Lucas 8
Southeastern Tepehuan NT (STP_TBL) vs NVT
1 Baꞌ jɨꞌk jurniꞌñ kɨꞌn nat miꞌ puiꞌ xi chu duuk gu Jesuus, ma tu ja aꞌgidham ɨp gu jaꞌtkam. Naiꞌ jaꞌp ji bhɨi na paiꞌ jax muiꞌ daaꞌñxim jir kikcham, gio na paiꞌ jax jɨꞌdɨlh jir kikcham, ja aaꞌñdhim gu jaꞌtkam na jax jaꞌk jix bhaaiꞌ nam duñiaꞌ na baꞌx ja joiꞌmdai ja aꞌm tɨ tɨgiaꞌ gu Dios. Bɨɨx oiꞌñchuꞌ am gu mambhɨɨx daman gook gu noonbiꞌñ,
1 Pouco tempo depois, Jesus começou a percorrer as cidades e os povoados vizinhos, anunciando as boas-novas a respeito do reino de Deus. Iam com ele os Doze
2 gio jɨꞌkchi gu uꞌuub guiꞌ nat bɨɨpɨꞌ dɨr ja duduaꞌñ, nat ja aꞌm dɨr maiꞌ ja joot gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ nam ja aꞌm jup tuiꞌñgɨt. Maadɨt jir diꞌ guiꞌ na Mariiya tɨɨꞌ, nam Magdalena kɨꞌn jup jix mat kaꞌ. Dhiꞌ jix jum gook gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ bhaan jup tuiꞌñgɨt am.
2 e também algumas mulheres que tinham sido curadas de espíritos impuros e enfermidades. Entre elas estavam Maria Madalena, de quem ele havia expulsado sete demônios;
3 Gio baꞌ jumai Juana tɨɨgɨm ɨp, Kuusa gu bɨngaꞌn. Gu Kuusa jir diꞌ na ja aaꞌñdhat gu tujuandam tugiꞌñ gu Eroodis nam jax jaꞌk tu duñiidhaꞌ. Gio baꞌ jumai Susaana tɨɨgim jup jimdaꞌ, gam jaiꞌ muiꞌ gu uꞌuub. Bɨɨx guiꞌ gu uꞌuub tu sabaꞌdaidhat gu koiꞌ dɨɨlh ja tumñiꞌ kɨꞌn tu ja uaꞌtulhiꞌñdhaꞌ am bɨɨx guiꞌ nam jɨꞌk maap jiimdaꞌ.
3 Joana, esposa de Cuza, administrador de Herodes; Susana, e muitas outras que contribuíam com seus próprios recursos para o sustento de Jesus e seus discípulos.
4 Maaꞌnnim maaꞌn kap ka oirɨ gu Jesuus na mɨt muiꞌ miꞌ mam jumaap gu jaꞌtkam nam jix chɨɨgik, nammɨ jaꞌp mɨk xi juu mɨt miꞌ na paiꞌp tuꞌiiꞌ. Naiꞌ jaꞌp dɨr mi ai mɨt na paiꞌ jax muiꞌ paꞌ daaꞌñxim jir kikcham. Baꞌ gu Jesuus muiꞌ ji chu ja aꞌgi bhaan ji uaꞌrgidhak maaꞌn gu tiriik giigiꞌñdham, jaꞌpni muiꞌ ji kɨi:
4 Certo dia, uma grande multidão, vinda de várias cidades, juntou-se para ouvir Jesus, e ele lhes contou uma parábola:
5 ―Maaꞌnnim maaꞌn gu maaꞌnkam xi chu moikdak muiꞌ ji chu giiꞌ gu tiriik, baꞌ jaiꞌ mu jaꞌk ma suulh boi chaꞌm na mi jaꞌp amuub bhɨix. Baꞌ naiꞌ ji biimkɨ nam kɨissapdaꞌ gu jaꞌtkam nam mi bhɨbhɨɨdaꞌ, mɨkkat jamɨt mi ɇɇk xi jugiokak gu uꞌjiꞌ.
5 “Um lavrador saiu para semear. Enquanto espalhava as sementes pelo campo, algumas caíram à beira do caminho, onde foram pisadas, e as aves vieram e as comeram.
6 Baꞌ jaiꞌ jaꞌp jaꞌk joodai chɨr suulh ɨp na paiꞌx komaalhim kaat gu dɨbɨɨr, baꞌ nat paiꞌ dhuuk bhaiꞌ tɨi ji bubua, gio naiꞌp ji gaa, nat guꞌ cham tuukab takcha.
6 Outras caíram entre as pedras e começaram a crescer, mas as plantas logo murcharam por falta de umidade.
7 Baꞌ jaiꞌ jaꞌp jaꞌk suulh ɨp na paiꞌx joiꞌñdhaꞌ na buandaꞌ gux bii uꞌuux jix joꞌiiꞌ. Baꞌ puiꞌ tɨi bhaiꞌp ji bubua, guꞌ ji nat guꞌ maaꞌn nat jax bhaiꞌbich gux bii uꞌuux jix joꞌiiꞌ nat bhaiꞌp ji bubua, miꞌ pu bhaiꞌku gu tiriik, jix uꞌuam miꞌ pup tuut, pu cham jɨꞌxkat gɨꞌrɨk kaicha.
7 Outras sementes caíram entre os espinhos, que cresceram com elas e sufocaram os brotos.
8 Baꞌ guiꞌ nat miꞌ suulh na paiꞌx kɨɨꞌ gu dɨbɨɨr, dhiꞌ dho gi guꞌ giilhim joidham jix bhaiꞌm duu ji, jɨꞌmaꞌn jix chamaam ooꞌm kaichuk xim kaip gu maaꞌn tiriik. Baꞌ miꞌ dhɨr nat puiꞌ xi chu ja aꞌgidhak, jup ja tɨtda gɇꞌ kɨꞌn: ―Jix bhaiꞌ pim xim gaꞌngadaꞌ na pim baꞌx maatɨt kaayaꞌ na jax jir jum duukam dhiꞌ na ñich bhaan tu jam aꞌgi.
8 Ainda outras caíram em solo fértil e produziram uma colheita cem vezes maior que a quantidade semeada”. Quando ele terminou de dizer isso, declarou: “Quem é capaz de ouvir, ouça com atenção!”.
9 Baꞌ na mɨt paiꞌ jii gu muiꞌ jaꞌtkam, ba tɨkka am gu Jesuus guiꞌ nam kaichuꞌ na jax jir jum duukam gu tiriik giigiꞌñdham nat bhaan tu aꞌga.
9 Seus discípulos lhe perguntaram o que a parábola significava.
10 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Jax dhui na guꞌ aapiꞌm pux bhaiꞌ jam aaꞌñdhim gu Dios na pim jax jaꞌk duiñchuꞌndaꞌ na baꞌ xi jam joiꞌmdat jam aꞌm tɨ nɨidhidhaꞌ, na pim guꞌ bañ kaichuꞌ. Guꞌ guiꞌ ji nam jɨꞌk cham jiñ kaichuꞌ nañ baꞌ bɨxchuꞌ bhaan tu uaꞌrgidhat tu ja aꞌgiꞌñ, nam guꞌ cham tuꞌ bɨɨx ja jujur kɨꞌn jix maachik kaꞌ nañ jax kaiꞌchdhaꞌ. Pu cham baꞌ maatɨt jiñ kɇɇkɇꞌ am sia kum tɨix bhaiꞌñ kɇɇ gu tuꞌ nañ aꞌgadaꞌ, ni kum cham jɨꞌxkat machiaꞌ nañ paiꞌ dhɨr jimdat baꞌ ya oirɨ, sia kum tɨiñ ñɨiꞌñ.
10 Ele respondeu: “A vocês é permitido entender os segredos do reino de Deus, mas uso parábolas para ensinar os outros, a fim de que, ‘Quando olharem, não vejam; quando escutarem, não entendam’.
11 Baꞌ ba ja aagiꞌñ gu Jesuus guiꞌ nam kaichuꞌ na tuꞌ aagɨt jup kaiꞌch nat bhaan uaꞌrgidhak gu tiriik giigiꞌñdham tu aꞌga. Jup ja tɨtda: ―Jaꞌpniñ dho kaiꞌñkam jup kaiꞌch bɨɨpɨꞌ na ñich bhaan tu aꞌga gu tiriik giigiꞌñdham. Gu jaroiꞌ noꞌt tu ja aꞌgi gu jaꞌtkam gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, dhiꞌ jaꞌp ji buusniaꞌ na tu giiꞌñdhaꞌ gu tiriik.
11 “Este é o significado da parábola: As sementes são a palavra de Deus.
12 Baꞌ guiꞌ nat boi chaꞌm suulh, guiꞌñ ja aagɨt jup kaiꞌch nam tɨi kaayaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, dai ji na guꞌ na paiꞌ dhuuk mi ɇɇji gu jaꞌook maakam xi ja jurtudaꞌ nam sap baꞌ cham tɨ jɨɨꞌñdhai cham kam tulhiiñaꞌ, miꞌ baꞌ pu cham ka tɨꞌñchokaꞌ am na pɨn jax jum tɨꞌyaꞌ, gio mummɨ puiꞌp suulhgiaꞌ am baꞌ.
12 As sementes que caíram à beira do caminho representam os que ouvem a mensagem, mas o diabo vem e a arranca do coração deles e os impede de crer e ser salvos.
13 Baꞌ guiꞌ nat joodai chɨr suulh, guiꞌñ ja aagɨt jup kaiꞌch ɨp nam tɨi joidham kaayaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, guꞌ pɨx ji nam guꞌ cham tuꞌ bɨɨx ja jujur kɨꞌn tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ puiꞌ na jax jum kaiꞌchdhaꞌ, baꞌ dhiꞌ puiꞌm kaiꞌch na mɨt cham tuukab takcha. Jɨꞌxpɨx jam tɨi xi chɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ, guꞌ pɨx ji na guꞌ na paiꞌ dhuuk ja maiꞌchiaꞌ gu jaꞌook, maaꞌn nam jax gio mummɨ puiꞌp suulhgiaꞌ.
13 As sementes no solo rochoso representam os que ouvem a mensagem e a recebem com alegria. Uma vez, porém, que não têm raízes profundas, creem apenas por um tempo e depois desanimam quando enfrentam provações.
14 Baꞌ guiꞌ nat miꞌ suulh na paiꞌ buandaꞌ gux bii uꞌuux jix joꞌiiꞌ, guiꞌñ ja aagɨt jup kaiꞌch ɨp nam tɨi joidham kɇɇji tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ na jax jum tɨꞌyaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, pɨx ji nam guꞌ mɨkkat saalh jum oꞌjolhdhai naiꞌ cham tuꞌp ka jim buixdhaꞌ nam paiꞌ dhuuk bhaiꞌx buam jim ɨlhdhaꞌ, nam jix chu aagɨt nam gɨt bɨɨx aixim tuꞌm xi chu biaꞌkaꞌ gux dhaꞌram namkɨm na yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn jix chu jaiꞌch, baꞌ dhiꞌ puiꞌm kaiꞌch na ja bhaiꞌbchɨi ja bhaiꞌktudaꞌ gux bii uꞌuux jix joꞌiiꞌ. Miꞌ pu cham tuꞌ kap jum buixdhaꞌm baꞌ na jax jum tɨꞌyaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, giom mummɨ puiꞌp suulhgiaꞌ na jax bɨɨpɨꞌ dɨr.
14 As que caíram entre os espinhos representam outros que ouvem a mensagem, mas logo ela é sufocada pelas preocupações, riquezas e prazeres desta vida, de modo que nunca amadurecem.
15 Baꞌ guiꞌ nat miꞌ suulh na paiꞌ joidham jix kɨɨꞌ gu dɨbɨɨr, guiꞌ ja aagɨt jup kaiꞌch iñ nam bɨɨx ja jujur kɨꞌn pu gammɨjɨ ba tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ na jax jum tɨꞌyaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, cham jɨꞌxkat jaꞌk ka suulhgiaꞌ am baꞌ. Baꞌ dhiꞌ puiꞌ bam kaiꞌch ɨp nat giilhim joidham jix bhaiꞌm dunaak muiꞌm oo gu tiriik.
15 E as que caíram em solo fértil representam os que, com coração bom e receptivo, ouvem a mensagem, a aceitam e, com paciência, produzem uma grande colheita.”
16 Baꞌ jaꞌpnip ja tɨtda gu Jesuus: ―Aañ cham jɨꞌxkat jaroiꞌ paiꞌ nɨiꞌñ gu maaꞌnkam na xi mɨichdhai gu kañdhiir mɨjɨ jaꞌp xi ɨxchuꞌ boptoꞌ bɨtaꞌ, piam ku tuꞌ kɨꞌn xi sooꞌmdhai mi jaꞌp xi kɨɨsaꞌ. Guꞌ jaꞌpji bhammɨ jaꞌp na pu xi kɨɨsaꞌ tɇꞌkob na baꞌx chu maax kaꞌ nam mi jaꞌp oipodaꞌ gu jaꞌtkam.
16 “Não faz sentido acender uma lâmpada e depois cobri-la com uma vasilha ou escondê-la debaixo da cama. Pelo contrário, ela é colocada num pedestal, de onde sua luz pode ser vista pelos que entram na casa.
17 Gio guꞌ cham jɨꞌxkat jum ɨxchuꞌ gu tuꞌ sia ku tɨi ɨxchuix panaas, ni ku cham jɨꞌxkat na moo cham jup matgilhiaꞌ sia ku tɨi cham tu aaꞌ gu jaroiꞌ.
17 Da mesma forma, tudo que está escondido será revelado, e tudo que está oculto virá à luz e será conhecido por todos.
18 ’Jix bhaiꞌ pim xim gaꞌngadaꞌ nañ paiꞌ dhuuk puꞌñi bɨxchuꞌ bhaan tu uaꞌrgidhat tu aꞌgadaꞌ na pim baꞌ machiaꞌ. Na guꞌ noꞌ pim tuꞌ sɨlhkam jix maachik kat xim gaꞌnga, jam makiaꞌ gu Dios gu matdaꞌ na pim baꞌx maatɨt kaayaꞌ gu tuꞌ. Guꞌ ji noꞌ pim guꞌ pu cham maachik, sia ku pim palhɨɨp tɨi pɨx am jix maatɨt kɇɇ, sia dho dhiꞌ pu cham ka tɨꞌñchokaꞌ pim gatuuk.
18 “Portanto, ouçam com atenção! Pois ao que tem, mais lhe será dado, mas do que não tem, até o que pensa ter lhe será tomado”.
19 Baꞌ miꞌ ba ai gu dɨꞌɨɨꞌn gu Jesuus gio gu jajaaꞌnniꞌñ na paiꞌp tuꞌiiꞌ. Miꞌ dhɨr jaꞌp pɨx ji ai mɨt ja bɨɨbhiꞌ gu jaꞌtkam, nam guꞌ giilhim muiꞌ xikoor mi jumpax, pu cham bhaaiꞌ nam jax miaꞌn aayaꞌ nam tɨix chu aꞌgidham.
19 Então a mãe e os irmãos de Jesus foram vê-lo, mas não conseguiram chegar até ele por causa da multidão.
20 Baꞌ maadɨt gu maaꞌnkam mu jimɨɨk na paiꞌ gu Jesuus, jup tɨtda: ―Miꞌñi dhɨr ba ai gum naan ja bɨɨm gum jaaduñ, xi chum aꞌgidham am sap.
20 Alguém disse a Jesus: “Sua mãe e seus irmãos estão lá fora e querem vê-lo”.
21 Baꞌp tɨtda gu Jesuus: ―Jax dhui na sia guiꞌ nam miꞌ puiꞌ ba jiim na jax jum kaiꞌch gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios nañ puiꞌp ja ɨlhiiꞌñ na jax guñ ñaan gio guñ jaaduñ. Baꞌ puiꞌ xi chɨꞌɨɨk mɨjɨ xi ja kaim.
21 Jesus respondeu: “Minha mãe e meus irmãos são aqueles que ouvem a palavra de Deus e a praticam”.
22 Baꞌ maaꞌnnim gu Jesuus maaꞌn kanuub taꞌm xi chɨsdɨk jɨꞌk ja bɨɨm guiꞌ nam kaichuꞌ, jup ja tɨtda: ―Maik gor jach jimiaꞌ bhammɨ baasɨꞌn dɨr dhi gɇꞌ suudaiꞌ. Baꞌ gamaiꞌ ji jii mɨt.
22 Certo dia, Jesus disse a seus discípulos: “Vamos para o outro lado do mar”. Assim, entraram num barco e partiram.
23 Nammɨ ɨrban gu gɇꞌ suudaiꞌ na mɨt ji bhɨi, ba koi gu Jesuus mu dɨr jaꞌk xi jimɨɨk kuuꞌ dɨr gu kanuub. Baꞌ moo janoꞌ bhaiꞌ ji jɨb gam nat tɨbgirɨk bhaiꞌ ji dhuuꞌn tɨrnɨdam, gam nat bhaiꞌ sɨlh ji guꞌngukɨ gu suudaiꞌ, pɨx bhaiꞌ ba jim tu aim kanuub taꞌm. Bax chotdontuꞌ am guiꞌ nam kaichuꞌ nam puiꞌ xim aaꞌ noꞌt jotmodaꞌ am xi baa gu kanuub.
23 Durante a travessia, Jesus caiu no sono. Logo, porém, veio sobre o mar uma forte tempestade. O barco começou a se encher de água, colocando-os em grande perigo.
24 Baꞌ mu jimɨɨk ba ñiññichuꞌn am gu Jesuus, jup tɨtda am: ―Jich jaduuñ, bi ñiñia. Tɨɨꞌ na jax jum bua gu suudaiꞌ. ¿Chaꞌch baꞌ yaꞌ bhaiꞌkuꞌ? Baꞌ gu Jesuus bamgɨk xi ñiok gu jɨbɨɨlh gio gu suudaiꞌ, jotmodaꞌ baꞌ ampɨx jup ji chu juu, pu cham paiꞌ ka jɨbɨɨr.
24 Os discípulos foram acordá-lo, clamando: “Mestre, Mestre, vamos morrer!”. Quando Jesus despertou, repreendeu o vento e as ondas violentas. A tempestade parou, e tudo se acalmou.
25 Miꞌ dhɨr baꞌp ja tɨtda guiꞌ nam kaichuꞌ: ―¿Gi na pim saak bɨɨx jam jujur kɨꞌn tɨ jɨɨgiꞌñ aañ jiñ bui? ¿Jax jup jum duu? Guiꞌ cham ñiok am, dai nam jix chotdon, jɨꞌx bhaiꞌx bhaiꞌ jim ɨlhiiꞌñ na mɨt jax tɨɨ gu Jesuus nat tu duu, jup jum tɨ tɨtda am jix dhuꞌnpiꞌñ kɨꞌn: ―Jaꞌp moor gɇꞌkam ji bak jia dhich jaduuñ. Tɨɨꞌ na sia jɨbɨɨlh gio suudaiꞌ puiꞌp jix jɨɨgiꞌñ am nat xi ja ñiok.
25 Então ele lhes perguntou: “Onde está a sua fé?”. Admirados e temerosos, os discípulos diziam entre si: “Quem é este homem? Quando ele ordena, até os ventos e o mar lhe obedecem!”.
26 Baꞌ siamri ma ai mɨt bhammɨ dɨr jumai juꞌñdharam gu gɇꞌ suudaiꞌ na paiꞌ Geraasa bhaan bipioꞌ gu dɨbɨɨr, na Galilea dɨr sɨlh bhammɨx chu maax.
26 Então chegaram à região dos gadarenos, do outro lado do mar da Galileia.
27 Baꞌ nat muiꞌ ji chɨm gu Jesuus bhaiꞌ dhɨr kanuub taꞌm, ba tɨɨ maaꞌn gu maaꞌnkam jix ñaanbigɨm nat mummɨ dɨr jaꞌk bhaiꞌ ji buus na paiꞌ dhɨr muiꞌ paꞌ daaꞌñxim jir kikcham, bhaan jup tuiꞌñgɨdaꞌ am gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ nam baꞌ miꞌ dhɨr naanbichuꞌn kaꞌ. Muiꞌ oidhaꞌ ba uaꞌkaꞌ dhiꞌ dhi maaꞌnkam na naiꞌ pɨx pu oirɨdaꞌ puiꞌx dhaapkat. Miꞌ pɨk jix joiꞌñdhaꞌ nam paiꞌm yassapdaꞌ gu koiꞌñgaꞌn. Baꞌ nat amuub ba bhɨi,
27 Quando Jesus desembarcou, um homem possuído por demônios veio ao seu encontro. Fazia muito tempo que ele não tinha casa nem roupas e vivia num cemitério fora da cidade.
28 ba tɨɨ gu Jesuus na miꞌ kɨɨk. Baꞌ jotmodaꞌ mu mɨraak mi oꞌlhiaꞌn kɨꞌn bɨɨpɨꞌ dɨr ba kɨkbo, baꞌp tɨtda gɇꞌ kɨꞌn: ―¿Jax japich bhaiꞌ bañ dhoodam Jesuus maraaꞌn gu Gɇꞌkam Dios? Chaꞌp jiñ chulhiiñchuꞌndaꞌ. Ka tuñ uañiꞌñkaꞌ ap gu xib.
28 Assim que viu Jesus, gritou e caiu diante dele. Então disse em alta voz: “Por que vem me importunar, Jesus, Filho do Deus Altíssimo? Suplico que não me atormente!”.
29 Na guꞌ chian gu Jesuus gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ na mu buusniaꞌ bhaiꞌ dhɨr bhaan gu maaꞌnkam na baꞌ puiꞌ tum uañiꞌñ. Muiꞌkim jix ioꞌm ba ji koꞌktulh guꞌ, tɨi buupurdaꞌ am gu jaꞌtkam bapaiñum jix kaapak kɨꞌn na baꞌ cham naiꞌ pɨx mɨrdaꞌ gɨt, guꞌ ji na guꞌ xi ɨꞌkɨi miꞌ dhɨr ji dhaiꞌññiaꞌ ɨp gio, mummɨ jaꞌp baꞌ pɨx mɨmlhidhaꞌ gampɨx jix chu gak kɨr. Guiꞌ pɨx cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ na puiꞌ jaꞌk duiñchuꞌndaꞌ.
29 Pois Jesus já havia ordenado que o espírito impuro saísse dele. Esse espírito tinha dominado o homem em várias ocasiões. Mesmo quando era colocado sob guarda, com os pés e as mãos acorrentados, ele quebrava as correntes e, sob controle do demônio, corria para o deserto.
30 Baꞌ xi chɨkka gu Jesuus, jup tɨtda: ―¿Jax jap tɨɨꞌ? ―Lejion dho ―jup kaiꞌch gux ñaanbigɨm. Baꞌ jaꞌp kaiꞌñkam jup kaiꞌch nam giilhim jir muiꞌ gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ nam bhaiꞌ baapxichuꞌ bhaan gu maaꞌnkam.
30 Jesus lhe perguntou: “Qual é o seu nome?”. “Legião”, respondeu ele, pois havia muitos demônios dentro do homem.
31 Baꞌ soiꞌ tɨɨꞌn jamɨt bɨɨx dhɨt gu Jesuus na chakui mu jaꞌk ja jootosdaꞌ nam paiꞌ gammɨjɨ miꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ.
31 E imploravam que Jesus não os mandasse para o abismo.
32 Guꞌ baꞌ na guꞌ ampɨk muiꞌ bha jaꞌp jup tum bipiaꞌ gu tatooxkolh oidhaꞌ taꞌm, jup tɨtda am na bhaiꞌ jaꞌk ka xi ja jootsaꞌ nam ja aꞌm ka xi baapkiaꞌ. Baꞌ gu Jesuus bhaiꞌ jaꞌk xi ja joot.
32 Ali perto, uma grande manada de porcos pastava na encosta de uma colina, e os demônios suplicaram que ele os deixasse entrar nos porcos. Jesus lhes deu permissão.
33 Jotmodaꞌ mɨt baꞌ bubuakɨk bhaiꞌ dhɨr bhaan gu maaꞌnkam bhammɨ jaꞌk pu baap. Baꞌ bhaiꞌ dhɨr ji boop jamɨt gu tatooxkolh naiꞌ gu aꞌnsap, mɨjɨmmɨ pu suulh jamɨt suudaiꞌ chɨr, pu bɨɨx koi mɨt bhaiꞌkuk.
33 Os demônios saíram do homem e entraram nos porcos, e toda a manada se atirou pela encosta íngreme para dentro do mar e se afogou.
34 Baꞌ totdonɨk bhaiꞌ dhɨr jup ji boop jamɨt guiꞌ nam ka tu bipiaꞌdat gu tatooxkolh, sɨlh boop jamɨt nammɨ gama jaꞌk na paiꞌ muiꞌ paꞌ daaꞌñxim jir kikcham na mɨt ja aaꞌñdham gu jaꞌtkam, sia guiꞌ nam jɨꞌk ja tɨɨgim gu jaꞌtkam pu xi ja aaꞌñdhidhat am na mɨt jax tɨ tɨɨ.
34 Quando os que cuidavam dos porcos viram isso, fugiram para uma cidade próxima e para seus arredores, espalhando a notícia.
35 Baꞌ guiꞌ bhaiꞌp jii mɨt ɨp na mɨt bha tɨ tɨɨgim noꞌ sap moor sɨlhkam nam jax kaiꞌch, miꞌ ba ji bubua mɨt na paiꞌp tuꞌiiꞌ gu Jesuus. Baꞌx kɨɨꞌ juraaꞌn biaꞌ kam mi jaꞌp daa guiꞌ nam muiꞌ bhaan kap tuiꞌñgɨt gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ na mɨt ba tɨɨ, gio ba tɨ tɨiꞌdhix gu jajannulh, puiꞌx dhaapkat ka oirɨdaꞌ guꞌ. Baꞌ giilhim bhaiꞌ ji chootoꞌn jamɨt.
35 O povo correu para ver o que havia ocorrido. Uma multidão se juntou ao redor de Jesus, e eles viram o homem que havia sido liberto dos demônios. Estava sentado aos pés de Jesus, vestido e em perfeito juízo, e todos tiveram medo.
36 Baꞌ gu jaiꞌ guiꞌ na mɨt tɨ tɨɨ nat jax tum duu nat baꞌ pɨk ba dua gu maaꞌnkam na kax ñaanbiꞌ kat, miꞌ dhɨr jix bhaiꞌp ba ja aaꞌñdhidhaꞌ am guiꞌ nam kiaꞌpɨx mi aajidhaꞌ.
36 Os que presenciaram os acontecimentos contaram aos demais como o homem possuído por demônios tinha sido curado.
37 Baꞌ soiꞌ tɨɨdak ba joot jamɨt gu Jesuus bɨɨx guiꞌ nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ nam Geraasa dɨbɨɨr bhaan oiꞌdhaꞌ, nam guꞌ bax ɨɨbhiꞌñ. Baꞌ gu Jesuus nat jax bhaiꞌp tɨs kanuub taꞌm ba jii, gaammɨjɨ ji dhuu.
37 Todo o povo da região dos gadarenos suplicou que Jesus fosse embora, pois ficaram muito assustados. Então ele voltou ao barco e partiu.
38 Baꞌ tɨix oidhamut gu maaꞌnkam guiꞌ na kax ñaanbiꞌ kat, guꞌ ji na guꞌ cham aaꞌ gu Jesuus. Xi jootsak pɨx na ba jimiaꞌ mu nam paiꞌ oiꞌdhaꞌ gu jajaaꞌnniꞌñ, jup tɨtda:
38 O homem que tinha sido liberto dos demônios suplicou para ir com ele, mas Jesus o mandou para casa, dizendo:
39 ―Ba jimiaꞌp ji matgɨm mu nam paiꞌ oiꞌdhaꞌ gum jaaduñ. Ja aagiꞌñdhaꞌ ap nat jax jaꞌk jix joiꞌmdak jum tɨɨgɨk jix bhaiꞌm duu gu Dios. Baꞌ ba jii ɨp gu maaꞌnkam nat tu aagam nat jax jaꞌk duuk duaꞌñ gu Jesuus. Bɨɨx kap ai na jɨꞌx jir kikcham miꞌ Geraasa.
39 “Volte para sua família e conte a eles tudo que Deus fez por você”. E o homem foi pela cidade inteira, anunciando tudo que Jesus tinha feito por ele.
40 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk gio bhammɨ dɨr jup ba ai gu Jesuus jumai juꞌñdharam gu gɇꞌ suudaiꞌ na paiꞌ Galilea bhaan bipioꞌ gu dɨbɨɨr, joidham pɨx jix bhaiꞌm ɨlh jamɨt gu jaꞌtkam guiꞌ nam bhaiꞌ dhɨr oiꞌdhaꞌ, nam guꞌ nɨɨra na gio bhammɨ dɨr jup tɨsdiaꞌ.
40 Do outro lado do mar, as multidões receberam Jesus com alegria, pois o estavam esperando.
41 Baꞌ moo janoꞌ miꞌp ba ai gu maaꞌnkam Jairo tɨɨgim. Dhiꞌ maaꞌn kap jir gɇꞌkam kaꞌ nam paiꞌ tu chichiopiꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam. Baꞌ oꞌlhiaꞌn kɨꞌn xi kɨkbok bɨɨpɨꞌ dɨr na paiꞌ gu Jesuus soiꞌ ba tɨtda na sap iam mu jimiaꞌ kiaꞌmiꞌñ
41 Então um homem chamado Jairo, um dos líderes da sinagoga local, veio e se prostrou aos pés de Jesus, suplicando que ele fosse à sua casa.
42 na duaꞌñdharaꞌ gu maraaꞌn tɨɨyax na dakoo pɨx ba duatuꞌ. Daipuꞌ maaꞌn tu mar guꞌ sap, chi jɨꞌk mambhɨɨx daman gook oidhaꞌ biaꞌkam gu tɨɨyax. Baꞌ ma oi ɨp gu Jesuus, bɨɨx gu jaꞌtkam pɨx chuꞌp jum duu mɨt, pɨx maap sulhikgim am nam gamaiꞌ jiim, giilhim muiꞌ am guꞌ.
42 Sua única filha, de cerca de doze anos, estava à beira da morte. Jesus o acompanhou, cercado pela multidão.
43 Maaꞌn bak baꞌ muiꞌp jimchuꞌ gu ubii na mambhɨɨx daman gook oidhaꞌ dɨr bax kaꞌook. Pu cham ka dua maaꞌnnim nat ka xi ai gu masaaꞌn, gammɨjɨ pɨx pup mɨrdaꞌ gu ɨꞌraꞌn. Muiꞌ tɨi ba ja umuaꞌ gu koꞌkdaiꞌ mamtɨm nam jix jaiꞌch, pu cham jaroiꞌ maadɨt iam ba duaꞌñ. Gam gu tuꞌ na biaꞌkat pu bɨɨx tu gaꞌraimɨk na kɨꞌn tɨi tu umuagiꞌñdhaꞌ na jaroiꞌ duaꞌñdhaꞌ.
43 Uma mulher no meio do povo sofria havia doze anos de uma hemorragia, sem encontrar cura.
44 Baꞌ gatuuk dɨr muiꞌ xi ai miaꞌn na paiꞌ gu Jesuus na baꞌ cham tɨgiaꞌ, bhaiꞌ xi dhaa baꞌ juꞌñdharam gux kabook jannulhiꞌñ na daam dɨr tɨiꞌchuꞌ. Baꞌ jotmodaꞌ miꞌ pum kɨɨꞌñdha, pu cham paiꞌ ka mɨr gu ɨꞌraꞌn.
44 Ela se aproximou por trás de Jesus e tocou na borda de seu manto. No mesmo instante, a hemorragia parou.
45 Baꞌ gu Jesuus naiꞌ ba ja tɨkka gu jaꞌtkam nam mu jiim, jup ja tɨtda: ―¿Jaroo bhañ dhaa? Guiꞌp kaiꞌch am na cham paiꞌ jaroiꞌ daꞌngɨ. Baꞌ miꞌ dhɨr jaꞌp jup kaiꞌch gu Peegro: ―¿Kux baꞌ jaroiꞌ bhaiꞌp jum daꞌngim jiñ jaduuñ? Jaꞌpji nam jum aꞌm sulhikgim gu jaꞌtkam nam jix kobkom ya jiim.
45 “Quem tocou em mim?”, perguntou Jesus. Todos negaram, e Pedro disse: “Mestre, a multidão toda se aperta em volta do senhor”.
46 Guꞌ ji na guꞌ gu Jesuus jix maat nat jaroiꞌ maadɨt jix koꞌkkam bha dhaa, jup kaiꞌch: ―Jaꞌpji guꞌ moo maadɨt jix koꞌkkam nat bhañ dhaa, taat iñ guꞌ nat jiñ aꞌm dɨr buus guiꞌ nañ kɨꞌn bɨxchuꞌx bhaaiꞌ nañ pu tu duñiaꞌ.
46 Jesus, no entanto, disse: “Alguém certamente tocou em mim, pois senti que de mim saiu poder”.
47 Baꞌ cham ka bhaaiꞌ na jax jum duñiaꞌ gu ubii na tɨi xix ɨxchu nat dhiꞌ bha dhaa, puiꞌ giꞌbokidhat mi oꞌlhiaꞌn kɨꞌn xi kɨkbok bɨɨpɨꞌ dɨr ba aagiꞌñ na tuꞌ kɨꞌn jix kaꞌooktugɨt kut baꞌ bha dhaa, xi aagiꞌñ nat cham paiꞌ ka mɨɨ gu ɨꞌraꞌn, dai nat xi dhaa pɨx gux kabook jannulhiꞌñ. Bɨɨx xi chɇ kɇɇ am gu jaꞌtkam na miꞌ puiꞌ kaiꞌch.
47 Quando a mulher percebeu que não poderia permanecer despercebida, começou a tremer e caiu de joelhos diante dele. Todos a ouviram explicar por que havia tocado nele e como havia sido curada de imediato.
48 Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda: ―Pu ba dua pich ji matgɨm jiñ jaduuñ, na pich guꞌ bɨɨx jum jur kɨꞌn ba tɨ jɨɨꞌñ jiñ bui. Jix bhaiꞌp jum taattugɨt ba jimiaꞌ.
48 Então ele disse: “Filha, sua fé a curou. Vá em paz”.
49 Baꞌ pui ka tu aꞌgichuꞌ gu Jesuus nat maaꞌn miꞌ ba ai gu maaꞌnkam, jup tɨtda gu Jairo: ―Cham ji na jax kax bhaaiꞌ sia kup muiꞌ tɨi ba baiꞌñchuꞌ dhi gɇꞌkam, jax dhui nat ba muu gum mar.
49 Enquanto Jesus ainda falava com a mulher, chegou um mensageiro da casa de Jairo, o líder da sinagoga, a quem disse: “Sua filha morreu. Não incomode mais o mestre”.
50 Guꞌ ji na guꞌ kɇɇ gu Jesuus na jax tɨtda, baꞌp tɨtda gu Jairo: ―Chaam ji nap jax jum aaꞌndaꞌñ jaduuñ, dodhiaꞌ ji matgɨm gum mar. Aap tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ pɨx na dai aañ jix bhaaiꞌ nañ jum palhbuidhaꞌ.
50 Ao ouvir isso, Jesus disse a Jairo: “Não tenha medo. Apenas creia, e ela será curada”.
51 Baꞌ mummɨ ba ai mɨt kiaꞌmiꞌñ gu Jairo. Gu Jesuus xi ja chianɨk gu muiꞌ jaꞌtkam nam miꞌ dhɨr pɨx ka guꞌkaꞌ dɨɨrap. Dai gu Peegro xi baidhak, gio gu Jakoobo, gio gu Juan, gio baꞌ gu gɨꞌkorgaꞌn gu tɨɨyax nat puiꞌ kiaꞌpɨx muu, mɨjɨ ji baap jamɨt baꞌ baꞌk chɨr.
51 Quando chegaram à casa de Jairo, Jesus não deixou que ninguém o acompanhasse, exceto Pedro, João, Tiago e o pai e a mãe da menina.
52 Giilhim tum suan nat muu gu tɨɨyax. Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Chaꞌpim suandaꞌ. Jax dhui na guꞌ dhi tɨɨyax miꞌ pɨx koos, cham tuꞌ na muukix.
52 A casa estava cheia de gente chorando e se lamentando, mas ele disse: “Parem de chorar! Ela não está morta; está apenas dormindo”.
53 Baꞌ guiꞌ xi aꞌsɨk jamɨt pɨx, nam guꞌ cham tɨ jɨɨgiꞌñ na jax ja tɨtda gu Jesuus, maaxik nɨiꞌñ am guꞌ nat muu gu tɨɨyax.
53 A multidão riu dele, pois todos sabiam que ela havia morrido.
54 Baꞌ xi nobchɨk gu Jesuus jup tɨtda gɇꞌ kɨꞌn: ―Aapiꞌ tɨɨyax, xi bamiiꞌ.
54 Então Jesus a tomou pela mão e disse em voz alta: “Menina, levante-se!”.
55 Baꞌ bhaiꞌ ji dhua nat jax pu tɨɨꞌn gu Jesuus, jix kɨɨꞌ bhaiꞌ ji bam. Miꞌ dhɨr dai nat xi ja chia gu Jesuus nam tu makiaꞌ.
55 Naquele momento, ela voltou à vida e levantou-se de imediato. Então Jesus ordenou que dessem alguma coisa para ela comer.
56 Baꞌ cham bhaaiꞌ nam jax xim duñiaꞌ gu gɨꞌkorgaꞌn gu tɨɨyax nam jix bhaiꞌm taat nat ba dua. Xi ja sooꞌmchulhdhak ɨp baꞌ gu Jesuus nam cham jaroiꞌ aagiꞌñdhaꞌ nat duaꞌñ gu ja mar.
56 Os pais dela ficaram maravilhados, mas Jesus insistiu que não contassem a ninguém o que havia acontecido.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.