Mateus 22

Southeastern Tepehuan NT (STP_TBL) vs BKJ

Sair da comparação
1 Baꞌ gio bhaiꞌp ji chu ja aꞌgi gu Jesuus gu jaꞌtkam bhaan ji uaꞌrgidhak maaꞌn gu maaꞌnkam nam tɨɨmoꞌ, jup ja tɨtda:
1 E respondendo Jesus, novamente lhes falou em parábolas, dizendo:
2 ―Baꞌ na jax jaꞌk ja aꞌm tɨ nɨidhidhaꞌ gu Dios gu jaꞌtkam, jaꞌp ji buusan na jax maaꞌn gu gɇꞌkam noꞌ mu paiꞌ ba xim tɨɨmom gu maraaꞌn,
2 O reino do céu é semelhante a um certo rei, que fez as bodas de seu filho,
3 na ba ja jootsaꞌ gu tujuandam tugiꞌñ nam ja baiꞌñpuꞌ gu jaꞌtkam nam tu jugiaꞌ gu koiꞌ. Guꞌ ji na guꞌ ni jɨꞌx kum cham aaꞌ nam paiꞌ dhuuk mu jaꞌp puiꞌ tɨi ba ja tɨtdaim, puiꞌ mɨt giop ba jii gu tujuandam tugiꞌñ gu gɇꞌkam.
3 e enviou os seus servos a chamar os convidados para as bodas, e estes não quiseram vir.
4 Baꞌ gatuuk jaiꞌ gio muiꞌ tɨip ja joot jup xi ja tɨɨdak: “Ea na pim aapiꞌm muiꞌp jimiaꞌ na pim ja baiꞌñpuꞌ gu jaꞌtkam nam yaꞌni tu jugiaꞌ gu koiꞌ. Jaꞌp japim ja tɨɨdaꞌ na yaꞌ bax chu bhai, na ñich guꞌ tu chia gu tutuur gux dhudua kam nam ja koodai tu jidhooraꞌ gu bakaax.”
4 Mais uma vez, ele enviou outros servos, dizendo: Dizei aos convidados: Eis que tenho o meu jantar preparado, os meus bois e meus cevados estão mortos, e todas as coisas estão prontas; vinde às bodas.
5 Guꞌ ji na mɨt guꞌ sia cham aa gu jaꞌtkam nam mu tu koiꞌpoꞌ nam paiꞌ dhuuk mu jaꞌp puiꞌ tɨi ba ja tɨtdaim gu tujuandam tugiꞌñ gu gɇꞌkam. Maaꞌn dai nat mu jaꞌk ji dhuu na paiꞌ tu gaꞌmbhar, maaꞌn baꞌ mu jaꞌk jup ji dhuu na paiꞌ tu juandaꞌ.
5 Mas eles, fazendo pouco caso, seguiram os seus caminhos, um para sua fazenda, outro para o seu negócio.
6 Gu jaiꞌ baꞌ dai na mɨt bhaiꞌ ji ja daꞌngɨ gu tujuandam tugiꞌñ gu gɇꞌkam, ja gɨbiimɨk jamɨt mi jaꞌp xi ja koodak.
6 E os outros, tomaram os seus servos, os maltrataram e mataram.
7 Baꞌ gu gɇꞌkam giilhim bhaiꞌ ji bhaam na mɨt ja koi gu tujuandam tugiꞌñ. Mu ja joot dho guꞌ gu sandaaruiꞌx chugiꞌñ nam puiꞌp ja koodaꞌ guiꞌ na mɨt jup tu dooda, gio nam pup xi ja mɨmɨidhaꞌ gu ja baꞌbhak.
7 Mas, ouvindo disso o rei, irou-se, e enviando os seus exércitos, destruiu aqueles assassinos, e incendiou a sua cidade.
8 Miꞌ dhɨr baꞌ moop ja tɨtda gu jaiꞌ tujuandam tugiꞌñ: “Dho guꞌ yaꞌ tɨi bax chu bhai dho dhi koiꞌ, guꞌ ji na mɨt guꞌ cham aa guiꞌ na ñich muiꞌ tɨi tu ja joochxi nam bha tu koiꞌpoꞌ gɨt.
8 Então ele diz aos servos: As bodas estão preparadas, mas os que foram convidados não eram dignos.
9 Ea na pim aapiꞌm muiꞌp jimiaꞌ mu jaꞌp ɨrban gu gɇꞌ kiicham na pim ja baiꞌñpuꞌ gu jaꞌtkam nam yaꞌni tu jugiaꞌ. Bɨɨx japim bha ja baidhikaꞌ na pim jɨꞌk mi jaꞌp ja tɨgiaꞌ.”
9 Ide, pois, às estradas, e convidai para as bodas todos quantos encontrardes.
10 Baꞌ muiꞌp ma jii mɨt gu tujuandam tugiꞌñ gu gɇꞌkam mu jaꞌp ɨrban gu gɇꞌ kiicham, baꞌ bɨɨx ja baidhak jamɨt na mɨt jɨꞌk mi jaꞌp ja tɨɨ, sia guiꞌ nam giilhim jix buam tomaat kaꞌ gio guiꞌ nam jir jix bhabhaiꞌkam kaꞌ. Suuꞌn jamɨt mɨjɨ baꞌk chɨr miꞌ na paiꞌr koiꞌcham kaꞌ.
10 E os servos, saindo pelas estradas, ajuntaram todos quantos encontraram, tanto maus como bons; e o casamento ficou cheio de convidados.
11 ’Baꞌ jaꞌxpɨx nat paiꞌ dhuuk miꞌ ba baa gu gɇꞌkam, ba tɨɨ na maaꞌn cham pu chuꞌm tɨ tɨiꞌchuꞌ na jax chuꞌm tɨm tɨtɨꞌ na baꞌx bhaaiꞌn kaꞌ nañ mu bakiaꞌ miꞌ paiꞌ noꞌ puꞌñir koiꞌcham kaꞌ.
11 E o rei, entrando para ver os convidados, viu ali um homem que não estava com veste de casamento.
12 Baꞌp tɨtda: “¿Jax japich dhuuk ya baañ jaduuñ? Nap moo cham pu chuꞌm tɨ tɨiꞌchuꞌ na jax chuꞌm tɨm tɨtɨꞌ na baꞌx bhaaiꞌn kaꞌ nañ mu bakiaꞌ miꞌ paiꞌ noꞌ puꞌñir koiꞌcham kaꞌ.” Baꞌ cham ñiok guiꞌ na miꞌ puiꞌ tɨtda.
12 E ele disse-lhe: Amigo, como entraste aqui, não tendo veste de casamento? E ele emudeceu.
13 Baꞌp ja tɨtda gu gɇꞌkam guiꞌ nam miꞌ tu bhiijim gu koiꞌ: “Ea gor buuprak gu tootnaꞌn gio gu noonbiꞌñ mu buañ dɨɨrap dhi maaꞌnkam miꞌ na paiꞌ giilhim jix chukgam na tɨi suakdaꞌ na giilhim jix buam jum aaꞌndaꞌ.”
13 Então disse o rei aos servos: Amarrai os seus pés e mãos, levai-o embora, e lançai-o nas trevas exteriores; ali haverá pranto e ranger de dentes.
14 Baꞌ puꞌñi tɨip jix aaꞌ gu Dios nam gɨt muiꞌ tɨ jɨɨꞌñdhai gu jaꞌtkam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌ, guꞌ ji na guꞌ jɨꞌk pɨx nam baꞌx aaꞌ nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ.
14 Porque muitos são chamados, mas poucos são escolhidos.
15 Baꞌ bhaakuk miꞌ dhɨr pu jii mɨt guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ. Baꞌ tɨi bɨɨx maap xim jumpadak ma tu aꞌga mɨt nam jax dhui maiꞌchiaꞌ gɨt gu Jesuus na pu tɨꞌyaꞌ gɨt na jax cham puiꞌ jaꞌk tu aagix kaꞌ nam baꞌ puiꞌ ji chɨꞌji iattulhdhai tu chiñiaꞌ nam muꞌaaꞌ.
15 Indo, então, os fariseus, consultaram entre si como o apanhariam em alguma palavra.
16 Baꞌ muiꞌ tɨi ja joot jamɨt jɨꞌkchi gu ja jaꞌtkam tuk ja bɨɨm gu Eroodis gu jaꞌtkam tugiꞌñ nam sap tɨkkapuꞌ gu Jesuus, katti sap iam maakam pɨx tɨꞌyaꞌ gɨt na jax cham puiꞌ jaꞌk tu aagix kaꞌ nam baꞌ puiꞌ ji chɨꞌji iattulhdhai tu chiñiaꞌ nam muꞌaaꞌ. Baꞌp tɨtda am mu ji ɇɇk: ―Jiñ jaduuñ, aach tɨ jɨɨgiꞌñ nap sɨlhkam jup kaiꞌchdhaꞌ nap paiꞌ dhuuk tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam, jir sɨlhkam nap jax ja tɨtdadaꞌ na puiꞌ jaꞌk jix aaꞌ gu Dios, gio na maaꞌn nap jax ja ɨlhiiꞌñ gu jaꞌtkam sia nar jaroiꞌ kaꞌ gɨt.
16 E enviaram-lhe os seus discípulos, com os herodianos, dizendo: Mestre, nós sabemos que tu és verdadeiro, e ensinas o caminho de Deus em verdade, e sem te preocupar com nenhum homem, pois não reparas na aparência dos homens.
17 Baꞌ aach jaꞌp tuꞌm bham tɨkkam jich jaduuñ, ¿jir am aa nach namkiꞌñdhaꞌ gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam Seesar tɨɨgim na jɨꞌk aagix nach namkiꞌñdhaꞌ, kaꞌ cham aa?
17 Dize-nos, portanto, o que tu pensas? É lícito dar tributo a César, ou não?
18 Guꞌ ji na guꞌx bhaiꞌx maat gu Jesuus nam jax kaiꞌñkam jup tɨtda, baꞌp ja tɨtda: ―¿Jax ku pim baꞌ moo jaꞌp tɨi xiñ maiꞌchim jiñ jaaduñ?
18 Mas Jesus, percebendo a sua maldade, disse: Por que me tentais, hipócritas?
19 Ea gor maaꞌn bhañ chaiñbuiꞌñ gu tuumiñ guiꞌ na kɨꞌn tum namkiꞌñ na jɨꞌk aagix nam namkiꞌñdhaꞌ gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam. Baꞌ guiꞌ maaꞌn jup xi bhɨidham jamɨt gu tuumiñ.
19 Mostrai-me a moeda do tributo. E eles lhe trouxeram um denário.
20 Baꞌ gu Jesuus xi dhaagɨk miꞌ xi chɨɨgɨk jup ja tɨtda: ―¿Jaroo daꞌ dhiꞌ na yaꞌ jupñix bhaan dhi tuumiñ, gio na jaroiꞌ miꞌ uaꞌñix na jax chɨɨꞌ?
20 E ele disse-lhes: De quem é esta imagem e inscrição?
21 Baꞌ guiꞌp kaiꞌch am: ―Dho gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam dho. Baꞌp ja tɨtda ɨp gio gu Jesuus: ―Dho pim xi maakidhat ku gi gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam na jɨꞌk bhaan jup bipioꞌdaꞌ, gio gu Dios japim jup xi maakidhat na jɨꞌk bhaan jup bipioꞌdaꞌ.
21 Disseram-lhe: De César. Então ele lhes disse: Dai, portanto, a César as coisas que são de César, e a Deus as coisas que são de Deus.
22 Baꞌ pu cham ka ñio mɨt guiꞌ nam miꞌ tɨkka, dai nam miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ jɨꞌx juugɨt. Miꞌ dhɨr baꞌ dai na mɨt ba jii cham jax ji chɨꞌɨɨk.
22 Quando eles ouviram essas palavras, maravilharam-se, e, deixando-o, foram pelo seu caminho.
23 Baꞌ moo janoꞌ miꞌp ba ai mɨt ɨp guiꞌ nam saduseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ, guiꞌ nam cham tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ nam gio mu paiꞌp ba oipodaꞌ guiꞌ nam jɨꞌk ba koꞌiix kaꞌ gu ja tutkuꞌ am bhaan. Baꞌ bhaiꞌ ba tɨkka am gu Jesuus, jup tɨtda am:
23 No mesmo dia vieram até ele os saduceus, que dizem não haver ressurreição, e o interrogaram,
24 ―Aach bhaiꞌ ma jii jich jaduuñ na chich bham tɨkkam gu puiꞌ nat jax jaꞌk tu uaꞌnak gu Moisees, na sap noꞌt maaꞌn ba muu gu maaꞌnkam, noꞌt dɨɨlh miꞌ ji bii gu bɨngaꞌn, noꞌ cham maaꞌn bhaan tu mar kat, jix bhaiꞌ na bhaiꞌ ji bhɨɨyaꞌ gu sɨpdhiꞌñ guiꞌ na miaꞌn oiꞌñdhaꞌ na baꞌ bhaan ba tu mar kaꞌ, na baꞌ jaꞌp ji buusniaꞌ nar dhiꞌ kaꞌ gu xioꞌgiꞌñ guiꞌ na ba mukiaꞌ.
24 dizendo: Mestre, Moisés disse: Se um homem morrer, não tendo filhos, seu irmão casará com a esposa dele, e suscitará descendência a seu irmão.
25 Guꞌ ji nam guꞌ moo jaꞌpnip tu aꞌgadaꞌ gu jaꞌtkam nam sap mu paiꞌ oiꞌñkat xijum gook gu jaꞌtkam daim sɨspidhim. Sap baꞌ moo tɨi ba tɨ bɨɨnaꞌ kat guiꞌ nar bɨɨpɨꞌ kam, guꞌ ji nat sap guꞌ am xi muu, pu cham sap maaꞌn bhaan tu mar kat gu ubii. Sap baꞌ gu sɨpdhiꞌñ guiꞌ na miaꞌn oiꞌñ guiꞌ nat ba muu, tɨix bhaiꞌ ba tɨɨdak gu nuuchixiꞌñ.
25 Ora, houve entre nós sete irmãos; e o primeiro, casou-se com uma mulher, e faleceu, e não tendo descendente, deixou a sua esposa para o seu irmão.
26 Guꞌ ji nat sap guꞌ puiꞌ am jup xi muu, puiꞌ sap cham maaꞌn jup tɨɨgɨk jamɨt gu alhii. Gio gu tɨꞌɨraab kam sap puiꞌ tɨix bhaiꞌp ba tɨɨdak ɨp, guꞌ ji nat sap guꞌ puiꞌ am jup xi muu. Pu bɨɨx dho sap koi mɨt gu xijum gook tɨi pup bhɨbhɨɨjimɨk, pu cham sap jaroiꞌ maadɨt bhaan tɨɨgɨk gu alhii.
26 Da mesma forma o segundo, e o terceiro, até o sétimo.
27 Mɨkkat sap bɨɨx am jup xi muu gu ubii.
27 E por último de todos, morreu também a mulher.
28 Guꞌ baꞌ gu xijum gook gu jaꞌtkam nam tɨi pup bhɨbhɨɨjimɨk gu ubii, ¿jax chuꞌm baꞌ pɨk gio bhaiꞌp ji bhɨɨyaꞌ janoꞌ nam paiꞌ dhuuk saak gio mu paiꞌp ba oipodaꞌ sia ku mɨt tɨi ba koi gu ja tutkuꞌ am bhaan?
28 Portanto, na ressurreição, de qual dos sete será a mulher, pois todos a tiveram?
29 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Dho jax dhui na pim guꞌ cham maat gu puiꞌ na jax tu uaꞌñix gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, ni na pim jix maat na jax jir gɇꞌkam na pu tu duñiaꞌ na jax ɨlhiiꞌñdhaꞌ.
29 Jesus, respondendo, disse-lhes: Vós errais, não conhecendo as escrituras, nem o poder de Deus.
30 Guꞌ matgɨm guiꞌ nam jɨꞌk koꞌiim nam gio mu paiꞌp ba oipodaꞌ, cham tuꞌ bhaan ka tɨtɨɨꞌñchokaꞌ am ji, na guꞌ dai yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan nam baꞌx aaꞌndaꞌ nam tɨ bɨpnaꞌ kaꞌ. Guꞌ noꞌm maakam jaꞌk ba oipo, jaꞌppɨx ba ji buandaꞌ am ji na jax gu noonbiꞌñ guñ Gɨꞌkoraꞌ guiꞌ nax dhaam jup tuꞌiiꞌ.
30 Porque na ressurreição não casam, nem são dados em casamento, mas são como os anjos de Deus no céu.
31 Gio guꞌx bhaiꞌx maatɨꞌ nam bhaiꞌ paiꞌ aajim maaꞌn kap guiꞌ nam jɨꞌk koꞌiim gu ja tutkuꞌ am bhaan, na guꞌ puiꞌm kaiꞌch bo gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios miꞌ na paiꞌ tu uaꞌñix bhaan gu uꞌuan. ¿Cham aa pim jɨꞌxkat tu jiñkuiꞌñ? Na jaꞌpnim kaiꞌch bo:
31 E, quanto à ressurreição dos mortos, não lestes o que vos foi dito por Deus, dizendo:
32 “Aañ jir diꞌ gu Dios tugiꞌñ gu Abraam, gio baꞌ gu Isaak, gio baꞌ gu Jakob.” Cham tuꞌ na jax kaiꞌch: “Aañ jir ja Dios tuk kat”, guꞌ jaꞌpji na puiꞌm kaiꞌch ji na puir ja Dios tuk ji. Dhiꞌ bhaan jix maatɨꞌ nam pui mu paiꞌ oipo dhiꞌ dhi jaꞌtkam, sia ku mɨt ba koi gu ja tutkuꞌ am bhaan.
32 Eu sou o Deus de Abraão, e o Deus de Isaque, e o Deus de Jacó? Deus não é Deus dos mortos, mas dos vivos.
33 Baꞌ pu cham ka ñio mɨt bɨɨx gu jaꞌtkam, dai nam miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ na mɨt puꞌñi kai gu Jesuus, na guꞌ joidham jix bhaiꞌ xi bua na tu aꞌga.
33 E as multidões, ouvindo isto, maravilhavam-se com a sua doutrina.
34 Baꞌ gu pariseos maap xim jumpadak giop ma tu aꞌga mɨt na mɨt paiꞌ dhuuk puiꞌ ba tɨ kai nat maaꞌn nat jax ja maꞌiich gu Jesuus gu saduseos.
34 Mas os fariseus, quando ouviram que ele fizera emudecer os saduceus, eles se reuniram.
35 Baꞌ maadɨt guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios mu jimɨɨk amuub na paiꞌp tuꞌiiꞌ gu Jesuus, mi jaꞌp ji kɨkbok bhaiꞌ ba tɨkka, guꞌ na miꞌ pɨx tɨix maiꞌchim ku baꞌp kaiꞌch, jup tɨtda:
35 Então um deles, que era mestre da lei, perguntou-lhe, provando-o, dizendo:
36 ―¿Jax chuꞌm pɨk jix ioꞌm jum aaꞌ nañ miꞌ puiꞌ duiñchuꞌndaꞌ na jɨꞌk jax tu uaꞌñix gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios?
36 Mestre, qual é o grande mandamento na lei?
37 Baꞌp tɨtda gu Jesuus: ―Dho miꞌ na paiꞌ jaꞌpnim kaiꞌch: “Bɨɨx jum jur kɨꞌn jap tu daandaꞌ buiñor guch Gɨꞌkoraꞌ, gio nap jɨꞌx jup jum taat.”
37 Respondeu-lhe Jesus: Tu amarás o Senhor teu Deus de todo o teu coração, e de toda a tua alma, e de toda a tua mente.
38 Dhiꞌ jɨꞌ ji na bɨɨpɨꞌ kat jix ioꞌm jum aaꞌ nap miꞌ puiꞌ duiñchuꞌndaꞌ.
38 Este é o primeiro e grande mandamento.
39 Gatuuk baꞌ moo miꞌ na paiꞌ jaꞌpnip jum kaiꞌch: “Jix ja joiꞌgɨꞌndaꞌ ap bɨɨx gu jaꞌtkam sia nar jaroiꞌ kaꞌ gɨt, jaꞌp nap jax xim joiꞌgɨꞌndaꞌ aap dɨɨlh.”
39 E o segundo é semelhante a este: Tu amarás o teu próximo como a ti mesmo.
40 Na guꞌ dhiꞌ bɨɨx na jɨꞌk jax tu uaꞌñix gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, dai dhiꞌ pɨk dhi gok kap nax ioꞌm bhaan tum aꞌgadaꞌ, gio guiꞌ nam bɨjɨk bhaankam jup tu aꞌgimɨk gu Dios, dai dhiꞌ bhaan jup tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ am gu jaꞌtkam.
40 Desses dois mandamentos dependem toda a lei e os profetas.
41 Baꞌ nam pui miꞌ kap tuꞌiiꞌ gu pariseos,
41 Enquanto os fariseus estavam reunidos, Jesus os indagou,
42 ba ja tɨkka gu Jesuus na sap jaroiꞌr boxiiꞌñ guch Xoiꞌkam, jup ja tɨtda: ―¿Aapiꞌm jaroo ɨlhiiꞌñ jiñ jaaduñ nar boxiiꞌñ guch Xoiꞌkam? Baꞌ guiꞌp kaiꞌch am: ―Dho saak gu Dabii dho.
42 dizendo: O que pensais vós do Cristo? De quem ele é filho? Eles disseram-lhe: O filho de Davi.
43 Baꞌp ja tɨtda ɨp gio gu Jesuus: ―¿Guꞌ jax ji na baꞌ guꞌ dɨɨlh gu Dabii nat puiꞌ jaꞌk jurtuda gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ puiꞌ jaꞌk iim guch Xoiꞌkam nar gɇꞌkam tugiꞌñ? Miꞌ paiꞌ na tu uaꞌñix bhaan gu uꞌuan na jaꞌpni kaiꞌch gu Dabii:
43 Disse-lhes ele: Como então Davi, em espírito, lhe chama Senhor, dizendo:
44 — ausente —
44 Disse o SENHOR ao meu Senhor: Assenta-te à minha direita, até eu fazer os teus inimigos por escabelo?
45 ¿Guꞌ baꞌ jax dhuukat puiꞌ Dabii jir boxiiꞌñ ji guch Xoiꞌkam na baꞌ guꞌ dɨɨlh gu Dabii puiꞌ jaꞌk iim nar gɇꞌkam tugiꞌñ guch Xoiꞌkam?
45 Então se Davi lhe chama Senhor, como é ele seu filho?
46 Baꞌ pu cham jaroiꞌ ka ñio, dai nam miꞌ pɨx puiꞌ pup tuꞌiiꞌ. Janoꞌ dɨr baꞌ pu cham jaroiꞌ tuꞌ ka tɨkkadaꞌ gu Jesuus, nam guꞌx maat na maaꞌn na jax ja maiꞌchiaꞌ.
46 E nenhum homem era capaz de responder-lhe uma palavra; e daquele dia em diante nenhum homem ousou fazer-lhe mais perguntas.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.