Marcos 12

Southeastern Tepehuan NT (STP_TBL) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Miꞌ dhɨr baꞌ gio bhaiꞌp ji chu ja aꞌgi gu Jesuus bhaan ji uaꞌrgidhak maaꞌn gu ɨꞌxchadam, jup ja tɨtda: ―Maaꞌn gu maaꞌnkam tu darsak gu uubas, gio baꞌ nat tu kuu miꞌ nat jɨꞌx juugɨt tu darai. Miꞌ dhɨr baꞌ moop tɨ kɨɨꞌmpi na paiꞌx bhaaiꞌn kaꞌ nam ba kɨiꞌñdhaꞌ, gio baꞌ nat mi kɨi maaꞌn gu tɇb bhiꞌñbak na baꞌ bhaiꞌ dhɨr bhaan naiꞌ tɨ nɨiꞌñdhaꞌ na tu nuukaꞌndaꞌ. Guꞌ ji na guꞌ moo ampɨk jup bar jimdam mɨk jaꞌk, baꞌ miꞌ xi ja doꞌñchok jɨꞌkchi gu jaꞌtkam nam miꞌ ka tu juandaꞌ, pu jii baꞌ.
1 Então Jesus começou a lhes falar por parábolas: "Certo homem plantou uma vinha, colocou uma cerca ao redor dela, cavou um tanque para prensar as uvas e construiu uma torre. Depois arrendou a vinha a alguns lavradores e foi fazer uma viagem.
2 ’Baꞌ nat paiꞌ dhuuk ba bhai gu uubas, muiꞌ tɨi joot maaꞌn gu tujuandam tugiꞌñ miꞌ nat paiꞌ ka xi ja doꞌñchok gu jaiꞌ tujuandam tugiꞌñ, na sap mu uaꞌraꞌ guiꞌ na jɨꞌk bhaan bipioꞌ.
2 Na época da colheita, enviou um servo aos lavradores, para receber deles parte do fruto da vinha.
3 Guꞌ ji na guꞌ nat jax miꞌ ai, dai na mɨt bhaiꞌ ji dhaa guiꞌ nam miꞌ tu juan, gɨbichpagak puiꞌ mɨjɨ xi joot jamɨt ɨp gio.
3 Mas eles o agarraram e espancaram, e o mandaram embora de mãos vazias.
4 Jumai baꞌ muiꞌp joot. Dho gi baꞌ joodai kɨꞌn maꞌyasa mɨt ji, giilhim koꞌktolh jamɨt gu maꞌooꞌn, gio nam bɨɨx aixim tɨtdaimɨk nam jax ɨlhiiꞌñ, puiꞌ mɨt mɨjɨp xi joot.
4 Então enviou-lhes outro servo; e lhe bateram na cabeça e o humilharam.
5 Baꞌ jumai muiꞌ tɨip joot. Dho gi baꞌ pu mua mɨt ji. Jaiꞌ baꞌ muiꞌ tɨip ja joot gatuuk. Puiꞌ mɨt jup ja dooda, jaiꞌ mɨt ja koꞌktolh pɨx, jaiꞌ mɨt pu ja koi.
5 E enviou ainda outro, o qual mataram. Enviou muitos outros; em alguns bateram, a outros mataram.
6 ’Baꞌ mɨkkat na cham jaroiꞌ ka jaiꞌch na mu jootsaꞌ, dai gu maraaꞌn pɨx ba bii guiꞌ nax ioꞌm jix dhaꞌdaꞌ, puiꞌ muiꞌp ma joot jup xi chɨꞌɨɨk: “Dhiꞌ dho gi guꞌ jɨɨꞌñdhaꞌ am ji, nam guꞌx maat na aañ jir jiñ mar.”
6 "Faltava-lhe ainda um para enviar: seu filho amado. Por fim o enviou, dizendo: ‘A meu filho respeitarão’.
7 Guꞌ ji na guꞌ nat paiꞌ dhuuk tɨi miꞌ ba ai, jup kaiꞌch am dɨɨlh jix dhuꞌnpiꞌñ kɨꞌn gu tujuandam: “Dhiꞌ moo bhaan ji chu biꞌyaꞌ bɨɨx gu tuꞌ na jɨꞌk yaꞌx chu jaiꞌch noꞌt ba muu gu taataꞌn. Jir am nach muꞌaaꞌ, kapbhaiꞌ nat dɨɨlh yaꞌ ka ai na baꞌ aach jich aꞌm ji chu biꞌyaꞌ.”
7 "Mas os lavradores disseram uns aos outros: ‘Este é o herdeiro. Venham, vamos matá-lo, e a herança será nossa’.
8 Baꞌ puiꞌ xi chɨꞌɨɨk bhaiꞌ ji dhaa mɨt, pu mua mɨt dho, baas dɨr jaꞌp koraar bɨɨbhiꞌ mɨt xi buak.
8 Assim eles o agarraram, e o mataram, e o lançaram para fora da vinha.
9 Baꞌ nat paiꞌ xi chɨɨmuk na puꞌñi xi chu ja aꞌgidhimɨk gu Jesuus, baꞌ moop xi ja tɨkka, jup ja tɨtda: ―¿Jax japim baꞌ ɨlhiiꞌñ na ja doodaꞌ gu kiokam? ¿Cham aa na miꞌ ɇɇji puiꞌp ja koodaꞌ, jaiꞌ baꞌ mi ja iabuꞌ gu tujuandam?
9 "O que fará então o dono da vinha? Virá e matará aqueles lavradores e dará a vinha a outros.
10 ¿Kux cham tu jiñkaiꞌñdhaꞌ pim aa gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios mi uꞌuan taꞌm? Nap jum kaiꞌch:
10 Vocês nunca leram esta passagem das Escrituras? ‘A pedra que os construtores rejeitaram tornou-se a pedra angular;
11 — ausente —
11 isso vem do Senhor, e é algo maravilhoso para nós’ ".
12 Baꞌ tɨix dhaagik am gu Jesuus gu gɇꞌgɇrkam jum aaꞌndam, nam guꞌx maat na dhiꞌ ja aagɨt jup kaiꞌch nat tu aꞌga bhaan ji uaꞌrgidhak gu ɨꞌxchadam. Guꞌ ji nam guꞌx ja ɨɨbhiꞌñ gu muiꞌ jaꞌtkam, puiꞌ cham juan am, dai na mɨt ma jii pɨx.
12 Então começaram a procurar um meio de prendê-lo, pois perceberam que era contra eles que ele havia contado aquela parábola. Mas tinham medo da multidão; por isso o deixaram e foram embora.
13 Baꞌ mɨkkat gu gɇꞌgɇrkam jum aaꞌndam mu joochxi mɨt gu Jesuus jɨꞌkchi guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ gio jɨꞌkchi ɨp gu Eroodis gu jaꞌtkam tugiꞌñ nam sap tɨkkapuꞌ, sap baꞌ noꞌt moo jax ji chɨi na cham jir am gu tuꞌ nam tɨkkaꞌ, bax bhaaiꞌn kaꞌ nam jax dhuuji iattulhdhaꞌ.
13 Mais tarde enviaram a Jesus alguns dos fariseus e herodianos para o apanharem em alguma coisa que ele dissesse.
14 Baꞌ mu ɇɇk jup tɨtda am: ―Aach bhaiꞌ ma jiich jaduuñ nap jich aagiꞌñdhaꞌ noꞌr am nach aach jax ɨlhiiꞌñ, nach guꞌx maat nap aap sɨlhkam jup kaiꞌchdhaꞌ nap paiꞌ dhuuk tu aꞌgadaꞌ, gio nap cham jax tɨ ɨlhiiꞌñ sia kum giilhim jum aꞌga, nap guꞌ bhaankam tu aꞌga na jax jix aaꞌ gu Dios, cham tuꞌ nam jax jaꞌk ɨlhiiꞌñ gu jaꞌtkam. Tɨɨꞌ nap guꞌ moo cham jaroiꞌ ɨɨbhiꞌñ, sia ku tɨir gɇꞌkam. Baꞌ jaꞌp tuꞌm jachich bham tɨkkam: ¿Jir am aa nach namkiꞌñdhaꞌ gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam Seesar tɨɨgim guiꞌ na jɨꞌk aagix nach tu namkiꞌñdhaꞌ, kaꞌ cham aa? Dhiꞌ pɨx kɨꞌn jachich moo bhaiꞌ xi jii, noꞌr am nach namkiꞌñdhaꞌ piam ku guꞌ cham.
14 Estes se aproximaram dele e disseram: "Mestre, sabemos que és íntegro e que não te deixas influenciar por ninguém, porque não te prendes à aparência dos homens, mas ensinas o caminho de Deus conforme a verdade. É certo pagar imposto a César ou não?
15 Guꞌ ji na guꞌx bhaiꞌx maat gu Jesuus nam cham miꞌ puiꞌ jiimchuꞌ nam jax tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam. Baꞌp ja tɨtda: ―¿Jax ku baꞌ jaꞌp moo jam koꞌraar aapiꞌm na pim iatdaꞌ? Ea gor maaꞌn bhɨibup gu tuumiñ nañ xi chɨgiaꞌ na jax jir tuꞌm daꞌ.
15 Devemos pagar ou não? " Mas Jesus, percebendo a hipocrisia deles, perguntou: "Por que vocês estão me pondo à prova? Tragam-me um denário para que eu o veja".
16 Baꞌ maaꞌn bhɨiꞌñpuk miꞌ xi maa mɨt. Baꞌ miꞌ xi chɨɨgɨk jup ja tɨtda: ―¿Jaroo daꞌ dhiꞌ na yaꞌ jupñix? Baꞌ guiꞌp kaiꞌch am: ―Dho gu Seesar gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam. Baꞌp ja tɨtda ɨp gio: ―Dhiꞌ gi na yaꞌ tu uaꞌñix, ¿jax jum kaiꞌch? Baꞌ guiꞌp kaiꞌch am ɨp gio: ―Dho dhiꞌ na jax chɨɨꞌ.
16 Eles lhe trouxeram a moeda, e ele lhes perguntou: "De quem é esta imagem e esta inscrição? " "De César", responderam eles.
17 Baꞌp ja tɨtda: ―Dho pim xi maakidhat ku gi gu Seesar na puiꞌr jam gɇꞌkam tuk na jɨꞌk bhaan bipioꞌdaꞌ, gio gu Dios japim jup xi maakidhat na jɨꞌk bhaan jup bipioꞌdaꞌ. Baꞌ miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ am nat puiꞌ jɨꞌ xi ja tɨɨꞌn, na guꞌ joidham jix bhaiꞌ xi bua na xi chu aꞌga. Cham jaroiꞌ puiꞌ kɇɇkɇt am.
17 Então Jesus lhes disse: "Dêem a César o que é de César e a Deus o que é de Deus". E ficaram admirados com ele.
18 Baꞌ moo miꞌp ba ai mɨt jɨꞌkchi guiꞌ nam saduseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ, nam cham tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ noꞌr sɨlhkam nam gio mu paiꞌp ba oipodaꞌ guiꞌ na ba jaꞌbsuñiaꞌ gu ja tutkuꞌ. Baꞌ bhaiꞌ ji chu aꞌgi mɨt gu Jesuus, jup tɨtda am:
18 Depois os saduceus, que dizem que não há ressurreição, aproximaram-se dele com a seguinte questão:
19 ―Aach bhaiꞌ ma jiich jaduuñ na chich bham tɨkkam jaꞌp tuꞌm na cham jir jich jujur. Nach guꞌ aach miꞌ puiꞌ tu daaꞌñchuꞌ nat jax tu uaꞌnak gu Moisees na sap noꞌt maaꞌn ba muu gu maaꞌnkam, noꞌt dɨɨlh miꞌ ji bii gu bɨngaꞌn, noꞌ cham maaꞌn bhaan tu mar kat, jix bhaiꞌ na bhaiꞌ ji bhɨɨyaꞌ gu sɨpdhiꞌñ na miaꞌn oiꞌñdhaꞌ na baꞌ bhaan ba tu mar kaꞌ, na baꞌ jaꞌp ji buusniaꞌ nar diꞌ kaꞌ gu xioꞌgiꞌñ na mukiaꞌ.
19 "Mestre, Moisés nos deixou escrito que, se o irmão de um homem morrer e deixar mulher sem filhos, este deverá casar-se com a viúva e ter filhos para seu irmão.
20 Guꞌ ji nam guꞌ moo jaꞌpnip tu aꞌgadaꞌ gu jaꞌtkam, sap mu paiꞌ oiꞌñkat am xijum gook gu jaꞌtkam daim sɨspidhim. Sap baꞌ tɨi ba tɨ bɨɨnaꞌ kat guiꞌ nar bɨɨpɨꞌ kam, guꞌ ji nat guꞌ sap am xi muu, pu cham sap maaꞌn bhaan tu mar kat gu ubii.
20 Havia sete irmãos. O primeiro casou-se e morreu sem deixar filhos.
21 Sap baꞌ gu sɨpdhiꞌñ na miaꞌn oiꞌñ ɨp guiꞌ nat ba muu, tɨix bhaiꞌ ba tɨɨdak ɨp gu nuuchixiꞌñ, guꞌ ji nat guꞌ sap puiꞌ am jup xi muu, puiꞌ sap cham maaꞌn jup tɨɨgɨk jamɨt gu alhii. Gio gu tɨꞌɨrab kam sap mɨjɨ dɨr tɨip jimɨɨ, bhaiꞌ sap tɨix bhaiꞌp ji chɨɨꞌn, puiꞌ sap pɨx jup jum duu.
21 O segundo casou-se com a viúva, mas também morreu sem deixar filhos. O mesmo aconteceu com o terceiro.
22 Bɨɨx sap pu koi mɨt gu xijum gook tɨi pɨk bhɨbhɨimɨk, pu cham dho sap moo maadɨt bhaan tɨɨgɨk gu alhii. Mɨkkat sap puiꞌ am jup xi muu gu ubii.
22 Nenhum dos sete deixou filhos. Finalmente, morreu também a mulher.
23 ¿Guꞌ baꞌ jax chuꞌm pɨk gio bhaiꞌp ji bhɨɨyaꞌ janoꞌ nam saak paiꞌ dhuuk gio mu paiꞌp ba oipodaꞌ, sia kut tɨi bam jaꞌbsu gu ja tutkuꞌ? Jaiñ nam guꞌ puiꞌr xijum gook jaꞌtkam kat.
23 Na ressurreição, de quem ela será esposa, visto que os sete foram casados com ela? "
24 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―¿Jix maat japim aa na pim paiꞌ jax chuꞌt jup kaiꞌch? ¿Kux guꞌ ɨlhiiꞌñ japim aa na puiꞌ kaiꞌñkam jup jum kaiꞌch gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios miꞌ na paiꞌ tu uaꞌñix? Cham tuꞌr puiꞌ ɨp ji siamri. Guꞌ matgam gu Dios tuꞌ na pɨx jix aichuꞌn ji, guꞌ ji na pim guꞌ aapiꞌm cham maat.
24 Jesus respondeu: "Vocês estão enganados! Pois não conhecem as Escrituras nem o poder de Deus!
25 Na guꞌ guiꞌ nat jɨꞌk bam jaꞌbsu gu ja tutkuꞌ, cham tuꞌ bhaan ka tɨtɨɨꞌñchukaꞌ am gu puiꞌ jaꞌk janoꞌ nam paiꞌ dhuuk gio maakam jaꞌk jup ba oipodaꞌ, nam paiꞌ chakui tu mat kaꞌ gu xib. Nam guꞌ jaꞌp ji buusandaꞌ na jax gu noonbiꞌñ gu Dios nam bhammɨp tuꞌiiꞌ jix dhaam, cham tuꞌ nam jup kax aaꞌndaꞌ nam tɨ bɨpnaꞌ kaꞌ na jax yaꞌ maaxik.
25 Quando os mortos ressuscitam, não se casam nem são dados em casamento, mas são como os anjos nos céus.
26 Guꞌ dhiꞌ na pim jax jaꞌk tɨi xi ɨlhiiꞌñ na pim cham tɨ jɨɨgiꞌñ nam maakam jaꞌk ba oipodaꞌ, cham tuꞌr puiꞌ ji, na guꞌ dɨɨlh pɨx na pim puiꞌm aaꞌ, cham paiꞌ puiꞌ tu uaꞌñix. ¿Kux cham jɨꞌxkat tu jiñkaiꞌñ japim aa mi uꞌuan taꞌm nat paiꞌ tu uaꞌna gu Moisees janoꞌ nat paiꞌ dhuuk bha ñioꞌkdhak gu Dios? Nap tɨtda bhaan jim uaꞌrgidhak gux bii uꞌux: “Aañ jir diꞌ pɨx gu Dios nam jax jiñ bui bax biiñak gu jam bopxi kat Abraam, gio gu Isaak, gio baꞌ gu Jakob.” Jaꞌpni bo nam kaiꞌch, ¿moo cham jup tɨꞌñchu pim?
26 Quanto à ressurreição dos mortos, vocês não leram no livro de Moisés, no relato da sarça, como Deus lhe disse: ‘Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó’?
27 Jaꞌp jum aaꞌ pim na cham tuꞌ bhaan ka tɨ nɨidhidhaꞌ gu Dios gu jaꞌtkam noꞌt bam jaꞌbsu gu ja tutkuꞌ. Matgam jir maaꞌn ji na jax ja aꞌm tɨ nɨidhidhaꞌ, na guꞌ puiꞌ nam jax buiñor bax biiñaktuꞌndaꞌ na jax maaxik nam yaꞌ oipodaꞌ. Jaꞌp dho moo cham maat japim na pim paiꞌ jax chuꞌt jup kaiꞌch, ni palhɨɨp ku iam jir puiꞌ na pim jax tɨi xi ɨlhiiꞌñ.
27 Ele não é Deus de mortos, mas de vivos. Vocês estão muito enganados! "
28 Baꞌ maaꞌn guiꞌ na sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios mi jaꞌp kɨɨkat jup tɇ kɇɇ nam jax kaiꞌch, baꞌ joidham kai puiꞌ na jax jaꞌk tu aꞌga gu Jesuus. Baꞌx ioꞌm miaꞌn xi kɨkbuk xi chɨkka, jup tɨtda: ―¿Jax baꞌ tuꞌm pɨk jix ioꞌm jum aaꞌ nañ miꞌ puiꞌ jimdaꞌ na jax jix aaꞌ guch Gɨꞌkoraꞌ na jax tu uaꞌñix mi uꞌuan taꞌm?
28 Um dos mestres da lei aproximou-se e os ouviu discutindo. Notando que Jesus lhes dera uma boa resposta, perguntou-lhe: "De todos os mandamentos, qual é o mais importante? "
29 Baꞌp tɨtda gu Jesuus: ―¿Na jax chuꞌm jix ioꞌm jum aaꞌ aa na jɨꞌk miꞌ tu uaꞌñix? Guiꞌ dho na jaꞌpnim kaiꞌch: “Gor xi chɨ kai Israel kam jaꞌtkam, maaꞌn pɨx jix jaiꞌch gu Dios nax ioꞌm jir gɇꞌkam.
29 Respondeu Jesus: "O mais importante é este: ‘Ouve, ó Israel, o Senhor, o nosso Deus, o Senhor é o único Senhor.
30 Tu daandaꞌ pim bɨɨx jam jujur kɨꞌn jix dhaam jaꞌk na paiꞌp tuꞌiiꞌ, gio bɨɨx na jɨꞌx jam iꞌiiꞌmdaꞌ kɨꞌn. Dai guiꞌ pim pɨx tɨꞌñchukaꞌ gammɨjɨ, muiꞌ pim xim biiñkadaꞌ na pim jɨꞌx pup jum taat.” Dhiꞌ jaꞌpni moo bɨɨpɨꞌ kat jum aaꞌ nam tuiꞌñgɨdaꞌ gu jaꞌtkam.
30 Ame o Senhor, o seu Deus de todo o seu coração, de toda a sua alma, de todo o seu entendimento e de todas as suas forças’.
31 Gio baꞌ gu jumai na iampɨx puiꞌ jaꞌk jup tu uaꞌñix nap jum kaiꞌch: “Moo pim xim gaꞌngadaꞌ na tuꞌ ja aꞌm jum aaꞌndaꞌ gu jaiꞌ, panaas ku moo aapiꞌm jam aꞌm jum aaꞌndaꞌ.” Jaꞌpni jaꞌk jum kaiꞌch. Dhiꞌ jɨꞌ dhi gook na jax jum kaiꞌch moox ioꞌm jum aaꞌ, sia pɨk jax kaꞌ gɨt.
31 O segundo é este: ‘Ame o seu próximo como a si mesmo’. Não existe mandamento maior do que estes".
32 Baꞌp kaiꞌch guiꞌ na sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios: ―Umri moor puiꞌ nap jax kaiꞌch jiñ jaduuñ na maaꞌn pɨx jix jaiꞌch gu Dios nax ioꞌm jir gɇꞌkam, cham tuꞌ jumaip jix jaiꞌch.
32 "Muito bem, mestre", disse o homem. "Estás certo ao dizeres que Deus é único e que não existe outro além dele.
33 Jir am dho nach tu daandaꞌ bɨɨx jich jujur kɨꞌn na jɨꞌk jaꞌtkam jix dhaam jaꞌk, gio bɨɨx na jɨꞌx jich iꞌiiꞌmdaꞌ kɨꞌn. Dai guiꞌch pɨx tɨꞌñchukaꞌ gammɨjɨ, gio nach muiꞌ xich biiñkadaꞌ nach jɨꞌx pup jich chaat. Gio nach xich gaꞌngadaꞌ na tuꞌ ja aꞌm jum aaꞌndaꞌ gu jaiꞌ, panaas ku moo aach jich aꞌm jum aaꞌndaꞌ. Moo dho guꞌx ioꞌm jix bhaiꞌ ji busaak gu puiꞌ jaꞌk, guiꞌ bak guꞌ cham pɨk tuꞌ bhaiꞌ ji nañ mu paiꞌ tu makgɨrtat tɨ tɨkkadaꞌ.
33 Amá-lo de todo o coração, de todo o entendimento e de todas as forças, e amar ao próximo como a si mesmo é mais importante do que todos os sacrifícios e ofertas".
34 Baꞌ gu Jesuus na guꞌx maat na iampɨx miꞌ puiꞌ jimchuꞌ na jax tu uaꞌñix, baꞌ muiꞌ xi guguux, jup tɨtda: ―Alhiꞌch pɨx bam aagɨt jiñ jaduuñ nap buiñor bap tuiꞌkaꞌ gu Dios na baꞌ gammɨjɨ jum aꞌm ba tɨ nɨiꞌñdhaꞌ. Miꞌ puiꞌ cham jaroiꞌ tuꞌ ka tɨkkaꞌn, nam guꞌ bax xiꞌɨrgiꞌñ, na guꞌx ioꞌm jix matdaꞌ na jax jaꞌk tɨꞌyaꞌ.
34 Vendo que ele tinha respondido sabiamente, Jesus lhe disse: "Você não está longe do Reino de Deus". Daí por diante ninguém mais ousava lhe fazer perguntas.
35 Baꞌ gio bhaiꞌp ji chu ja aꞌgi gu Jesuus gu jaꞌtkam pu miꞌ puiꞌ ɨrban dɨr gu gɇꞌ chiop, xi ja tɨkkaꞌn na sap jax jir jum duukam na baꞌ puiꞌ Dabii jir boxiꞌñ. Jup ja tɨtda: ―¿Jax kum baꞌp kaiꞌchdhaꞌ guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios na guch Xoiꞌkam Dabii jir boxiꞌñ?
35 Ensinando no templo, Jesus perguntou: "Como os mestres da lei dizem que o Cristo é filho de Davi?
36 ¿Guꞌ jax ku baꞌ gu Dabii puiꞌp kaiꞌch nax ioꞌm jir gɇꞌkam guch Xoiꞌkam? Jaꞌpni bo nat tu uaꞌna janoꞌ nat paiꞌ dhuuk puiꞌ jaꞌk jurtuda gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ, nap jum kaiꞌch:
36 O próprio Davi, falando pelo Espírito Santo, disse: ‘O Senhor disse ao meu Senhor: Senta-te à minha direita até que eu ponha os teus inimigos debaixo de teus pés’.
37 ¿Guꞌ jax jam baꞌ duukat puiꞌ jaꞌk iimchuꞌn na puiꞌr boxiiꞌñ, na baꞌ guꞌ gu Dabii jup kaiꞌch nar Gɇꞌkam tugiꞌñ guch Xoiꞌkam? Alh iam tɨix xiꞌɨr am guiꞌ nam miꞌ gɇꞌgɇrkam jum taat, nam guꞌ janoꞌ muiꞌ jaꞌtkam miꞌp tuꞌiiꞌ nam kɇɇ na joidham tu aꞌga gu Jesuus. Baꞌ pu cham ka bhaaiꞌ nam jax tɨɨdaꞌ.
37 O próprio Davi o chama ‘Senhor’. Como pode, então, ser ele seu filho? " E a grande multidão o ouvia com prazer.
38 Miꞌ dhɨr baꞌ maakam bhaiꞌp ji chu ja aꞌgi gu Jesuus, jup ja tɨtda: ―Moo pim cham ja kɇkɇɇdat guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, na guꞌ jaꞌp moo ja koꞌraardaꞌ bo nam naiꞌ jiimdaꞌ tɇꞌtɇb ji chɨm tɨiꞌdhat nam sap baꞌ gɇꞌgɇrkam ja ɨlhiiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam. Gio nam jix aaꞌndaꞌ nam tuꞌ kaꞌm ja nɨiꞌñdhaꞌ, jum aaꞌndaꞌ sap na xi kuanai gu bonmaꞌn na ja ñioꞌkdhaꞌ gu jaroiꞌ mu jaꞌp nam jax jiimdaꞌ.
38 Ao ensinar, Jesus dizia: "Cuidado com os mestres da lei. Eles fazem questão de andar com roupas especiais, de receber saudações nas praças
39 Gio nam jix joiꞌñdhaꞌ nam jaꞌxbuiꞌ puiꞌp xim taat kaꞌ na jax gu gɇꞌgɇrkam jum aaꞌndam. Jaiꞌ mɨjɨmmɨp xi dharkaꞌ am nam paiꞌ darkaꞌ mu jaꞌp nam paiꞌ jax tu daandaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam, piam paiꞌ nam jax tu piastatdaꞌ.
39 e de ocupar os lugares mais importantes nas sinagogas e os lugares de honra nos banquetes.
40 Gio baꞌ nam jix joiꞌñ nam ja iatgidhat ja boosgiꞌñdhaꞌ gu ja bɨxchuꞌ gu uꞌuub dɨꞌdɨlhdhɨm. Miꞌ dhɨr baꞌ mɨk tu ñiokidhaꞌ am nam paiꞌ dhuuk ba ji chu nokiaꞌ, na baꞌ jax dhui cham maatɨꞌ kaꞌ nam tuꞌ jax buadaꞌ. Ku guꞌ dhiꞌ kam tulhiiñaꞌ am ji jaꞌp jix ioꞌm janoꞌ na paiꞌ dhuuk tum kuugalhdhaꞌ nam baꞌ miꞌ xi aayaꞌ.
40 Eles devoram as casas das viúvas, e, para disfarçar, fazem longas orações. Esses receberão condenação mais severa! "
41 Baꞌ jaꞌxpɨx mɨjɨ daakat gɇꞌ chiop jup ba ja nɨiꞌñ gu Jesuus gu jaꞌtkam nam pɨx miꞌ ji chuꞌaim gu tuumiñ na paiꞌm tuaꞌba. Jaiꞌ moo muiꞌ mi chuꞌaim am, nam guꞌr jix chutumñigam.
41 Jesus sentou-se em frente do lugar onde eram colocadas as contribuições, e observava a multidão colocando o dinheiro nas caixas de ofertas. Muitos ricos lançavam ali grandes quantias.
42 Baꞌ moo miꞌp ba ai maaꞌn gu ubii na cham jir tu biaꞌkam kaꞌ gio nat muu gu bɨngaꞌn, baꞌ miꞌp xi chua gook gu tuumiñ na cham pɨk tuꞌ bhaigɨm tuꞌiiꞌ.
42 Então, uma viúva pobre chegou-se e colocou duas pequeninas moedas de cobre, de muito pouco valor.
43 Baꞌ gu Jesuus maap xi ja jumpadak gu noonbiꞌñ, jup ja tɨtda: ―Tuꞌ sɨlhkam kɨꞌn jañ yaꞌ pu jam tɨɨdaꞌ, dhi ubii na cham jir jix chumñigam nat gook pɨx mi chua gu tuumiñ, jaꞌp ji buusan nat jix ioꞌm muiꞌ mi chua, nat guꞌ soiꞌm ɨlhdhak mi chua. Guꞌ baꞌ gu jaiꞌ na mɨt panaas muiꞌ miꞌ tɨi xi chua, pur cham tuꞌ,
43 Chamando a si os seus discípulos, Jesus declarou: "Afirmo-lhes que esta viúva pobre colocou na caixa de ofertas mais do que todos os outros.
44 na guꞌ guiꞌ na jɨꞌk cham ja aꞌm kam aaꞌ nam baꞌ mi chuꞌaim. Guꞌ gu ubii bɨɨx miꞌ pu tua na jɨꞌk uaꞌdat, sia ku guꞌ daipuꞌ biaꞌkat na kɨꞌn ka tu sabaꞌdaꞌ gɨt.
44 Todos deram do que lhes sobrava; mas ela, da sua pobreza, deu tudo o que possuía para viver".

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.