Marcos 1
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NAA
1 Jaꞌpni jaꞌk bhaiꞌ jim tɨbgai dhix bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook na bhaan tu aꞌga guch Xoiꞌkam, Maraaꞌn gu Dios,
1 Princípio do evangelho de Jesus Cristo, Filho de Deus.
2 nat tu uaꞌnak bɨjɨk gu Isaiiyas janoꞌ nat paiꞌ dhuuk bha ñioꞌkdhak gu Dios, na sap jup tɨtda guch Gɨꞌkoraꞌ gu Maraaꞌn:
2 Como está escrito na profecia de Isaías: “Eis que envio o meu mensageiro adiante de você, o qual preparará o seu caminho.
3 Na mu jaꞌp pɨx ba tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam gampɨx jix chu gak kɨr nap ja tɨtdadaꞌ:
3 Voz do que clama no deserto: Preparem o caminho do Senhor, endireitem as suas veredas.”
4 Baꞌ puiꞌp jum duu ɨp, mummu jaꞌp pɨx ba oirɨdaꞌ gu Juan na paiꞌr gampɨx jix chu gak kɨr, ja bopkondaꞌ gu jaꞌtkam puiꞌ xi ja tɨtdat na sap jir am nam xim bopkonai miꞌ puiꞌ ba jimiaꞌ na jax jix aaꞌ guch Gɨꞌkoraꞌ, na sap baꞌx ja joiꞌmdai ba uañchudaꞌ gu ja uaꞌtulhdharaꞌ.
4 E foi assim que João Batista apareceu no deserto, pregando batismo de arrependimento para remissão de pecados.
5 Baꞌ muiꞌ jaꞌtkam miꞌ aajidhaꞌ am gu bhammɨ dɨr kam Jerusaleen na paiꞌr gɇꞌ kiicham, gio baꞌ jaiꞌ muiꞌ kap dɨr na jɨꞌx Judea dɨbɨɨr bhaan bipioꞌ, nam jix kaim kaꞌ, na guꞌ giilhim joidham jix bhaiꞌ xi buadaꞌ na tu aꞌgadaꞌ. Baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ na sɨlhkam jir puiꞌ na jax tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ, puiꞌ ba tɨtdadaꞌ am nam sap cham ka aaꞌ nam jix uaꞌtulhdhix kaꞌ. Baꞌ gu Juan dai na xi ja bopkondaꞌ miꞌ na paiꞌ mɨrdaꞌ gu suudaiꞌ Jordaan Ak.
5 E toda a região da Judeia e todos os moradores de Jerusalém iam até ele. E, confessando os seus pecados, eram batizados por ele no rio Jordão.
6 Baꞌ gu Juan gu tɨiꞌdhargaꞌn, kameeyo gu bapooꞌn jir jup duiñxim kaꞌ, gio baꞌ gu bhisparuꞌn jir joꞌ kaꞌ ɨp. Baꞌ na paiꞌ dhuuk bax bhioꞌn kaꞌ, dai gu sossoi na tu daꞌngɨt tu kuaꞌdaꞌ gio baꞌ gu mɨɨbat gu gampɨx kam.
6 A roupa de João era feita de pelos de camelo. Ele usava um cinto de couro e se alimentava de gafanhotos e mel silvestre.
7 Baꞌ na tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam jup ja tɨtdadaꞌ:
7 E João pregava, dizendo: — Depois de mim vem aquele que é mais poderoso do que eu, do qual não sou digno de, curvando-me, desamarrar as correias das suas sandálias.
8 Baꞌ aañ xib suudaiꞌ kɨꞌn pɨx ka jam bopkon, guꞌ baꞌ guiꞌ na paiꞌ dhuuk yaꞌ aayaꞌ, puiꞌp ji buusniaꞌ na jam bopkonaꞌ, na guꞌ ba jam tajaañdhaꞌ gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdagaꞌn gu Dios.
8 Eu batizei vocês com água; ele, porém, os batizará com o Espírito Santo.
9 Baꞌ janoꞌ muiꞌp ma jii gu Jesuus mummu dɨr Nasareet na paiꞌ Galilea dɨbɨɨr bhaan bipioꞌ. Baꞌ mummu ba ji buus Jordaan Ak miꞌ na paiꞌ oirɨt ja bopkon gu Juan gu jaꞌtkam, baꞌ miꞌ puiꞌ ba tɨtda ɨp na sap bakuanaꞌ.
9 Naqueles dias, Jesus veio de Nazaré da Galileia e foi batizado por João no rio Jordão.
10 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk muiꞌ ji buus miꞌ dhɨr suudaiꞌ chɨr gu Jesuus na ba bakuañixchuꞌ, ba tɨɨ nat bhaiꞌ jim kupioꞌ gux dhaam, gio baꞌ nat bhaiꞌ ji chɨm gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ jaꞌp tuꞌm na giodaꞌ, baꞌ naiꞌ ji jaa bhaiꞌ bhaan.
10 Logo ao sair da água, Jesus viu os céus se abrindo e o Espírito descendo como pomba sobre ele.
11 Gio baꞌ nat ba kai nat bhaiꞌ ba tum aꞌga bhammɨ dɨr jix dhaam, jup tum kaiꞌch:
11 Então veio uma voz dos céus, que dizia: — Você é o meu Filho amado; em você me agrado.
12 Baꞌ gatuuk miꞌ dhɨr ma jii gu Jesuus mummu jaꞌk maaꞌn kap na paiꞌr gampɨx, nat guꞌ puiꞌ jaꞌk jurtuda gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ.
12 E logo o Espírito conduziu Jesus ao deserto,
13 Baꞌ miꞌ juruuñ maaꞌn masaaꞌn daman mambhɨɨx tanoolh, mɨjɨ jaꞌp pu oirɨdaꞌ dɨɨlh na paiꞌ cham jaroiꞌ oirɨdaꞌ. Dai gu tuꞌ jɨꞌngiarum na mi jaꞌp tum oipodaꞌ, gio baꞌ guch Gɨꞌkoraꞌ gu noonbiꞌñ nam guguuxiꞌñdhaꞌ. Baꞌ miꞌ ba ai gu jaꞌook na ɨlhdhat na moo miꞌ maiꞌchiaꞌ gɨt, guꞌ ji nat guꞌ cham jax dhooda.
13 onde ficou durante quarenta dias, sendo tentado por Satanás. Estava com as feras, e os anjos o serviam.
14 Baꞌ mɨkkat na mɨt paiꞌ dhuuk ba kuu gu Juan, ma jii gu Jesuus bhammɨ jaꞌk Galilea nat ba tu ja aꞌgidham gu jaꞌtkam gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ gu Dios.
14 Depois de João ter sido preso, Jesus foi para a Galileia, pregando o evangelho de Deus.
15 Baꞌp ja tɨtdadaꞌ bhammɨ jaꞌp ji oirɨt:
15 Ele dizia:
16 Baꞌ ma jii gu Jesuus mummu jaꞌp juꞌñdharan na paiꞌ gɇꞌ suuꞌnkaꞌ gu suudaiꞌ guiꞌ na Galilea dɨbɨɨr bhaan bipioꞌ. Baꞌ miꞌ ba ja tɨɨ gook gu boptop bhibhiadam daim sɨspidhim nam mi jaꞌp buppaim suudaiꞌ chɨr maaꞌn gu gɇꞌ asaak. Maaꞌn Simoon tɨɨgim, jumai baꞌ Anrees.
16 Caminhando junto ao mar da Galileia, Jesus viu os irmãos Simão e André, que lançavam a rede ao mar, porque eram pescadores.
17 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
17 Jesus lhes disse:
18 Baꞌ guiꞌp ma oi mɨt cham jax ji chɨꞌɨɨk. Miꞌ xi iabok jamɨt gu ja aꞌsak.
18 Então eles deixaram imediatamente as redes e o seguiram.
19 Baꞌ palhɨɨp gama jaꞌk iam xi jii mɨt bɨɨx juꞌñdharan, miꞌp ba ja tɨɨ mɨt gu Jakoobo gio gu Juan, maamraꞌn gu Sebedeo, nam miꞌ daraat kanuub taꞌm ka ja jiisom gu ja aꞌsak guiꞌ nam kɨꞌn tu bhibhia gu boptop.
19 Pouco mais adiante, Jesus viu Tiago, filho de Zebedeu, e João, seu irmão, que estavam no barco consertando as redes,
20 Baꞌ puiꞌp ba ja tɨtda nat jax ja tɨɨdak ja baidhak guiꞌ na ja bɨɨm ba jim. Baꞌ guiꞌ puiꞌ cham jax ji chɨꞌɨɨk ma oi mɨt ɨp, miꞌ xi buak jamɨt gu ja taat Sebedeo ja bɨɨm gu tujuandam tugiꞌñ.
20 e logo os chamou. E eles seguiram Jesus, deixando o seu pai Zebedeu no barco com os empregados.
21 Moo mɨt mummu jaꞌk bhɨi Kapernaum na paiꞌr kikcham na baꞌ moo bam aayaꞌ na paiꞌ dhuuk cham ka tum juandaꞌ. Baꞌ janoꞌ nat paiꞌ bam ai, muiꞌ ma jii gu Jesuus mu nam paiꞌ tu chiopiꞌ gu Israel kam jaꞌtkam. Baꞌ miꞌ baakɨk bhaiꞌ ji chu ja aꞌgi.
21 Depois, entraram em Cafarnaum, e, logo no sábado, Jesus foi ensinar na sinagoga.
22 Alh ni jaroiꞌ ku ñiok, miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ am na mɨt ba kai, na guꞌx ioꞌm bhaiꞌ xi bua na xi chu aꞌga, cham tuꞌ puiꞌ na jax guiꞌ nam jup kaiꞌchdhaꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios.
22 E maravilhavam-se com a sua doutrina, porque os ensinava como alguém que tem autoridade e não como os escribas.
23 Baꞌ maaꞌn miꞌp oirɨdaꞌ gu maaꞌnkam na ampɨx jix ñaanbiꞌ kaꞌ, na bhaan baax kaꞌ gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ. Baꞌ na miꞌ ka tu ja aꞌgiꞌñ gu Jesuus gu jaꞌtkam, miꞌ baakɨk chiop gɇꞌ kɨꞌn muiꞌ ba ñio gux ñaanbigɨm, na guꞌ puiꞌ jaꞌk jurtuꞌntuꞌ gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ, jup kaiꞌch:
23 E logo apareceu na sinagoga um homem possuído de espírito imundo, o qual gritou:
24 ―¿Jax japich bhaiꞌ bach dhoodam Jesuus Nasareet kam? ¿Kaꞌp ti bhaiꞌ bach koodam aa? ¡Aañ jix maat jia nap aap jir diꞌ gu Dios gu maaxik duakam!
24 — O que você quer conosco, Jesus Nazareno? Você veio para nos destruir? Sei muito bem quem você é: o Santo de Deus!
25 Guꞌ ji na guꞌ maaꞌn nat jax ñiok gu Jesuus, jup tɨtda:
25 Mas Jesus o repreendeu, dizendo:
26 Baꞌx ioꞌm xi bhɨi gu maaꞌnkam nat paiꞌ ba ji buus gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ bhaiꞌ dhɨr bhaan. Gɇꞌ xi jiiñkɨk nat baꞌ pɨk ba buus.
26 Então o espírito imundo, agitando-o violentamente e gritando em alta voz, saiu dele.
27 Baꞌ dappaam miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ am dho gi ji baꞌx ioꞌm gu jaꞌtkam, dai nam naiꞌ tɨim tɨ tɨkkaꞌn dɨɨlh jix dhuꞌnpiꞌñ kɨꞌn, jup kaiꞌch am:
27 Todos se admiraram, a ponto de perguntarem entre si: — Que é isto? Uma nova doutrina! Com autoridade ele ordena aos espíritos imundos, e eles lhe obedecem!
28 Baꞌ cham mɨɨkim na mɨt bɨɨx puiꞌ ba tɨ kai gu jaꞌtkam na jɨꞌx jir Galilea na jɨꞌk jax tu buim gu Jesuus.
28 E a fama de Jesus se espalhou depressa em todas as direções, por toda a região da Galileia.
29 Baꞌ jaꞌxpɨx nat ba buus gu Jesuus miꞌ dhɨr chiop, na xi chu ja aꞌgidhimɨk gu jaꞌtkam, sɨlh jii mummu gama jaꞌk nam paiꞌ tu baꞌaak gu Simoon gio gu Anrees. Baꞌ bɨɨx jaiꞌ xi jiim am gu Jakoobo gio gu Juan.
29 E, saindo da sinagoga, foram, com Tiago e João, para a casa de Simão e André.
30 Baꞌ gu daadaꞌn gu Simoon mɨjɨ ka boꞌ baꞌk chɨr jum bakxidhat na ɇɇ gu toiñdhiꞌ. Baꞌ nat jax mu ai gu Jesuus, ba aagiꞌñ am gu miꞌ oiꞌñkam nax kaꞌook.
30 A sogra de Simão estava de cama, com febre; e logo deram essa notícia a Jesus.
31 Baꞌ muiꞌ ji ai gu Jesuus miꞌ na paiꞌ boꞌ, baꞌ daagɨk nobiꞌran xi bamiiꞌ. Jix kɨɨꞌ bhaiꞌ ji bam miꞌ jotmodaꞌ pɨx, baꞌ dai nat ba tu ja onbaiꞌ.
31 Então, aproximando-se, Jesus pegou na mão dela e fez com que ela se levantasse. A febre a deixou, e ela passou a servi-los.
32 Baꞌ nat paiꞌ ba bhiꞌñ gu tanoolh, na puiꞌ bax dhɨdɨmpuꞌ, muiꞌ jaꞌtkam pɨx jaꞌx ji ai mɨt miꞌ baꞌaak kɨɨk na paiꞌ daa gu Jesuus ji ja baidhat gux kakoꞌkkam, jaiꞌ guiꞌ nam ampɨx jix ñanaanbiꞌ kaꞌ na ja aꞌm jup tuiꞌkaꞌ gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ.
32 À tarde, depois do pôr do sol, trouxeram a Jesus todos os enfermos e endemoniados.
33 Giilhim muiꞌ mɨt miꞌ mam jumaap kiꞌñgob gu mi jaꞌp oiꞌñkam na jɨꞌx jir kiicham.
33 Toda a cidade estava reunida à porta da casa.
34 Baꞌ pɨx jaꞌx ji ja duduaꞌñ gu Jesuus gux kakoꞌkkam, na guꞌ mi jaꞌp moo bɨɨx aixim tuꞌm jup tɇ ɇɇkaꞌ gu koꞌkdaiꞌ. Jaiꞌ guiꞌ nam ampɨx jix ñanaanbiꞌ kaꞌ, bɨɨx jaꞌk ja joot gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ ja aꞌm dɨr. Pu cham ja doꞌñcho nam jax bha tu aꞌga gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ, na guꞌx bhaiꞌx maat na noꞌt jax dhuuk xi ja doꞌñcho nam bha tu aꞌgaꞌ, miꞌ maaxik ba kɨɨsaꞌ am nar tuꞌp tuꞌm daꞌ.
34 E ele curou muitos que se achavam doentes de todo tipo de enfermidades. Também expulsou muitos demônios, não lhes permitindo que falassem, porque sabiam quem ele era.
35 Baꞌ bɨjɨk ba bam gu Jesuus na kapup jix chukgam, baꞌ ma jii nammɨ gama jaꞌk na paiꞌr gampɨx. Miꞌ baꞌ bhaiꞌ ji chu aꞌga jix dhaam jaꞌk buiñor guch Gɨꞌkoraꞌ.
35 Tendo-se levantado de madrugada, quando ainda estava escuro, Jesus saiu e foi para um lugar deserto, e ali orava.
36 Baꞌ jaꞌxpɨx nat paiꞌx bhaiꞌ ba xiaꞌ, muiꞌp ma gaagam gu Simoon bamgɨk ja bɨɨm guiꞌ nam takaab dɨr maap jii mɨt gu Jesuus.
36 Simão e os que estavam com ele procuraram Jesus por toda parte.
37 Baꞌ nammɨ pɨx ji chɨɨ mɨt na paiꞌ ka oirɨ, baꞌp tɨtda am:
37 Quando o encontraram, lhe disseram: — Todos estão à sua procura.
38 Guꞌ ji na guꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
38 Jesus, porém, lhes disse:
39 Bhaiꞌ baꞌ pu oirɨdaꞌ na jɨꞌx jir Galilea na tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam bha jaꞌp nam jax tu chichiopiꞌ. Gio baꞌ na jaꞌk ja jootsaim gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ ja aꞌm dɨr guiꞌ nam jix ñanaanbiꞌ kaꞌ.
39 Então ele foi por toda a Galileia, pregando nas sinagogas deles e expulsando os demônios.
40 Baꞌ maaꞌnnim mu ba ai maaꞌn gux koꞌkkam na paiꞌ oirɨdaꞌ gu Jesuus, na tootolhidhat bha gakiidhaꞌ gu tukgaꞌn. Baꞌ miꞌ oꞌlhiaꞌn kɨꞌn ji kɨkbuk bɨɨpɨꞌ dɨr jup tɨtda:
40 Um leproso se aproximou de Jesus e lhe pediu, de joelhos: — Se o senhor quiser, pode me purificar.
41 Baꞌx joiꞌmdak ba tɨɨ gu Jesuus, baꞌp tɨtda bhaiꞌ xi dhaagɨk:
41 E Jesus, profundamente compadecido, estendeu a mão, tocou nele e disse:
42 Baꞌ dai nat puiꞌ jɨꞌ xi chɨɨꞌn, jotmodaꞌx bhaiꞌ bhaiꞌ ji chu taatdat. Jix kɨɨꞌp jum duu, pu cham paiꞌ ka tu koꞌk.
42 No mesmo instante, a lepra desapareceu dele, e ele ficou limpo.
43 Baꞌ gu Jesuus tɨi xi sooꞌmchulhdhak ba joot na cham tu aaꞌndaꞌ nat jax dhuuk dua, jup tɨtda:
43 E, advertindo-o severamente, logo o despediu.
44 ―Dai nap moo cham jaroiꞌ aagiꞌñdhaꞌ na ñich aañ jum duaꞌñ. Dai nap sɨlh jimiaꞌ bhammɨ na paiꞌ daa guiꞌ na jaiꞌ ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios, na baꞌm tɨgiaꞌ na pich ba dua. Xi chɨkkadaꞌ ap. Noꞌ jax kaiꞌch nap bax kɨɨꞌ, dai nap tu makgɨrtai tɨtɨkiaꞌ na jax jaꞌk aagix nat tu uaꞌnak gu Moisees, nam baꞌ bax mat kaꞌ gu jaꞌtkam nat ba buus gu koꞌkdaiꞌ dhiꞌ nap kɨꞌn kax kaꞌook kat.
44 E lhe disse:
45 Guꞌ ji na guꞌ guiꞌ moo janoꞌ nat jax jii, pɨx jaꞌx ja aagiꞌñ gu jaꞌtkam. Giilhim bɨɨx puiꞌ bax chu maat am. Baꞌ puiꞌ miꞌ pup oirɨ gu Jesuus gampɨx, mɨjɨ jaꞌp tɨbiappudaꞌ, na guꞌ cham ka aaꞌ na maaxik bhammɨ jaꞌp oirɨdaꞌ gɇꞌgɇr kikcham. Ku guꞌ puiꞌ pɨx muiꞌ miꞌp aajidhaꞌ am ji na paiꞌ oirɨdaꞌ.
45 Mas, tendo ele saído, começou a proclamar muitas coisas e a divulgar a notícia, a ponto de Jesus não poder mais entrar publicamente em nenhuma cidade. Por isso, permanecia fora, em lugares desertos. E de toda parte vinham ao encontro dele.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.