Apocalipse 16

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Baꞌ jaꞌxpɨx gɇꞌ kɨꞌn bhaiꞌ ji chum ñio bhɨjɨ dɨr na paiꞌ tu chiopiꞌ gu Dios, jup ja tɨtda gux xijum gook noonbiꞌñ gu Dios nam jɨꞌmaꞌn ja daadaꞌ gu jajaꞌ:
1 Ouvi uma voz forte, vinda do santuário, dizendo aos sete anjos: — Vão e derramem sobre a terra as sete taças da ira de Deus.
2 Baꞌ maaꞌn bɨɨpɨꞌ mu jii mu oiꞌñgaꞌn bhaan nat ba nuꞌaam guiꞌ na mi jim jaꞌaa taꞌm. Baꞌ nat mu ɇɇk mi jaꞌp xeeñ ñua dɨbɨɨr taꞌm. Bɨɨx guiꞌ nam jɨꞌk matgilhdhix ja kokobtaiꞌ am na bhaan jix maatɨꞌ nam kaichuꞌ gu jaꞌook na ɨɨbhidham tuꞌm gu tukgaꞌn, gam nam tuꞌ kaꞌm nɨidhat tu daan buiñor, sia gup duiñxim na puiꞌp tuꞌm, bhaiꞌ ji ja ai guiꞌ na jaꞌp tuꞌm na biprɨꞌx na giilhim jix koꞌk.
2 O primeiro anjo foi e derramou a sua taça sobre a terra, e apareceram úlceras malignas e dolorosas nas pessoas que tinham a marca da besta e que adoravam a sua imagem.
3 Miꞌ dhɨr baꞌ moo jumai mɨjɨp ji dhuu gu nobiiꞌñ gu Dios uaꞌdat gu jaꞌaa nat ba nuꞌaam ɨp mu jaꞌp oiꞌñgaꞌn bhaan guiꞌ na mi jim. Baꞌ mu ɇɇk miꞌ xi ñua gɇꞌ suudaiꞌ chɨr. Ɨꞌɨɨr jup jum duu gu suudaiꞌ bɨɨx na jɨꞌx juugɨt suuꞌn, jaꞌp tuꞌm na jax gu ɨꞌraꞌn gu jaroiꞌ noꞌ mɨt mua. Pu bɨɨx koi mɨt gu dudua kam nam miꞌ ka tu oipo nat paiꞌ dhuuk ɨꞌɨɨr jup jum duu gu suudaiꞌ.
3 O segundo anjo derramou a sua taça no mar, e o mar se transformou em sangue, como de um morto, e morreu todo ser vivo que havia no mar.
4 Miꞌ dhɨr baꞌ moo jumai mɨjɨp ji dhuu gu nobiiꞌñ gu Dios uaꞌdat gu jaꞌaa, baik baꞌ moo ba jim. Baꞌ mu jaꞌp xi ñua aꞌkkɨꞌn na paiꞌ mɨr gu suudaiꞌ guiꞌ na mi jim jaꞌaa taꞌm gio mu jaꞌp na jax jir biipiatam, ɨꞌɨɨr jup jum duu ɨp gu suudaiꞌ.
4 O terceiro anjo derramou a sua taça nos rios e nas fontes de água, e eles se transformaram em sangue.
5 Baꞌp kaiꞌch gu nobiiꞌñ gu Dios guiꞌ na mu jaꞌp nuukaꞌn gu suudaiꞌ:
5 Então ouvi o anjo das águas dizendo: “Tu és justo, tu que és e que eras, o Santo, pois julgaste estas coisas.
6 na mɨt guꞌ dhiꞌ gɇꞌkam kɨꞌn jum uaꞌtulh aap jum bui. Tɨɨꞌ na mɨt giilhim ja tulhiiñchudaimɨk ja koi guiꞌ nam jum bui tɨ jɨɨꞌñdhat gio guiꞌ nam jum aꞌmkam tu aꞌgimɨk bɨjɨk gum ñiꞌook. Xib jam baꞌ miꞌ xi aayaꞌ nam iꞌyaꞌ gu ɨꞌɨɨr nam baꞌ miꞌ xi machiaꞌ na jax tu tatdaꞌ gu puiꞌ na mɨt jax ja dooda guiꞌ nam jum kaichgɨt gio guiꞌ nam jum aꞌmkam tu aꞌgat. Puiꞌ dho tuꞌm ja aꞌm bipioꞌ.
6 Porque derramaram sangue de santos e de profetas, também lhes deste sangue para beber. É o que merecem.”
7 Guꞌ baꞌ bhaiꞌ dhɨr bhaan gu kubhioñkar na jaꞌp tuꞌm na sasoiꞌ mɨmɨiꞌñkar, bhaiꞌp ji chum ñio, jup tum kaiꞌch:
7 Ouvi uma voz do altar, que dizia: “Certamente, ó Senhor Deus, Todo-Poderoso, verdadeiros e justos são os teus juízos.”
8 Baꞌ gu jumai nobiiꞌñ gu Dios mu jimɨɨk bhammɨ jaꞌk jup xi ñua bhaan gu tanoolh guiꞌ na mi jim jaꞌaa taꞌm na uaꞌ. Baꞌ dhiꞌ kɨꞌn jix ioꞌm jix choiñ bhaiꞌ ji chon gu tanoolh, ba ji ja mɨiꞌñ gu jaꞌtkam.
8 O quarto anjo derramou a sua taça sobre o sol, e lhe foi dado queimar a humanidade com fogo.
9 Tɨi pup koi mɨt kɨꞌn gu tanoolh nat ja aꞌm ton, na guꞌ giilhim jix choiñ, guꞌ ji na guꞌ ni jɨꞌx ku mɨt iam soiꞌ ba jim ɨlh buiñor gu Dios sia ku jax ja tulhiiñchuꞌn. Janoꞌ mɨt dho baꞌ giilhim bhaak ji buiñor, bɨɨx aixim bhaiꞌ ji aiꞌchux jamɨt na jax cham kɨɨꞌ kaꞌm nɨiꞌñ. Cham paiꞌ na mɨt iam soiꞌm ɨlhdhak ba tu daanɨ buiñor ku cham ka ja tulhiiñchuꞌndaꞌ gɨt.
9 As pessoas se queimaram com o intenso calor e blasfemaram contra o nome de Deus, que tem autoridade sobre estes flagelos. Porém, não se arrependeram para darem glória a Deus.
10 Baꞌ mɨkkat gu jumai nobiiꞌñ gu Dios muiꞌp ji jii, miꞌp xi ñua guiꞌ na mi jim jaꞌaa taꞌm na paiꞌ dhɨr jir gɇꞌkam gu nobiiꞌñ gu jaꞌook nax xijum gook tu moom, jix chukgam jup tum duu miꞌ na paiꞌ daa. Baꞌ gu jaꞌtkam nam kaichuꞌ, giilhim pɨx sasrak bɨɨt am nam jum tulhiiñ,
10 O quinto anjo derramou a sua taça sobre o trono da besta. O reino da besta ficou em trevas, e as pessoas mordiam a língua por causa da dor que sentiam
11 na ja ɇɇ guiꞌ na jaꞌp tuꞌm na biprɨꞌx nax ioꞌm jix koꞌk. Guꞌ ji na guꞌ sia kum jax jum tulhiiñ, cham paiꞌ iam soiꞌ ba jim ɨlh jamɨt buiñor gu Dios, puiꞌ nam jax jix buam ba tu bua na jax cham kɨɨꞌ kaꞌm nɨiꞌñ, gio nam giilhim jix bhaamut bɨɨx aixim aiꞌchuxiꞌñ gu Dios nax dhaam jup tuꞌiiꞌ.
11 e blasfemavam contra o Deus do céu por causa das angústias e das úlceras que sofriam. Porém, não se arrependeram de suas obras.
12 Baꞌ miꞌ dhɨr jumai muiꞌp ji jii gu nobiiꞌñ gu Dios uaꞌdat gu jaꞌaa, xijum maaꞌn baꞌ moo ba jim. Sɨlh jim mu gɇꞌ akkɨꞌn na paiꞌ Eupraates tɨ tɨɨꞌ, na paiꞌ gɇꞌ mɨr gu suudaiꞌ. Mu ɇɇk miꞌ xi ñua suudaiꞌ chɨr guiꞌ na mi jim jaꞌaa taꞌm. Baꞌ naiꞌ pɨx ji gaa gu suudaiꞌ, cham paiꞌ ka mɨr, na baꞌx bhaaiꞌn kaꞌ nam mu bubuakiaꞌ baasɨꞌn dɨr jaꞌk gu gɇꞌgɇrkam nam mu dɨr jaꞌk mu jiim xiaꞌlhbui.
12 O sexto anjo derramou a sua taça sobre o grande rio Eufrates. As águas do rio secaram, para que se preparasse o caminho dos reis que vêm do Oriente.
13 Baꞌ gu jaꞌook na jaꞌp tuꞌm tu tuukuꞌ na gu tɨrook dai na gɇꞌ, gio gu nobiiꞌñ na puiꞌ giilhim tuꞌm jup tu tuukuꞌ nax xijum gook tu moom, gio baꞌ guiꞌ na bhaankamuꞌn tu aꞌga, bhɨjɨ dɨr ji bubua mɨt ja chiichiñ am gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ jaꞌp tuꞌm na sosbhaꞌn,
13 Então vi sair da boca do dragão, da boca da besta e da boca do falso profeta três espíritos imundos semelhantes a rãs.
14 nam jir noonbiꞌñ gu jaꞌook, nam bɨxchuꞌx aichuꞌn nam pu tu duñiaꞌ. Baꞌ dhiꞌ dhi cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ mu jaꞌp ja joot gu jaꞌook ja bui bɨɨx gu gɇꞌgɇrkam na jɨꞌx oiꞌñgaꞌn nam puiꞌ jaꞌk ja jurtuꞌnpoꞌ nam bɨɨx maaꞌn ñiꞌook jup dui tu kokdaꞌ buiñor gu Dios nax ioꞌm jir gɇꞌkam.
14 São espíritos de demônios, operadores de sinais, e se dirigem aos reis do mundo inteiro a fim de ajuntá-los para a batalha do grande Dia do Deus Todo-Poderoso.
15 Baꞌ aapiꞌm jiñ jaaduñ na pim ba kaichuꞌ guch Xoiꞌkam, chaꞌpim jax jum aaꞌndaꞌ sia jax tum bua, na guꞌp kaiꞌch guch Xoiꞌkam: “Jaꞌp moo joidham jix bhaiꞌ tu jimiaꞌ gu jaroiꞌ noꞌ gammɨjɨ pu tɨ jɨɨgiꞌñ aañ jiñ bui, ni na cham paiꞌ dhuuk koosɨt daakaꞌ. Na guꞌ noꞌ cham tuꞌp jum buixdhat am ɨrdat daa, jaꞌp ji buusandaꞌ nax dhaapkat oirɨdaꞌ, baꞌ giilhim jix xiꞌɨraaꞌ nañ paiꞌ dhuuk mu jimdaꞌ. Guꞌ cham ji noꞌ guꞌ gammɨjɨ soiꞌm ɨlhiiꞌñ, jaꞌp ji buusandaꞌ ji na tɨm tɨꞌiiꞌñkaꞌ, baꞌ cham xiꞌɨraam jum ɨlhdhaꞌ nañ paiꞌ dhuuk mu aayaꞌ. Nañ guꞌ aañ jotmodaꞌ miꞌ pɨx ba kɨɨkaꞌ cham jum ɨlhdham, jaꞌp na jax gu ɨxkum noꞌ paiꞌ bax chɨ ɨɨxdham jax chuꞌm baꞌk chɨr, na guꞌ jotmodaꞌ pɨx mu jimɨi mi bakiaꞌ, pu cham mat kaꞌ gu kiokam na jax chuꞌm tukaaꞌ mu jim.”
15 “Eis que venho como vem o ladrão. Bem-aventurado aquele que vigia e guarda as suas vestes, para que não ande nu, e não se veja a sua vergonha.”
16 Baꞌ gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ puiꞌ jaꞌk ja jujurtuda mɨt bɨɨx na jɨꞌk gu gɇꞌgɇrkam na jɨꞌx oiꞌñgaꞌn nam maaꞌn ñiꞌook jup dui mummɨm jumpadat na paiꞌ Armagedoon tɨ tɨɨꞌ gu ebreo ñiꞌook kɨꞌn, na gɇꞌx gioꞌ.
16 Então ajuntaram os reis no lugar que em hebraico se chama Armagedom.
17 Miꞌ dhɨr baꞌ moo jumai muiꞌp ji jii gu nobiiꞌñ gu Dios na baꞌ moo bar daipuꞌ kaꞌ. Mu jaꞌp jup xi ñua guiꞌ na mi jim jaꞌaa taꞌm bhaan gu jɨbɨɨlh. Baꞌ bhɨjɨ dɨr chiop na paiꞌ daa gu Dios bhaiꞌ ji chum ñio gɇꞌ kɨꞌn, jup tum kaiꞌch:
17 Então o sétimo anjo derramou a sua taça pelo ar. E uma voz forte saiu do santuário, do lado do trono, dizendo: — Está feito!
18 Baꞌ miꞌ dhɨr bhaiꞌ ji chɨm bɨpgɨ bha jaꞌp jix dhaam, gio nat gɇꞌ kɨꞌn bhaiꞌ ji chɨm tɨr, gam nat jix ioꞌm bhaiꞌ ji giꞌndokɨ gu oiꞌñgaꞌn, na cham paiꞌ dhuuk puꞌñi pɨk jix ioꞌm joiñdhat.
18 E sobrevieram relâmpagos, vozes e trovões, e ocorreu um grande terremoto, como nunca houve igual desde que há gente sobre a terra, tal foi o terremoto, forte e grande.
19 Baꞌ mi gɇꞌ kiicham na paiꞌ Babiloonia tɨ tɨɨꞌ, baik kap bhaiꞌ ji jai gu dɨbɨɨr. Baꞌ pu bɨɨx naiꞌ ji iaꞌrɨ gu baꞌbhak, sia bɨɨx kap na jɨꞌx oiꞌñgaꞌn na jax jir kikcham kat, nat guꞌ bɨɨx kap joi gu dɨbɨɨr, baꞌ muiꞌ koi mɨt gu jaꞌtkam. Baꞌ guiꞌ nam Babiloonia oiꞌñkat, jix ioꞌm ja tulhiiñchuda gu Dios, na guꞌ pu ja biꞌchulhiꞌñ na puꞌñi ja doodaꞌ jax chuꞌm tanoolh, na mɨt guꞌ gɇꞌ bam uaꞌtulh buiñor, jaꞌp ji buus nat ja iꞌiich gu biiñ nam kɨꞌn koꞌyaꞌ.
19 E a grande cidade se dividiu em três partes, e caíram as cidades das nações. E Deus se lembrou da grande Babilônia para dar-lhe o cálice do vinho do furor da sua ira.
20 Sia bɨɨx pɨx cham paiꞌ matgir gu aꞌlhich dɨppɨr na mu jaꞌp ka daraat suudaiꞌ ɨraab, gio gu oiꞌdhaꞌ, nat guꞌx ioꞌm joi gu oiꞌñgaꞌn.
20 Todas as ilhas fugiram, e os montes não foram achados.
21 Gio jaꞌxpɨx jix dhaam dɨr bhaiꞌ ji iiꞌ gu chia gɇꞌgɇr, chi jɨꞌk gook ooꞌm kiilos jix bɨɨpɨt bɨɨx jɨꞌmaꞌn. Baꞌ gu jaꞌtkam giilhim jix bhaak am buiñor gu Dios, bɨɨx aixim aiꞌchuxiꞌñ am na jax cham kɨɨꞌ kaꞌm nɨiꞌñ, na guꞌ giilhim ja tulhiiñchuꞌn kɨꞌn gu chia.
21 Também desabou do céu sobre as pessoas uma grande chuva de granizo, com pedras que pesavam mais de trinta quilos. E, por causa do flagelo da chuva de pedras, as pessoas blasfemaram contra Deus, porque esse flagelo do granizo era terrível.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Apocalipse 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.