Marcos 6
Southeastern Tepehuan NT (STP_TBL) vs ARIB
1 Baꞌ giop ba jii gu Jesuus ja bɨɨm gu noonbiꞌñ mummu jaꞌk Nasareet nar paiꞌ kam.
1 Saiu Jesus dali, e foi para a sua terra, e os seus discípulos o seguiam.
2 Baꞌ nat bam ai na paiꞌ dhuuk cham tum juandaꞌ, muiꞌ ma jii maaꞌn kap mu nam paiꞌ tu daandaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam. Baꞌ miꞌ ɇɇk bhaiꞌ ji chu ja aꞌgi guiꞌ nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ. Bɨɨx miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ am na mɨt kai, na guꞌ giilhim jix bhaiꞌ xi bua na xi chu aꞌga. Baꞌp kaiꞌch am dɨɨlh: ―¿Paa baꞌ ji chum mamtuxdhak puiꞌ pɨk joidham jix bhaiꞌ xi bua? ¿Jax moo duukat jix aix na jax tɨꞌyaꞌ? Tɨɨꞌ na guꞌ bɨxchuꞌ pɨx nar jix bhaiꞌm duukam jup tu buim.
2 Ora, chegando o sábado, começou a ensinar na sinagoga; e muitos, ao ouvi-lo, se maravilhavam, dizendo: Donde lhe vêm estas coisas? e que sabedoria é esta que lhe é dada? e como se fazem tais milagres por suas mãos?
3 ¿Cham aar diꞌ guiꞌ na uꞌuux ka tu jibdaꞌ na bɨxchuꞌ kap tu buadaꞌ, na Mariiya jir dɨꞌɨɨꞌn, nam jir jum sɨspidhim gu Jakoobo gio gu Josee gio gu Juudas gio baꞌ gu Simoon? Gio gu uꞌuub sɨspidhiꞌñ, ¿cham aa pɨn yaꞌ tu bɨpnaꞌ am? Miꞌ puiꞌ xi kaiꞌchimɨk gan ji ɨɨ mɨt, nam guꞌ jaꞌppɨx maaꞌnkam ɨlhiiꞌñ.
3 Não é este o carpinteiro, filho de Maria, irmão de Tiago, de José, de Judas e de Simão? e não estão aqui entre nós suas irmãs? E escandalizavam-se dele.
4 Guꞌ ji na guꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Cham dho jɨɨgiꞌñdhaꞌ am gu miaꞌn jum oiꞌdhagɨm gu jaroiꞌ noꞌ tɨi xi chu ja aꞌgiꞌñ bhaankam gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, guꞌ chi baꞌ pɨk noꞌm jir jum jajaꞌnnim. Dai noꞌm jir mɨk kam nam baꞌ siamri jɨɨgiꞌñdhaꞌ.
4 Então Jesus lhes dizia: Um profeta não fica sem honra senão na sua terra, entre os seus parentes, e na sua própria casa.
5 Baꞌ miꞌ xi ja duduaꞌñdhak jɨꞌkchi gux kakoꞌkkam, dai na bhaiꞌ pɨx xi ja daꞌngɨ, pu duduar am. Cham paiꞌ moo maaꞌn jup duu gu tuꞌ nax ioꞌm jix bhaiꞌr jum duukam, na guꞌ ampɨx jix chum bhaak.
5 E não podia fazer ali nenhum milagre, a não ser curar alguns poucos enfermos, impondo-lhes as mãos.
6 Gampaiꞌ ji dhuu gu Jesuus, na guꞌ ni jɨꞌx kum buiñor jix biiñak gu miꞌ oiꞌñkam. Puiꞌ ma jii miꞌ dhɨr mummu jaꞌp jaiꞌ kap, na jɨꞌx jir miaꞌn paꞌ, na paiꞌ jax jir kikcham, na tu ja aꞌgidhim gu jaꞌtkam.
6 E admirou-se da incredulidade deles. Em seguida percorria as aldeias circunvizinhas, ensinando.
7 Baꞌ maaꞌnnim maaꞌn kap maap ja jumpadak gu mambhɨɨx daman gook gu noonbiꞌñ gu Jesuus, naiꞌ ja joot goꞌgok nam jaiꞌ naiꞌp xi chu ja aꞌgiꞌñpuꞌ gu jaꞌtkam. Jup ja tɨtda na sap ja palhbuidhaꞌ guch Gɨꞌkoraꞌ, na baꞌx bhaaiꞌn kaꞌ nam bhaankamuꞌn maiꞌ ja jootsaidhaꞌ gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ ja aꞌm dɨr gu jaꞌtkam guiꞌ nam jɨꞌk jix ñanaanbiꞌ kaꞌ.
7 E chamou a si os doze, e começou a enviá-los a dois e dois, e dava-lhes poder sobre os espíritos imundos;
8 Gio baꞌ nap ja tɨtda na cham bhaaiꞌ nam kusbiodaꞌ tuꞌ asaak, nich chuꞌ koiꞌ kum uaꞌdaꞌ, nich chuꞌ tuumiñ, dai uux tapoorak nam kɨꞌn oxiakkidhaꞌ.
8 ordenou-lhes que nada levassem para o caminho, senão apenas um bordão; nem pão, nem alforje, nem dinheiro no cinto;
9 Gio gu ja sussak daipuꞌ nam jax aaꞌntuꞌndaꞌ, gio gu ja jajannulh pu daipuꞌ nam jax tɨ tɨichgɨdaꞌ, cham bhaaiꞌ sap nam jaiꞌp tu uaꞌdaꞌ.
9 mas que fossem calçados de sandálias, e que não vestissem duas túnicas.
10 Jaꞌpni baꞌ moop ja tɨtda: ―Paiꞌ kikcham na pim aayaꞌ, noꞌ ampɨk maadɨt jam tɨbiapputuꞌn gu jaroiꞌ, miꞌ pim xi juruuñdhai, na pim paiꞌ tɨɨmuꞌ tu ja aꞌgidhimɨi gu miꞌ oiꞌñkam na pim baꞌ giop ba jimiaꞌ.
10 Dizia-lhes mais: Onde quer que entrardes numa casa, ficai nela até sairdes daquele lugar.
11 Piam ku pimɨt guꞌ miꞌ pɨk ai nam paiꞌ cham jam kɨɨgalhiꞌñdhaꞌ, nam cham jɨꞌx jam kaim kaꞌ, pu jimiaꞌ pim maakam jaꞌk, dai na pim xi xiixkai gu dɨbɨɨr mi jam tooton am na pim jax gamaiꞌ ji jimiaꞌ, na baꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na mɨt cham jam kɨɨgalh. Tuꞌ sɨlhkam kɨꞌn jañ yaꞌ jam aagiꞌñdhaꞌ, chaꞌpim jax jum aaꞌndaꞌ sia kum jaiꞌ cham jam kaim. Na guꞌ janoꞌ na paiꞌ dhuuk jum aayaꞌ na tum kuugalhdhaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn nam baꞌ puiꞌ tɨi bam aaꞌndaꞌ, nam guꞌ giilhim jum tulhiiñaꞌ jix ioꞌm, cham tuꞌ puiꞌ na gu Sodooma kam gio gu Gomorra kam.
11 E se qualquer lugar não vos receber, nem os homens vos ouvirem, saindo dali, sacudi o pó que estiver debaixo dos vossos pés, em testemunho conta eles.
12 Baꞌ guiꞌ ma jii mɨt ɨp naiꞌ jaꞌp na jax jir kikcham na mɨt tu ja aꞌgidham gu jaꞌtkam, jup ja tɨtdaim am nam sap miꞌ puiꞌ ba jimiaꞌ na jax jix aaꞌ guch Gɨꞌkoraꞌ.
12 Então saíram e pregaram que todos se arrependessem;
13 Gio baꞌ na mɨt muiꞌ maiꞌ ja joot gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ ja aꞌm dɨr gux ñanaanbigɨm, gam na mɨt muiꞌ ja duduaꞌñ gux kakoꞌkkam, dai nam bhaiꞌ pɨx xi ja julhiiꞌñdhim gu tuꞌ joidham jix xuuꞌngiꞌ.
13 e expulsavam muitos demônios, e ungiam muitos enfermos com óleo, e os curavam.
14 Baꞌ gu Eroodis guiꞌ nar gɇꞌkam kaꞌ puiꞌ ba tɨ kai na mu paiꞌ oirɨt jix bhaiꞌ tu bua gu Jesuus, nam guꞌ pɨx jaꞌx puiꞌ tu aꞌga gu jaꞌtkam. Baꞌp kaiꞌchdhaꞌ: ―Dhiꞌ bak gu Juan jaꞌtkam bopkondam gio duadɨk jup ba buus mu dɨr koiꞌñgaꞌn tɨr, puiꞌ ku baꞌx ioꞌm jix bhaiꞌ ba tu buim gu tuꞌ nax bhaiꞌr jum duukam.
14 E soube disso o rei Herodes {porque o nome de Jesus se tornara célebre}, e disse: João, o Batista, ressuscitou dos mortos; e por isso estes poderes milagrosos operam nele.
15 Jaiꞌp kaiꞌchdhaꞌ am: ―Jaꞌpji Eliiyas ji chi, guiꞌ nat saak maaxik tɨs jix dhaam jaꞌk. Jaiꞌ maakam jup kaiꞌchdhaꞌ am: ―Jaꞌpji chi maadɨt pɨx jir diꞌ guiꞌ nam bɨjɨk ya jaꞌp bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios.
15 Mas outros diziam: É Elias. E ainda outros diziam: É profeta como um dos profetas.
16 Baꞌp kaiꞌch gu Eroodis na puiꞌ ba tɇ kɇɇ nam puiꞌ jɨꞌ kaiꞌchdhaꞌ: ―Jaꞌpji Juan ji nat gio duadɨk jup ba buus mu dɨr koiꞌñgaꞌn tɨr, guiꞌ na ñich tu chia na mɨt ɨɨ gu maꞌooꞌn.
16 Herodes, porém, ouvindo isso, dizia: É João, aquele a quem eu mandei degolar: ele ressuscitou.
17 Baꞌ giilhim bax choodon puiꞌ xi kaiꞌchɨt, nat guꞌ dhiꞌ tuꞌm daꞌp duu na mɨt paiꞌ dhuuk daa gu Juan janoꞌ nat baiñum tɨrbiñ kɨꞌn buuprak tu chia nam mu kuuppuꞌ nam paiꞌm kukpa gu jaꞌtkam, na mɨt gook dɨt maap jim daagɨk gu bɨngaꞌn Erodiiyas tɨɨgim, guiꞌ na bɨɨpɨꞌ dɨr kar bɨngaꞌn kat gu Piliip nam jir jum sɨspidhim gu Eroodis, guꞌ ji nat guꞌ bhaiꞌ ji ɨɨx, sia kum tɨir jum sɨspidhim.
17 Porquanto o próprio Herodes mandara prender a João, e encerrá-lo maniatado no cárcere, por causa de Herodias, mulher de seu irmão Filipe; porque ele se havia casado com ela.
18 Baꞌp tɨtdadaꞌ gu Juan: ―Cham jir am nap bɨɨmaꞌn tu kiokaꞌ dhi ubii jiñ jaduuñ, na guꞌ moo miaꞌn jir jum jaduuñ gaꞌn.
18 Pois João dizia a Herodes: Não te é lícito ter a mulher de teu irmão.
19 Baꞌ giilhim bhaiꞌ ji bhaam gu Herodiiyas buiñor gu Juan nat puiꞌ tɨ kai na sap puiꞌ jɨꞌ kaiꞌchdhaꞌ, tɨix chu chiañim kaꞌ nam muꞌaaꞌ.
19 Por isso Herodias lhe guardava rancor e queria matá-lo, mas não podia;
20 Guꞌ ji na guꞌ sooꞌmcholhiꞌñkaꞌ gu Eroodis, na guꞌx ɨɨbhiꞌñdhaꞌ, na guꞌx mat kaꞌ na bhaan tɨ nɨiꞌñdhaꞌ guch Gɨꞌkoraꞌ gu Juan, na guꞌ gammɨjɨ tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñdhaꞌ, gio na guꞌx ioꞌm jix bhaiꞌ xi buadaꞌ na xi chu aꞌgiꞌñdhaꞌ. Baꞌ joidham kɇɇkɇꞌ gu Eroodis, sia ku tɨi cham pɨk maatɨt kɇɇkaꞌ na jax kaiꞌñkam jup tɨtdadaꞌ, puiꞌ ku baꞌ cham aaꞌ nam muꞌaaꞌ, puiꞌ pɨx tɨi ka xi kuu.
20 porque Herodes temia a João, sabendo que era varão justo e santo, e o guardava em segurança; e, ao ouvi-lo, ficava muito perplexo, contudo de boa mente o escutava.
21 Guꞌ ji na guꞌ moo janoꞌ pɨk bhaiꞌp jir koiꞌcham kat nat bhaiꞌ tu chia gu Eroodis nat tum bhaiꞌñ gu koiꞌ nat sap jum ai gu oidhargaꞌn. Baꞌ ma tu juu ja bɨɨm gu oꞌrosiiris tugiꞌñ, gio gu sandaaruiꞌx chugiꞌñ, gio jaiꞌ gu Galilea kam guiꞌ nam puiꞌp jir gɇꞌgɇrkam jum aaꞌndam kaꞌ. Baꞌx bhaiꞌ pɨx jum ɨlh gu Herodiiyas, na guꞌ bax maat nat noonbiran ba gɨi gu kɨꞌdargaꞌn. Baꞌ dai na mɨt xi chu aꞌgak gook dɨt gu tɨyaa maraaꞌn nam jax jaꞌk duuji jix bhaiꞌ bhɨɨyaꞌ gu Eroodis na baꞌ miꞌ bhaan jim tukgidhai aagaꞌ na tu chiñiaꞌ nam boi bhɨichdhaꞌ gu Juan.
21 Chegado, porém, um dia oportuno quando Herodes no seu aniversário natalício ofereceu um banquete aos grandes da sua corte, aos principais da Galiléia,
22 Baꞌ miꞌ dhɨr jaꞌxpɨx nam miꞌ ka tu kuaꞌ, miꞌ ba baa gu tɨyaa, baꞌ mi jaꞌp ma chɨ nɨi ja nɨiꞌñchudat gu jaꞌtkam. Alh iam koꞌraaru gu Eroodis puiꞌ nat jax jaꞌk tɨ nɨi, gio guiꞌ nam miꞌp tuꞌiiꞌ bɨɨmaꞌn ba puiꞌ ɨp. Baꞌp tɨtda gu Eroodis: ―¿Tuꞌm aꞌm jum aaꞌ? Yaꞌñ dhop tuꞌiiꞌ noꞌp tuꞌx aaꞌ nañ jum makiaꞌ.
22 entrou a filha da mesma Herodias e, dançando, agradou a Herodes e aos convivas. Então o rei disse à jovem: Pede-me o que quiseres, e eu to darei.
23 Jix bhaiꞌ moo xi chɨtda na baꞌ jɨɨgiꞌñdhaꞌ, jup tɨtda: ―Jaꞌp ji moox gɨꞌm jañ yaꞌ pum tɨtda. Jum makiaꞌ iñ dho nap tuꞌ ɨlhiiꞌñdhaꞌ, sia dɨbɨɨr jañ dhom makiaꞌ ɨrban juugɨt guiꞌ na jɨꞌx bhaan bipioꞌ yaꞌ nach paiꞌp tuꞌiiꞌ. Cham jax bua, nañ guꞌ bɨɨx ja daaꞌ gu jaꞌtkam.
23 E jurou-lhe, dizendo: Tudo o que me pedires te darei, ainda que seja metade do meu reino.
24 Baꞌ xi mɨɨ gu tɨyaa nat tɨkkam gu dɨꞌɨɨꞌn, jup tɨtda mu ɇɇk: ―Jup jiñ chɨtda gu yaꞌ kiokam na sap jiñ makiaꞌ nañ tuꞌx aaꞌndaꞌ. ¿Tuꞌñ bha tañiaꞌ? Baꞌp tɨtda gu dɨꞌɨɨꞌn: ―Jaꞌp jap tɨɨdaꞌ na ɨɨkɨi bham makiaꞌ gu maꞌooꞌn gu Juan jaꞌtkam bopkondam.
24 Tendo ela saído, perguntou a sua mãe: Que pedirei? Ela respondeu: A cabeça de João, o Batista.
25 Baꞌ jotmodaꞌ gio mɨjɨp xi mɨɨ gu tɨyaa mu na paiꞌ daa gu Eroodis, baꞌ mu ɇɇk jup tɨtda: ―Aañ jix aaꞌ nap jiñ makiaꞌ jooxiaꞌ taꞌm gu maꞌooꞌn gu Juan jaꞌtkam bopkondam, xib ɨp moo.
25 E tornando logo com pressa à presença do rei, pediu, dizendo: Quero que imediatamente me dês num prato a cabeça de João, o Batista.
26 Baꞌ naiꞌ soiꞌ jim duu gu Eroodis, giilhim jix buam jum ɨlh. Guꞌ ji nat guꞌ moo puiꞌp ba tɨɨꞌn miꞌ ja kaichdhat guiꞌ nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ na makiaꞌ na tuꞌ ɨlhiiꞌñdhaꞌ.
26 Ora, entristeceu-se muito o rei; todavia, por causa dos seus juramentos e por causa dos que estavam à mesa, não lha quis negar.
27 Baꞌ puiꞌ tɨix buam jim aagɨt muiꞌ ma joot maaꞌn gu sandaaruiꞌx chugiꞌñ na ɨɨkdharaꞌ gu maꞌooꞌn gu Juan.
27 O rei, pois, enviou logo um soldado da sua guarda com ordem de trazer a cabeça de João. Então ele foi e o degolou no cárcere,
28 Baꞌ muiꞌp ma jii maaꞌn gu sandaaruiꞌx nat ɨɨkim gu maꞌooꞌn. Baꞌ jaꞌxpɨx miꞌ ba aich, miꞌ xi maa gu tɨyaa. Miꞌ dhɨr baꞌ gu tɨyaa mu jaꞌk jup xi bhɨidhak gu dɨꞌɨɨꞌn.
28 e trouxe a cabeça num prato e a deu à jovem, e a jovem a deu à sua mãe.
29 Baꞌ puiꞌ ba tɨ kai mɨt gu noonbiꞌñ gu Juan na mɨt ba mua, baꞌ muiꞌ ma jii mɨt na mɨt bhɨim gu tukgaꞌn nam yaaspaꞌ.
29 Quando os seus discípulos ouviram isso, vieram, tomaram o seu corpo e o puseram num sepulcro.
30 Baꞌ gio maap jup bam jumaap jamɨt gu noonbiꞌñ gu Jesuus na mɨt jaꞌk suulhgɨk mu jaꞌp paiꞌ nam jax oipimɨk, baꞌ ba aagiꞌñ am na mɨt jɨꞌk tuꞌx bhaiꞌ tu duu, gio nam jax jaꞌk ja tɨtdaim gu jaꞌtkam nam tu ja aꞌgidhim.
30 Reuniram-se os apóstolos com Jesus e contaram-lhe tudo o que tinham feito e ensinado.
31 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Maik gor paiꞌ na cham jaroiꞌ oirɨ na pim baꞌm jɨɨpdhaꞌ. Nam guꞌ giilhim muiꞌ jaꞌtkam miꞌp oipo, jaiꞌ jimiim am, jaiꞌm miꞌp aajim, pu cham bhaiꞌ nam jax tu jugiaꞌ.
31 Ao que ele lhes disse: Vinde vós, à parte, para um lugar deserto, e descansai um pouco. Porque eram muitos os que vinham e iam, e não tinham tempo nem para comer.
32 Baꞌ dɨɨlh dai na mɨt jax bha tɨɨtɨs kanuub taꞌm na mi jaꞌp jup sɇꞌ suudaiꞌ jugiiꞌñ, pu cham xi chu tabuimgidhak pu jii mɨt jotmodaꞌ baasɨꞌn dɨr jaꞌk na paiꞌr gampɨx.
32 Retiraram-se, pois, no barco para um lugar deserto, à parte.
33 Guꞌ ji na mɨt guꞌ sia ja tɨɨ muiꞌ jaiꞌ dhɨt, jix maatɨt tɨɨ mɨt na bɨɨx gu Jesuus bhammɨ pɨx daichuꞌ nam muiꞌ xi chɨ nɨiꞌñ. Baꞌ bhɨjɨ jaꞌp pu boop jamɨt bɨɨx juꞌñdharan gu suudaiꞌ, bɨɨpɨꞌ kat bhammɨ dɨr bap tuꞌiiꞌ am na mɨt baꞌ guiꞌ bhammɨ dɨr jup ba ai. Jaꞌx xikoor jumpax am, nam guꞌ janoꞌ pɨk muiꞌ miꞌp oipo jaiꞌ kap dɨr, sia mɨk dɨr kam.
33 Muitos, porém, os viram partir, e os reconheceram; e para lá correram a pé de todas as cidades, e ali chegaram primeiro do que eles.
34 Baꞌ nat muiꞌ ji chɨm gu Jesuus bhaiꞌ dhɨr kanuub taꞌm, nammɨ jaꞌp xi juꞌ am gu jaꞌtkam nat ba ja tɨɨ. Baꞌx ja joiꞌmdat ja tɨɨ, nam guꞌ sap jaꞌp ji buusan na jax gu kakasnir noꞌ cham jaroiꞌ ja bipiaꞌ. Baꞌ bhaiꞌ ji chu ja aꞌgi bɨɨx aixim na jax jaꞌk jir am nam tuiꞌñgɨdaꞌ.
34 E Jesus, ao desembarcar, viu uma grande multidão e compadeceu-se deles, porque eram como ovelhas que não têm pastor; e começou a ensinar-lhes muitas coisas.
35 Baꞌ jaꞌxpɨx jurnidhak mu jaꞌp ba baabu mɨt gu noonbiꞌñ gu Jesuus, jup tɨtda am: ―¿Jax jach jich dhuñiaꞌ? Tɨɨꞌ nat yaꞌ pɨx ba ji jur. ¿Cham aach ba jimiaꞌ nach ba tu koiꞌpoꞌ? Na guꞌ yaꞌ cham bhaaiꞌ nach paiꞌ tu jugiaꞌ, na guꞌ yaꞌr gampɨx.
35 Estando a hora já muito adiantada, aproximaram-se dele seus discípulos e disseram: O lugar é deserto, e a hora já está muito adiantada;
36 Dai nap xi ja jootsai dhi jaaduñ kum ba tu taañpuꞌ gu koiꞌ mɨjɨ jaꞌp paiꞌ na jax jir kikcham, nam guꞌ cham tuꞌ uaꞌ gu tuꞌ nam jugiaꞌ, gio na guꞌ yaꞌ cham bhaaiꞌ nam paiꞌ tu sabaꞌdaꞌ.
36 despede-os, para que vão aos sítios e às aldeias, em redor, e comprem para si o que comer.
37 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Yaaꞌ pim dho ka tu ja makiaꞌ aapiꞌm. ¿Tuꞌ gi pɨk? Baꞌp kaiꞌch am ɨp gio: ―Jax dhui na guꞌ sia kut maadɨt tɨi ma chu jua jɨꞌk xijum baik masaaꞌn, pu cham ja aix nam tu jugiaꞌ siat tɨi ma chu sabaꞌlh bɨɨx kaꞌm na jɨꞌk maiꞌchiaꞌ gu tuumiñ.
37 Ele, porém, lhes respondeu: Dai-lhes vós de comer. Então eles lhe perguntaram: Havemos de ir comprar duzentos denários de pão e dar-lhes de comer?
38 Baꞌ ba ja chia nam ja tɨkkaꞌ noꞌm sap cham jaiꞌ dhɨt iam uaꞌ gu koiꞌ, jup ja tɨtda: ―Ea gor xi ja tɨkka noꞌm iam jaiꞌ dhɨt uaꞌ gu koiꞌ. Baꞌ guiꞌ mɨjɨ jaꞌp jup xi ja tɨkkapuk jup tɨtda am gu Jesuus: ―Muni tɨi uaꞌ maadɨt, dai nar gook alh, jix chamaam gu paan gio baꞌ gook gu boptop.
38 Ao que ele lhes disse: Quantos pães tendes? Ide ver. E, tendo-se informado, responderam: Cinco pães e dois peixes.
39 ―Dhiiꞌ dho ba ja kokbaꞌñchuꞌn ―jup kaiꞌch gu Jesuus. Baꞌp ja tɨtda gu noonbiꞌñ nam sap xi ja chiñiaꞌ nam mi jaꞌp xi dharaibuꞌ xiꞌxkor gu jaꞌtkam saiꞌ dhaam na joidham jix chɨ tɨɨduꞌ.
39 Então lhes ordenou que a todos fizessem reclinar-se, em grupos, sobre a relva verde.
40 Baꞌ puiꞌp xi ja tɨɨꞌn jamɨt, baꞌ mi jaꞌp jup ji dharaibu mɨt xiꞌxkor. Jɨꞌkchi kap moo guiꞌ na mɨt maap daraibu nam aix jix chamaam ooꞌm, jaiꞌ kap baꞌ gook ooꞌm daman mambhɨɨx, miꞌ pɨx puiꞌ.
40 E reclinaram-se em grupos de cem e de cinqüenta.
41 Baꞌ gu Jesuus nat jax dhaa gux chamaam gu paan gio gu gook gu boptop, jix dhaam jaꞌk xi chɨ tɨɨgɨk xi chu taxchaabgidhak pɨx muiꞌ ji ja maa gu noonbiꞌñ taꞌtak jaisaidhat, baꞌ guiꞌ miꞌ dhɨr naiꞌp ji ja maa mɨt gu jaꞌtkam. Na mɨt paiꞌ bɨɨx xi ja maakak gu paan, gio gu boptop naiꞌp ji ja maa mɨt.
41 E tomando os cinco pães e os dois peixes, e erguendo os olhos ao céu, os abençoou; partiu os pães e os entregava a seus discípulos para lhos servirem; também repartiu os dois peixes por todos.
42 Bɨɨx chu juu mɨt nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ, tu koiꞌmɨk am nam jɨꞌx ɨlhiiꞌñ.
42 E todos comeram e se fartaram.
43 Jaiꞌ mɨt pu cham ka jugio, puiꞌ mɨt ma chu jumaap ɨp gio, mambhɨɨx daman gook bapaalh jamɨt ja susduiꞌ, ku guꞌ bɨnkam ji gu boptop, cham tuꞌ moo dai gu paan.
43 Em seguida, recolheram doze cestos cheios dos pedaços de pão e de peixe.
44 Alh moo muiꞌ jaꞌtkam na mɨt miꞌ tu juu, jix chamaam mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm (5000) aixim gu chichioꞌñ, gu uꞌuub guꞌ cham daaxix kam ji gam aꞌalh.
44 Ora, os que comeram os pães eram cinco mil homens.
45 Miꞌ dhɨr baꞌ nat jax ja chia gu Jesuus nam bha tɨsdiaꞌ kanuub taꞌm gu noonbiꞌñ, mɨjɨ xi ja joot bɨɨpɨꞌ kat nam ba jimiaꞌ Betsaida jaꞌk. Baꞌ guiꞌ miꞌ ji bii, na guꞌ mi jaꞌp ka ja tabuimgiꞌñ gu muiꞌ jaꞌtkam.
45 Logo em seguida obrigou os seus discípulos a entrar no barco e passar adiante, para o outro lado, a Betsaida, enquanto ele despedia a multidão.
46 Baꞌ jaꞌxpɨx nat paiꞌ bɨɨx xi ja tabuimgidhak, pu jii bhɨjɨmmɨ paiꞌ oidhaꞌ daam nat tu aꞌgam jix dhaam jaꞌk buiñor guch Gɨꞌkoraꞌ.
46 E, tendo-a despedido, foi ao monte para orar.
47 Baꞌ kiaꞌpɨx ɨrban ba ji bhɨɨk jamɨt gu noonbiꞌñ nat ba tuk, gu Jesuus pui bhammɨp tuꞌiiꞌ oidhaꞌ daam.
47 Chegada a tardinha, estava o barco no meio do mar, e ele sozinho em terra.
48 Baꞌ na bhammɨ dɨr muiꞌ xi chɨ nɨiꞌñ, ba ja tɨɨ nam mummu tɨi tɨ bhɨɨ, cham ka jimmɨ gu kanuub, nat guꞌ giilhim jix ioꞌm bhaiꞌ ji jɨb mu dɨr jaꞌk nam paiꞌ jaꞌk tɨi ka jiimɨt. Baꞌ nammɨ na paiꞌ bar katukgab, muiꞌ ma jii gu Jesuus, bhammɨ dɨr pɨx tu tuiꞌdhiꞌ bɨɨx aꞌnsap, miꞌ ba ai ɨp gio na paiꞌ gɇꞌ suuꞌnkaꞌ gu suudaiꞌ. Miꞌ dhɨr baꞌ bɨɨx suudaiꞌ dhaam pɨx chuꞌm duu, jaꞌp gai dhɨr paꞌ moo bhɨichuꞌ nam paiꞌp tuꞌiiꞌ gu noonbiꞌñ kanuub taꞌm. Baꞌ nat mi jaꞌp jupaaban ji bhɨi,
48 E, vendo-os fatigados a remar, porque o vento lhes era contrário, pela quarta vigília da noite, foi ter com eles, andando sobre o mar; e queria passar-lhes adiante;
49 gɇꞌgɇr ba jiiñ jamɨt jix xusuañim na mɨt ba tɨɨ na mi jaꞌp ba jimchuꞌ suudaiꞌ dhaam. Jaꞌp jum aaꞌ am na tuꞌ miꞌ bax ja naa.
49 eles, porém, ao vê-lo andando sobre o mar, pensaram que era um fantasma e gritaram;
50 Giilhim jix chotdonɨt muiꞌ ba tɨ nɨiꞌñ am, guꞌ ji nat guꞌ jotmodaꞌ bha ñio, jup ja tɨtda: ―¡Chaꞌpim totdon kaꞌ! ¡Aañiꞌ pɨx jup tuiꞌdhiꞌ!
50 porque todos o viram e se assustaram; mas ele imediatamente falou com eles e disse-lhes: Tende ânimo; sou eu; não temais.
51 Baꞌ muiꞌ ji ai. Baꞌ nat jax bha tɨs kanuub taꞌm, naiꞌ ji kɨkbu gu jɨbɨlh. Baꞌ guiꞌ miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ am, nam guꞌ giilhim jix juraapgix,
51 E subiu para junto deles no barco, e o vento cessou; e ficaram, no seu íntimo, grandemente pasmados;
52 nam guꞌ chakui maat noꞌr gɇꞌkam gu Jesuus, sia kum tɨi nɨiꞌñ nat muiꞌdhalh gux chamaam gu paan, nam guꞌ cham bɨɨx ja jujur kɨꞌn xim gaꞌnga na jax jir jum duukam.
52 pois não tinham compreendido o milagre dos pães, antes o seu coração estava endurecido.
53 Baꞌ jaꞌxpɨx bhammɨ dɨr ba tɨɨtɨs jamɨt juꞌñdharan na paiꞌ Genesareet tɨ tɨɨꞌ, miaꞌn Betsaida. Baꞌ bha jaꞌp xi buraak jamɨt gu kanuub
53 E, terminada a travessia, chegaram à terra em Genezaré, e ali atracaram.
54 muiꞌ ji chɨɨtɨm. Guꞌ ji nam guꞌ ampɨk muiꞌp tɨ nɨiꞌñ gu jaꞌtkam, jix maatɨt tɨɨ mɨt na maadɨt jir diꞌ gu Jesuus.
54 Logo que desembarcaram, o povo reconheceu a Jesus;
55 Jotmodaꞌ mɨt naiꞌ xi chu aagam mɨjɨ jaꞌp na jax jix chum kakoꞌk, gio jaiꞌ na mɨt muiꞌ ji ja uꞌuuk na paiꞌ oirɨ gu Jesuus.
55 e correndo eles por toda aquela região, começaram a levar nos leitos os que se achavam enfermos, para onde ouviam dizer que ele estava.
56 Baꞌ nat mɨjɨ jaꞌp xi jii na jax jir kikcham, pup xim ja boosoꞌ am gux kakoꞌkkam mɨjɨ dɨr jaꞌp baꞌpki chɨr, baꞌ soiꞌ tɨtdadaꞌ am na sap sia palhɨɨp nam bhaiꞌ xi dhagiaꞌ juꞌñdharan gu jannulhiꞌñ, pu duduadhiaꞌ am. Puiꞌ baꞌp ji buus, pu dudua mɨt bɨɨx guiꞌ na mɨt jɨꞌk daa gu jannulhiꞌñ sia gu palhɨɨp.
56 Onde quer, pois, que entrava, fosse nas aldeias, nas cidades ou nos campos, apresentavam os enfermos nas praças, e rogavam-lhe que os deixasse tocar ao menos a orla do seu manto; e todos os que a tocavam ficavam curados.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.