Atos 17
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NTLH
1 Baꞌ bhammɨ dɨr mu jaꞌk pu bhɨi mɨt gu Paablo gio gu Siilas na paiꞌ jaiꞌ kap jup jir gɇꞌgɇr kikcham kaꞌ, na puiꞌ tɨ tɨɨꞌ maaꞌn kap Anpiipolis, gu jumai kap baꞌ Apoloonia ɨp. Baꞌ bhaiꞌ jɨꞌ jaꞌp nam xi oipimɨk bhaiꞌ dhɨr mu jaꞌk jup bhɨi mɨt na paiꞌ puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Tesaloonika, baꞌ bhaiꞌ maaꞌn kap jup tu daandaꞌ am gu Israel kam jaꞌtkam.
1 Paulo e Silas passaram pelas cidades de Anfípolis e Apolônia e chegaram a Tessalônica, onde havia uma sinagoga .
2 Baꞌ gu Paablo na guꞌ koꞌraardaꞌ na ba ji jimiaꞌ mu jaꞌp paiꞌ nam jax tu daandaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam, baꞌ jɨꞌk baikim na paiꞌ dhuuk puꞌñim aꞌjɨdaꞌ na cham tum juandaꞌ muiꞌ ba ji jimiaꞌ mu jaꞌp nam paiꞌ puꞌñi tu daandaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam guiꞌ nam bhaiꞌ oiꞌñkaꞌ Tesaloonika, baꞌ gammɨjɨ ja aagiꞌñdhaꞌ bhaan gu uꞌuan miꞌ na mɨt paiꞌ tu uaꞌnak guiꞌ nam bhaankamuꞌn tu aꞌgimɨk gu Dios,
2 Conforme o seu costume, Paulo foi lá e nos três sábados seguintes falou sobre as Escrituras Sagradas com as pessoas que estavam ali na sinagoga.
3 na puiꞌ ja tɨtdadaꞌ na sap puiꞌm kaiꞌch na kam kuugalhdhaꞌ nam paiꞌ dhuuk muꞌaaꞌ guch Xoiꞌkam guiꞌ na Dios puꞌñi bha jootsaꞌ. Miꞌ dhɨr sap baꞌ duadɨi giop bamgiaꞌ miꞌ dhɨr koiꞌñgaꞌn tɨr, jup ja tɨtdadaꞌ:
3 Paulo lhes explicava e provava que o Messias precisava sofrer e que, depois de morrer, tinha de ressuscitar. Ele dizia: — Este Jesus que estou anunciando a vocês é o Messias.
4 Baꞌ jaiꞌ dhɨt tɨ jɨɨꞌñ jamɨt buiñor guch Xoiꞌkam gu Israel kam jaꞌtkam, miꞌ dhɨr baꞌ dai nam ba kaichuꞌ gu Paablo gio gu Siilas. Gio baꞌ jaiꞌ guiꞌ nam griago ñiꞌook kɨꞌn tu aꞌgadaꞌ, guiꞌ nam jɨꞌk pu gammɨjɨ tu daandaꞌ buiñor gu Dios, puiꞌ muiꞌp tɨ jɨɨꞌñ jamɨt buiñor guch Xoiꞌkam, gio baꞌ jaiꞌ gu uꞌuub ɨp guiꞌ nam jir jix aꞌaixkam kaꞌ puiꞌ muiꞌp tɨ jɨɨꞌñ jamɨt buiñor guch Xoiꞌkam.
4 Paulo e Silas conseguiram convencer disso algumas daquelas pessoas, as quais se juntaram a eles. Um grande número de não judeus convertidos ao Judaísmo e muitas senhoras da alta sociedade também se juntaram ao grupo.
5 Baꞌ jaiꞌ guiꞌ na mɨt cham tɨ jɨɨꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam gu Israel kam jaꞌtkam bhaiꞌ ji bhaak jamɨt, baꞌ ba ja umuaꞌ mɨt jɨꞌkchi gu jaꞌtkam guiꞌ nam bha jaꞌp oipot jix buam tomaat kaꞌ na jɨꞌx jir gɇꞌ kiicham, baꞌ puiꞌ ja tɨtda am nam sap ja iatgidhaꞌ gu jaꞌtkam guiꞌ nam jɨꞌk cham tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam nam sap baꞌ jaiꞌ bhaiꞌp ji bhaakuꞌ ja bui gu Paablo gio gu Siilas. Baꞌ puiꞌm duu dho, giilhim bhaiꞌ ji bhaak jamɨt. Baꞌ bɨɨx maap xim daagɨk muiꞌ tɨi jii mɨt mu na paiꞌ kiokaꞌ gu Jason na mɨt tɨi oꞌbhaiꞌ gu Paablo gio gu Siilas, nam guꞌ miꞌ tɨbiapkaꞌ buiñor dhiꞌ jɨꞌ dhi maaꞌnkam, nam sap baꞌ miꞌ dhɨr ja boosgai mu ja baidhikaꞌ gɨt ja bui gu jaꞌtkam.
5 Mas os judeus ficaram com inveja. Eles foram buscar alguns homens maus entre os malandros das ruas e formaram um grupo de desordeiros. Estes fizeram muita confusão na cidade e atacaram a casa de Jasão, procurando Paulo e Silas a fim de os levar para o meio do povo.
6 Guꞌ ji na mɨt guꞌ cham miꞌp ja tɨɨ nam tɨi pup xi ja gaagaimɨk, baꞌ gu Jason pɨx bhaiꞌ ji oꞌbhaiꞌ mɨt. Tɨɨmɨrak jamɨt dho guꞌ gamaiꞌ pɨx tu dooda ja bɨɨm guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, nam guꞌ maap miꞌ ka daraa. Mu baꞌ ba ja aich jamɨt jiiñkidhat nam paiꞌ darkaꞌ gu gɇꞌgɇrkam jup kaiꞌchim am:
6 Mas, como não os encontraram, levaram à força Jasão e alguns outros irmãos até a presença das autoridades da cidade, gritando: — Aqueles homens têm provocado desordens em todos os lugares! Agora chegaram até a nossa cidade,
7 baꞌ dhi Jason mu xi ja aich kiaꞌmiꞌñ. Cham tuꞌ kaꞌm nɨiꞌñ am dho bɨɨx dhiꞌ dhi jaꞌtkam gu puiꞌ nat jax jaꞌk tu dai gu gɇꞌkam Rooma kam na puiꞌ jaꞌk tu aagix kaꞌ, nam guꞌ puiꞌ kaiꞌch na sap jumaip jix jaiꞌch gu gɇꞌkam na puiꞌ tɨɨꞌ Jesuus.
7 e Jasão os hospedou na casa dele. Eles estão desobedecendo às leis do Imperador romano, dizendo que existe outro rei, chamado Jesus.
8 Baꞌ giilhim bhaiꞌ ji bhaak jamɨt gu jaꞌtkam na mɨt puiꞌ jɨꞌ ja kai, gio gu gɇꞌgɇrkam ba puiꞌ ɨp.
8 Tanto a multidão como as autoridades ficaram agitadas quando ouviram essas palavras.
9 Guꞌ ji na guꞌ gu Jason gio guiꞌ na mɨt maap mi ja aich, jotmodaꞌ xi ja namki mɨt gu gɇꞌgɇrkam. Baꞌ puiꞌ cham jax ka ja dooda mɨt, dai na mɨt ba ja joot nam ba jimiaꞌ.
9 E as autoridades soltaram Jasão e os outros, depois que eles pagaram a quantia exigida para isso.
10 Baꞌ moo janoꞌ nat jax gamaiꞌ ji chuk, bhaiꞌ dhɨr ba ja joot jamɨt guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam nam sap ba jimiaꞌ mu jaꞌk Bereeya gu Paablo gio gu Siilas, baꞌ guiꞌ bhaiꞌ dhɨr jup ma jii mɨt mu jaꞌk nam paiꞌ tu ja aagiꞌñ. Baꞌ na mɨt jax ɇɇk, pu jii mɨt mu jaꞌp nam paiꞌ tu daandaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam.
10 Logo que anoiteceu, os irmãos enviaram Paulo e Silas para a cidade de Bereia. Quando chegaram lá, eles foram à sinagoga .
11 Baꞌ mu ji ɇɇk bhaiꞌ ji chu ja aꞌgi mɨt gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook. Baꞌ guiꞌ cham jax ji chɨꞌɨɨk jup tɨ jɨɨꞌñ jamɨt, nam guꞌ dɨɨlh kat pur jix bhabhaiꞌkam kaꞌ dhiꞌ jɨꞌ dhi Israel kam jaꞌtkam nam bhaiꞌ oiꞌñkaꞌ Bereeya, cham tuꞌ puiꞌ na jax guiꞌ nam bhammɨ jaꞌk jup oiꞌñkaꞌ Tesaloonika. Baꞌ gammɨjɨ nabap tanoolh tu jiñkuiꞌñdhaꞌ am gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios nam jix maachim kaꞌ noꞌ moor sɨlhkam gu puiꞌ na jax tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ gu Paablo gio gu Siilas.
11 As pessoas dali eram mais bem-educadas do que as de Tessalônica e ouviam a mensagem com muito interesse. Todos os dias estudavam as Escrituras Sagradas para saber se o que Paulo dizia era mesmo verdade.
12 Baꞌ muiꞌ dho tɨ jɨɨꞌñ jamɨt buiñor guch Xoiꞌkam gu Israel kam jaꞌtkam, gio jaiꞌ guiꞌ nam griago ñiꞌook kɨꞌn tu aꞌgadaꞌ puiꞌ muiꞌp tɨ jɨɨꞌñ jamɨt buiñor guch Xoiꞌkam, puiꞌ na jax gu chichioꞌñ gio baꞌ gu uꞌuub ɨp guiꞌ nam jir jix aꞌaixkam kaꞌ.
12 Assim muitos judeus naquela cidade creram, e também não judeus, tanto mulheres da alta sociedade como também muitos homens.
13 Guꞌ ji na mɨt guꞌ puiꞌ ba tɨ kai gu Israel kam jaꞌtkam guiꞌ nam bhammɨ jaꞌk jup oiꞌñkaꞌ Tesaloonika na gu Paablo mu jaꞌk Bereeya ji oirɨt jup ba tu aꞌga gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ gu Dios. Baꞌ mu jimɨɨk mu jaꞌk bhaiꞌp ji ja iatgi mɨt gu jaꞌtkam guiꞌ nam jɨꞌk cham tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, baꞌ guiꞌ na mɨt puiꞌp ji ja kɇɇk giilhim bhaiꞌ ji bhaak jamɨt.
13 Mas, quando os judeus de Tessalônica souberam que Paulo tinha anunciado a palavra de Deus também em Bereia, foram até lá e começaram a agitar e atiçar o povo contra eles.
14 Guꞌ ji na guꞌ guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam jotmodaꞌ xi joot jamɨt gu Paablo na sap bhaiꞌ dhɨr ba jimiaꞌ mu jaꞌk taatsab na paiꞌr juꞌñdharan gu gɇꞌ suudaiꞌ. Dai baꞌ gu Siilas gio Timoteo bhammɨ pup oipo am Bereeya.
14 Então os irmãos enviaram Paulo imediatamente para o litoral; porém Silas e Timóteo ficaram em Bereia.
15 Baꞌ jaiꞌ dhɨt jup ma oi mɨt gu Paablo guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam mummɨ juugɨt na paiꞌr gɇꞌ kiicham kaꞌ Ateenas tɨ tɨɨgim. Miꞌ dhɨr baꞌ giop ba ja joot nam ba jimiaꞌ bhammɨ jaꞌk Bereeya puiꞌ xi ja tɨɨdak nam sap pu tɨɨdaꞌ gu Siilas gio gu Timoteo nam muiꞌ xi jiimdaꞌ mummɨ na paiꞌ oirɨ gu Paablo.
15 Os irmãos que protegiam Paulo o levaram até a cidade de Atenas. Depois voltaram para Bereia, levando um recado de Paulo; ele pedia que Silas e Timóteo fossem encontrá-lo em Atenas o mais depressa possível.
16 Baꞌ na mu jaꞌp ka oirɨ gu Paablo na paiꞌ jax jir gɇꞌ kiicham, bhammɨ dɨr na paiꞌ puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Ateenas, na bhaiꞌ ja nɨɨra gu Siilas gio gu Timoteo, bhaiꞌx buam ji chu tatdat nat ba ja tɨɨ gu didios jup duiñxim nam mi jaꞌp pɨx jaꞌx tuut bɨɨx kap na jɨꞌx jir gɇꞌ kiicham.
16 Enquanto estava esperando Silas e Timóteo em Atenas, Paulo ficou revoltado ao ver a cidade tão cheia de ídolos.
17 Baꞌ gammɨjɨ ba ji chu ja aꞌgidhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam mu jaꞌp nam paiꞌ tu daandaꞌ, gio guiꞌ nam cham jir Israel kam jaꞌtkam ba puiꞌ ɨp, guiꞌ nam jɨꞌk gammɨjɨ pu tu daandaꞌ buiñor gu Dios, gio guiꞌ nam mu jaꞌp jum jumpaꞌndaꞌ ɨrban gu gɇꞌ kiicham.
17 Ele ia para a sinagoga e ali falava com os judeus e com os não judeus convertidos ao Judaísmo. E todos os dias, na praça pública, ele falava com as pessoas que se encontravam ali.
18 Baꞌ jaiꞌ dhɨt bhaiꞌ ji ñiokbo mɨt buiñor gu Paablo guiꞌ nam puiꞌ ɨlhiiꞌñdhaꞌ nam bɨɨx aixim xi chu buadaꞌ nam baꞌ dhiꞌ kɨꞌn jix bhaiꞌm taat kaꞌ, gio baꞌ guiꞌ nam puiꞌ jaꞌk jup ɨlhiiꞌñdhaꞌ na dhiꞌ kɨꞌn jix bhaiꞌ tu ja jimdaꞌ noꞌm cham jax jum aaꞌ sia ku bɨɨx aixim jix buam tu ja jim. Baꞌp kaiꞌch am:
18 Alguns professores epicureus e alguns estoicos discutiam com ele e perguntavam: — O que é que esse ignorante está querendo dizer? Outros comentavam: — Parece que ele está falando de deuses estrangeiros. Diziam isso porque Paulo estava anunciando Jesus e a ressurreição .
19 Baꞌ puiꞌ xi kaiꞌchimɨk ba baidhim am gu Paablo mu jaꞌp na paiꞌr Areopago, mu jaꞌp nam paiꞌ gammɨjɨ miꞌm jumpaꞌndat tu aꞌgadaꞌ gu tuꞌ na jax jum buadaꞌ naiꞌ jaꞌp. Mu baꞌ ji aichdhak jup tɨtda am:
19 Então eles o levaram a uma reunião da Câmara Municipal e disseram: — Gostaríamos de saber que novo ensinamento é esse que você está trazendo para nós.
20 Na guꞌ dhiꞌ puiꞌ nap jɨꞌk jax tuch aꞌgiꞌñ, aach cham paiꞌ puiꞌ tɇ kɇɇkɇt, puiꞌ kuch baꞌ tɨix maachim na jax jir jum duukam.
20 Pois você diz algumas coisas que nos parecem esquisitas, e nós gostaríamos de saber o que elas querem dizer.
21 Baꞌ dhiꞌ dhi jaꞌtkam nam bhammɨ dɨr oiꞌñkaꞌ Ateenas, gio gu jaiꞌ guiꞌ nam mɨk dɨr bhaiꞌp oiꞌñkaꞌ, gammɨjɨ ja koꞌraardaꞌ nam jix kaim kaꞌ gu jaroiꞌ noꞌ puꞌñi jax tu aꞌga, gio baꞌ moo na ja koꞌraardaꞌ ɨp nam miꞌ dhɨr puiꞌp ba tu aꞌgadaꞌ noꞌm puꞌñi cham paiꞌ jaroiꞌ puiꞌ kɇɇkɇt.
21 É que todos os moradores de Atenas e os estrangeiros que viviam ali gostavam de passar o tempo contando e ouvindo as últimas novidades.
22 Baꞌ gu Paablo dai nat jax jup kɨkbo miꞌ ja saagiꞌñ gu muiꞌ jaꞌtkam nam miꞌp tuꞌiiꞌ Areopago bhaiꞌ ji chu ja aꞌgi, jup ja tɨtda:
22 Então Paulo ficou de pé diante deles, na reunião da Câmara Municipal, e disse: — Atenienses! Vejo que em todas as coisas vocês são muito religiosos.
23 Baꞌ maaꞌn kap na ñich tɨ tɨɨ mu jaꞌp na pim paiꞌ jax chu daan ja bui gu jam didios tuk, bha tu uaꞌñix bhaan guiꞌ na pim miꞌ tu ja makgɨrxiꞌñ, na jaꞌpnim kaiꞌch, “Gu Dios na cham jaroiꞌ maat.” Baꞌ dhiꞌ dhi Dios na pim puiꞌ cham maat na pim daan, aañiꞌ dho jam aagiꞌñdhaꞌ nar jaroiꞌ dhaꞌ.
23 De fato, quando eu estava andando pela cidade e olhava os lugares onde vocês adoram os seus deuses, encontrei um altar em que está escrito: “ Ao Deus Desconhecido ”. Pois esse Deus que vocês adoram sem conhecer é justamente aquele que eu estou anunciando a vocês.
24 ’Dho dhiꞌ dhor diꞌ guiꞌ nat jup duu dhi oiꞌñgaꞌn gio na jɨꞌk tuꞌ ya jaꞌp jix chu jaiꞌch bhaan, guiꞌ nax dhaam jir gɇꞌkam gio ya jaꞌp dhi oiꞌñgaꞌn, baꞌ cham tuꞌ ya jaꞌp paiꞌ kio bhaan gu chichiop guiꞌ na jaꞌtkam jup jir ja duiñ.
24 — Deus, que fez o mundo e tudo o que nele existe, é o Senhor do céu e da terra e não mora em templos feitos por seres humanos.
25 Ni na cham tuꞌ aꞌmiram jum aaꞌ na mu paiꞌ palhbuiꞌñdhaꞌ gu jaroiꞌ gu tuꞌ noꞌ jax jix dhuñiim, na guꞌ dhiꞌ pɨx jir diꞌ nach maak gu iiꞌmdaꞌ bɨɨx jɨꞌmaꞌn, puiꞌ na jax gu jɨbɨɨlh nach kɨꞌn iibhɨ, gio bɨɨx aixim na tuꞌch aꞌm jum aaꞌ.
25 E também não precisa que façam nada por ele, pois é ele mesmo quem dá a todos vida, respiração e tudo mais.
26 ’Gio dai maaꞌn ɨp gu maaꞌnkam nat bhaan dɨr ja muiꞌdhalh muiꞌ gu jaꞌtkam nam sap baꞌ bɨɨx kap naiꞌ oiꞌñkaꞌ na jɨꞌx jir oiꞌñgaꞌn, gio baꞌ nat ja daax nam jɨꞌx pɨx juugɨt duduakaꞌ gio nam paiꞌ jax oiꞌñkaꞌ,
26 De um só homem ele criou todas as raças humanas para viverem na terra. Antes de criar os povos, Deus marcou para eles os lugares onde iriam morar e quanto tempo ficariam lá.
27 nam baꞌ ba gaagaꞌ gu Dios na pa jaꞌk jup tuꞌiiꞌ, katti iam tu tattamidhat am pɨx tɨgiaꞌ am na paiꞌp tuꞌiiꞌ, sia ku guꞌ gu Dios tɨi cham tuꞌ mɨk jup tuꞌiiꞌ aach jich bui bɨɨx jɨꞌmaꞌn.
27 Ele fez isso para que todos pudessem procurá-lo e talvez encontrá-lo, embora ele não esteja longe de cada um de nós.
28 Na guꞌ gu Dios buiñor jia nach baꞌ dudua, puiꞌ ku baꞌx bhaaiꞌ nach joiñ, gio nach baꞌ ya jaꞌp jix jaiꞌch dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, jaꞌp na mɨt jax jaꞌk tu uaꞌnak ɨp guiꞌ nam tu uꞌuandaꞌ gu yaꞌ kam aapiꞌm jam bui, na jaꞌpnim kaiꞌch: “Aach jir maamraꞌn gu Dios.”
28 Porque, como alguém disse: “Nele vivemos, nos movemos e existimos.” E alguns dos poetas de vocês disseram: “Nós também somos filhos dele.”
29 Baꞌ noꞌch jir maamraꞌn gu Dios, chaꞌch puich aaꞌndaꞌ na panaas gu Dios jir pu chuꞌm na jax gu jaꞌppɨx didios jup duiñxim gux uꞌuam bapaiñum totbikdam, piam guiꞌ na pu chuꞌm na gux chua baiñum totbikdam, piam gu jaꞌppɨx jodaip duiñxim jax ña tuꞌm jup jix dhuñiim kaꞌ dɨɨlh gu maaꞌnkam.
29 E, já que somos filhos dele, não devemos pensar que Deus é parecido com um ídolo de ouro, de prata ou de pedra, feito pela arte e habilidade das pessoas.
30 Dho guꞌ bɨjɨk gu Dios cham tuꞌp jum buixdhat dho ja bui gu jaꞌtkam, sia kum bɨɨx aixim pɨx tu jimdaꞌ nam jax ɨlhiiꞌñdhaꞌ dɨɨlh, guꞌ xib puiꞌ kaiꞌch ji nam sap bɨɨx kap miꞌ puiꞌ ba jimiaꞌ gu jaꞌtkam na jax jix aaꞌ.
30 No passado Deus não levou em conta essa ignorância. Mas agora ele manda que todas as pessoas, em todos os lugares, se arrependam dos seus pecados.
31 Nat guꞌ ba tu dai jia gu Dios na paiꞌ dhuuk ba ja aagiꞌñdhaꞌ bɨɨx gu jaꞌtkam nam jax jaꞌk tu jimdat bɨɨx jɨꞌmaꞌn. Baꞌ dhiꞌ bhaankam puiꞌ tu duñiaꞌ guiꞌ nat jaroiꞌ pu bɨjɨk dɨr bhaan tɨ tɨɨ, baꞌ janoꞌ nat paiꞌ dhuuk duaꞌñdhak gio miꞌ dhɨr jup bamiiꞌ koiꞌñgaꞌn tɨr, bɨɨx ja mattuda gu jaꞌtkam.
31 Pois ele marcou o dia em que vai julgar o mundo com justiça, por meio de um homem que escolheu. E deu prova disso a todos quando ressuscitou esse homem.
32 Baꞌ na mɨt puꞌñi kai na bhaan tu aꞌga gu koiꞌñgaꞌn nam giop duduar, bhaiꞌ bɨɨx aixim ji aiꞌchux jamɨt. Jaiꞌ baꞌ siamrip kaiꞌch am:
32 Quando ouviram Paulo falar a respeito de ressurreição, alguns zombaram dele, mas outros disseram: — Em outra ocasião queremos ouvir você falar sobre este assunto.
33 Baꞌ gu Paablo miꞌ dhɨr pu jii ja bui gu jaꞌtkam.
33 Então Paulo foi embora dali.
34 Baꞌ jaiꞌ dhɨt siamri pɨx chuꞌp jum duu mɨt na mɨt ba oi gu Paablo. Maadɨt jir diꞌ guiꞌ nam miꞌr gɇꞌgɇrkam kaꞌ Areopago na puiꞌ tɨɨꞌ Doniisio, gio baꞌ maaꞌn jaꞌppɨx ubii muiꞌp xi jimchuꞌ Damaaris tɨɨgim, gio baꞌ jaiꞌ jɨꞌkchi pup gu jaꞌtkam. Baꞌ dhiꞌ bɨɨx tɨ jɨɨꞌñ jamɨt buiñor guch Xoiꞌkam.
34 Mas algumas pessoas creram e se juntaram a ele. Entre essas estavam Dionísio, que era membro da Câmara Municipal, uma mulher chamada Dâmaris e mais outras pessoas.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.