Mateus 21

Southeastern Tepehuan NT (STP_TBL) vs ARA

Sair da comparação
ARA Almeida Revista e Atualizada 1993
1 Baꞌ bhammɨ amuub ba ai gu Jesuus na paiꞌr Jerusaleen, maaꞌn kap na paiꞌ puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Betpajee, sonpan gu oidhaꞌ guiꞌ nam Oliibus kɨꞌn jup jix mat kaꞌ gu jaꞌtkam. Baꞌ ba ja jootos gook gu noonbiꞌñ nam tɨɨmɨlhdhapuꞌ maaꞌn gu bhuruꞌx,
1 Quando se aproximaram de Jerusalém e chegaram a Betfagé, ao monte das Oliveiras, enviou Jesus dois discípulos, dizendo-lhes:
2 jup ja tɨtda: ―Ea na pim mu jimiaꞌ bhammɨni na paiꞌ pɨx jɨꞌdɨlh jir kikcham na pim jiñ chɨɨmɨlhdhapuꞌ maaꞌn gu bhuruꞌx. Miꞌ moo bulhkaꞌ na pim jax yaꞌ dɨr mu aajidhaꞌ. Baꞌ dai na pim jax xi buplhioꞌkai bhaiꞌ pu tɨɨmɨrikaꞌ, bɨɨx sia gu maraaꞌn.
2 Ide à aldeia que aí está diante de vós e logo achareis presa uma jumenta e, com ela, um jumentinho. Desprendei-a e trazei-mos.
3 Guꞌ baꞌ noꞌ guꞌ jaroiꞌ ampɨk ba jam tɨkka na pim jax dhuñiaꞌ gu bhuruꞌx, jaꞌp japim tɨɨdaꞌ: “Dho gu Gɇꞌkam nat bhach joot. Cham maat ich na tuꞌ mi bhiiñoraꞌ, ku baꞌ guꞌ sap jaꞌxñi gio yaꞌp bam aichulhdhaꞌ ji.”
3 E, se alguém vos disser alguma coisa, respondei-lhe que o Senhor precisa deles. E logo os enviará.
4 Baꞌ dhiꞌ puꞌñi jaꞌk tum kuugalh gu puiꞌ nat jax jaꞌk tu uaꞌnak maadɨt guiꞌ nam bɨjɨk bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios na jaꞌpnim kaiꞌch:
4 Ora, isto aconteceu para se cumprir o que foi dito por intermédio do profeta:
5 — ausente —
5 Dizei à filha de Sião: Eis aí te vem o teu Rei, humilde, montado em jumento, num jumentinho, cria de animal de carga.
6 Baꞌ gu noonbiꞌñ cham jax ji chɨꞌɨɨk muiꞌp ma jii mɨt mu nat paiꞌ ja joot gu Jesuus. Baꞌ puiꞌ ji chu buus na jax ja tɨtda, miꞌ bulh gu bhuruꞌx na paiꞌ tu ja aagiꞌñ, baꞌ guiꞌ dai na mɨt jax buplhioꞌ xi chɨɨmɨrak jamɨt bɨnkam gu maraaꞌn. Baꞌ mu ja aichdhak bhaiꞌ xi ja bakxi mɨt gu ja kuktun, baꞌ gu Jesuus maaꞌn bhaiꞌ xi dhaibuk gamaiꞌ pɨx chuꞌm duu bɨɨx boi.
6 Indo os discípulos e tendo feito como Jesus lhes ordenara,
7 — ausente —
7 trouxeram a jumenta e o jumentinho. Então, puseram em cima deles as suas vestes, e sobre elas Jesus montou.
8 Baꞌ gu jaꞌtkam joidham jix bhaiꞌ jim taatugɨt bɨɨpɨꞌ dɨr bapoiꞌdhat ja kookosidhat miꞌ ja iabuim am boi chaꞌm gu ja kuktun, nam guꞌx ioꞌm muiꞌ mu jiim nam oiꞌñchuꞌ gu Jesuus, gam jaiꞌ gu tua jaajaꞌ nam omsaidhat miꞌ iabuim miꞌ na paiꞌ jax bhɨɨjim gu Jesuus.
8 E a maior parte da multidão estendeu as suas vestes pelo caminho, e outros cortavam ramos de árvores, espalhando-os pela estrada.
9 Baꞌ nam puiꞌ xi chu buidhat pɨx jiiñak bɨttu am bɨɨx guiꞌ nam jɨꞌk bɨɨpɨꞌ dɨr jiim gio guiꞌ nam gatuuk dɨr jup jiim, jup kaiꞌchim am: ―¡Taxchaab baꞌ guch Gɨꞌkoraꞌ nat bhaiꞌ bach joochxi gu boxiiꞌñ gu Dabii guiꞌ na bɨjɨk yaꞌr gɇꞌkam kat!
9 E as multidões, tanto as que o precediam como as que o seguiam, clamavam: Hosana ao Filho de Davi! Bendito o que vem em nome do Senhor! Hosana nas maiores alturas!
10 Baꞌ jaꞌxpɨx nat paiꞌ dhuuk bhammɨ ba ai gu Jesuus na paiꞌr Jerusaleen, cham maat am gu bhaiꞌ oiꞌñkam nar jaroiꞌ dhaꞌ. Naiꞌ tɨim tɨ tɨkka am, jup kaiꞌch am: ―¿Jaroo chi baꞌ daꞌ dhi maaꞌnkam?
10 E, entrando ele em Jerusalém, toda a cidade se alvoroçou, e perguntavam: Quem é este?
11 Baꞌ jaiꞌ dhɨt jup kaiꞌch am: ―Dho dhiꞌ dhor diꞌ gu Jesuus guiꞌ na bhaankamuꞌn tu aꞌga gu Dios, guiꞌ na mummɨ kio Nasareet guiꞌ na miꞌ bipioꞌ na paiꞌ jax jir Galilea.
11 E as multidões clamavam: Este é o profeta Jesus, de Nazaré da Galileia!
12 Baꞌ jaꞌxpɨx mu jaꞌk jup ba ai gu Jesuus na paiꞌr gɇꞌ chiop, baꞌ miꞌ pɨx ji ja tɨɨ gu jaꞌtkam nam jix ioꞌm muiꞌ mɨjɨ tu gaꞌra gu bɨxchuꞌ. Baꞌ bɨɨx miꞌ dhɨr jaꞌk ji ja aadi nam jɨꞌk bhaiꞌ ka tu gaꞌra gio guiꞌ nam bhaiꞌ ka tu sabaꞌn, ja iaꞌlhxichulh gu ja memees guiꞌ nam bhaiꞌ bhaan ka tuaꞌ gu tuumiñ nam bhaiꞌ ja pataaxiꞌñ gu jaꞌtkam kɨꞌn gu jaiꞌ tuumiñ, gio baꞌ guiꞌ nam giokdaꞌ bhaan bhaiꞌp ka ja kuup nam bhaiꞌ ka ja gaꞌra, bɨɨx jup ja iaꞌlhxichulh.
12 Tendo Jesus entrado no templo, expulsou todos os que ali vendiam e compravam; também derribou as mesas dos cambistas e as cadeiras dos que vendiam pombas.
13 Baꞌp ja tɨtda puiꞌ xi ja doodak: ―¿Kux cham maat japim aa nap jum kaiꞌch gu ñioꞌkiꞌñ guñ Gɨꞌkoraꞌ miꞌ na paiꞌ tu uaꞌñix: “Dhi chiop nat miꞌm kɨi, miꞌ dhɨr jix bhaaiꞌ nam bha tuñ aꞌgiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam soiꞌ jim ɨlhdhat”? Aapiꞌm guꞌ ya jaꞌp tuꞌiiꞌ na jax paiꞌ noꞌm jum jumpaꞌn gu ɨꞌxkum.
13 E disse-lhes: Está escrito:
14 Baꞌ na pui bhaiꞌ ka oirɨ gu Jesuus na paiꞌr gɇꞌ chiop, bhaiꞌ ba ai mɨt jɨꞌkchi gu jaꞌtkam nam cham ñiññia kaꞌ gio baꞌ jaiꞌ guiꞌ nam jix mamaꞌmkulhiꞌ kaꞌ, baꞌ soiꞌ ba tɨtda am na ja duduaꞌñdhaꞌ. Baꞌ guiꞌ cham jax ji chɨꞌɨɨk jix ja joiꞌmdak jup xi ja duduaꞌñ, jix kɨkɨɨꞌ mɨt jup jum duu.
14 Vieram a ele, no templo, cegos e coxos, e ele os curou.
15 Baꞌ giilhim bhaiꞌ ji bhaak jamɨt gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios gio baꞌ guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, na mɨt tɨɨ gu Jesuus nat ja duduaꞌñ gux kakoꞌk kam. Gio guꞌ gu aꞌaalh miꞌ dhɨr jaꞌp pɨx jiiñak jup bɨɨt am nam jix bhaiꞌm taat buiñor gu Jesuus, jup kaiꞌch am: “Taxchaab baꞌ guch Gɨꞌkoraꞌ nat bhaiꞌ bach joochxi gu boxiiꞌñ gu Dabii guiꞌ na bɨjɨk yaꞌr gɇꞌkam kat.”
15 Mas, vendo os principais sacerdotes e os escribas as maravilhas que Jesus fazia e os meninos clamando: Hosana ao Filho de Davi!, indignaram-se e perguntaram-lhe:
16 Baꞌp tɨtda am gu Jesuus gu gɇꞌgɇrkam jum aaꞌndam: ―Jaꞌp xi ja tɨɨꞌn nam cham ñiokdaꞌ dhi aꞌaalh. Moo jaꞌp ja kɇɇ ap pɨx nam jax kaiꞌch. Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Dho jax gip bua siam jax kaiꞌch, na guꞌ puiꞌm kaiꞌch gu ñioꞌkiꞌñ guñ Gɨꞌkoraꞌ miꞌ na paiꞌ tu uaꞌñix na saak siax bhaaiꞌ gu aꞌaalh nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios, sia guiꞌ nam ka xioꞌdaꞌ. ¿Cham aa pim jɨꞌxkat tu jiñkuiꞌñ miꞌ na paiꞌ puꞌñim kaiꞌch?
16 Ouves o que estes estão dizendo? Respondeu-lhes Jesus: Sim; nunca lestes:
17 Baꞌ daipuꞌ xi ja tɨɨdak gu Jesuus miꞌ dhɨr pu jii mu jaꞌk na paiꞌr Betaania, miꞌ baꞌ gan ji chɨbia.
17 E, deixando-os, saiu da cidade para Betânia, onde pernoitou.
18 Baꞌ kabuimuk nat giop ba xiaꞌ, ma jii ɨp gio gu Jesuus bhammɨ jaꞌk gɇꞌ kiicham. Baꞌ na gamaiꞌ ka jimchuꞌ, am jix bhiogɨm ba tu tatdatuꞌ.
18 Cedo de manhã, ao voltar para a cidade, teve fome;
19 Baꞌ ba tɨɨ na mu jaꞌp kɨɨk boi jugiiꞌñ maaꞌn gu iigɨx, baꞌ muiꞌ ma jii nat tɨɨgim. Baꞌ na bha jaꞌp tɨi xi ñɨnɨiꞌñ, pu nim maaꞌn kut tɨɨ gu iibhaiꞌñgaꞌn, baꞌp kaiꞌch: ―Alh moo cham jɨꞌxkat ka iibhaiꞌñchaꞌ dhi iigɨx. Baꞌ moo janoꞌ nat jax pu tɨɨꞌn, pu miꞌ naiꞌ ji gaa gu iigɨx.
19 e, vendo uma figueira à beira do caminho, aproximou-se dela; e, não tendo achado senão folhas, disse-lhe: Nunca mais nasça fruto de ti! E a figueira secou imediatamente.
20 Baꞌ miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ am gu noonbiꞌñ na mɨt puiꞌ jɨꞌ tɨ tɨɨ, jaꞌxpɨx baꞌ ba tɨkka am gu Jesuus nat jax dhuukat naiꞌ ji gaa gu iigɨx nat jax pu tɨɨꞌn na cham ka iibhaiꞌñchaꞌ, jup tɨtda am: ―¿Jax chi kut baꞌ moo jotmodaꞌ naiꞌ ji gaa dhi iigɨx na pich jax pu tɨɨꞌn na cham ka iibhaiꞌñchaꞌ?
20 Vendo isto os discípulos, admiraram-se e exclamaram: Como secou depressa a figueira!
21 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Dho na bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na cham tuꞌ daipuꞌ puꞌñix bhaaiꞌ na pim pu tu duñiaꞌ noꞌ pim jix biiñak buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ, guꞌ jaꞌpji sia ji guꞌñi oidhaꞌ noꞌ pim jax tɨtda: “Eap yaꞌ dɨr jaꞌk jim muni jaꞌk na paiꞌ gɇꞌ suuꞌn gu suudaiꞌ”, dho guꞌ puiꞌ dho ji chu buusniaꞌ noꞌ pim bɨɨx jam jujur kɨꞌn tɨ jɨɨgiꞌñ na puiꞌ ji chu buusniaꞌ na pim jax tɨꞌyaꞌ.
21 Jesus, porém, lhes respondeu: Em verdade vos digo que, se tiverdes fé e não duvidardes, não somente fareis o que foi feito à figueira, mas até mesmo, se a este monte disserdes: Ergue-te e lança-te no mar, tal sucederá;
22 Guꞌ baꞌ puꞌñi ɨp noꞌ pim bɨɨx jam jujur kɨꞌn jix biiñak buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ, jam makiaꞌ dho tuꞌ na pim taandaꞌ.
22 e tudo quanto pedirdes em oração, crendo, recebereis.
23 Baꞌ gio miꞌp ba ai gu Jesuus na paiꞌr gɇꞌ chiop. Baꞌ na miꞌ ka tu ja aꞌgiꞌñ gu jaꞌtkam, miꞌ ba ai mɨt gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios, gio baꞌ guiꞌ nam jir ja gɇꞌgɇrkam tuk kaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam. Baꞌ bhaiꞌ ba tɨkka am, jup tɨtda am: ―¿Jax jap baꞌ kaiꞌñkam yaꞌ pu tu bua? ¿Jaroom chianɨk bham joot nap yaꞌ pu tu duñiaꞌ nap dɨɨlh jax ɨlhiiꞌñ?
23 Tendo Jesus chegado ao templo, estando já ensinando, acercaram-se dele os principais sacerdotes e os anciãos do povo, perguntando: Com que autoridade fazes estas coisas? E quem te deu essa autoridade?
24 Baꞌ gu Jesuus jup ja tɨtda: ―Dho ea nañ aañ maaꞌn jup xi jam tɨkkaꞌ gu tuꞌx buadam na jax jir jum duukam. ¿Jaroo bha joot saak gu Juan na ja bopkonaꞌ gu jaꞌtkam? ¿Dios aa, kaꞌ dɨɨlh aa mɨt chia gu jaꞌtkam na ja bopkonaꞌ? Ea gor xiñ aagiꞌñ nañ baꞌ aañ jup jam aagiꞌñdhaꞌ. Baꞌ guiꞌ dai na mɨt ba jim tɨ tɨkka dɨɨlh, jup kaiꞌch am: ―¿Jax jach jaꞌk tɨɨdaꞌ? Na guꞌ noꞌch jax kaiꞌch nat gu Dios bha joot gu Juan, puiꞌ dho ji chɨꞌyaꞌ: “¿Guꞌ jax ji ku pimɨt baꞌ cham miꞌ puiꞌ jii na jax tɨi pup tu jam aꞌgidhimɨk?”
24 E Jesus lhes respondeu: Eu também vos farei uma pergunta; se me responderdes, também eu vos direi com que autoridade faço estas coisas.
25 — ausente —
25 Donde era o batismo de João, do céu ou dos homens? E discorriam entre si: Se dissermos: do céu, ele nos dirá: Então, por que não acreditastes nele?
26 Gio noꞌ chich jax tɨip xi chɨɨꞌn na mɨt dɨɨlh chia gu jaꞌtkam na ja bopkonaꞌ, bhaakuim dhoch maꞌyasai joodai kɨꞌn jich koodaꞌ, nam guꞌ bɨɨx pɨx tɨ jɨɨgiꞌñ na gu Juan bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios.
26 E, se dissermos: dos homens, é para temer o povo, porque todos consideram João como profeta.
27 Baꞌ puiꞌ cham bhaaiꞌ nam jax tɨɨdaꞌ, dai nam jup tɨtda pɨx: ―Chaam ji nach maat nat jaroiꞌ bha joot gu Juan. Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Dho bak aañ puiꞌ cham jup jam aagiꞌñdhaꞌ ku gi nat jaroiꞌ bhañ joot nañ baꞌ yaꞌ puiꞌ tu bua.
27 Então, responderam a Jesus: Não sabemos. E ele, por sua vez: Nem eu vos digo com que autoridade faço estas coisas.
28 Baꞌ moo miꞌ dhɨr jaꞌpni bhaiꞌp ba ja tɨkka gu Jesuus, jup kaiꞌch: ―¿Aapiꞌm jax ɨlhdhat kɇɇ? Puiꞌ na jax maaꞌn gu maaꞌnkam noꞌ gook tu maamar, baꞌ noꞌ maaꞌn jax tɨtda: “Ea nap mu jimiaꞌ mu gaa tɨr nap tu juanmɨraꞌ.”
28 E que vos parece? Um homem tinha dois filhos. Chegando-se ao primeiro, disse: Filho, vai hoje trabalhar na vinha.
29 Baꞌ noꞌ guꞌ jax kaiꞌch pɨx gu maraaꞌn: “Aañ cham. Aañ moox ooꞌn. Cham paiꞌ jimiim jiñ ɨlhiiꞌñ iñ.” Baꞌ na puiꞌ xi kaiꞌchimɨk jaꞌxpɨx siamri dɨkoo ma jii.
29 Ele respondeu: Sim, senhor; porém não foi.
30 Guꞌ baꞌ gu jumai puiꞌp ba tɨtda ɨp, guiꞌ dho gi guꞌx bhaiꞌm taatɨt jup kaiꞌch ji: “Ea ku gi nañ moo mu jimiaꞌ.” Baꞌ daipuꞌ xi chɨꞌɨɨk pu cham muiꞌ ba ji jii, pu cham jɨꞌxkat dho guꞌ mu jii mu nat paiꞌ joot gu taataꞌn.
30 Dirigindo-se ao segundo, disse-lhe a mesma coisa. Mas este respondeu: Não quero; depois, arrependido, foi.
31 Baꞌ miꞌ dhɨr jup ja tɨtda gu Jesuus: ―¿Jax chuꞌm gu gook jii mu nat paiꞌ joot gu taataꞌn nam tu juanpuꞌ? Baꞌ guiꞌp kaiꞌch am: ―Dho guiꞌ nat jax bɨɨpɨꞌ dɨr pu tɨɨꞌn dho. Baꞌp ja tɨtda ɨp gio gu Jesuus: ―Dho aapiꞌm puꞌñip ji buusan na jax guiꞌ nat pu cham jii mu nat paiꞌ joot gu taataꞌn. Guꞌ baꞌ dhiꞌ jaꞌp jir jum duukam nam bɨɨpɨꞌ jimiaꞌ jix dhaam jaꞌk buiñor gu Dios guiꞌ nam jir tuumiñ tutaandam tugiꞌñ gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam, gio gu uꞌuub guiꞌ nam jir ganaiꞌ pɨx kaꞌ. Guꞌ baꞌ aapiꞌm cham, sia ku pim puiꞌ tɨi xi ɨlhiiꞌñ na pim aapiꞌm bɨɨpɨꞌ jimiaꞌ gɨt jix dhaam jaꞌk,
31 Qual dos dois fez a vontade do pai? Disseram: O segundo. Declarou-lhes Jesus: Em verdade vos digo que publicanos e meretrizes vos precedem no reino de Deus.
32 na pimɨt guꞌ cham miꞌ puiꞌ jii na jax tɨi pup tu jam aꞌgidhimɨk gu Juan jaꞌtkam bopkondam, dai na pimɨt tuꞌ pɨx ɨlh. Guꞌ gu tuumiñ tutaandam tugiꞌñ gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam, sia kum giilhim tɨix uꞌuaꞌtulhdhix, gio gu uꞌuub guiꞌ nam jir ganaiꞌ pɨx kaꞌ, moo janoꞌ soiꞌ jim ɨlhdhak miꞌ puiꞌ jii mɨt nat jax tu ja aꞌgi gu Juan. Guꞌ aapiꞌm pu cham miꞌ puiꞌ jii ji, sia ku pimɨt tɨi kai nat jax tu aꞌga gio na pimɨt jax tɨɨ nat joidham jix bhaiꞌ tu duu.
32 Porque João veio a vós outros no caminho da justiça, e não acreditastes nele; ao passo que publicanos e meretrizes creram. Vós, porém, mesmo vendo isto, não vos arrependestes, afinal, para acreditardes nele.
33 Miꞌ dhɨr baꞌ moo jaꞌpni bhaan ji uaꞌrgidhak bhaiꞌp ji chu aꞌga gu Jesuus, jup ja tɨtda: ―Kani na pim moo jumaip xiñ kaayaꞌ nañ tuꞌ bhaan jup tu jam aꞌgidhaꞌ. Maaꞌnnim maaꞌn gu maaꞌnkam tu darsak gu uubas gio baꞌ nat tu kuu miꞌ nat jɨꞌx juugɨt tu darai. Miꞌ dhɨr baꞌ moo tu echkai ɨp miꞌ na paiꞌx bhaiꞌn kaꞌ nam ba kɨiꞌdaꞌ, gio baꞌ nat miꞌ kɨi ɨp maaꞌn gu tɇb bhiꞌñbak na baꞌ bhaiꞌ dhɨr bhaan daakat naiꞌ tɨ nɨiꞌñdhaꞌ na tu nuukaꞌndaꞌ. ’Guꞌ ji na guꞌ moo ampɨk jup bar jimdam mɨk jaꞌk. Baꞌ miꞌ ka xi ja doꞌñchok jɨꞌkchi gu jaꞌtkam nam miꞌ ka tu juandaꞌ pu jii baꞌ.
33 Atentai noutra parábola. Havia um homem, dono de casa, que plantou uma vinha. Cercou-a de uma sebe, construiu nela um lagar, edificou-lhe uma torre e arrendou-a a uns lavradores. Depois, se ausentou do país.
34 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk ba bhai gu uubas, muiꞌ ba ja joot gu tujuandam tugiꞌñ mu nat paiꞌ ka xi ja doꞌñchok gu jaiꞌ tujuandam tugiꞌñ nam uaꞌpuꞌ guiꞌ na jɨꞌk bhaan bipioꞌ.
34 Ao tempo da colheita, enviou os seus servos aos lavradores, para receber os frutos que lhe tocavam.
35 Guꞌ ji na guꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk tɨi mu ba ai gu tujuandam guiꞌ nat mu ja joot, dai na mɨt bhaiꞌ ji ja daꞌngɨ, ja gɨbiimɨk am, jaiꞌ mɨt pu ja koi, jaiꞌ baꞌ dai na mɨt joodai kɨꞌn xi ja maꞌyasak gio puiꞌ mɨjɨp xi ja joot.
35 E os lavradores, agarrando os servos, espancaram a um, mataram a outro e a outro apedrejaram.
36 Baꞌ gatuuk jaiꞌ muiꞌ tɨip ja joot, muiꞌ paꞌ iam, cham tuꞌ jaꞌkbuiꞌ nat jɨꞌk mu ja joot bɨɨpɨꞌ dɨr, guꞌ ji na guꞌ maaꞌn na mɨt jax ja dooda.
36 Enviou ainda outros servos em maior número; e trataram-nos da mesma sorte.
37 ’Guꞌ baꞌ mɨkkat na cham ka jaiꞌch na jaroiꞌ muiꞌ ka jootsaꞌ, dai gu maraaꞌn pɨx ba bii guiꞌ nax ioꞌm jix dhaꞌdaꞌ. Baꞌ puiꞌ muiꞌp ma joot jup xi chɨꞌɨɨk: “Dhiꞌ dho gi guꞌ chi jɨɨgiꞌñdhaꞌ am ji, nam guꞌx maat na aañ jir jiñ mar.”
37 E, por último, enviou-lhes o seu próprio filho, dizendo: A meu filho respeitarão.
38 Guꞌ ji nat guꞌ cham puiꞌ ji chu buus nat paiꞌ dhuuk mu tɨip ba ai gu maraaꞌn. Jup kaiꞌch am dɨɨlh jix dhuꞌnpiꞌñ kɨꞌn gu tujuandam: “Dhiꞌ moo bhaan ji chu biꞌyaꞌ bɨɨx na jɨꞌk tuꞌ yaꞌx chu jaiꞌch noꞌt ba muu gu taataꞌn. Jaꞌpji nar am ji nach muꞌaaꞌ na baꞌ aach jich aꞌm ji chu biꞌyaꞌ kapbhaiꞌ nat dɨɨlh yaꞌ ka ai.”
38 Mas os lavradores, vendo o filho, disseram entre si: Este é o herdeiro; ora, vamos, matemo-lo e apoderemo-nos da sua herança.
39 Baꞌ puiꞌ xi chɨꞌɨɨk bhaiꞌ ji dhaa mɨt, baas dɨr jaꞌp koraar bɨɨbhiꞌ mɨt xi baidhak xi muꞌaak.
39 E, agarrando-o, lançaram-no fora da vinha e o mataram.
40 ’¿Guꞌ baꞌ aapiꞌm jax ɨlhiiꞌñ na ja doodaꞌ dhiꞌ dhi tujuandam na mɨt buam pɨx tu dooda na paiꞌ dhuuk miꞌ aayaꞌ guiꞌ nat miꞌ tu darsak gu uubas?
40 Quando, pois, vier o senhor da vinha, que fará àqueles lavradores?
41 Baꞌ guiꞌp kaiꞌch am: ―Dho guꞌ ja koodaꞌ dho jia, jaiꞌ baꞌ miꞌ ja iabuꞌ gu tujuandam, nam baꞌ miꞌ dhɨr ba maakidhaꞌ guiꞌ na jɨꞌk bhaan bipioꞌdaꞌ na paiꞌ dhuuk bax bhai kaꞌ gu uubas.
41 Responderam-lhe: Fará perecer horrivelmente a estes malvados e arrendará a vinha a outros lavradores que lhe remetam os frutos nos seus devidos tempos.
42 Baꞌp ja tɨtda ɨp gio gu Jesuus: ―¿Cham aa pim jɨꞌxkat tu jiñkuiꞌñ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios miꞌ na paiꞌ tu uaꞌñix na jaꞌpnim kaiꞌch:
42 Perguntou-lhes Jesus: Nunca lestes nas Escrituras:
43 Baꞌ aapiꞌm puꞌñip ji buusan na jax gu bhibhiꞌñbakchadam na mɨt maiꞌ xi buak gu jodai gux kɨɨꞌ, baꞌ cham jɨꞌxkat aayaꞌ pim jix dhaam jaꞌk buiñor gu Dios. Dai guiꞌ nam jɨꞌk miꞌ puiꞌ jiim na jax jix aaꞌ nam baꞌ jimiaꞌ buiñor.
43 Portanto, vos digo que o reino de Deus vos será tirado e será entregue a um povo que lhe produza os respectivos frutos.
44 Baꞌ aañ yaꞌ pu jam tɨtda na pu taꞌtak jup jum duñiaꞌ gu jaroiꞌ noꞌt bhaan jutbuk ia dhiꞌ dhix kɨɨꞌ jodai. Piam ku guꞌ noꞌt jax dhuukat bhaan gɨi gu jaroiꞌ noꞌ miꞌ paiꞌ ka oirɨ, pu matai dhop jum duñiaꞌ.
44 Todo o que cair sobre esta pedra ficará em pedaços; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
45 Baꞌ tɨix dhaagik am gu Jesuus gu gɇꞌgɇrkam jum aaꞌndam, nam guꞌx maat na dhiꞌ ja aagɨt jup kaiꞌch nat tu aꞌga bhaan ji uaꞌrgidhak gu tujuandam na mɨt buam pɨx tu dooda.
45 Os principais sacerdotes e os fariseus, ouvindo estas parábolas, entenderam que era a respeito deles que Jesus falava;
46 Guꞌ ji nam guꞌ moop jix ja ɨɨbhiꞌñ gu jaꞌtkam, nam guꞌ bɨɨx pɨx jix bhaiꞌx mat kaꞌ na gu Jesuus sɨlhkam Dios bhaankamuꞌn tu aꞌgadaꞌ. Baꞌ puiꞌ cham jɨꞌxkat jax dhooda mɨt gu miꞌ jotmodaꞌ.
46 e, conquanto buscassem prendê-lo, temeram as multidões, porque estas o consideravam como profeta.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.