante as vossas consciências.
12 Tenavu tentanavu okarara tihama kia tentanavu autu viriniqama karera auti vaunaravauve. Tenavu vi uvara ni tiva nimiari ne tinavu okarara quahama timiteha, viraqaahai vaiinti vonavu hampi uva ti variaka ne vinavuka nái uvavata tiva nimikama vaivara. Vi vaiintinavuka vaiinti viri vaataraqai noraiqaake iriqi viha, kia vaiinti avu aato muntukara noraiqaake iriqi vi variara.
12 Não estamos a gabar-nos ante os vossos olhos, mas damo-vos ocasião de vos gloriardes por nossa causa. Tereis assim o que responder àqueles que se prevalecem das aparências e não do que há no coração.
13 Hini kiaka tinavuara vueraiqaa vuavo ti variaka, vika homa nai minti tivara. Tenavu Kotirarao tiha mintiaqi vi vaunara. Hini kiaka tinavuara koqe avu aato vataukave tiha homa minti tivara. Tenavu niarao tiha mintiaqi vi vaunara.
13 De fato, se ficamos arrebatados fora dos sentidos, é por Deus; e se raciocinamos sobriamente, é por vós.
14 Karaitira muntukavano tinavuara vaimantara ti, tenavu vira kaiqaqai vare vaunara. Vi uvara okara vaireva maantimama vairo: Tenavu ekaa qutu vuataara vaimanta vauraro Karaitiva vaiinti vohaiqavano tinavu ekauka vatuka varero vuru qutu vurara ti, tenavu ekaa vira hampata qutu vuraukama vai.
14 O amor de Cristo nos constrange, considerando que, se um só morreu por todos, logo todos morreram.
15 Viva tinavu ekaukara iriharo qutu vurara ti, tenavu maa vataraqaa variqi viha tentanavuaraqai iriqi vuarora. Tenavu Karaitirara iriha vira kaiqa vara amitaqi viha maa vataraqaa variqi vuari. Viva tinavuarao tiro qutu viro qaiqaa qaqi himpiro vairara ti, tenavu mintiaqi vuari.
15 Sim, ele morreu por todos, a fim de que os que vivem já não vivam para si, mas para aquele que por eles morreu e ressurgiu.
16 Maa entara kia tenavu qaiqaa vataihainaa uva okarara iriha vo vaiintiara qora vaiintive, koqe vaiintive, tivaqi virera. Tota tenavu vataihainaa okarara iriha Karaitirara qumina vaiintive tiavaunara. Maa entara kia qaiqaa tenavu minti tivaqi virera.
16 Por isso, nós daqui em diante a ninguém conhecemos de um modo humano. Muito embora tenhamos considerado Cristo dessa maneira, agora já não o julgamos assim.
17 Karaitira vataakero vohaa vaiva vaireva, viva qaraakaiqamavi vai vaiintivama vairo. Vi vaiintiva haaru hampi nu okarara qaqira kero, qaraaka ni okarara varaqi vi vaivama vairo.
17 Todo aquele que está em Cristo é uma nova criatura. Passou o que era velho; eis que tudo se fez novo!
18 Kotivama vi vaiintira qaraakaiqama kaivaro vaira. Tenavu Kotira navutaaka variavauraro Kotiva tinavuara nai vataake vohaa variate tiro Karaitira varakorara ti, tenavu Karaitira kaiqaqaahai vira vaintiqamavi variavauraro Kotiva tinavu kaamatero vi kaiqara timimanta tenavu viva vaiinti nahenti vataake vohaa variaina uvara vika tiva nimiqi vi vaunara.
18 Tudo isso vem de Deus, que nos reconciliou consigo, por Cristo, e nos confiou o ministério desta reconciliação.
19 Vi uvara okara maantimama vairo: Kotiva vataini variaka qora kaiqa kaara kia vikaqaa uva vataraitiro, viva Karaitira kaiqara iriharo vaiinti nahenti vataake maateraiqireva auti vaira. Vi uvara vaiinti nahenti tiva nimiate tiro, Kotiva tinavu kaamatero noraiqama kaimanta tenavu vuru vaiinti nahenti vi uvara tiva nimi vaunara.
19 Porque é Deus que, em Cristo, reconciliava consigo o mundo, não levando mais em conta os pecados dos homens, e pôs em nossos lábios a mensagem da reconciliação.
20 Tenavu Karaitira autuqaa vira uva vare anuraro Kotiva naivano tinavu noqaahairo ni uva tiva nimi vaintemake, tenavu vira uva ni tiva nimi vaunara. Tenavu Karaitira autuqaa ike mpo tiha, Kotira qaqi kaivaro ni hampata vohaa maateraiqiharo variarire ti vaunara.
20 Portanto, desempenhamos o encargo de embaixadores em nome de Cristo, e é Deus mesmo que exorta por nosso intermédio. Em nome de Cristo vos rogamos: reconciliai-vos com Deus!
21 Karaitiva kia qora kaiqa vararaitiro vauvaro Kotiva tinavuarao tiro, tinavu qora kaiqa uva Karaitiraqaa vuru vatovaro Karaitiva tinavu qora kaiqa uva varero vuru qutu vurara ti, tenavu Karaitira vataake vohaa vauraro Kotiva kia tinavuqaa uva vataraitiro, tinavu avuqavuqama timitaimanta vaunara.
21 Aquele que não conheceu o pecado, Deus o fez pecado por nós, para que nele nós nos tornássemos justiça de Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.