Mateus 26

Southeastern Tepehuan NT (STP_TBL) vs ARIB

Sair da comparação
ARIB Almeida Revisada Imprensa Bíblica
1 Baꞌ gatuuk na miꞌ puꞌñi xi chu aꞌgimɨk gu Jesuus jup ja tɨtda gu noonbiꞌñ:
1 E havendo Jesus concluído todas estas palavras, disse aos seus discípulos:
2 ―Xib moo gook tanoolh pɨx ba bii na paiꞌ dhuuk jir piasta kaꞌ bhaan Paaskua taꞌm, na pim jax bax maat jiñ jaaduñ. Baꞌ aañ nañ xib bhaankam yaꞌ oirɨ guñ Gɨꞌkoraꞌ, ampɨx jiñ dhagiaꞌ am guiꞌ nam jiñ oꞌbhagiꞌñ, gio baꞌ nam tu chiñiaꞌ nam jiñ xissapaꞌ kuruus taꞌm.
2 Sabeis que de hoje a dois dias celebrar-se-á a páscoa, e o Filho do homem será entregue para ser crucificado.
3 Baꞌ janoꞌ jɨꞌ na puiꞌ jɨꞌ tu aꞌga gu Jesuus, bɨɨx maap bam jumaap jamɨt guiꞌ nam jɨꞌk oꞌbhagiꞌñdhaꞌ, puiꞌ na jax gu ja gɇꞌgɇrkam tuk gu Israel kam jaꞌtkam, gio baꞌ gu ja gɇꞌgɇrkam tuk ɨp guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios. Baꞌ ma tu aꞌga mɨt miꞌ na paiꞌ daakaꞌ gu Kaipaas guiꞌ nax ioꞌm jir ja gɇꞌkam tuk kaꞌ, baꞌ puiꞌ jaꞌk maaꞌn ñiꞌook jup duu mɨt nam jax jaꞌk duñiaꞌ nam dagiaꞌ gu Jesuus, gio nam jax jaꞌk iattulhdhai tu chiñiaꞌ nam muꞌaaꞌ.
3 Depois se reuniram os principais sacerdotes e os anciãos do povo no pátio da casa do sumo sacerdote, chamado Caifás;
4 — ausente —
4 e deliberaram prender a Jesus à traição e tirar-lhe a vida.
5 Ku guꞌp kaiꞌch am ɨp ji nam sap chakui juandaꞌ janoꞌ na paiꞌ dhuuk jir piasta kaꞌ, na ka xi buusniaꞌ sap nam baꞌ ba dagiaꞌ, jup kaiꞌch am: ―Dai ji nach guꞌ chakui juandaꞌ janoꞌ na paiꞌ dhuuk jir piasta kaꞌ. Na ka xi buusniaꞌ nach baꞌ ba dagiaꞌ, nam baꞌ cham bhaiꞌ ji bhaakuꞌ gu jaꞌtkam.
5 Mas diziam: Durante a festa, não; para que não haja tumulto entre o povo.
6 Baꞌ mu jaꞌk Betaania daakat jup ba tu kuaꞌ gu Jesuus buiñor gu Simoon guiꞌ nam puiꞌ jaꞌk jup jix mat kaꞌ gu jaꞌtkam na tootolhidhat bha gakiidhaꞌ gu tukgaꞌn.
6 Estando Jesus em Betânia, em casa de Simão, o leproso,
7 Baꞌ cham jɨꞌx mɨɨkim miꞌ ba ai maaꞌn gu ubii ji uaꞌdat maaꞌn gu alhiꞌch jaꞌaa na mi jimchuꞌ guiꞌ na joidham uub nax ioꞌm jix dhaꞌram namɨɨk. Baꞌ na jax jim xi kupioꞌkak bhaiꞌ xi choiꞌ moꞌran gu Jesuus na miꞌ daakat ka tu kuaꞌ.
7 chegou-se a ele uma mulher que trazia um vaso de alabastro com precioso perfume, e lho derramou sobre a cabeça, quando ele estava à mesa.
8 Baꞌ gu noonbiꞌñ am bhaak jamɨt na mɨt puiꞌ jɨꞌ tɨɨ, jup kaiꞌch am: ―¿Cham jir tuꞌ kub aa dhiꞌ na joidham uub nat yaꞌ ba nua dhi ubii?
8 Vendo isto, seus discípulos indignaram-se e disseram:
9 Aixim nat mu gaꞌrak ja maa gu tuumiñ guiꞌ nam cham biaꞌ nam paiꞌ dhɨr uꞌji kɨꞌn tu sabaꞌdaꞌ.
9 Para que este desperdício? Pois o perfume podia ser vendido por muito dinheiro, e ser este dado aos pobres.
10 Guꞌ ji nat guꞌ ba ja kai gu Jesuus nam jax kaiꞌch, baꞌp ja tɨtda: ―Chaꞌpim tuꞌ kɨꞌn juandaꞌ dhiñ jaduuñ, nat guꞌ dhiꞌx bhaiꞌ ba duu nat bhaiꞌ bañ choiꞌ dhiꞌ na joidham uub.
10 Mas Jesus, percebendo isto, disse-lhes: Por que molestais essa mulher? ela me fez uma boa obra.
11 Matgɨm guꞌ dhiꞌ na pim jaroiꞌ ja aaꞌ nam puiꞌ cham biaꞌ gu tuumiñ na paiꞌ dhɨr uꞌji kɨꞌn tu sabaꞌdaꞌ, dhiꞌ gammɨjɨ pɨx yaꞌx jaiꞌch kaꞌ am ji aapiꞌm jam bui. Guꞌ aañ dai xib ji nañ yaꞌ oirɨ aapiꞌm jam bui, nañ guꞌ aañ bar boi chaꞌm kam.
11 Pois os pobres sempre os tendes convosco, mas a mim nem sempre me tendes;
12 Puiꞌ kut baꞌ bhaiꞌ bañ choiꞌ dhiñ jaduuñ dhiꞌ na joidham uub, na baꞌ cham xijai kaꞌ nam jiñ yaaspaꞌ nam paiꞌ dhuuk jiñ muꞌaaꞌ.
12 derramando ela este perfume sobre o meu corpo, fê-lo para a minha sepultura.
13 Baꞌ aañ tuꞌ sɨlhkam kɨꞌn yaꞌ pu jam tɨtdañ jaaduñ, na paiꞌ dhuuk tum aꞌgadaꞌ gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook mu jaꞌp paiꞌ, bɨɨx jaiꞌ miꞌp xim aꞌgadaꞌ dhiñ jaduuñ nat jax tu duu nat bhañ choiꞌ dhiꞌ na joidham uub.
13 Em verdade vos digo que onde quer que for pregado em todo o mundo este Evangelho, será também contado para memória sua o que ela fez.
14 Baꞌ maadɨt guiꞌ nam jir mambhɨɨx daman gook noonbiꞌñ gu Jesuus guiꞌ nam Juudas Iskarioti kɨꞌn jix mat kaꞌ gu jaꞌtkam, xi mɨɨ nat ja tɨkkam gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios,
14 Então um dos doze, chamado Judas Iscariotes, foi ter com os principais sacerdotes,
15 jup ja tɨtda mu ji ɇɇk: ―¿Jɨꞌk japim jiñ ñamkidhaꞌ noꞌ ñich jam aaꞌñ na paiꞌr am kaꞌ na pim dagiaꞌ gu Jesuus? Baꞌ guiꞌ miꞌ xi aagiꞌñ am nam makiaꞌ maaꞌn ooꞌm daman mambhɨɨx gu bapaiñum tuumiñ jix chooto totbikdam.
15 e lhes disse: Que me quereis dar e eu vo-lo entregarei? Eles lhe pesaram trinta moedas de prata.
16 Baꞌ janoꞌ dɨr pɨx am nɨidhidhaꞌ gu Juudas gu Jesuus na paiꞌ jaꞌk jax jimdaꞌ na baꞌ giop xi ja aaꞌñdharaꞌ gu gɇꞌgɇrkam jum aaꞌndam noꞌt miꞌ paiꞌ tɨɨ na oirɨ na paiꞌr am kaꞌ nam dagiaꞌ.
16 Desde então Judas buscava oportunidade para o entregar.
17 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk kiaꞌpɨx muiꞌ ba jim bhɨi na paiꞌ dhuuk jir piasta kaꞌ, janoꞌ na paiꞌ dhuuk jum kuaꞌdaꞌ gu paan guiꞌ na cham bɨnkaꞌ guiꞌ na kɨꞌn jappukar, ba tɨkka am gu Jesuus gu noonbiꞌñ na sap pa jaꞌk jix aaꞌ nam tu bhaidhaꞌ gu koiꞌ, jup tɨtda am: ―¿Paap jaꞌk jix aaꞌch jaduuñ nach tu bhaidhaꞌ gu koiꞌ nach baꞌ tu jugiaꞌ xib nat kapbhaiꞌ yaꞌ bam ai gu piasta bhaan Paaskua taꞌm?
17 Ora, no primeiro dia dos pães ázimos, vieram os discípulos a Jesus, e perguntaram: Onde queres que façamos os preparativos para comeres a páscoa?
18 Baꞌ guiꞌp ja tɨtda: ―Dho bhaiꞌ dho gɇꞌ kiicham na paiꞌ kio maaꞌn guiꞌ nañ jix maat. Ka na pim mu jimiaꞌ na pim pu tɨɨꞌnpuꞌ na pim bhaiꞌ tu bhaidhaꞌ gu koiꞌ. Jaꞌp japim tɨɨdaꞌ: “Aach jaꞌp jich chɨɨdak bhach joot gu Gɇꞌkam nap sap yaꞌ paiꞌ maaꞌn kap ka taiñbuidhaꞌ gum baꞌaak paiꞌ nax chu bhaaiꞌñ kaꞌ nach sap baꞌ yaꞌ tu bhaidhaꞌ gu koiꞌ na tu jugiaꞌ na bha jimdaꞌ jaꞌxñi ja bɨɨm gu noonbiꞌñ, nat guꞌ yaꞌ bam ai gu piasta bhaan Paaskua taꞌm.”
18 Respondeu-lhes: Ide à cidade ter com certo homem, e dizei-lhe que o Mestre diz: O meu tempo está próximo; em tua casa celebrarei a páscoa com meus discípulos.
19 Baꞌ guiꞌ cham jax ji chɨꞌɨɨk muiꞌp ma jii mɨt na jax ja tɨtda gu Jesuus, puiꞌ dho ji chu buus na jax kaiꞌch. Baꞌ guiꞌ dai na mɨt ba tu bhaiꞌñ gu koiꞌ miꞌ na mɨt paiꞌm taiñbui gu baꞌaak.
19 Eles fizeram como Jesus lhes havia ordenado, e prepararam a páscoa.
20 Baꞌ jaꞌxpɨx nat paiꞌ dhuuk ba jur, miꞌ ba ai gu Jesuus ja bɨɨm gu noonbiꞌñ, baꞌ mi jaꞌp ji dharaibuk ma tu juu mɨt.
20 À tarde estava ele sentado à mesa com os doze discípulos.
21 Baꞌ nam miꞌ ka tu kuaꞌ, jup ja tɨtda gu Jesuus gu noonbiꞌñ: ―Xib dhi tukaaꞌ maadɨt aapiꞌm maaxik jiñ kɨɨsaꞌ nam jiñ dhagiaꞌ guiꞌ nam jiñ oꞌbhagiꞌñ.
21 Enquanto comiam, declarou Jesus: Em verdade vos digo que um de vós me trairá.
22 Baꞌ naiꞌ soiꞌ jim duu mɨt gu noonbiꞌñ nat puiꞌ jɨꞌ xi ja tɨɨꞌn gu Jesuus. Baꞌ gatuuk jix bhaiꞌ bhaiꞌ ba tɨkka am na sap jaroiꞌ pɨk jir diꞌ na maaxik kɨɨsaꞌ, jup tɨtda am: ―¿Jaroo chi baꞌ moo puiꞌ pɨk maaxik jum kɨɨsaꞌñ jaduuñ? ¿Kaꞌ baꞌ moo aañiꞌ aa chi? Gio gu jumai puiꞌp kaiꞌch ɨp: ―¿Kaꞌ moo aañiꞌ aa chi? Gio gu jaiꞌ bɨɨx nam jɨꞌk jir noonbiꞌñ maaꞌn nam jax kaiꞌch.
22 Eles, muitíssimo contristados, começaram um por um a perguntar-lhe: Porventura sou eu, Senhor?
23 Baꞌ gu Jesuus jup ja tɨtda: ―Dho guꞌ maaꞌn pɨx ji guꞌ na maaxik jiñ kɨɨsaꞌ, maadɨt dhiꞌ nach jɨꞌk maap tɨ sɨssɨ bhaan dhi jooxiaꞌ. Dhiꞌr diꞌ kaꞌ na maaxik jiñ kɨɨsaꞌ.
23 Ele respondeu: O que põe comigo a mão no prato, esse é o que me trairá.
24 Ku baꞌ guꞌ dhiꞌ na miꞌ pɨx puiꞌ ba jim ji na jax dhui pɨx puiꞌ jaꞌk tum kuugalhdhaꞌ na mɨt jax tu uaꞌnak guiꞌ nam bɨjɨk ya jaꞌp bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios nam aañ jiñ aagɨt jup kaiꞌchdhaꞌ nam saak puꞌñi bañ dhoodaꞌ aañ nañ xib bhaankam yaꞌ oirɨ guñ Gɨꞌkoraꞌ. Baꞌ guiꞌ na jaroiꞌ maaxik jiñ kɨɨsaꞌ, giilhim jum tulhiiñaꞌ. Jir am kat na moo pu cham jaiꞌch kaꞌ gɨt na baꞌ cham puꞌñim uaꞌtulhdhai bam tulhiiñaꞌ.
24 O Filho do homem vai-se, segundo está escrito a seu respeito, mas ai daquele por quem o Filho do homem é traído! melhor fora para esse homem se não houvesse nascido.
25 Baꞌ gu Juudas guiꞌ na maaxik kɨɨsaꞌ gu Jesuus, jaiꞌ puiꞌ xi kaiꞌch nam jax kaiꞌch gu jaiꞌ noonbiꞌñ gu Jesuus na sap baꞌ jax dhui bhaan cham xi maatɨꞌ kaꞌ gɨt na tuꞌ jax dhuñiaꞌ, jup tɨtda gu Jesuus: ―¿Kaꞌ moo aañiꞌ aa chi puiꞌ pɨk maaxik jum kɨɨsaꞌñ jaduuñ? Baꞌp tɨtda gu Jesuus: ―Dho aapiꞌ dhor diꞌ nap jax ba kaiꞌch jiñ jaduuñ.
25 Judas, que o traiu, perguntou: Porventura sou eu, Mestre? Respondeu-lhe Jesus: Tu o disseste.
26 Baꞌ nam pui miꞌ daraat ka tu kuaꞌ, jotmodaꞌ nat jax dhaa gu Jesuus maaꞌn gu paan, xi chu taxchaabgidhak buiñor gu Dios muiꞌ xi ja maa gu noonbiꞌñ taꞌtak jaisak, jup ja tɨtda: ―Dhiꞌñi pim muiꞌp xi jugiaꞌ, na guꞌ dhiꞌr jiñ chuukuꞌ.
26 Enquanto comiam, Jesus tomou o pão e, abençoando-o, o partiu e o deu aos discípulos, dizendo: Tomai, comei; isto é o meu corpo.
27 Gio baꞌ moo maaꞌn miꞌ dhɨr jaꞌp bhaiꞌ ji bhɨi ɨp gu alhiꞌch jaꞌaa na mi suuꞌntuꞌ gu biiñ guiꞌ na uubas kɨꞌn jup duñiix, baꞌ puiꞌp xi chu taxchaabgidhak buiñor gu Dios mu jaꞌk xi ja maa nam bha iꞌyaꞌ, jup ja tɨtda: ―Dhiꞌñi pim muiꞌp xi iꞌyaꞌ,
27 Tomando o cálice, rendeu graças e deu-lho, dizendo: Bebei dele todos;
28 na guꞌ dhiꞌr jiñ ɨꞌɨɨr na baꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na xib dɨr jaꞌp jaꞌk maakam ba tu aagix kaꞌ na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ, na mɨlhiaꞌ guñ ɨꞌɨɨr na baꞌ puꞌñi jaꞌk tu namkix kaꞌ bɨɨx gu ja uaꞌtulhdharaꞌ gu jaꞌtkam.
28 porque este é o meu sangue, o sangue da aliança, que é derramado por muitos para remissão de pecados.
29 Baꞌ cham paiꞌ dhuuk giop ka iꞌyaꞌ iñ dhi jaꞌp tuꞌm gu uubas baraaꞌ, nañ guꞌ aañ bar boi chaꞌm kam. Dai janoꞌ nach paiꞌ dhuuk gio maap bap tuiꞌkaꞌx dhaam jaꞌk buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ nañ baꞌ giop ba iꞌyaꞌ, ku baꞌ guꞌ gux uañ ji gu uubas baraaꞌ, cham tuꞌ dhiꞌ jaꞌp tuꞌm.
29 Mas digo-vos que desta hora em diante não beberei deste fruto da videira, até aquele dia em que o hei de beber novo convosco no reino de meu Pai.
30 Baꞌ gatuuk nam miꞌ xi chu laalagimɨk buiñor gu Dios, ma jii mɨt bhammɨ jaꞌk oidhaꞌ taꞌm bhaiꞌ nam paiꞌ Oliibus kɨꞌn jix chu mat kaꞌ gu jaꞌtkam.
30 E tendo cantado um hino, saíram para o Monte das Oliveiras.
31 Guꞌ ji na guꞌ gama jaꞌk nam ba jiimchuꞌ, jup ja tɨtda gu Jesuus gu noonbiꞌñ: ―Jaꞌxñi tukaaꞌ pu bɨɨx ji boiꞌñgiaꞌ pim nam paiꞌ dhuuk jiñ dhagiaꞌ guiꞌ nam jiñ oꞌbhagiꞌñ nam tu chiñiaꞌ nam jiñ muꞌaaꞌ. Na guꞌ puiꞌ jaꞌk jum kaiꞌch gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios miꞌ na paiꞌ tu uaꞌñix na jaꞌpni muiꞌ jim kɨksa: “Muꞌaaꞌ iñ gu bipiaꞌdam, baꞌ gu kakasnir naiꞌ pɨx taꞌtak boopoyaꞌ am.”
31 Então Jesus lhes disse: Todos vós esta noite vos escandalizareis de mim; pois está escrito: Ferirei o pastor, e as ovelhas do rebanho se dispersarão.
32 Ku baꞌ guꞌ aañ nañ paiꞌ dhuuk duadɨi giop ba bamgiaꞌ miꞌ dhɨr koiꞌñgaꞌn tɨr, bɨɨpɨꞌ kat mummɨ ba oirɨdaꞌ iñ ji Galilea na pim baꞌ aapiꞌm gatuuk mup ba aayaꞌ.
32 Todavia, depois que eu ressurgir, irei adiante de vós para a Galiléia.
33 Baꞌp kaiꞌch gu Peegro: ―¿Cham aa guꞌ aañ moo chakui pɨk jup jimiññolhiaꞌñ jaduuñ? ¿Dai chi dhi jaiꞌ jia noꞌm jiboiꞌñgiaꞌ? Aañ dho gi guꞌ cham ji.
33 Mas Pedro, respondendo, disse-lhe: Ainda que todos se escandalizem de ti, eu nunca me escandalizarei.
34 Baꞌp tɨtda gu Jesuus: ―Puiꞌp dho kaiꞌch gu xib, nat guꞌ chakui tuꞌ jax jum duu. Guꞌ jaꞌxñi tukaaꞌ puiꞌ ji na ji chu buusniaꞌ nañ jax jam tɨtda, puiꞌ na jax aap na kiaꞌpɨx maaꞌnnim ba jiiñkiaꞌ gu takaaruiꞌ, aap baikim puiꞌ ba tɨꞌyaꞌ nap cham tuꞌñ kaichuꞌ.
34 Disse-lhe Jesus: Em verdade te digo que esta noite, antes que o galo cante três vezes me negarás.
35 Guꞌ ji na guꞌ xi kɨɨk gu Peegro na puiꞌ kaiꞌch, jup tɨtda gu Jesuus: ―Aañ dho gi guꞌ pu tɨꞌyaꞌ dho gi ji nañ jum kaichuꞌñ jaduuñ. Cham jax bua sia ku mɨt jum bɨndak jiñ mua. Baꞌ bɨɨx sia gu jaiꞌ noonbiꞌñ puiꞌp xi kaiꞌch am.
35 Respondeu-lhe Pedro: Ainda que me seja necessário morrer contigo, de modo algum te negarei. E o mesmo disseram todos os discípulos.
36 Baꞌ miꞌ pɨx ji ai mɨt na paiꞌ Getsemanii tɨ tɨɨꞌ. Baꞌ gu Jesuus jup ja tɨtda gu noonbiꞌñ: ―Aapiꞌm moo yaꞌni pɨx kañ ñɨɨradaꞌñ jaaduñ. Aañ moo bhaꞌñi ka jimiaꞌ nañ tu daanmɨraꞌ buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ.
36 Então foi Jesus com eles a um lugar chamado Getsêmani, e disse aos discípulos: Sentai-vos aqui, enquanto eu vou ali orar.
37 Baꞌ gammɨjɨ pɨx chuꞌm duu dai gu Peegro xi baidhak, gio baꞌ gu Jakoobo, gio baꞌ gu Juan. Baꞌ baasɨꞌn na mɨt ba ai, bhaiꞌ gampaiꞌ jim duu gu Jesuus nam bhaiꞌ xi nɨiꞌñ gu noonbiꞌñ guiꞌ na ja baiꞌñchuꞌ, panaas kux buam bam aaꞌ.
37 E levando consigo Pedro e os dois filhos de Zebedeu, começou a entristecer-se e a angustiar-se.
38 Baꞌp ja tɨtda: ―Aañ moo cham puiꞌ ka tu tatdaꞌ ji, bax chaat iñ nam jiñ muꞌaaꞌ. Baꞌ aañ puiꞌ ɨlhiiꞌñ na pim aapiꞌm yaꞌ pɨx jup kañ ñɨɨradaꞌ, aañ moo bhaꞌñi ka tu daanmɨraꞌ buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ. Dai na pim moo jaiꞌ xi chu daandaꞌ jaꞌp na jax aañ, chaꞌpim koksodaꞌ.
38 Então lhes disse: A minha alma está triste até a morte; ficai aqui e vigiai comigo.
39 Baꞌ palhɨɨp baasɨꞌn iam xi jimɨɨk mi jaꞌp oꞌlhiaꞌn kɨꞌn xi kɨkbok jix ioꞌm xi dhumaartɨk na dɨɨrap xi chu siisap gu maꞌooꞌn bhaiꞌ ji chu daanɨ buiñor guch Gɨꞌkoraꞌ, jup kaiꞌch: ―Aapiꞌñ Gɨꞌkoraꞌ nap jix dhaam jup tuꞌiiꞌ, jiñ palhbuidhaꞌ ap nam baꞌ cham jiñ muꞌaaꞌ guiꞌ nam jiñ oꞌbhagiꞌñ, na guꞌ dhiꞌ jaꞌp ji buusniaꞌ nañ iꞌyaꞌ gu tuꞌ na giilhim jix xibuꞌ. Ku guꞌ cham tuꞌ ji na moo puiꞌ tu tuiꞌkaꞌ nañ jax kaiꞌch aañ, guꞌ jaꞌpji nap jax ɨlhiiꞌñdhaꞌ ji aap jiñ Gɨꞌkoraꞌ.
39 E adiantando-se um pouco, prostrou-se com o rosto em terra e orou, dizendo: Meu Pai, se é possível, passa de mim este cálice; todavia, não seja como eu quero, mas como tu queres.
40 Baꞌ daipuꞌ puꞌñi jaꞌk xi chu daanɨk ba jii ɨp gio gu Jesuus mu jaꞌk nam paiꞌ pup dar gu noonbiꞌñ. Baꞌ nat mu ba ai, kookos am. Baꞌp tɨtda gu Peegro: ―¿Moo cham bhaaiꞌ aa na pim tɨ nɨiꞌñdhaꞌ sia jɨꞌx juugɨt na ñich jam chianɨk na pim jaiꞌ xi chu daandaꞌ jaꞌp na jax aañ?
40 Voltando para os discípulos, achou-os dormindo; e disse a Pedro: Assim nem uma hora pudestes vigiar comigo?
41 Guꞌ pim ji tɨ nɨiꞌñdhaꞌ ji, chaꞌpim koksodaꞌ. Tu daandaꞌ pim na baꞌ cham jam maiꞌchiaꞌ gu jaꞌook. Na pim guꞌ aapiꞌm dɨɨlh tɨix aaꞌ jia na pim miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ gɨt na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ, guꞌ pɨx ji na pim guꞌ giilhim jix xijaim ɨlhiiꞌñ na pim jum tulhiiñaꞌ.
41 Vigiai e orai, para que não entreis em tentação; o espírito, na verdade, está pronto, mas a carne é fraca.
42 Baꞌ daipuꞌ xi ja tɨɨdak gio mu jaꞌk jup ji dhuu nat ba tu daañim ɨp gio. Baꞌ maaꞌn na jax kaiꞌch na tu daan na jax bɨɨpɨꞌ dɨr, jup kaiꞌch: ―Aapiꞌñ Gɨꞌkoraꞌ nap jix dhaam jup tuꞌiiꞌ, jiñ palhbuidhaꞌ ap nam baꞌ cham jiñ muꞌaaꞌ guiꞌ nam jiñ oꞌbhagiꞌñ, na guꞌ dhiꞌ jaꞌp ji buusniaꞌ nañ iꞌyaꞌ gu tuꞌ na giilhim jix xibuꞌ. Ku baꞌ guꞌ cham tuꞌ ji na moo puiꞌ tu tuiꞌkaꞌ nañ jax kaiꞌch aañ, guꞌ jaꞌpji nap jax ɨlhiiꞌñdhaꞌ ji aap jiñ Gɨꞌkoraꞌ.
42 Retirando-se mais uma vez, orou, dizendo: Pai meu, se este cálice não pode passar sem que eu o beba, faça-se a tua vontade.
43 Baꞌ daipuꞌ nat puꞌñi jaꞌk xi chu daanɨk giop ba jii mu jaꞌk nam paiꞌ pup daraa gu noonbiꞌñ. Baꞌ maaꞌn nam jax kookos nat gio miꞌp ba ai, na guꞌ giilhim jix buam tu tatdaꞌ nam jix kookxik.
43 E, voltando outra vez, achou-os dormindo, porque seus olhos estavam carregados.
44 Baꞌ guiꞌ miꞌ pɨx xi ja tɨɨgɨk giop ba jii nat ba tu daañim ɨp gio buiñor gu Dios, baꞌ maaꞌn na jax kaiꞌch nat jax jaꞌk tu daañmɨrak bɨɨpɨꞌ dɨr.
44 Deixando-os novamente, foi orar terceira vez, repetindo as mesmas palavras.
45 Miꞌ dhɨr baꞌ giop ba jii mu jaꞌk na paiꞌ gu noonbiꞌñ, baꞌp ja tɨtda mu ji ɇɇk: ―¿Jir maaꞌn aa na pim jax kookos? ¿Moo jaꞌp jix momgon japim aa? Aañ nañ xib bhaankam yaꞌ oirɨ guñ Gɨꞌkoraꞌ, yaꞌ bam ai nam paiꞌ dhuuk jiñ muꞌaaꞌ guiꞌ nam cham tuꞌ kaꞌm nɨiꞌñ.
45 Então voltou para os discípulos e disse-lhes: Dormi agora e descansai. Eis que é chegada a hora, e o Filho do homem está sendo entregue nas mãos dos pecadores.
46 Muni dhɨr bhaiꞌ ba jim muiꞌ ja bɨɨm guiꞌ na maaxik jiñ kɨɨsaꞌ. Xi baapmiꞌ gor jach muiꞌ xi ñamkiaꞌ.
46 Levantai-vos, vamo-nos; eis que é chegado aquele que me trai.
47 Baꞌ na miꞌ puiꞌ ka ja tɨtda gu Jesuus gu noonbiꞌñ, miꞌ ba ai gu Juudas guiꞌ na maadɨt jir diꞌ gu mambhɨɨx daman gook gu noonbiꞌñ, ji ja baidhat muiꞌ gu jaꞌtkam kukxir ji chu uaꞌkat gam uꞌuux jix kaapak na mɨt muiꞌ ba daagim gu Jesuus, na mɨt mu ja joot gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios, gio baꞌ gu jaiꞌ ja gɇꞌgɇrkam tuk gu Israel kam jaꞌtkam.
47 E estando ele ainda a falar, eis que veio Judas, um dos doze, e com ele grande multidão com espadas e varapaus, vinda da parte dos principais sacerdotes e dos anciãos do povo.
48 Baꞌ bɨɨpɨꞌ dɨr pu xi ja aaꞌñdhak gu Juudas nam baas dɨr bhaiꞌ ka jiim, jup ja tɨtda: ―Guiꞌ nañ jaroiꞌ miꞌ xi ñioꞌkdhaꞌ, dhiꞌ jɨꞌr diꞌ kaꞌ gu Jesuus. Moo pim miꞌ pu dagiaꞌ, jix bhaiꞌ pim buuprai pu bhɨikaꞌ.
48 Ora, o que o traía lhes havia dado um sinal, dizendo: Aquele que eu beijar, esse é: prendei-o.
49 Baꞌ puiꞌm duu ɨp jia, na jax jim gu Juudas pɨx jix bhaiꞌ kaiꞌchim, jup tɨtda gu Jesuus: ―¡Aach bha jaꞌk ɨp jiñ jaduuñ! Gio baꞌ nat miꞌ xi ñioꞌki puiꞌ xi chɨɨdak.
49 E logo, aproximando-se de Jesus disse: Salve, Rabi. E o beijou.
50 Baꞌp tɨtda gu Jesuus: ―¿Puꞌñi jaꞌk japich maaxik bañ kɨiñ jaduuñ? Baꞌ guiꞌ na ja baiꞌñchuꞌ gu Juudas miꞌ pu daa mɨt gu Jesuus.
50 Jesus, porém, lhe disse: Amigo, a que vieste? Nisto, aproximando-se eles, lançaram mão de Jesus, e o prenderam.
51 Baꞌ maadɨt guiꞌ nam kaichuꞌ gu Jesuus, jotmodaꞌ nat jax baabu gu kuxiir bhaiꞌ pu soñiich naakaran maadɨt guiꞌ na mɨt miꞌ ba daa gu Jesuus, guiꞌ nar tujuandam tugiꞌñ kaꞌ gux ioꞌm ja gɇꞌkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios.
51 E eis que um dos que estavam com Jesus, estendendo a mão, puxou da espada e, ferindo o servo do sumo sacerdote, cortou-lhe uma orelha.
52 Guꞌ ji nat guꞌ jotmodaꞌ sooꞌmchulh gu Jesuus, jup tɨtda: ―Puiꞌ pɨx ka tuiꞌkaꞌñ jaduuñ. Chaꞌp juandaꞌ. Xi ulhñaꞌ ap dhim kuxiir. Na guꞌ gu jaroiꞌ na pu chuꞌm kɨꞌn tu kokdadaꞌ, pu chuꞌm kɨꞌn jup muꞌaaꞌ am jia.
52 Então Jesus lhe disse: Mete a tua espada no seu lugar; porque todos os que lançarem mão da espada, à espada morrerão.
53 ¿Cham maat ap aa na aañ jix bhaiꞌ nañ pu tɨɨdaꞌ gɨt guñ Gɨꞌkoraꞌ na bhañ joochxidhaꞌ muiꞌ gu noonbiꞌñ nam baꞌñ aꞌmkam tu kokdaꞌ gɨt?
53 Ou pensas tu que eu não poderia rogar a meu Pai, e que ele não me mandaria agora mesmo mais de doze legiões de anjos?
54 Guꞌ ji na guꞌ dhiꞌ miꞌ pɨx puiꞌ ba jim na jax dhui pɨx jum kuugalhdhaꞌ na mɨt jax jaꞌk tu uaꞌnak guiꞌ nam bɨjɨk bhaankam ya jaꞌp tu aꞌgimɨk gu Dios nam aañ jiñ aagɨt jup kaiꞌchdhaꞌ nam saak puꞌñi bañ dhoodaꞌ. Puiꞌ kuñ baꞌp jum tɨtda nap cham ja juandaꞌ dhiꞌ na mɨt yaꞌ bañ dhaa.
54 Como, pois, se cumpririam as Escrituras, que dizem que assim convém que aconteça?
55 Miꞌ dhɨr baꞌ moop ja tɨtda guiꞌ na mɨt miꞌ ba daa: ―¿Guꞌ aapiꞌm jax ku pim baꞌ bɨxchuꞌ kukxir ji chu uaꞌkat bha jaꞌk jiim gam uꞌuux jix kaapak? ¿Tuꞌ ɨxkum jiñ ɨlhiiꞌñ japim aa? ¿Moo cham bhaaiꞌ aa na pim bhammɨ puñ dhagiaꞌ gɨt gɇꞌ chiop nañ moo bhaiꞌ pu oirɨt tu jam aꞌgiꞌñdhaꞌ gammɨjɨ nabap tanoolh?
55 Disse Jesus à multidão naquela hora: Saístes com espadas e varapaus para me prender, como a um salteador? Todos os dias estava eu sentado no templo ensinando, e não me prendestes.
56 Ku baꞌ guꞌ na guꞌ dhiꞌ miꞌ pɨx puiꞌ ba jim na jax dhuim kuugalhdhaꞌ gu puiꞌ na mɨt jax jaꞌk tu uaꞌnak guiꞌ nam bɨjɨk ya jaꞌp bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios nam aañ jix aagɨt jup kaiꞌchdhaꞌ na pim saak puꞌñiñ dhaagɨi tu chiñiaꞌ nam jiñ muꞌaaꞌ. Baꞌ gu noonbiꞌñ gu Jesuus dɨɨlh miꞌ xi buak pu jiboiꞌññor jamɨt.
56 Mas tudo isso aconteceu para que se cumprissem as Escrituras dos profetas. Então todos os discípulos, deixando-o fugiram.
57 Baꞌ mu ba aich jamɨt gu Jesuus miꞌ na paiꞌ daakaꞌ gu Kaipaas guiꞌ nax ioꞌm jir ja gɇꞌkam tuk kaꞌ guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios. Baꞌ bɨɨx miꞌp tuꞌiiꞌ am guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, gio baꞌ gu jaiꞌ ja gɇꞌgɇrkam tuk gu Israel kam jaꞌtkam.
57 Aqueles que prenderam a Jesus levaram-no à presença do sumo sacerdote Caifás, onde os escribas e os anciãos estavam reunidos.
58 Baꞌ bɨɨpɨꞌ dɨr na mɨt chakui mu aich gu Jesuus mu na paiꞌ gu Kaipaas, gatuuk dɨr jum aꞌooꞌñchoidhat muiꞌp jimchuꞌ gu Peegro, na guꞌx ja ɨɨbhiꞌñ nam dagiaꞌ. Baꞌ miꞌ pɨx ji ai nam paiꞌ tu naadat juukaꞌ gu oꞌrosiiris tugiꞌñ gu Kaipaas, na guꞌ tɨix chɨɨgim gu Jesuus nam jax baꞌ ba ji dhoodaꞌ.
58 E Pedro o seguia de longe até o pátio do sumo sacerdote; e entrando, sentou-se entre os guardas, para ver o fim.
59 Baꞌ bɨɨx gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios, gio baꞌ gu jaiꞌ gɇꞌgɇrkam jum aaꞌndam nam miꞌp tuꞌiiꞌ, bhaiꞌ ji chu aꞌga mɨt nam jax jaꞌk dui tu chiñiaꞌ nam muꞌaaꞌ gu Jesuus. Guꞌ ji na mɨt guꞌ bɨɨx aixim pɨx bhaiꞌ ji chɨi, jaiꞌ maakam jup kaiꞌch am, gio jaiꞌ maakam ɨp, nam guꞌ cham jɨꞌxkat paiꞌ dhuuk nɨiꞌñ na mu paiꞌ pɨx jix buam jum duukam jup tu bua gu Jesuus. Muiꞌ miꞌ tɨip tuꞌiiꞌ am ɨp jaiꞌ guiꞌ nam puiꞌ tɨip iattulhiꞌñ. Mɨkkat jaiꞌ gook miꞌp ba ai mɨt ɨp gu jaꞌtkam, puiꞌ mi jaꞌp guꞌkɨk bhaiꞌ tɨip ji iattulh jamɨt,
59 Ora, os principais sacerdotes e todo o sinédrio buscavam falso testemunho contra Jesus, para poderem entregá-lo à morte;
60 — ausente —
60 e não achavam, apesar de se apresentarem muitas testemunhas falsas. Mas por fim compareceram duas,
61 jup kaiꞌch am: ―Dho guꞌ aach miꞌ paiꞌ puiꞌ kɇɇ ji dhi maaꞌnkam nap kaiꞌch: “Alh jañ moo iaraꞌ dhi gɇꞌ chiop gaꞌn gu Dios, baik tanoolh kɨꞌn jañ baꞌ moo gio yaꞌp kɨɨsaꞌ.”
61 e disseram: Este disse: Posso destruir o santuário de Deus, e reedificá-lo em três dias.
62 Baꞌ gu Kaipaas xi kɨkbok ba tɨkka gu Jesuus, jup tɨtda: ―¿Jax jap ɨlhdhat ja kɇɇ dhi jaꞌtkam? ¿Jir puiꞌ aa nam jax kaiꞌch, kaꞌ cham aa?
62 Levantou-se então o sumo sacerdote e perguntou-lhe: Nada respondes? Que é que estes depõem contra ti?
63 Guꞌ ji na guꞌ cham ñiok gu Jesuus, miꞌ pɨx pu tuꞌiiꞌ. Baꞌp tɨtda ɨp gio gu Kaipaas: ―Tuꞌ sɨlhkam kɨꞌn jañ yaꞌ pum tɨtda buiñor gu Dios nap jich aagiꞌñdhaꞌ noꞌp moo sɨlhkam aap jir diꞌ guch Xoiꞌkam gu Dios gu Maraaꞌn guiꞌ na saak bha jootsaꞌ gɨt jix dhaam dɨr.
63 Jesus, porém, guardava silêncio. E o sumo sacerdote disse-lhe: Conjuro-te pelo Deus vivo que nos digas se tu és o Cristo, o Filho do Deus.
64 Miꞌ dho gi guꞌ muiꞌ ji ñio ji gu Jesuus, jup kaiꞌch: ―Jir puiꞌ dho nap jax kaiꞌch jiñ jaduuñ. Aañ jir diꞌ. Ka na pim moo bañ chɨgiaꞌ gatuuk aañ nañ xib bhaankamuꞌn yaꞌ oirɨ guñ Gɨꞌkoraꞌ, nañ bhammɨ sonpan kɨɨꞌn dɨr jaꞌk ba daakaꞌ buiñor guiꞌ na jaroiꞌ bɨxchuꞌx chu aichuꞌn na pu tu duñiaꞌ, gio baꞌ na pim bañ chɨgiaꞌ ɨp janoꞌ nañ paiꞌ dhuuk gio bhaiꞌp jimdaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan gu tɨbaaꞌ.
64 Respondeu-lhe Jesus: É como disseste; contudo vos digo que vereis em breve o Filho do homem assentado à direita do Poder, e vindo sobre as nuvens do céu.
65 Baꞌ gu Kaipaas xi saassa gu kutuunaꞌn na sap baꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na giilhim cham jir am gu puiꞌ nat jax jaꞌk tɨi gu Jesuus. Jup ja tɨtda baꞌ gu jaꞌtkam guiꞌ nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ: ―Dho jaña na jax kaiꞌch dhi maaꞌnkam. ¿Jarooch baꞌp ka nɨɨra na tu aaꞌndaꞌ na tuꞌ bhaan kuiñcha biaꞌ, na chich guꞌ dɨɨlh jich ñaanak kɨꞌn ba kai nat yaꞌ bam uaꞌtulh buiñor gu Dios? ¿Cham aa guꞌ giilhim jir uaꞌtulhdharaꞌ gu dhiꞌ puiꞌ nat jax jaꞌk tɨi?
65 Então o sumo sacerdote rasgou as suas vestes, dizendo: Blasfemou; para que precisamos ainda de testemunhas? Eis que agora acabais de ouvir a sua blasfêmia.
66 ¿Kaꞌ cham aar puiꞌñ jaaduñ? Baꞌ guiꞌp kaiꞌch am: ―Jir puiꞌ ji matgɨm, jaꞌpji na pim mu tu chiñiaꞌ nam mu muꞌaaꞌ dhi maaꞌnkam, na guꞌ giilhim bax uaꞌtulhdhix.
66 Que vos parece? Responderam eles: É réu de morte.
67 Baꞌ puiꞌ xi chɨꞌɨɨk bhaiꞌ ji dhaa mɨt, jaiꞌ mɨt bhaiꞌ ji xixbuidhimɨ buibsaran, jaiꞌ baꞌ na mɨt bhaiꞌ xi bulhdhak gu jannulh buupuiram bhaiꞌ xeeggɨb,
67 Então uns lhe cuspiram no rosto e lhe deram socos;
68 jup tɨtda am baꞌ moo: ―Eap xich aagiꞌñ na jaroiꞌ bham gɨb noꞌp baabuiꞌ sɨlhkam aap jir diꞌ guch Xoiꞌkam guiꞌ na saak Dios bha jootsaꞌ jix dhaam dɨr.
68 e outros o esbofetearam, dizendo: Profetiza-nos, ó Cristo, quem foi que te bateu?
69 Baꞌ gu Peegro miꞌ daakat juukaꞌ miꞌ nam paiꞌ tu naadat juukaꞌ gu oꞌrosiiris. Baꞌ jaꞌxpɨx maaꞌn miꞌ ba ai gu ubii nar tujuandam tugiꞌñ gu Kaipaas, baꞌ bhaiꞌ xi ñɨidhimɨk jup tɨtda: ―Aap dho maadɨt jir diꞌ jia guiꞌ nam kaichuꞌ gu Jesuus Galilea kam.
69 Ora, Pedro estava sentado fora, no pátio; e aproximou-se dele uma criada, que disse: Tu também estavas com Jesus, o galileu.
70 Guꞌ ji na guꞌ cham tu aaꞌ gu Peegro, dai nap kaiꞌch pɨx: ―Chaam tuꞌ ji matgɨm jiñ jaduuñ. Pu cham maat iñ gu jaroiꞌ nap aaꞌ.
70 Mas ele negou diante de todos, dizendo: Não sei o que dizes.
71 Baꞌ jotmodaꞌ nat jax kɨkbo gu Peegro mi jaꞌp bhɨi, gama jaꞌk kiꞌñgob ji kɨkbo. Gu baꞌ na guꞌ mi jaꞌp tum oipo jia gu jaꞌtkam, jumai miꞌp ba tɨɨ na miꞌ kɨɨk. Baꞌ bhaiꞌ xi ñɨidhimɨk jup ja tɨtda gu jaiꞌ nam mi jaꞌp jup oipo: ―Guꞌñi dho bak maadɨt jup jir diꞌ guiꞌ nam kaichuꞌ gu Jesuus Nasareet kam.
71 E saindo ele para o vestíbulo, outra criada o viu, e disse aos que ali estavam: Este também estava com Jesus, o nazareno.
72 Guꞌ ji na guꞌ maaꞌn na jax kaiꞌch gu Peegro, jup kaiꞌch: ―Chaam tuꞌ ji matgɨm jiñ jaduuñ. Aañ dɨɨlh ji nañ jup oilhim. Pu cham maat iñ gu jaroiꞌ nap aaꞌ.
72 E ele negou outra vez, e com juramento: Não conheço tal homem.
73 Baꞌ jaꞌxpɨx jup tɨtda am ɨp jaiꞌ gu Peegro guiꞌ nam miꞌp tuꞌiiꞌ, jup kaiꞌch am: ―Aap dho maadɨt jir diꞌ guiꞌ nam kaichuꞌ gu Jesuus. Tɨɨꞌ nap baꞌ moo jaꞌp puiꞌ tu ñiok nam jax tu ñiok gu mu kam nar paiꞌ kam guiꞌ.
73 E daí a pouco, aproximando-se os que ali estavam, disseram a Pedro: Certamente tu também és um deles pois a tua fala te denuncia.
74 Guꞌ ji na guꞌ xi kɨɨk gu Peegro na puiꞌ kaiꞌch na cham maat gu Jesuus, jup ja tɨtda: ―Chaam tuꞌ ji matgɨm jiñ jaaduñ. Pu cham maat iñ gu jaroiꞌ na pim aaꞌ. Baꞌ na miꞌ puiꞌ ka kaiꞌch gu Peegro, ba kai gu takaaruiꞌ nat maaꞌn ba jiiñ.
74 Então começou ele a praguejar e a jurar, dizendo: Não conheço esse homem. E imediatamente o galo cantou.
75 Baꞌ jotmodaꞌ bhaiꞌ pup tɨꞌñcho na bak pɨn bɨɨpɨꞌ dɨr jup tɨtda gu Jesuus: “Kiaꞌpɨx maaꞌn ba jiiñkiaꞌ gu takaaruiꞌ nap aap baikim puiꞌ ba tɨꞌyaꞌ nap cham tuꞌñ kaichuꞌ.” Baꞌ giilhim bhaiꞌx buam ji chu tatdat gu Peegro, baas dɨr jaꞌp xi buusnɨk ma susua.
75 E Pedro lembrou-se do que dissera Jesus: Antes que o galo cante, três vezes me negarás. E, saindo dali, chorou amargamente.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.