Atos 21
Dio Wadarique (TAV) vs AAI
1 Efeso macanare na aátaje ui yaparo cumuapʉ jeeyo, jã cáaápʉ. Aána cariapena jã capeña ejawʉ Cos cawamecʉti macapʉ. Topʉ cani, ape rʉmʉ jã cáaápʉ Roda cawamecʉti poa yucʉ poapʉ. Topʉ cacaniricarã tunu ape rʉmʉ Pátara cawamecʉti macapʉ jã caejawʉ.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Tona jã cáatí jʉgorica cumuapʉ cáatána jã capeni jãawʉ ape cumuapʉ Fenicia tʉpʉ cáaáti cumuapʉ. Ti cumuapʉ jã cáaápʉ.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Aána Chipre na caĩri poa yucʉ poare jã catʉjʉ neto aápʉ, cacõ nʉgoa cʉti nʉgoa maca. Neto aá, Siria cawamecʉti yepapʉ jã caejawʉ. Topʉre ejarã Tiro cawamecʉti macapʉre jã cama aápʉ yua. Ti cumua macana apeye na cajeeyo atájere ti macapʉre cacũgawã. To bairi jã quena jã cama aápʉ.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Topʉ to macana Jesure caapiʉjarãre jã cabʉga ejawʉ. Jĩca semana na mena jã catuawʉ. Cabaipere Dio Espíritu Santo na cʉ camajioro, “Jerusalẽpʉre aáqueticõaña. Mʉ jĩarema,” Pablore cʉ caĩwã.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 To bairo na caĩrije to cãnibato quena na jã cayʉquẽpʉ. To cãnacã rʉmʉna jã anigarã jã caĩricaro cõo capetirona jã cáaápʉ tunu. Na nipetirã, na nʉmoa romiri, na punaa quena jã cacũ joowã petapʉ. Jã nipetirã paputiropʉ ejacumuri Diore jã cajeniwʉ.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Diore jeni yaparo na aátaje ui, cumuapʉ jeeyo yaparo jã caeja jãawʉ. Jã caeja jãaro na maca na wiiripʉ catunucoama yua.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 To bairi jã cáaápʉ Tolemaida cawamecʉti macapʉre. Topʉ Jesure caapiʉjarãre na ñuu roti, jĩca rʉmʉ na mena jã catuawʉ.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Ape rʉmʉ to cãnana jã cáaápʉ tunu. Aána jã caejawʉ Cesarea cawamecʉti macapʉre. Ejarã Felipe Dio ye quetire cabuio teñaʉ ya wiipʉre jã caejawʉ. Cʉ tʉpʉ jã cãmʉ. Cajʉgoyepʉre Jerusalẽpʉ siete cãnacãʉna ʉgarique cabopacoorãre caricawobojaparãre na cabejericarã mena macacʉ cãñupʉ Felipe.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Cʉ punaa romia bapari cãnacão cacʉgowĩ camanapʉa mana, caʉmʉa mena cãniñaquẽna. Dio ye quetire cabuiorã cãma.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Yoabʉjaroacã jã cãno bero jĩcaʉ Judea yepapʉ cãnacʉ caejawĩ Agabo cawamecʉcʉ. Cʉ quena Dio ye quetire cabuioʉ cãmi.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 To bairi Agabo jã tʉpʉ eja, Pablo ya wẽre wẽarica wẽre ne átiri cʉ majuuna cʉ wamori, cʉ rʉpori jia:
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 To bairo jã cʉ caĩro apirã jã quena, Cesarea macana quena Pablore:
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 To bairo cʉ jã caĩrije to cãnibato quena:
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 To bairo cʉ caĩro jã cajanawʉ, dope bairo cʉ ĩ mata majiquetibana, Dio cʉ caboori wame to baiato ĩrã.
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 To bairo cabairo bero jã ye quenoo tʉja, jã cáaácoapʉ Jerusalẽpʉ aána.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Jĩcaarã Cesarea macana Jesure caapiʉjarã jã mena cáaáma. Jã mena aá, Manasõ cawamecʉcʉ tʉpʉ jã cabapacʉti cũ joowã, Jerusalẽpʉ ãnaa cʉ ya wiipʉ jã cãniparore bairo. Manasõ Chipre na caĩri poa yucʉ poa macacʉ cãmi. Yoaro Jesure caapiʉjaricʉ cãmi cʉ̃a.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Jerusalẽpʉ jã caejaro Jesure caapiʉjarã wariñuurique mena jã caboca tʉjʉwã.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Jã caejari rʉmʉ bero macá rʉmʉ Pablo jãa jã cáaápʉ Jacobo tʉpʉ. Jesure caapiʉjarãre cajʉgo ána nipetirã topʉ cãma.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Topʉ eja, na ñuu roti, Pablo na caĩ buiowĩ judío maja cãniquẽna tʉpʉ Jesu ye quetire cʉ cabuio teñariquere. Topʉ Dio cʉ cátaje quenare cʉ̃pʉre Dio cʉ cãno na caĩ buiowĩ. Pablo cʉ cáaá teñaricarã tʉpʉ cʉ jʉgori Dio cʉ cátaje na caĩ buiowĩ to cãnacã wamere.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 To bairo tiere na cʉ caĩ buiorijere apirã Diore caĩ wariñuuwã. Cabero ocõo bairo Pablore cʉ caĩwã:
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Aperã maca nare ocõo bairo na ĩ wadama: “Ñuuquẽemi Pablo. ‘Judío maja aperã tʉpʉ cãni baterãre Moisé cʉ carotiriquere átiqueticõaña,’ na ĩmi. Na punaare circuncisión átaje quenare, mani judío maja mani cáti anie quenare áti rotiquetinucumi Pablo,” na ĩ wadanucuma, cʉ caĩ buiowã Pablore.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 —Atopʉ mʉ caejarijere queti apigarãma. To bairi ¿dope bairo mʉ átigati mʉa? cʉ caĩ jeniñawã Pablore.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 —Ocõo bairo mʉ cápata ñuugabapa. Jã mena macana caʉmʉa bapari cãnacãʉ ape wame, “Ocõo bairo jã átigarã,” Diore cʉ caĩricarã ãma.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Moisé cʉ carotirica wamere bairona áama. “Mere jã átigarã,” Diore jã caĩricarore bairo jã áti yaparo ĩrã, “Caroarã ãma,” Dio jã cʉ caĩ tʉjʉparore bairo ĩrã waibʉcʉrãre joe buje mʉgogarãma. Yaparo na poa jua rotigarãma. To bairi mʉ quena na mena Dio wiipʉre aácʉja, nare bairona átigʉ. Diore na cajoopere mʉ majuuna na joo wapayebojaya. To bairo mʉ cáto tʉjʉrã, “Jocarãna, ‘Pablo ñuuquẽemi,’ mani ĩma,” mʉ ĩgarãma. “Cʉ quena caroaʉ, Moisé cʉ carotiriquere canʉcʉbʉgoʉ ãmi,” mʉ ĩ majigarãma yua, cʉ caĩ buiowã Pablore.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 —Jesure caapiʉjarã judío maja cãniquẽna macare mere cajʉgoyepʉ papera pũuropʉ jã catʉgooñari wamere na cátiparore bairo na jã caqueti joowʉ. “Wericarã Dio cãniquẽnarena aperã na cáti nʉcʉbʉgorãre waibʉcʉ rire na cabaje jeni bʉgarijere ʉgaqueticõaña. Waibʉcʉrã na riíre ʉgaqueticõaña. Waibʉcʉrã wamʉa wãia jurericarã rií requetanare ʉgaqueticõaña. Cáti epericarã cʉtiqueticõaña.” To cõo cãnacã wamerena tiere na jã caĩ queti uca joowʉ, caĩwã Pablore.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 To bairi ape rʉmʉ bapari cãnacãʉ cãna na mena Dio wiipʉre cáaámi Pablo. Dio wiipʉre aá, na cátore bairona, “Caroaʉ ãmi,” Dio yʉre cʉ caĩ tʉjʉparore bairo ĩi cámí Pablo. Dio wii macacʉ sacerdotere, “Jĩca semana apeye uniere jã átigarã, Dio, ‘Caroarã ãma,’ jã cʉ caĩ tʉjʉparore bairo ĩrã,” cʉ caĩwĩ Pablo. “Jã cãni tʉjari rʉmʉ cãno mani judío maja mani cátinucurore bairo waibʉcʉrã jã jĩa joe buje mʉgogarã, Diore jã cáti nʉcʉbʉgorijere iñoorã,” caĩwĩ Pablo Dio wii macacʉ sacerdotere.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 To bairo na cabairi semana capetiparo jʉgoyeacã aperã judío maja Asia yepa macana Pablore catʉjʉwã Dio wiipʉ cʉ cãno. Cʉ tʉjʉrã to macanare na cawadajãwã, Pablore cʉ na punijiniato ĩrã. To bairi cʉ punijiniri cʉ cañewã. Cʉ ñe, ocõo bairo caĩ awajawã:
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 —Jã yarã Israel maja, jã átinemorã ajá. Anina ãmi nipetiropʉ cabuio teña rooye tuʉ. “Judío maja ñuuquẽema. Moisé cʉ carotiriquere cáti nʉcʉbʉgoquetipe ã. Ati wii Dio wii wapa maa,” ĩ buio teñanucumi. To bairo quena griego majare ati wii caroaro jã cáti nʉcʉbʉgori wiipʉre na cajʉgo jãawĩ. To bairo na jʉgo baii cawatoa cãni wiire na jʉgo baiire bairo baimi. Judío maja cãniquẽnare atopʉre na cajãa rotiquetipe ã, caĩ awajawã.
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Atie jʉgoye Trófimo judío majocʉ meere Efeso macacʉre Pablo Jerusalẽpʉre cʉ cabapacʉto catʉjʉyuparã. To bairi, “Cʉ̃rena mani cáti nʉcʉbʉgori wiipʉre cʉ jʉgo jãaricʉmi Pablo,” caĩ tʉgooñañuparã cʉ catʉjʉricarã.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 To bairi Pablore na caĩ awaja punijinirijere apirã Jerusalén macana nipetirã cʉ capunijiniñuparã. To bairi punijiniri atʉ jãa eja, Pablore cʉ ñe buu joori to cõo ti wii joperire cabipewã, cʉ mani caquẽro Dio wiipʉ tunu ruti jãaremi ĩrã.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Pablore cʉ jĩagarãpʉ cátibama. To bairo cʉ na cátigari paʉna aperã polisía maja ʉpaʉre cʉ cabuiora aáma: “Nipetirã ati maja Jerusalén macana awaja punijinirã áama,” caĩ buioyuparã polisía maja ʉpaʉre.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Tie quetire apii nemoo cʉ yarã polisía majare cʉ mena macana ʉparã quenare na pi, na cajʉgo atʉ aámi na tʉpʉ. Na caatʉ ejaro tʉjʉrã Pablore cʉ caquẽ anibatana cʉ caquẽ janacõawã.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 To bairi polisía maja ʉpaʉ Pablo tʉpʉ eja, cʉ mena macanare na ñe rotiri na cajia tu rotiwĩ pʉga wẽ come wẽri mena Pablore. To bairo na roti, camajare:
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 To bairo na cʉ caĩ jeniñaro camaja maca ricati, aperã maca ape wame ricati caĩ awajayuparã. To bairo ricati jeto na caĩ awaja ajuro polisía maja ʉpaʉ cariape caapi majiquẽmi. To bairi polisía ya wiipʉre na cane aá rotiwĩ.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 — ausente —
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 — ausente —
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Ti wiipʉ Pablore cʉ na cajõogari paʉ majuu Pablo polisía ʉpaʉre griego ye mena:
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 Baiyupa tirʉmʉacã Ejipto macacʉ, Roma macana ʉparãre na mani jĩa netocõarã ĩi, ¿mʉ yarãre na cajʉgo quẽricʉ mee mʉ ãti mʉa? ¿Na quẽ netogʉ cañee unie manopʉ bapari cãnacã mil majuu cãnare na caneoricʉ mee mʉ ãti? cʉ caĩ jeniñañupʉ polisía maja ʉpaʉ Pablore.
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 To bairo cʉ caĩro:
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 To bairo cʉ caĩro polisía maja ʉpaʉ:
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.