Mateus 5

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Baꞌ na naiꞌ xi ja nɨiꞌñ gu Jesuus gu jaꞌtkam nam jix ioꞌm nammɨ xi juꞌ nam muiꞌ miꞌp tuꞌiiꞌ, baꞌ maaꞌn kap oidhaꞌ taꞌm xi jimɨɨk bha jaꞌp ji dhaibo. Baꞌ gu noonbiꞌñ muiꞌ ji ai mɨt amuub,
1 Certo dia, quando Jesus viu que as multidões se ajuntavam, subiu a encosta do monte e ali sentou-se. Seus discípulos se reuniram ao redor,
2 baꞌ gu Jesuus bhaiꞌ ji chu ja aꞌgi, jup ja tɨtda:
2 e ele começou a ensiná-los.
3 ―Jaꞌp moo joidham jix bhaiꞌ tu ja jim guiꞌ nam jɨꞌk jix maat na ja aꞌm jum aaꞌ nam miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ na jax jix aaꞌ gu Dios, na guꞌ gammɨjɨ ja aꞌm tɨ nɨidhidhaꞌ.
3 “Felizes os pobres de espírito, pois o reino dos céus lhes pertence.
4 ’Jaꞌp moo joidham jix bhaiꞌ tu ja jim guiꞌ nam jɨꞌk jix buam jum aaꞌ, nam guꞌx maat na gu Dios gammɨjɨ ja guguuxiꞌñdhaꞌ.
4 Felizes os que choram, pois serão consolados.
5 ’Jaꞌp moo joidham jix bhaiꞌ tu ja jim guiꞌ nam jɨꞌk cham gɇꞌgɇrkam jum taat, na guꞌ gu Dios ja makiaꞌ guiꞌ nat tuꞌ ja iimchuda.
5 Felizes os humildes, pois herdarão a terra.
6 ’Jaꞌp moo joidham jix bhaiꞌ tu ja jim guiꞌ nam jɨꞌk jaꞌp ji buan nam jix bhioꞌ gu ja iꞌiiꞌmdaꞌ am bhaan, nam jix aaꞌ nam gammɨjɨ miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ na jax jix aaꞌ gu Dios, na guꞌ puiꞌ tu duñiaꞌ na puiꞌ ji buusniaꞌ nam jax ɨlhiiꞌñdhaꞌ.
6 Felizes os que têm fome e sede de justiça, pois serão saciados.
7 ’Jaꞌp moo joidham jix bhaiꞌ tu ja jim guiꞌ nam jɨꞌk jix chu joiꞌgɨꞌn, na guꞌ gu Dios puiꞌx joiꞌmdaip ja tɨgiaꞌ.
7 Felizes os misericordiosos, pois serão tratados com misericórdia.
8 ’Jaꞌp moo joidham jix bhaiꞌ tu ja jim guiꞌ nam jɨꞌk cham uꞌuaꞌtulhdhix gu ja jujur am bhaan, nam guꞌx maat nar tuꞌp tuꞌm daꞌ gu Dios.
8 Felizes os que têm coração puro, pois verão a Deus.
9 ’Jaꞌp moo joidham jix bhaiꞌ tu ja jim guiꞌ nam jɨꞌk gammɨjɨr jix bhabhaiꞌkam kaꞌ, na guꞌ gu Dios puiꞌ ja iim nam jir maamraꞌn.
9 Felizes os que promovem a paz, pois serão chamados filhos de Deus.
10 ’Jaꞌp moo joidham jix bhaiꞌ tu ja jim guiꞌ nam giilhim jum tulhiiñ nam jix ja bhaamkiꞌñ gu jaꞌtkam nam miꞌ puiꞌ jiim na jax jix aaꞌ gu Dios, na guꞌ gammɨjɨ ja aꞌm ba tɨ nɨidhidhaꞌ.
10 Felizes os perseguidos por causa da justiça, pois o reino dos céus lhes pertence.
11 ’Jaꞌp moo joidham jix bhaiꞌ tu jam jimiaꞌ noꞌ pim cham jax jum aaꞌ nam paiꞌ dhuuk giilhim jam tɨtdadaꞌ gu jaꞌtkam, piam noꞌm buam pɨx jam bua, piam noꞌm bɨɨx aixim jam iattulhiꞌñ nam xi jam bhaamkidhat na pim tɨ jɨɨgiꞌñ aañ jiñ bui.
11 “Felizes são vocês quando, por minha causa, sofrerem zombaria e perseguição, e quando outros, mentindo, disserem todo tipo de maldade a seu respeito.
12 Baꞌ aapiꞌm cham jax jum aaꞌndaꞌ sia kum cham jam kɨɨgalhiꞌñ gu jaꞌtkam, jix bhaiꞌ pim pɨx jum taat kaꞌ, na pim guꞌ maiꞌchiaꞌ gux dhaꞌram namkɨm bhammɨx dhaam. Na guꞌ sia guiꞌ nam jɨꞌk bɨjɨk ya jaꞌp bhaankam jup tu aꞌgimɨk gu Dios puꞌñi cham jup ja kɨɨgalh jamɨt gu jaꞌtkam, dai na mɨt bɨɨx aixim ja buimɨk ja koi nam cham ja kaim kaꞌ nam tɨi tu ja aagiꞌñdhaꞌ na jax jaꞌk jix aaꞌ gu Dios.
12 Alegrem-se e exultem, porque uma grande recompensa os espera no céu. E lembrem-se de que os antigos profetas foram perseguidos da mesma forma.”
13 ’Baꞌ aapiꞌm jaꞌp ji buan yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn na jax gu on. Noꞌ gu on miꞌ jotmodaꞌ cham ka onkak, ¿jax japim dui ɨlhiiꞌñ na giop ka onkalhiaꞌ? Aañ pu kaiꞌch na cham jɨꞌxkat ka onkalhiaꞌ, pu cham tuꞌ ka bhaiꞌ kaꞌ dho baꞌ, dai na mu jaꞌp xim nuꞌaaꞌ dɨɨrap. Miꞌ dho guꞌ pu kɨɨyasaꞌ am gu jaꞌtkam nam mi jaꞌp oipodaꞌ.
13 “Vocês são o sal da terra. Mas, se o sal perder o sabor, para que servirá? É possível torná-lo salgado outra vez? Será jogado fora e pisado pelos que passam, pois já não serve para nada.
14 ’Gio baꞌ moo jaꞌpnip ji buan japim yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn na jax gux chu maax, na guꞌ na pim jax bax maat jia paiꞌ jax chuꞌm oidhaꞌ taꞌm noꞌ daaꞌñxim jir gɇꞌ kiicham, na guꞌ mɨk dɨr jaꞌp bhammɨx chu maax kaꞌ, baꞌ cham jɨꞌxkat jum ɨxchuꞌ.
14 “Vocês são a luz do mundo. É impossível esconder uma cidade construída no alto de um monte.
15 Ni na cham jaroiꞌ jaiꞌch gu maaꞌnkam na xi mɨichdhai gu kañdhiir mɨjɨ jaꞌp paiꞌ xi chaaꞌbidhaꞌ tuꞌ kɨꞌn, guꞌ jaꞌpji na bhammɨ jaꞌp xi kɨɨsaꞌ ji tɇꞌkob na baꞌx chu maax kaꞌ miꞌ nam paiꞌp tuiꞌkaꞌ guiꞌ nam miꞌ darkaꞌ.
15 Não faz sentido acender uma lâmpada e depois colocá-la sob um cesto. Pelo contrário, ela é colocada num pedestal, de onde ilumina todos que estão na casa.
16 Baꞌ aapiꞌm puꞌñi jaꞌk jup ji buan, jam aꞌm jum aaꞌ na pim jir jix bhabhaiꞌkam kaꞌ ja bui gu jaꞌtkam nam baꞌ ji jam tɨɨgɨi jaiꞌ bhaiꞌp ji chu dañiaꞌ buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ guiꞌ nax dhaam jup tuꞌiiꞌ.
16 Da mesma forma, suas boas obras devem brilhar, para que todos as vejam e louvem seu Pai, que está no céu.”
17 ’Aañ cham tuꞌ pu kaiꞌñkam bha jii ji nañ yaꞌ ja sooꞌmchulhdhaꞌ gu jaꞌtkam gu puiꞌ nat jax jaꞌk ja chianɨk gu Moisees nam miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ gio gu puiꞌ na mɨt jax jaꞌk ja aaꞌñdhak guiꞌ nam bhaankamuꞌn tu aꞌgimɨk gu Dios, guꞌ aañ ji baꞌr diꞌ na ñich bhaiꞌ ba tu kuugalhdham na mɨt jax tu daasak.
17 “Não pensem que eu vim abolir a lei de Moisés ou os escritos dos profetas; vim cumpri-los.
18 Tuꞌ sɨlhkam kɨꞌn jañ yaꞌ pu jam tɨtda, noꞌ gux dhaam ka pup jaiꞌch gio dhi dɨbɨɨr, chakui dho jɨꞌxdhat jum pataasaꞌ gu puiꞌ nat jax jaꞌk ja tɨɨdak gu Moisees nam miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ gu jaꞌtkam, janoꞌ ji baꞌ na paiꞌ dhuuk bɨɨx ba tum kuugalhdhaꞌ.
18 Eu lhes digo a verdade: enquanto o céu e a terra existirem, nem a menor letra ou o menor traço da lei desaparecerá até que todas as coisas se cumpram.
19 Baꞌ noꞌ jaroiꞌ cham tuꞌ kaꞌm nɨiꞌñ gu puiꞌ nat jax jaꞌk ja tɨɨdak gu Moisees nam miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ gu jaꞌtkam, sia ku moo miꞌ paiꞌ maaꞌn kap tɨi cham pɨk jum aaꞌ, gio noꞌ cham ja aagiꞌñ gu jaꞌtkam nam baꞌ tuꞌ kaꞌm nɨiꞌñdhaꞌ, dho guꞌ palhɨɨp jup jum duukam bhaan ji biꞌyaꞌ dho jix dhaam jaꞌk buiñor gu Dios. Baꞌ gu jaroiꞌ noꞌ tuꞌ kaꞌm nɨiꞌñ, gio noꞌ xi ja aagiꞌñ gu jaꞌtkam nam tuꞌ kaꞌm nɨiꞌñdhaꞌ, dho guꞌ gɇꞌp jum duukam bhaan ji chu biꞌyaꞌ dho jix dhaam jaꞌk buiñor gu Dios.
19 Portanto, quem desobedecer até ao menor mandamento, e ensinar outros a fazer o mesmo, será considerado o menor no reino dos céus. Mas aquele que obedecer à lei de Deus e ensiná-la será considerado grande no reino dos céus.
20 Baꞌ aañ pu jam tɨtda, noꞌ pim cham ja bhaiꞌbchichuꞌ guiꞌ nam sap jix maat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios gio guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ, noꞌ pim guꞌ cham miꞌ puiꞌ jiim na jax jix aaꞌ gu Dios, dho guꞌ pu cham jɨꞌxkat aayaꞌ pim dhox dhaam na paiꞌ daa gu Dios.
20 “Eu os advirto: a menos que sua justiça supere muito a justiça dos mestres da lei e dos fariseus, vocês jamais entrarão no reino dos céus.”
21 ’Na guꞌ na pim jax bax maat jia gu puiꞌ na mɨt jax jaꞌk tu ja daaxdhak gu jam bopxi kat nam jaꞌpni ja tɨtda: “Chaꞌp ja kooꞌndaꞌ gu jaꞌtkam, na guꞌ gu jaroiꞌ na puꞌñi ja kooꞌndaꞌ gu jaꞌtkam, giilhim tulhiiñchudaꞌ gu Dios, na guꞌ bam uaꞌtulhdhaꞌ.”
21 “Vocês ouviram o que foi dito a seus antepassados: ‘Não mate. Se cometer homicídio, estará sujeito a julgamento’.
22 Baꞌ aañ yaꞌ pu jam tɨtda na sia ji nar uaꞌtulhdharaꞌ gu jaroiꞌ noꞌx bhaam pɨx buiñor gu jax chuꞌm jaꞌnniꞌñ, piam noꞌ giilhim tɨtda na jax cham jir am. Puiꞌ pɨx bax bhaaiꞌ nam daagɨi mu bhɨikaꞌ buiñor gu jax chuꞌm gɇꞌkam nam baꞌ miꞌ maap jum jumpadai tu aꞌgidhaꞌ. Piam noꞌx bhaamut jax tɨtda gu jaꞌnniꞌñ na cham juraaꞌn biaꞌ, dho guꞌ pu jimiaꞌ dho mu jaꞌk na paiꞌ gammɨjɨ miꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ.
22 Eu, porém, lhes digo que basta irar-se contra alguém para estar sujeito a julgamento. Quem xingar alguém de estúpido, corre o risco de ser levado ao tribunal. Quem chamar alguém de louco, corre o risco de ir para o inferno de fogo.
23 ’Baꞌ noꞌ aapiꞌm maadɨt bax chu makgɨrxidham gu Dios, noꞌ pich guꞌ ampɨk ba tɨꞌñcho nam buix bhaam gu jax chuꞌm jum jaduuñ,
23 “Portanto, se você estiver apresentando uma oferta no altar do templo e se lembrar de que alguém tem algo contra você,
24 jum aaꞌ nap bɨɨpɨꞌ mu jimɨi xi chu aꞌgiꞌñmɨrai na baꞌ cham ka bhaam kaꞌm bui. Gatuuk jap baꞌ miꞌ ɇɇji ba tu makgɨrxidhaꞌ gu Dios.
24 deixe sua oferta ali no altar. Vá, reconcilie-se com a pessoa e então volte e apresente sua oferta.
25 ’Piam ku guꞌ noꞌ jaroiꞌ ba xim iattulhdham buiñor gu jax chuꞌm gɇꞌkam, jum aaꞌ nap bɨɨpɨꞌ dɨr pu ba tu aꞌgidhaꞌ na baꞌ cham kam iattulhdhaꞌ. Na guꞌ noꞌt pu mummɨ bam aich buiñor gu gɇꞌkam, dho guꞌ dai dho na ba ja chiñiaꞌ gu sandaaruiꞌx chugiꞌñ nam jum kuupaꞌ.
25 “Quando você e seu adversário estiverem a caminho do tribunal, acertem logo suas diferenças. Do contrário, pode ser que o acusador o entregue ao juiz, e o juiz, a um oficial, e você seja lançado na prisão.
26 Baꞌ aañ yaꞌ pum tɨtda nap cham jɨꞌxkat buusniaꞌ miꞌ paiꞌ nam jum kuupaꞌ noꞌ pich cham tu namki nam jɨꞌk bham taandaꞌ.
26 Eu lhe digo a verdade: você não será solto enquanto não tiver pago até o último centavo.”
27 ’Gio baꞌ moo jaꞌpni jaꞌk jup jum tɨi ɨp na pim jax bax maat jiñ jaaduñ: “Chaꞌp jix bhaiꞌ ja tɨtdadaꞌ gu uꞌuub guiꞌ nam tɨ bɨpnaꞌ, na guꞌr uaꞌtulhdharaꞌ buiñor gu Dios.”
27 “Vocês ouviram o que foi dito: ‘Não cometa adultério’.
28 ’Baꞌ aañ yaꞌ pu jam tɨtda na sia ji nar uaꞌtulhdharaꞌ gu jaroiꞌ noꞌ tɨi tɨ bɨɨnaꞌ noꞌx joidhat nɨiꞌñ gu jax chuꞌm jumai ubii, na guꞌ puiꞌ ji buusniaꞌ na pu bɨɨmaꞌn ba boꞌyaꞌ sia kut puiꞌ pɨx jum aa.
28 Eu, porém, lhes digo que quem olhar para uma mulher com cobiça já cometeu adultério com ela em seu coração.
29 ’Baꞌ noꞌp guꞌ gu jax chuꞌm jum bui kɨꞌn jum uaꞌtulhiꞌñ, jir am nap jupnai baas buaꞌ. Cham jax bua sia kup maap dɨr pɨx ba tu bui, na guꞌ cham jir am noꞌ mɨt bɨnkam mu jaꞌk xim bua nap paiꞌ gammɨjɨ miꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ.
29 Se o olho direito o leva a pecar, arranque-o e jogue-o fora. É melhor perder uma parte do corpo que ser todo ele lançado no inferno.
30 Piam ku guꞌ gu jax chuꞌm jum nob kɨꞌn jum uaꞌtulhiꞌñ ap, jir am ɨp nap ɨɨkɨi baas buaꞌ. Cham jax bua sia kup maap dɨr pɨx tu nob, na guꞌ cham jir am noꞌ mɨt bɨnkam mu jaꞌk xim bua nap paiꞌ gammɨjɨ miꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ.
30 E, se a mão direita o leva a pecar, corte-a e jogue-a fora. É melhor perder uma parte do corpo que ser todo ele lançado no inferno.”
31 ’Gio baꞌ moo jaꞌpni jaꞌk jup jum tɨi ɨp na tu aagix kaꞌ: “Gu jaroiꞌ noꞌt maiꞌ ba bua gu bɨngaꞌn, jum aaꞌ na bɨɨpɨꞌ xi chu uaꞌnai makiaꞌ na baꞌ bhaan jix maatɨt kaꞌ nam cham kar jum bɨpnagɨm kaꞌ.”
31 “Também foi dito: ‘Quem se divorciar da esposa deverá conceder-lhe um certificado de divórcio’.
32 Baꞌ aañ yaꞌ pu jam tɨtda na cham jir am na maiꞌ buaꞌ gu jaroiꞌ gu bɨngaꞌn noꞌt cham jumai bɨɨmaꞌn tɨɨ. Baꞌ gu ubii noꞌt jumai tɨi xi oi gu chioꞌñ, dho guꞌ dai na bam uaꞌtulhdhaꞌ buiñor gu Dios, gio gu chioꞌñ ba puiꞌ ɨp noꞌt tɨi jumai bhaiꞌp ji bhɨi gu ubii noꞌ jumai tɨ bɨɨnaꞌ.
32 Eu, porém, lhes digo que quem se divorcia da esposa, exceto por imoralidade, a faz cometer adultério. E quem se casa com uma mulher divorciada também comete adultério.”
33 ’Gio baꞌ moo jaꞌpni jaꞌk jup ja tɨɨdak jamɨt gu jam bopxi kat: “Moop miꞌ puiꞌ xi dhuñiidhat nap jax jaꞌk tu daasaꞌ buiñor gu Dios nap tu duñiaꞌ.”
33 “Vocês também ouviram o que foi dito a seus antepassados: ‘Não quebre seus juramentos; cumpra os juramentos que fizer ao Senhor’.
34 Baꞌ aañ yaꞌ pu jam tɨtda na cham jir am na pim tu daꞌñxiꞌñdhaꞌ gu Dios na pim pu tu duñiaꞌ gu tuꞌ, na guꞌ giilhim jix xijai, cham pɨk jaroiꞌ miꞌ puiꞌ xi dhuñiaꞌ. Chaꞌpim jax kaiꞌchdhaꞌ na gux dhaam bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na pim puiꞌ tu duñiaꞌ, na guꞌ cham jir am, na guꞌ dhiꞌr diꞌ na bhaan daa guñ Gɨꞌkoraꞌ.
34 Eu, porém, lhes digo que não façam juramento algum. Não digam: ‘Juro pelo céu’, pois o céu é o trono de Deus.
35 Ni dhi oiꞌñgaꞌn ku pim bha aaꞌndaꞌ na bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na pim puiꞌ tu duñiaꞌ, na guꞌ dhiꞌ ya jaꞌp bhaan tɨ kɨisap guñ Gɨꞌkoraꞌ. Ni bhaiꞌ Jerusaleen ku pim cham bhaiꞌ tu aaꞌndaꞌ na bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ, na guꞌ bhaiꞌr kiaꞌmiꞌñ guñ Gɨꞌkoraꞌ.
35 Também não digam: ‘Juro pela terra’, pois a terra é onde ele descansa os pés. E não digam: ‘Juro por Jerusalém’, pois Jerusalém é a cidade do grande Rei.
36 Ni sia gu aapiꞌm dɨɨlh jam moꞌ ku pim cham bha aaꞌndaꞌ, na pim guꞌ cham maat na pim jax dhui jix chuap duñiaꞌ gu jam kuup piam jix chuk, nim maaꞌn kuup dho moo kux bhaaiꞌ na pim maakam tuꞌm jup duñiaꞌ.
36 Nem sequer digam: ‘Juro pela minha cabeça’, pois vocês não podem tornar branco ou preto um fio de cabelo sequer.
37 Baꞌ noꞌ pim jax kaiꞌch na jɨɨꞌ, pur maaꞌn ɨp na pim jax tɨꞌyaꞌ, cham tuꞌ na pim gatuuk maakam jup ba kaiꞌchdhaꞌ. Piam noꞌ pim jax kaiꞌch na cham, pur maaꞌn ɨp na pim jax tɨꞌyaꞌ. Na guꞌ noꞌ pim bɨɨx aixim kaiꞌch, dhiꞌ gux buam jum duukam pɨx puiꞌ jaꞌk jix aaꞌndaꞌ.
37 Quando disserem ‘sim’, seja de fato sim. Quando disserem ‘não’, seja de fato não. Qualquer coisa além disso vem do maligno.”
38 ’Gio baꞌ moo jaꞌpni jaꞌk jup jum tɨi ɨp na pim jax bax maat jiñ jaaduñ: “Gu jaroiꞌ noꞌt jum bui am jum gɨɨꞌ, jir am nap aap puiꞌ bhaiꞌp gɨɨꞌbiaꞌ buiꞌran. Piam ku guꞌ noꞌt jum chiñ am jum gɨɨꞌ, jir am ɨp nap aap puiꞌ bhaiꞌp gɨɨꞌbiaꞌ chiñiꞌran.”
38 “Vocês ouviram o que foi dito: ‘Olho por olho, dente por dente’.
39 Baꞌ aañ yaꞌ pu jam tɨtda na cham jir am na pim puiꞌ bhaiꞌp gɨɨꞌbiaꞌ gu jaroiꞌ noꞌt jam gɨɨꞌ, guꞌ jaꞌpji na pim pɨx am jix bhaiꞌ tɨtdadaꞌ ji. Puiꞌ na jax noꞌt jum kaam am jum gɨɨꞌ, jaꞌp dɨr jap mu jaꞌk jup xi dhaaꞌñdhaꞌ ku bham gɨɨꞌbiaꞌ.
39 Eu, porém, lhes digo que não se oponham ao perverso. Se alguém lhe der um tapa na face direita, ofereça também a outra.
40 Piam kut guꞌ jaroiꞌm iattulh buiñor gu jax chuꞌm gɇꞌkam, noꞌ guꞌ bham taan gum kutuun nap makiaꞌ, aap bɨɨx mu jaꞌk jup xi bhɨidhaꞌ gu daam dɨr kam jum kutuun.
40 Se você for processado no tribunal e lhe tomarem a roupa do corpo, deixe que levem também a capa.
41 Piam noꞌt guꞌ jaroiꞌ jam chia na pim bhɨidhikaꞌ jɨꞌx juugɨt gu tuꞌ, aapiꞌm jix ioꞌm gama jaꞌk pup xi aichulhdhaꞌ.
41 Se alguém o forçar a caminhar uma milha com ele, caminhe duas.
42 Piam ku guꞌ jaroiꞌ tuꞌ jam taan, aapiꞌm cham jax ji chɨꞌji xi makiaꞌ, cham tuꞌ na pim dai miꞌp ka ji ñiokboꞌ. Piam ku guꞌ noꞌ tuꞌm taiñbuiꞌñ, aapiꞌm cham jax ji chɨꞌji xi chaiñbuidhaꞌ.
42 Dê a quem pedir e não volte as costas a quem quiser tomar emprestado de você.”
43 ’Gio baꞌ moo jaꞌpni jaꞌk jup jum tɨi ɨp na tu aagix kaꞌ na pim jax bax maat jiñ jaaduñ: “Dai guiꞌ nam cham jam bhaamkiꞌñdhaꞌ pim jix bhaiꞌ ja tɨtdadaꞌ, guiꞌ baꞌ nam xi jam bhaamkiꞌñ cham.”
43 “Vocês ouviram o que foi dito: ‘Ame o seu próximo’ e odeie o seu inimigo.
44 Ku baꞌ guꞌ aañ yaꞌ pu jam tɨtda ji na cham jir am gu dhiꞌ puꞌñi jaꞌk na pim tu jimdaꞌ, guꞌ jaꞌpji na pim jaꞌkbuiꞌ kat pɨx am jix bhaiꞌ ja tɨtdadaꞌ ji guiꞌ nam jɨꞌk xi jam bhaamkiꞌñdhaꞌ. Gio baꞌ puiꞌ na jax guiꞌ nam jɨꞌk xi jam koodak kaꞌ, aapiꞌm ja aꞌmkam pɨx xi chu ja daañxidaꞌ buiñor gu Dios.
44 Eu, porém, lhes digo: amem os seus inimigos e orem por quem os persegue.
45 Baꞌ dhiꞌ puꞌñi jaꞌk jir maamraꞌn kaꞌ pim guñ Gɨꞌkoraꞌ guiꞌ nax dhaam jup tuꞌiiꞌ, na guꞌ guiꞌ puꞌñir jix bhaiꞌkam jia, bɨɨx maaꞌn na jax ja ɨlhiiꞌñ gu jaꞌtkam. Tɨɨꞌ na bɨɨx ja bɨꞌñxiꞌñ kɨꞌn gu tanoolh guiꞌ nam jix uꞌuaꞌtulhdhix gio guiꞌ nam cham uꞌuaꞌtulhdhix, gio na bɨɨx ja dukxiꞌñ ɨp, cham tuꞌ jɨꞌk pɨx.
45 Desse modo, vocês agirão como verdadeiros filhos de seu Pai, que está no céu. Pois ele dá a luz do sol tanto a maus como a bons e faz chover tanto sobre justos como injustos.
46 Na guꞌ noꞌ pim aapiꞌm dai guiꞌx bhaiꞌ ja tɨtda nam jɨꞌk cham jam bhaamkiꞌñdhaꞌ, dho guꞌ pu cham jam aꞌm tɨ nɨidhidhaꞌ dho guñ Gɨꞌkoraꞌ, na pim guꞌ jaꞌp pɨx ba ji buandaꞌ na jax guiꞌ nam jir tuumiñ tutaandam tugiꞌñ gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam.
46 Se amarem apenas aqueles que os amam, que recompensa receberão? Até os cobradores de impostos fazem o mesmo.
47 Piam ku guꞌ noꞌ pim dai gu jam jaaduñ pɨx ja ñioꞌkiꞌñ, dho guꞌ pu cham dho jam aꞌm tɨ nɨidhidhaꞌ dho guñ Gɨꞌkoraꞌ, na pim guꞌ jaꞌp pɨx ba ji buandaꞌ na jax guiꞌ nam cham tuꞌ kaꞌm nɨiꞌñ gu Dios.
47 Se cumprimentarem apenas seus amigos, que estarão fazendo de mais? Até os gentios fazem isso.
48 Baꞌ dhiꞌ puꞌñi jaꞌk jam aꞌm jum aaꞌ na pim gammɨjɨr jix bhabhaiꞌkam kaꞌ, jaꞌp na jax guñ Gɨꞌkoraꞌ guiꞌ nax dhaam jup tuꞌiiꞌ na gammɨjɨr jix bhaiꞌkam.
48 Portanto, sejam perfeitos, como perfeito é seu Pai celestial.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.