Lucas 10

Southeastern Tepehuan NT (STP_TBL) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Baꞌ mɨkkat baik ooꞌm daman mambhɨɨx gook maap xi ja jumpadak gu Jesuus guiꞌ nam kaichuꞌ, goꞌgok baꞌ mɨjɨ xi ja joot bɨɨpɨꞌ nam tu ja aꞌgiꞌñpuꞌ gu jaꞌtkam gammɨjɨ na paiꞌ jax muiꞌ paꞌ daaꞌñxim jir kikcham na paiꞌ bhɨɨyaꞌ.
1 Depois disso, o Senhor escolheu outros setenta e dois discípulos e os enviou adiante, dois a dois, às cidades e aos lugares que ele planejava visitar.
2 Jup xi ja tɨɨdak bɨɨpɨꞌ dɨr nat baꞌ moo ba ja joot: ―Gɇꞌgɇr dhor gaꞌn tɨr ya jaꞌp na pim jax bax maat, guꞌ pɨx ji nam guꞌ gu ordam jir gook alh. Jum aaꞌ baꞌ na pim soiꞌ tɨtdadaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ na yaꞌ tu gaa na jaiꞌ bhaiꞌp ja jootsaꞌ gu ordam nam baꞌ yaꞌ tu oraaꞌ.
2 Estas foram suas instruções: “A colheita é grande, mas os trabalhadores são poucos. Orem ao Senhor da colheita; peçam que ele envie mais trabalhadores para seus campos.
3 Ku guꞌ ea na pim aapiꞌm ka xi chu ja aꞌgiꞌñpuꞌ gu jaꞌtkam. Xim nuukdat japim na cham tuꞌ jam duñiaꞌ, na pim guꞌ jaꞌp ji bubuakiaꞌ na jax gu kakasnir nam miꞌ pɨk aayaꞌ nam paiꞌx jaiꞌch kaꞌ gu sɨsɨɨꞌ.
3 Agora vão e lembrem-se de que eu os envio como cordeiros no meio de lobos.
4 Cham jum aaꞌ na pim gaamtuꞌndaꞌ tuꞌ tuumiñ, nix chuꞌ asaak ku pim kusbiodaꞌ. Gu jam sussak pu daipuꞌ na pim jax ja aaꞌntuꞌndaꞌ. Gu jaroiꞌ noꞌt ampɨk mu paiꞌ jam nam boi chaꞌm, daipuꞌ na pim xi ñiokdhai maaꞌn na pim jiimdaꞌ, chaꞌpim tu aꞌgiꞌñdhaꞌ.
4 Não levem dinheiro algum, nem bolsa de viagem, nem um par de sandálias extras. E não se detenham para cumprimentar ninguém pelo caminho.
5 Paiꞌ jax chuꞌm kiicham na pim jix aik kaꞌ, jaꞌp japim tɨꞌyaꞌ na pim ja ñioꞌkdhaꞌ gu mi oiꞌñkam: “Moo gɨt xi jam joiꞌmdat jam aꞌm tɨ nɨidhidhaꞌ gu Dios.”
5 “Quando entrarem numa casa, digam primeiro: ‘Que a paz de Deus esteja nesta casa’.
6 Baꞌ noꞌm guꞌ joidham jir jix bhabhaiꞌkam gu mi oiꞌñkam, gammɨjɨ dho puiꞌx joiꞌmdat ja aꞌm tɨ nɨidhidhaꞌ gu Dios, guꞌ ji noꞌ guꞌ cham, cham dho ja aꞌm tɨ nɨidhidhaꞌ.
6 Se os que vivem ali forem gente de paz, a bênção permanecerá; se não forem, a bênção voltará a vocês.
7 Chaꞌpim naiꞌ pɨx tɨbiappuidhaꞌ kikcham, miꞌ ji na pim juruuñdhaꞌ paiꞌ nam jam aichdhaꞌx bhaiꞌ jam tɨɨdai. Na pim paiꞌ bɨɨx xi chu ja aꞌgidhai gu jaꞌtkam guiꞌ nam mi jaꞌp jup oiꞌñkaꞌ na pim baꞌ ba jimiaꞌ miꞌ dhɨr. Gio gu koiꞌ, miꞌ puiꞌ tu kuaꞌdaꞌ pim tuꞌ nam jam maakdaꞌ, gio gu suudaiꞌ miꞌ jam toiꞌdhidhaꞌ am, na guꞌ na pim jax bax maat gu jaroiꞌ noꞌ tuꞌ bhaan tu juan, mi buusnidhaꞌ gu maiꞌchɨk gaꞌn.
7 Permaneçam naquela casa e comam e bebam o que lhes derem, pois quem trabalha merece seu salário. Não fiquem mudando de casa em casa.
8 Baꞌ mu paiꞌ muiꞌ kam tɨr na pim aayaꞌ, na muiꞌ paꞌ daaꞌñxim jir kikcham kaꞌ, noꞌ mɨt joidham jam tɨɨdak ma tu jam onbaiꞌ gu jaꞌtkam, aapiꞌm xi chu jugai gu tuꞌ nam jam bhiidhaꞌ.
8 “Quando entrarem numa cidade e ela os receber bem, comam o que lhes oferecerem.
9 Gux kakoꞌkkam japim jup xi ja duduaꞌñdhai noꞌm ampɨk miꞌp jix jaiꞌch. Jaꞌp japim ja tɨɨdaꞌ bɨɨx gu jaꞌtkam: “Yaꞌ ma miamrɨ na pim paiꞌ dhuuk ampɨx machiaꞌ na pim jax jaꞌk duñiaꞌ na baꞌ xi jam joiꞌmdai jam aꞌm ba tɨ nɨidhidhaꞌ gu Dios.”
9 Curem os enfermos e digam-lhes: ‘Agora o reino de Deus chegou até vocês’.
10 Baꞌ noꞌ pimɨt miꞌ pɨk ai kikcham nam paiꞌ cham jam kɨɨgalhiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam, jaꞌp japim xi ja tɨɨdai pu jimiaꞌ miꞌ dhɨr:
10 Mas, se uma cidade se recusar a recebê-los, saiam pelas ruas e digam:
11 “Jam nɨiꞌñchudat jach yaꞌ xi xiixkai dhi dɨbɨɨr nat jɨꞌx yaꞌ bam bhiꞌiis jich chooton am gu yaꞌ jam kiꞌaam kam, baꞌ dhiꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na pimɨt cham jɨꞌx jich kɨɨgalh. Dai baꞌ nach jaꞌp pɨx xi jam tɨɨdam nat bak yaꞌ mam ai na pim paiꞌ dhuuk ampɨx machiaꞌ na pim jax jaꞌk duñiaꞌ na baꞌ xi jam joiꞌmdai jam aꞌm ba tɨ nɨidhidhaꞌ gu Dios.”
11 ‘Limpamos de nossos pés até o pó desta cidade em sinal de reprovação. E saibam disto: o reino de Deus chegou!’.
12 Baꞌ aañ yaꞌ pu jam tɨtda nax ioꞌm cham bhaiꞌ tu ja jimiaꞌ dhiꞌ dhi jaꞌtkam janoꞌ na paiꞌ dhuuk jum aayaꞌ na tum kuugalhdhaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, cham tuꞌ puiꞌ na gu Sodooma kam jaꞌtkam.
12 Eu lhes garanto que, no dia do juízo, até Sodoma será tratada com menos rigor que aquela cidade.
13 Baꞌx buam jum aagɨt ba ja aaꞌ gu Jesuus gu Korasiin oiꞌñkam gio gu Betsaida kam, jup kaiꞌch: ―Aañ jix buam jiñ aaꞌ ja bui gu Korasiin oiꞌñkam gio gu Betsaida kam, na mɨt guꞌ cham miꞌ puiꞌ jii na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ. Tɨi ñich jix bhaiꞌ tu duu ja nɨiꞌñchudat nam jax jaꞌk cham paiꞌ dhuuk puiꞌ tɨ nɨidhat. Noꞌñ gɨt Tiiro gio Sidoon puiꞌx bhaiꞌ tu duñiaꞌ sia kum cham jir Israel kam, moo janoꞌ gɨt soiꞌm ɨlhdhai miꞌ puiꞌ ba jimiaꞌ am. Jajannulh jix xaasak jam gɨt pu tɨm tɨiꞌdhaꞌ, ni kum ka batbiadaꞌ, jaꞌkbuiꞌ kat jam matai bhaiꞌ xim buidhidhaꞌ na bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ nam sɨlhkam soiꞌm ɨlhiiꞌñ.
13 “Que aflição as espera, Corazim e Betsaida! Porque, se nas cidades de Tiro e Sidom tivessem sido realizados os milagres que realizei em vocês, há muito tempo seus habitantes teriam se arrependido e demonstrado isso vestindo panos de saco e jogando cinzas sobre a cabeça.
14 Baꞌ tuꞌ na jax chuiꞌkaꞌ, jix ioꞌm tulhiiñaraꞌ tɨr suulhgiaꞌ am janoꞌ na paiꞌ dhuuk jum aayaꞌ gu tanoolh na ja aagiꞌñdhaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ bɨɨx gu jaꞌtkam nam jɨꞌk tuꞌ jax xi buimɨi yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, cham tuꞌ puiꞌ na gu Sidoon oiꞌñkam gio Tiiro.
14 Eu lhes digo que, no dia do juízo, Tiro e Sidom serão tratadas com menos rigor que vocês.
15 Guꞌ baꞌ gu Kapernaum oiꞌñkam, jaꞌp jum aaꞌ am nam jix dhaam jaꞌk jiim buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ. Matgɨm mɨjɨmmɨ jaꞌk ji nam ja iabuꞌx ioꞌm tuukab na paiꞌ gɇꞌ tɨ dɨꞌ.
15 E você, Cafarnaum, será elevada até o céu? Não, descerá até o lugar dos mortos”.
16 ’Baꞌ aapiꞌm nañ jam jootos na pim tu ja aꞌgiꞌñpuꞌ gu jaꞌtkam, gu jaroiꞌ noꞌ joidham cham jax ji kaiꞌchɨt jam kɇɇ na pim tu aꞌgiꞌñdhaꞌ, dhiꞌ aañ na joidham jiñ kɇɇkɇꞌ. Guꞌ baꞌ gu jaroiꞌ na cham jam kaim kaꞌ, dhiꞌ aañ na cham jiñ kaim kaꞌ ɨp. Ku guꞌ cham tuꞌ ji na dai aañ na cham jiñ kaim kaꞌ, guꞌ jaꞌpji sia guñ Gɨꞌkoraꞌ nat bhañ joot yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn.
16 Então ele disse aos discípulos: “Quem aceita sua mensagem também me aceita, e quem os rejeita também me rejeita. E quem me rejeita também rejeita aquele que me enviou”.
17 Baꞌ gio pɨx jaꞌx jup ji ai mɨt gu baik ooꞌm daman mambhɨɨx gook guiꞌ nam kaichuꞌ gu Jesuus na mɨt jaꞌk ba suulh na mɨt tu ja aꞌgiꞌñpuk gu jaꞌtkam. Jix bhaiꞌm taattugɨt ba aagiꞌñ am na mɨt tuꞌ joidham tu duu mu jaꞌp, jup tɨtda am: ―¡Jich jaduuñ, giilhim xich jɨɨgiꞌñ am gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ nach jum aꞌmkam maiꞌ ja jootos ja aꞌm dɨr gu jaꞌtkam! ¡Jotmodaꞌ pu buan am!
17 Quando os setenta e dois discípulos voltaram, relataram com alegria: “Senhor, até os demônios nos obedecem pela sua autoridade!”.
18 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Dho na guꞌ aañ cham tuꞌr jiñ jupaabkam gu jaꞌook, puiꞌ ku baꞌ xiñ jɨɨgiꞌñ. Tɨɨ ñich guꞌ nat bha ji buax dhaam dɨr guñ Gɨꞌkoraꞌ janoꞌ nat paiꞌ dhuuk giilhim jum uaꞌtulh buiñor, jaꞌp jum duu na jax gu duuk noꞌt bɨpgɨ.
18 Então ele lhes disse: “Vi Satanás caindo do céu como um relâmpago!
19 Puiꞌ ku ñich baꞌ aañ jam tajaañ guiꞌ na pim kɨꞌn jum palhbuidhidhaꞌ na cham tuꞌ tuꞌ jam duñiaꞌ, siat chi moo tuꞌ naksɨr cham tu jimchuꞌndam jam kɨi, piam jax chuꞌm jumai koꞌx maimdagɨm.
19 Eu lhes dei autoridade para pisarem sobre cobras e escorpiões, e sobre todo o poder do inimigo. Nada lhes causará dano.
20 Dai pɨx ji na pim guꞌ cham dhiꞌ kɨꞌn jix bhaiꞌp bam taat kaꞌ, guꞌ jaꞌpji na pim ba uaꞌñix uꞌuan taꞌm jix dhaam na pim jax chɨɨꞌ na pim kɨꞌn jix bhaiꞌm taat kaꞌ, na guꞌ dai guiꞌ nam ba uaꞌñix kaꞌx dhaam na ja baidhikaꞌ gu Dios na paiꞌp tuꞌiiꞌ.
20 Mas não se alegrem porque os espíritos impuros lhes obedecem; alegrem-se porque seus nomes estão registrados no céu”.
21 Baꞌ miꞌ jotmodaꞌx bhaiꞌ bhaiꞌ jim ɨlh gu Jesuus, nat guꞌ gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ pɨx puiꞌ jaꞌk duu na bhaan tajaañix. Baꞌp kaiꞌch: ―Aañ jix bhaiꞌñ chaat jum buiñ Gɨꞌkoraꞌ, aap nap jir gɇꞌkam jix dhaam gio yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, na pich guꞌ ba ja mattuda gu jaꞌtkam guiꞌ nam gampaiꞌ tuꞌm na pich tuꞌ ja ɨxchuix gux mamatdagɨm jum aaꞌndam. Baꞌ aañ jix bhaiꞌñ chaat jiñ Gɨꞌkoraꞌ, nap guꞌ puiꞌ jaꞌk jix aaꞌ.
21 Naquele momento, Jesus foi tomado da alegria do Espírito Santo e disse: “Pai, Senhor dos céus e da terra, eu te agradeço porque escondeste estas coisas dos que se consideram sábios e inteligentes e as revelaste aos que são como crianças. Sim, Pai, foi do teu agrado fazê-lo assim.
22 Baꞌp ja tɨtda guiꞌ nam miꞌp tuꞌiiꞌ: ―Aañ bɨɨx tuñ maa guñ Gɨꞌkoraꞌ na jɨꞌk tuꞌx chu jaiꞌch, na guꞌ dai aañ jix bhaiꞌ xiñ maat nañ jir tuꞌp tuꞌm daꞌ, nañ guꞌr maraaꞌn. Gio aañ yaꞌ dɨr mu jaꞌk dai aañ dɨɨlh pɨx jup jix maat guñ Gɨꞌkoraꞌ nar tuꞌp tuꞌm daꞌ. Guꞌ baꞌ gu jaroiꞌ noꞌx maachim nach jir tuꞌp tuꞌm daꞌ gook dɨt, aañiꞌ dho aagiꞌñdhaꞌ.
22 “Meu Pai me confiou todas as coisas. Ninguém conhece verdadeiramente o Filho, a não ser o Pai, e ninguém conhece verdadeiramente o Pai, a não ser o Filho e aqueles a quem o Filho escolhe revelá-lo”.
23 Baꞌ mu jaꞌk xi ja tɨɨgɨk jup ja tɨtda dai guiꞌ nam kaichuꞌ: ―Joidham noꞌm bɨɨx puiꞌp tɨ tɨgiaꞌ gɨt gu jaꞌtkam na pim aapiꞌm jɨꞌk tuꞌ joidham jix bhaiꞌm duukam tɨ nɨiꞌñ nañ jup tu bua.
23 Então, em particular, ele se voltou para os discípulos e disse: “Felizes os olhos que veem o que vocês viram.
24 Na guꞌ guiꞌ nam bhaankamuꞌn gu Dios ya jaꞌp tu ja aꞌgidhimɨk gu jaꞌtkam bɨjɨk, gio gux ioꞌm gɇꞌgɇrkam kat Israel kam, puiꞌ tɨi joidham tuꞌm jup jix chɨ tɨɨgik kat am na pim aapiꞌm jax joidham tuꞌm tɨ nɨiꞌñ xib, guꞌ ji na mɨt guꞌ cham pu chuꞌm tɨ tɨɨ. Sia puiꞌ joidham tuꞌm jup jix chɨ kaik kat am tɨi na pim aapiꞌm jax joidham tuꞌm tɇ kɇɇ xib, guꞌ ji na mɨt guꞌ cham pu chuꞌm tɨ kai.
24 Eu lhes digo: muitos profetas e reis desejaram ver o que vocês têm visto e ouvir o que vocês têm ouvido, mas não puderam”.
25 Baꞌ maadɨt guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios mu jimɨɨk bhaiꞌ ba tɨkka gu Jesuus, na miꞌ pɨx jix maachim noꞌ sap moo puiꞌ pɨx jup ji bua na jax ɨlhiiꞌñ dɨɨlh. Jup tɨtda: ―Jiñ jaduuñ, aañ jaꞌp tuꞌm bham tɨkkam nap iam jiñ aagiꞌñdhaꞌ gɨt nañ jaꞌp tɇ kɇɇ nap bɨxchuꞌ pɨx jix maat. ¿Tuꞌñ jax dhuñiaꞌ nañ baꞌ gammɨjɨ buiñor bap tuiꞌkaꞌ gu Dios?
25 Certo dia, um especialista da lei se levantou para pôr Jesus à prova com esta pergunta: “Mestre, o que preciso fazer para herdar a vida eterna?”.
26 Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda: ―¿Dho jax gim kaiꞌch nap tu jiñkaiꞌñdhaꞌ miꞌ na paiꞌ tu uaꞌñix gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios na mɨt tu uaꞌnak gu bɨjɨk dɨr kam na tuꞌ pɨk jix ioꞌm jum aaꞌ nach pu duñiaꞌ?
26 Jesus respondeu: “O que diz a lei de Moisés? Como você a entende?”.
27 Baꞌp kaiꞌch: ―Dho sap nach gammɨjɨ tuꞌ kaꞌm nɨiꞌñdhaꞌ gu Dios, gio nach gammɨjɨ tɨꞌñchokaꞌ bɨɨx jich jujur kɨꞌn gio na jɨꞌx jich iꞌiiꞌmdaꞌ kɨꞌn, bɨɨx nach jɨꞌx pup jich chaat. Gio sap baꞌ nach jix joiꞌmdai tɨɨgɨix bhaiꞌ dhuñiaꞌ gu jaroiꞌ noꞌ tuꞌ bhaan jum tulhiiñ, panaas ku sap moo aach pɨx jir guiꞌ kaꞌ.
27 O homem respondeu: “‘Ame o Senhor, seu Deus, de todo o seu coração, de toda a sua alma, de toda a sua força e de toda a sua mente’ e ‘Ame o seu próximo como a si mesmo’”.
28 Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda: ―Dho puꞌñi pɨx nap duñiaꞌñ jaduuñ nap baꞌ gammɨjɨ buiñor bap tuiꞌkaꞌ gu Dios.
28 “Está correto!”, disse Jesus. “Faça isso, e você viverá.”
29 Guꞌ ji nat guꞌ gio bhaiꞌp ka xi chɨkka guiꞌ na sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios na sap baꞌ cham jax jum aaꞌndaꞌ gu Jesuus na jaꞌp pɨx bha tɨkka sia kux maat, jup tɨtda: ―Dho jaꞌpji nañ cham maat na jax chuꞌm jaꞌtkam baꞌ ja aagɨt jup kaiꞌch guiꞌ nañ puiꞌx ja joiꞌmdaix bhaiꞌ ja duñiaꞌ noꞌm tuꞌ bhaan jum tulhiiñ.
29 O homem, porém, querendo justificar suas ações, perguntou a Jesus: “E quem é o meu próximo?”.
30 Baꞌ gu Jesuus muiꞌ ji chu aꞌga bhaan ji uaꞌrgidhak maaꞌn gu maaꞌnkam, jup kaiꞌch: ―Maaꞌnnim maaꞌn gu maaꞌnkam Jerusaleen kam tɨi ma paxiaram mu jaꞌk Jerikoo. Guꞌ ji na mɨt guꞌ gama jaꞌk daagɨk gɨbiimɨk gux ɨꞌxkum, tɨi pup mukxikam jamɨt mi jaꞌp xi buak boi chaꞌm, xi chɨ ɨɨxdhak jamɨt baꞌ bɨɨx guiꞌ na jɨꞌk tuꞌ tu uaꞌkat. Daman gu jajannulhiꞌñ pup jamɨt xi chu kookoxchulhdhak xi chu uꞌuuk na ka tɨ tɨiꞌchgɨt, puiꞌx dhaapkat jamɨt miꞌ xi buak.
30 Jesus respondeu com uma história: “Certo homem descia de Jerusalém a Jericó, quando foi atacado por bandidos. Eles lhe tiraram as roupas, o espancaram e o deixaram quase morto à beira da estrada.
31 Baꞌ ampɨk miꞌp bhɨichuꞌ maadɨt guiꞌ nam ja aꞌmkam tu daandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam. Baꞌ ba tɨɨ na miꞌ kaat, ni jɨꞌx kut iam jix joiꞌmdat tɨɨ. Miꞌ dhɨr jaꞌp gakoolh xi bhɨɨk maaꞌn na jimchuꞌ.
31 “Por acaso, descia por ali um sacerdote. Quando viu o homem caído, atravessou para o outro lado da estrada.
32 Baꞌ jaꞌxpɨx muiꞌp ba jimchuꞌ maadɨt guiꞌ nam jir tujuandam mu jaꞌp chichiop nam paiꞌ tu daandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam. Baꞌ puiꞌp ba tɨɨ na miꞌ kaat boi chaꞌm, guꞌ pɨx ji nat guꞌ puiꞌ cham joiꞌmdat jup tɨɨ sia, miꞌ dhɨr jaꞌp gakoolh xi bhɨɨk puiꞌ maaꞌn na jimchuꞌ ɨp.
32 Um levita fazia o mesmo caminho e viu o homem caído, mas também atravessou e passou longe.
33 Baꞌ siamri maaꞌn gu maaꞌnkam Samaaria kam mi jaꞌp jup ka jim dhiꞌ kaꞌm gu boi. Dhiꞌ dho gi guꞌx joiꞌmdak tɨɨ ji na miꞌ soiꞌ tuꞌiiꞌ,
33 “Então veio um samaritano e, ao ver o homem, teve compaixão dele.
34 muiꞌ pu ji ai miaꞌn. Baꞌ xi chu juulh na paiꞌ jax jix koꞌktulhdhix gu tukgaꞌn, gio nat xi chu bhiibgi jajannulh saaskiꞌ kɨꞌn. Baꞌ bhaiꞌ xi dhaasak bhaan gu bhuruꞌx na uaꞌ ba bhɨɨk maaꞌn kap na paiꞌ tɨm tɨbiappu, baꞌ xi chu namkidhak mɨjɨ ba booꞌn. Miꞌ baꞌ pu daakat nuukaꞌn bɨx chukaaꞌ.
34 Foi até ele, tratou de seus ferimentos com óleo e vinho e os enfaixou. Depois, colocou o homem em seu jumento e o levou a uma hospedaria, onde cuidou dele.
35 Baꞌ buimgidhak gu Samaaria kam maaꞌnkam jup tɨtda guiꞌ nar gaꞌn miꞌ na paiꞌ tɨm tɨbiappu: “Yaꞌp kañ ñɨiꞌñxiꞌñkaꞌ dhiñ jaduuñ na miꞌ boꞌ, jix bhaiꞌp ka buadaꞌ. Yaꞌni gook gu tuumiñ nap kɨꞌn sabaꞌñxidhaꞌ gu tuꞌ noꞌ bam aaꞌ. Noꞌ pich jax dhuuk jaiꞌ dɨɨlh jum tumñiꞌ kɨꞌn tu namki gu tuꞌ, aañ jaꞌk jum iabuidhaꞌ nañ gio yaꞌp buusniaꞌ nañ jaꞌk ba gɨɨxchuꞌndaꞌ.”
35 No dia seguinte, deu duas moedas de prata ao dono da hospedaria e disse: ‘Cuide deste homem. Se você precisar gastar a mais com ele, eu lhe pagarei a diferença quando voltar’.
36 Dho jaña, ¿jax chuꞌm dhi baik jaꞌtkam na mɨt miꞌ bubuax joiꞌmdak tɨɨgɨk jix bhaiꞌ dhuu gu maaꞌnkam na miꞌ tulhiiñix boi chaꞌm?
36 “Qual desses três você diria que foi o próximo do homem atacado pelos bandidos?”, perguntou Jesus.
37 Baꞌ guiꞌ na sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios jup kaiꞌch: ―Dho gu Samaaria kam. Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda: ―Dho puꞌjani pɨx jaꞌk jum aaꞌ nap duñiaꞌñ jaduuñ, jix bhaiꞌp ja buadaꞌ bɨɨx pɨx gu jaꞌtkam, sia moo nar paiꞌ kam kaꞌ gɨt.
37 O especialista da lei respondeu: “Aquele que teve misericórdia dele”. Então Jesus disse: “Vá e faça o mesmo”.
38 Baꞌ puiꞌ xi chu aꞌgidhat jimchuꞌ gu Jesuus. Nammɨ gama jaꞌk maaꞌn kap ba ai na paiꞌ jumai jɨꞌdɨlh jup jir kikcham. Baꞌ maaꞌn miꞌ kiokaꞌ gu ubii Maarta tɨɨgim, joidham cham jax ji chɨꞌɨɨk aich na sap miꞌ xi chɨbiapui.
38 Jesus e seus discípulos seguiram viagem e chegaram a um povoado onde uma mulher chamada Marta os recebeu em sua casa.
39 Baꞌ maaꞌn tɨ sɨɨpiꞌñ kaꞌ gu Maarta, Mariiya tɨɨgim. Dhi Mariiya mi jaꞌp ji dhaibuk amuub kɇɇ na tu aꞌga gu Jesuus.
39 Sua irmã, Maria, sentou-se aos pés de Jesus e ouvia o que ele ensinava.
40 Baꞌ gu Maarta bha jaꞌp jix bhaiꞌ tu bua bɨɨx aixim gu tuꞌ. Baꞌ na guꞌ cham palhbuiꞌñ gu sɨpdhiꞌñ, mu jimɨɨk amuub jup tɨtda gu Jesuus: ―Noꞌ pich miꞌ dhɨr iam jaꞌp tɨɨꞌn dhiñ xikuꞌ na jaiꞌ xiñ palhbuidhaꞌ nañ tuꞌx bua. Miꞌ pɨx pu daa. ¿Kaꞌp ji cham joiꞌmdat jiñ ñɨiꞌñ aañ jaduuñ?
40 Marta, porém, estava ocupada com seus muitos afazeres. Foi a Jesus e disse: “Senhor, não o incomoda que minha irmã fique aí sentada enquanto eu faço todo o trabalho? Diga-lhe que venha me ajudar!”.
41 Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda: ―¿Jax kup baꞌ moo bhaan jix buam jup jum aaꞌ Maarta gu tuꞌ nap bɨɨx aixim ji chu buaꞌt?
41 Mas o Senhor respondeu: “Marta, Marta, você se preocupa e se inquieta com todos esses detalhes.
42 Jax dhui na maaꞌn pɨx jix ioꞌm jum aaꞌ nap pu duñiaꞌ, nap yaꞌni jaꞌp daibui xiñ kaayaꞌ na jax dhi Mariiya. Dhiꞌ jɨꞌ ji nax ioꞌm jum aaꞌ. Baꞌ cham jir am nañ muiꞌp bam joochxiꞌñdhaꞌ dhi Mariiya, nat guꞌ dhiꞌ yaꞌ ba ai na paiꞌ pɨk jum aaꞌ.
42 Apenas uma coisa é necessária. Quanto a Maria, ela fez a escolha certa, e ninguém tomará isso dela”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.