Mateus 16

Southeastern Tepehuan NT (STP_TBL) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Baꞌ jɨꞌkchi mummɨp ba ji bubua mɨt buiñor gu Jesuus guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ gio baꞌ guiꞌ nam saduseos jup jum tɨɨtɨꞌndaꞌ. Baꞌ tɨi bax aaꞌ am na ja nɨiꞌñchudat jup duñiaꞌ gɨt gu tuꞌ nar jix bhaiꞌm duukam, guꞌ nam jax dhui pɨx jix maiꞌchim noꞌt sap moo baabuiꞌ sɨlhkam Dios bha joot.
1 Os fariseus e os saduceus aproximaram-se de Jesus e o puseram à prova, pedindo-lhe que lhes mostrasse um sinal do céu.
2 Guꞌ ji na guꞌp ja tɨtda pɨx gu Jesuus: ―¿Guꞌ jax dhuukat jix mat kaꞌ pim na jax chuꞌm oidhaꞌ jimiidhaꞌ na pim baꞌ guꞌp kaiꞌchdhaꞌ paiꞌjɨ jax chuꞌm jurnɨk: “Xib moox kɨɨꞌ oidhaꞌ jimiim, tɨɨꞌ na guꞌx bɨꞌm maaxiꞌñ gux dhaam”?
2 Ele respondeu: "Quando a tarde vem, vocês dizem: ‘Vai fazer bom tempo, porque o céu está vermelho’,
3 Gio baꞌ moop kaiꞌchdhaꞌ pim ɨp paiꞌjɨ jax chuꞌm kabuimuk: “Xib moo cham kɨɨꞌ oidhaꞌ jimiim. Jaiñ na guꞌx bɨꞌm maaxiꞌñ gux dhaam gio nax chɨbaaꞌ.” ¿Guꞌ baꞌ cham puꞌñix maatɨt jup jiñ ñɨiꞌñ japim aa aañ nañ jir tuꞌp tuꞌm daꞌ? Tɨɨꞌ na pim baꞌ guꞌx maatɨt nɨiꞌñdhaꞌ gu tuꞌ na jax chuꞌm oidhaꞌ jimiidhaꞌ.
3 e de manhã: ‘Hoje haverá tempestade, porque o céu está vermelho e nublado’. Vocês sabem interpretar o aspecto do céu, mas não sabem interpretar os sinais dos tempos!
4 Pu chuutuꞌm gu jaꞌtkam nam cham tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñ, aañ cham tuꞌ ja tɨɨꞌñchudaꞌ gux kɨɨꞌp jum duukam, sia kum bhaiꞌ tɨi aaꞌ. Dai gatuuk nam jiñ chɨgiaꞌ nañ iampɨx puiꞌ jaꞌk jup jiñ dhuñiaꞌ na jax gu Jonaas. Baꞌ daipuꞌ xi ja tɨɨdak pu jii.
4 Uma geração perversa e adúltera pede um sinal miraculoso, mas nenhum sinal lhe será dado, a não ser o sinal de Jonas". Então Jesus os deixou e retirou-se.
5 Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk miꞌ dhɨr ba jii baasɨꞌn dɨr jaꞌk jumai juꞌñdharan gu gɇꞌ suudaiꞌ, cham ka tɨꞌñcho am gu paan gu noonbiꞌñ gu Jesuus nam gɨt xi gaamui nam mu paiꞌ ba jugiaꞌ.
5 Indo os discípulos para o outro lado do mar, esqueceram-se de levar pão.
6 Baꞌ tu ja aꞌgidhim gu Jesuus gu noonbiꞌñ, jup ja tɨtdaim: ―Moo pim cham ja kɇkɇɇdaꞌ guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ gio guiꞌ nam saduseos jup jum tɨɨtɨꞌndaꞌ, nam guꞌ joidham jix bhaiꞌ xi buadaꞌ nam tu aꞌgadaꞌ, jaꞌp ji buusan na jax guiꞌ na kɨꞌn jappukar gu paan na giilhim jix chu iaꞌñdharaꞌ.
6 Disse-lhes Jesus: "Estejam atentos e tenham cuidado com o fermento dos fariseus e dos saduceus".
7 Baꞌ gu noonbiꞌñ gu Jesuus dai paan bhaan jup tu aꞌgim am, jup kaiꞌchim am: ―Bak guꞌ cham bhaiꞌ xi gaamuk jachich gu paan nach mu paiꞌ ba jugiaꞌ gɨt.
7 E eles discutiam entre si, dizendo: "É porque não trouxemos pão".
8 Baꞌ ba ja kai gu Jesuus nam jax kaiꞌchim, baꞌp ja tɨtda: ―¿Jax ku pim baꞌ moox buam jup bam aaꞌntuꞌ gu tuꞌ paan na pim cham uaꞌ? ¿Moo chakui bɨɨx jam jujur kɨꞌn tɨ jɨɨgiꞌñ japim aa aañ jiñ bui nañ aañ jir gɇꞌkam?
8 Percebendo a discussão, Jesus lhes perguntou: "Homens de pequena fé, por que vocês estão discutindo entre si sobre não terem pão?
9 ¿Chakui aa pim maatɨt jiñ ñɨiꞌñ nañ jir tuꞌp tuꞌm daꞌ? ¿Cham aa pim tɨꞌñcho na ñich aañ muiꞌdhalh gu paan gux chamaam na ñich tu ja maa gu muiꞌ jaꞌtkam aixkam jix chamaam mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm? Na mɨt jaiꞌ cham ka jugio bo na pimɨt baꞌ aapiꞌm giop ma tu jumaap bapaalh chaꞌm. ¿Cham aa pim tɨꞌñcho na pimɨt jɨꞌk ja susduiꞌ?
9 Ainda não compreendem? Não se lembram dos cinco pães para os cinco mil e de quantos cestos vocês recolheram?
10 Gio baꞌ gatuuk na ñich giop muiꞌdhalh gu xijum gook gu paan na ñich giop tu ja maa bo gu jaꞌtkam gu maakob mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm aixkam, baꞌ jaiꞌ puiꞌ cham jup ka jugio mɨt, baꞌ aapiꞌm giop ma tu jumaap bapaalh chaꞌm. ¿Cham aa pim tɨꞌñcho na pimɨt jɨꞌk giop ja susduiꞌ?
10 Nem dos sete pães para os quatro mil e de quantos cestos recolheram?
11 ¿Guꞌ jax ji ku pim baꞌ cham maatɨt jiñ kɇɇ nañ aañ cham tuꞌ paan aagidhat jup kaiꞌchim? Guꞌ jaꞌpji guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ ji gio baꞌ guiꞌ nam saduseos jup jum tɨɨtɨꞌndaꞌ nañ ja aagɨt jup kaiꞌchim na pim cham mi ja kɇkɇɇdaꞌ, nam guꞌ joidham jix bhaiꞌ xi buadaꞌ nam paiꞌ dhuuk tu aꞌgadaꞌ, jaꞌp ji buusan na jax guiꞌ na kɨꞌn jappukar gu paan na giilhim jix chu iaꞌñdharaꞌ.
11 Como é que vocês não entendem que não era de pão que eu estava lhes falando? Mas tomem cuidado com o fermento dos fariseus e dos saduceus".
12 Baꞌx maatɨt ba kai mɨt gu Jesuus na cham tuꞌ guiꞌ aagɨt jup kaiꞌch na kɨꞌn jappukar gu paan, guꞌ jaꞌpji guiꞌ ji nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ gio baꞌ guiꞌ nam saduseos jup jum tɨɨtɨꞌndaꞌ na ja aagidhat jup kaiꞌchim nam cham ja kɇkɇɇdaꞌ gu puiꞌ nam jax jaꞌk tu aꞌgadaꞌ.
12 Então entenderam que não estava lhes dizendo que tomassem cuidado com o fermento de pão, mas com o ensino dos fariseus e dos saduceus.
13 Baꞌ miꞌ dhɨr giop ba jii gu Jesuus mu jaꞌk na paiꞌ Sesarea Piliipo tɨ tɨɨgim bhaan bipioꞌ gu dɨbɨɨr. Baꞌ ba ja tɨkka gu noonbiꞌñ, jup ja tɨtda: ―¿Jax jam kaiꞌchdhaꞌ gu jaꞌtkam? ¿Jaroo sap daꞌ iñ aañ nat bhañ joot guñ Gɨꞌkoraꞌ? ¿Tuꞌñ sap jir jup tuꞌm daꞌ?
13 Chegando Jesus à região de Cesaréia de Filipe, perguntou aos seus discípulos: "Quem os homens dizem que o Filho do homem é? "
14 Baꞌ guiꞌp kaiꞌch am: ―Dho jɨꞌmaꞌn jup kaiꞌchdhaꞌ am nap sap aap jir diꞌ gu Juan jaꞌtkam bopkondam. Jaiꞌ baꞌp kaiꞌchdhaꞌ am ɨp nap sap aap jir diꞌ gu Eliiyas guiꞌ nat saak puiꞌ maaxik duakam jii jix dhaam jaꞌk. Jaiꞌp baꞌp kaiꞌchdhaꞌ am ɨp nap sap aap jir diꞌ gu Jeremiiyas, gio baꞌ moo jɨꞌx jup kaiꞌchdhaꞌ am ɨp nap sap aap maadɨt jir diꞌ guiꞌ nam bɨjɨk bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios.
14 Eles responderam: "Alguns dizem que é João Batista; outros, Elias; e, ainda outros, Jeremias ou um dos profetas".
15 Baꞌ dɨɨlh jup xi ja tɨkka gu noonbiꞌñ gu Jesuus, jup ja tɨtda: ―¿Aapiꞌm gi, xiñ maat japim aa nañ jir tuꞌp tuꞌm daꞌ?
15 "E vocês? ", perguntou ele. "Quem vocês dizem que eu sou? "
16 Baꞌ muiꞌ ji ñio gu Simoon guiꞌ nam Peegro kɨꞌn jup jix mat kaꞌ, jup kaiꞌch: ―Dho aapiꞌ dhor diꞌ guch Xoiꞌkam guiꞌ na saak bha jootsaꞌ gɨt gu Dios.
16 Simão Pedro respondeu: "Tu és o Cristo, o Filho do Deus vivo".
17 Baꞌp tɨtda gu Jesuus: ―Jaꞌp moo joidham jix bhaiꞌ tum jii Simoon aap nap jir maraaꞌn gu Jonaas, nat guꞌ cham tuꞌ jaroiꞌ yaꞌ kam dhi oiꞌñgaꞌn jum aaꞌñ gu dhiꞌ puiꞌ na pich jax jaꞌk tɨi nañ jir tuꞌp tuꞌm daꞌ aañ, guꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ ji guiꞌ nax dhaam jup tuꞌiiꞌ nat jum aaꞌñ.
17 Respondeu Jesus: "Feliz é você, Simão, filho de Jonas! Porque isto não lhe foi revelado por carne ou sangue, mas por meu Pai que está nos céus.
18 Baꞌ xib aañ pum tɨtda, aap nap Peegro kɨꞌn jup tɨɨꞌ, na jaꞌp kaiꞌñkam jup jum kaiꞌch nap jir jodai, aap yaꞌ ka ja sɨlhkaꞌndaꞌ guiꞌ nam jɨꞌk jiñ bui tɨ jɨɨgiꞌñ gu jaꞌtkam nam baꞌ gammɨjɨ miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ nañ jax tu jam aꞌgiꞌñ. Baꞌ dhiꞌ jaꞌp ji buusniaꞌ nañ jodai chaꞌm ba kɨɨsaꞌ guñ chiop. Baꞌ cham jɨꞌxkat jax dhoodaꞌ gux buam jum duukam, sia ku jax tɨi ɨlhiiꞌñdhaꞌ gɨt.
18 E eu lhe digo que você é Pedro, e sobre esta pedra edificarei a minha igreja, e as portas do Hades não poderão vencê-la.
19 Jum makiaꞌ iñ guiꞌ na bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na bɨɨx jum aꞌm ji chu biꞌyaꞌ gu tuꞌ nap jax jix dhuñiim kaꞌ, jix dhaam dɨr jañ yaꞌ tum aichulhdhaꞌ. Baꞌ jax ñap tɨꞌiidhaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, puiꞌp tu tuiꞌkaꞌ jix dhaam jaꞌk, gio gu tuꞌ nap jax jix dhuñiim kaꞌ, puiꞌ jaꞌk jup tu tuiꞌkaꞌ jix dhaam jaꞌk.
19 Eu lhe darei as chaves do Reino dos céus; o que você ligar na terra terá sido ligado nos céus, e o que você desligar na terra terá sido desligado nos céus".
20 Miꞌ dhɨr baꞌ dai nat xi ja sooꞌmchulhdhak gu Jesuus gu noonbiꞌñ nam sap chakui jaroiꞌ aagiꞌñdhaꞌ na dhiꞌr diꞌ guch Xoiꞌkam guiꞌ na saak bha jootsaꞌ gɨt gu Dios.
20 Então advertiu a seus discípulos que não contassem a ninguém que ele era o Cristo.
21 Baꞌ ba ja aagiꞌñ gu Jesuus gu noonbiꞌñ na sap bhammɨ jaꞌk jim Jerusaleen, sap baꞌ noꞌt bhammɨ ba ai, tu chiñiaꞌ am nam tulhiiñchudai muꞌaaꞌ gu ja gɇꞌgɇrkam tuk gu Israel kam jaꞌtkam, gio gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios, gio baꞌ guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios. Ku baꞌ guꞌ sap baik tanoolh kɨꞌn duadɨi miꞌ ji na jax ba oirɨdaꞌ.
21 Desde aquele momento Jesus começou a explicar aos seus discípulos que era necessário que ele fosse para Jerusalém e sofresse muitas coisas nas mãos dos líderes religiosos, dos chefes dos sacerdotes e dos mestres da lei, e fosse morto e ressuscitasse no terceiro dia.
22 Baꞌ gu Peegro mu jaꞌp dɨlhkob xi baakuk jup tɨtda gu Jesuus na sap cham jir am gu puiꞌ na jax kaiꞌch, jup tɨtda: ―Chaam ji nar am gu puiꞌ nap jax kaiꞌch jiñ jaduuñ. Jax dhui na moo cham puiꞌ aaꞌ gu Dios.
22 Então Pedro, chamando-o à parte, começou a repreendê-lo, dizendo: "Nunca, Senhor! Isso nunca te acontecerá! "
23 Guꞌ ji nat guꞌ jotmodaꞌ kuꞌ xi kɨkbok gu Jesuus jup tɨtda: ―Moop cham tuꞌ kɨꞌn jiñ juandaꞌ toobilhik, nap guꞌ cham puiꞌ ɨlhiiꞌñ na jax jix aaꞌ gu Dios, dai nam jax pɨx jaꞌk ɨlhiiꞌñ gu jaꞌtkam.
23 Jesus virou-se e disse a Pedro: "Para trás de mim, Satanás! Você é uma pedra de tropeço para mim, e não pensa nas coisas de Deus, mas nas dos homens".
24 Miꞌ dhɨr baꞌ moop ja tɨtda bɨɨx gu noonbiꞌñ gu Jesuus: ―Noꞌ jaroiꞌx aaꞌ na gammɨjɨ bañ kaichgɨdaꞌ, jum aaꞌ na jaꞌp xi dhuuji na dɨɨlh jax ɨlhiiꞌñdhaꞌ, dai na pɨx bhaan ji bamgiaꞌ, cham jax bua sia kum jix muꞌaam.
24 Então Jesus disse aos seus discípulos: "Se alguém quiser acompanhar-me, negue-se a si mesmo, tome a sua cruz e siga-me.
25 Na guꞌ gu jaroiꞌ noꞌ tɨix aaꞌ na gɨt jix bhaiꞌ tu jimdaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, cham bhaiꞌ tu jimiaꞌ gatuuk. Guꞌ cham ji noꞌ guꞌ cham tuꞌ ji kɇkɇɇdat gammɨjɨñ kaichuꞌ sia ku mɨt ma mua, na guꞌx bhaiꞌ tu jimiaꞌ miꞌ dhɨr jaꞌp jaꞌk.
25 Pois quem quiser salvar a sua vida, a perderá, mas quem perder a vida por minha causa, a encontrará.
26 ¿Tuꞌ gi miꞌp tɨgiaꞌ gu jaroiꞌ sia ku tɨi bɨxchuꞌ tu biaꞌ gu tuꞌ na yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn jix chu jaiꞌch? Na guꞌ cham jɨꞌxkat palhbuidhaꞌ na tɨsdiaꞌ jix dhaam jaꞌk noꞌt jotmodaꞌ am xi muu.
26 Pois, que adiantará ao homem ganhar o mundo inteiro e perder a sua alma? Ou, o que o homem poderá dar em troca de sua alma?
27 Na guꞌ aañ nañ paiꞌ dhuuk gio bhaiꞌp jimdaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, jix ioꞌm gɇꞌkam kɨꞌn bha jimdaꞌ iñ, na guꞌñ aꞌm tɨ nɨidhidhaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ, sia gu noonbiꞌñ jam jiñ bɨɨm jiimdaꞌ. Baꞌ yaꞌ ja makiaꞌ iñ bɨɨx gu jaꞌtkam gu tuꞌ nar ja maiꞌchɨk kaꞌ bɨɨx jɨꞌmaꞌn nam tuꞌ jax buimɨi yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, noꞌm miꞌ puiꞌ jiimdat na jax jix aaꞌ gu Dios piam ku guꞌ cham.
27 Pois o Filho do homem virá na glória de seu Pai, com os seus anjos, e então recompensará a cada um de acordo com o que tenha feito.
28 Tuꞌ sɨlhkam kɨꞌn jañ yaꞌ pu jam tɨtdañ jaaduñ na pim jɨꞌk yaꞌp tuꞌiiꞌ gu xib, na pim jaiꞌ dhɨt pui kapup duduakaꞌ nañ gio yaꞌ ɇɇji bar gɇꞌkam kaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, aañ nañ bhaankam yaꞌ oirɨ guñ Gɨꞌkoraꞌ.
28 Garanto-lhes que alguns dos que aqui se acham não experimentarão a morte antes de verem o Filho do homem vindo em seu Reino".

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.