João 11

Southeastern Tepehuan NT (STP_TBL) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Baꞌ bhammɨ baasɨꞌn dɨr na paiꞌ Betaania tɨ tɨɨꞌ, bhaiꞌx kaꞌook kaꞌ maaꞌn gu maaꞌnkam Laasar tɨɨgim, nar jaꞌnniꞌñ gu Mariiya gio gu Maarta.
1 Um homem chamado Lázaro estava doente. Ele morava em Betânia com suas irmãs, Maria e Marta.
2 Dhiꞌr diꞌ pɨx gu Mariiya nar jaꞌnniꞌñ gu Laasar guiꞌ nat janoꞌ mu ai na paiꞌ ka daa gu Jesuus ji uaꞌdat guiꞌ na joidham uub nat miꞌ xi choiꞌdhak tootnaran gio miꞌp xi gakiiꞌñxi kuupaꞌn kɨꞌn.
2 Foi Maria, a irmã de Lázaro, que mais tarde derramou perfume caro nos pés do Senhor e os enxugou com os cabelos.
3 Baꞌ gu Mariiya gio gu sɨpdhiꞌñ Maarta mɨjɨ xi chu joot jamɨt nam sap aaꞌñdhapuꞌ gu Jesuus mu na paiꞌ oirɨ nax kaꞌook gu ja jaduuñ Laasar. Baꞌ guiꞌ na mɨt mu ja joot mummup ba aaꞌñdhim am gu Jesuus, jup tɨtda am: ―Ma chu ai guiꞌ na pim gook dɨt maap jix bhaiꞌ kaiꞌchdhaꞌñ jaduuñ. Jix kaꞌook.
3 As duas irmãs enviaram um recado a Jesus, dizendo: “Senhor, seu amigo querido está muito doente”.
4 Baꞌp kaiꞌch gu Jesuus nam ba aagiꞌñ: ―Cham tuꞌ pu mukiaꞌ ji matgam guñ jaduuñ noꞌt moo jaꞌp jix ioꞌm jup ma ai guiꞌ gu koꞌkdaiꞌ na jax chuꞌm ɇɇ. Matgam guꞌ dhiꞌ na bhaan pɨx matgilhiaꞌ ji na giilhim bɨxchuꞌx aichuꞌn na pu tu duñiaꞌ gu Dios, gam na bhaan matgilhiaꞌ ɨp nañ aañ jaꞌxbuiꞌp jir gɇꞌkam na guñ Gɨꞌkoraꞌ nat bhañ joot.
4 Quando Jesus ouviu isso, disse: “A doença de Lázaro não acabará em morte. Ela aconteceu para a glória de Deus, para que o Filho de Deus receba glória por meio dela”.
5 Baꞌ sia kux ja joiꞌndat jix ja daꞌ gu Jesuus gu Mariiya gio gu Maarta gio baꞌ gu Laasar nam maap jix bhaiꞌ kaiꞌchdhaꞌ,
5 Jesus amava Marta, Maria e Lázaro.
6 cham tuꞌ ob mu jii bhammɨ nam paiꞌ oiꞌdhaꞌ sia kum tɨi ba aagiꞌñ nax kaꞌook gu Laasar. Gook tanoolh miꞌ kapup xi juruuñ na paiꞌ jax ba oirɨ.
6 Ouvindo, portanto, que Lázaro estava doente, ficou mais dois dias onde estava.
7 Gatuuk ji na baꞌ muiꞌp bar jimdam, jup ja tɨtda gu noonbiꞌñ: ―Maik gor ɨp gio bhammɨ jaꞌk Judea na chich paiꞌ dhɨr bha jii.
7 Depois, disse a seus discípulos: “Vamos voltar para a Judeia”.
8 Guꞌ ji nam guꞌ am cham aaꞌ gu noonbiꞌñ, jup kaiꞌch am: ―¿Moo cham ja ɨɨbhiꞌñ ap aa jiñ jaduuñ gu Israel kam gɇꞌgɇrkam kup baꞌ moo gio muiꞌp bar jimdam? Na mɨt moo bhaiꞌ tɨip jum maꞌyasa joodai kɨꞌn janoꞌ nach bhammɨ xi oipimɨk.
8 Os discípulos se opuseram, dizendo: “Rabi, apenas alguns dias atrás o povo da Judeia tentou apedrejá-lo. Ainda assim, o senhor vai voltar para lá?”.
9 Baꞌ gu Jesuus jup ja tɨtda: ―Dho na guꞌ dhiꞌ jaꞌpni jia na jax gu jaroiꞌ noꞌ tataab mu paiꞌ jimchuꞌ na cham jɨꞌxdhaꞌ moo jutbuip ba ɨlhiaꞌ mu paiꞌ, na guꞌ mu tɨ nɨidhidhaꞌ na paiꞌ jax tɨ kɨispaidhaꞌ, na guꞌx bhaiꞌx chu maax kaꞌ.
9 Jesus respondeu: “Há doze horas de claridade todos os dias. Durante o dia, as pessoas podem andar com segurança. Conseguem enxergar, pois têm a luz deste mundo.
10 Guꞌ ji noꞌt guꞌ ba tuk na mu paiꞌ tɨi jim, dho guꞌ dai dho na jutbui ba ɨlhiaꞌ piam ku gama jaꞌk pɨx ba jimdaꞌ, na guꞌ cham tu maax kaꞌ na muiꞌ tɨi tɨ nɨidhidhaꞌ, na guꞌx chukgam kaꞌ noꞌt pɨx ba bhiꞌñ gu tanoolh.
10 À noite, porém, correm o risco de tropeçar, pois não há luz”.
11 Baꞌ miꞌ dhɨr jup ja tɨtda ɨp gio: ―Muiꞌ tɨir jimdam iñ bhammɨ Betaania nañ ñiñiichdharaꞌ gu Lasaar guiꞌ nach maap jix bhaiꞌ kaiꞌch, nat tak am xi koi.
11 E acrescentou: “Nosso amigo Lázaro adormeceu, mas agora vou despertá-lo”.
12 Baꞌ gu noonbiꞌñ jup tɨtda am: ―¿Cham aa guꞌ dɨɨlh ba ñiñiaꞌ paiꞌ na duuk buusniaꞌ gu kooxmodaꞌ? Cham jum aaꞌ nap moop ñiñiichdhaꞌñ jaduuñ.
12 Os discípulos disseram: “Senhor, se ele dorme é porque logo vai melhorar!”.
13 Baꞌ dhiꞌ na puꞌñi ja tɨtda gu Jesuus, jaꞌp kaiꞌñkam puiꞌ ja tɨtda nat sap ba muu ji gu Laasar, guꞌ ji na mɨt guꞌ cham maatɨt kai gu noonbiꞌñ, jaꞌp jum aaꞌ am na sɨlhkam gu kooxmodaꞌ bhaan tu aꞌga na jax nañ koosɨi giop ba ñiñiaꞌ.
13 Pensavam que Jesus falava apenas do repouso do sono, mas ele se referia à morte de Lázaro.
14 Baꞌ sɨlhkam xi ja aagiꞌñ gu Jesuus, jup ja tɨtda: ―Jaꞌpji muu ji guch jaduuñ Laasar kat, jaꞌp moo gux gɨꞌm nañ yaꞌ jam aagiꞌñ.
14 Então ele disse claramente: “Lázaro está morto.
15 Ku guꞌ aañ jix bhaiꞌñ chaat ji nañ moo ampɨk cham bhammɨp tuꞌiiꞌ nat paiꞌ dhuuk puiꞌm duu, na pim baꞌ puꞌñi dhuuji miꞌ dhɨr bɨɨx jam jujur kɨꞌn tɨ jɨɨꞌñdhai bax biiñak kaꞌ aañ jiñ bui noꞌ pimɨt ba tɨ tɨɨ nañ tuꞌ jax dhuñiaꞌ. Pu kanich mu jiim.
15 E, por causa de vocês, eu me alegro por não ter estado lá, pois agora vocês vão crer de fato. Venham, vamos até ele”.
16 Baꞌ gu Tomaas, guiꞌ nam Gook Dɨm kɨꞌn jup jix mat kaꞌ, jup ja tɨtda gu jaiꞌ noonbiꞌñ gu Jesuus: ―Each mu jiim noꞌm moo jaꞌp jix bhaak gu gɇꞌgɇrkam. Bhaiꞌch dhop koꞌiix kaꞌ bɨɨmaꞌn dhi Jesuus, ¿jax gip bua?
16 Tomé, apelidado de Gêmeo, disse aos outros discípulos: “Vamos até lá também para morrer com Jesus”.
17 Baꞌ nat bhammɨ ba ai Betaania gu Jesuus, bha jaꞌp pɨx jax puiꞌ tum kaiꞌch nat sap maakob tanoolh bap duu nat dɨr jum yaas gu Laasar.
17 Quando Jesus chegou a Betânia, disseram-lhe que Lázaro estava no túmulo havia quatro dias.
18 Guꞌ baꞌ na guꞌ bhaiꞌ dhɨr Jerusaleen amuub baasɨꞌn dɨr jaꞌp bipioꞌ gu Betaania, ni ku chakui jɨꞌx mɨɨkidhaꞌ nañ ba aayaꞌ,
18 Betânia ficava a cerca de três quilômetros de Jerusalém,
19 baꞌ muiꞌ pɨx ji ɇɇdaꞌ am gu Israel kam jaꞌtkam bhammɨ dɨr kiaꞌmiꞌñ gu Mariiya gio gu Maarta nam guguuxiꞌñdhaꞌ nam cham pɨk moo jax xim aaꞌndaꞌ nat muu gu ja jaduuñ Laasar.
19 e muitos moradores da região tinham vindo consolar Marta e Maria pela perda do irmão.
20 Baꞌ nat puiꞌ ba tɨ kai gu Maarta na mu paiꞌ dhɨr muiꞌ ba jim gu Jesuus, mɨjɨ xi mɨɨ nat namkim, gu Mariiya baꞌ miꞌ pup daa kiicham.
20 Quando Marta soube que Jesus estava chegando, foi ao seu encontro. Maria, porém, ficou em casa.
21 Baꞌp tɨtda gu Jesuus gama jaꞌk nat paiꞌ ba nam: ―¡Ee ja! Noꞌp moo yaꞌp tuiꞌkaꞌ gɨt jiñ jaduuñ, moo chi chakui puiꞌ tuiꞌñgɨdaꞌ gɨt guñ xiix Laasar.
21 Marta disse a Jesus: “Se o Senhor estivesse aqui, meu irmão não teria morrido.
22 Ku baꞌ guꞌ nañ guꞌ aañ jix maat na gu Dios jum kɇɇkɇꞌ nap paiꞌ dhuuk taandaꞌ gu tuꞌ, puiꞌ ji chu buusniaꞌ jax noꞌ pich ba tɨɨꞌn.
22 Mas sei que, mesmo agora, Deus lhe dará tudo que pedir”.
23 Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda: ―Giop dodhiaꞌ ji matgam gum xiix. Aap moo cham jax jum aaꞌndaꞌ.
23 Jesus lhe disse: “Seu irmão vai ressuscitar”.
24 Baꞌp kaiꞌch gu Maarta: ―Aa jɨɨꞌ, janoꞌ jia na paiꞌ dhuuk tum kuugalhdhaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, nam paiꞌ dhuuk duduadɨi giop baapmigiaꞌ bɨɨx na jɨꞌk gu koiꞌñgaꞌn. Jix maat iñ dho.
24 “Sim”, respondeu Marta. “Ele vai ressuscitar quando todos ressuscitarem, no último dia.”
25 Baꞌp tɨtda ɨp gio gu Jesuus: ―Jaꞌpji pu xiib ji, nañ guꞌ yaꞌ bap tuꞌiiꞌ, aañ nañ jaroiꞌ ja duduaꞌñdhat giop ja baapmigiꞌñ gu koiꞌñgaꞌn. Na guꞌ gu jaroiꞌ noꞌt puꞌñi jotmodaꞌ ma muu noꞌ tɨ jɨɨꞌñdhat aañ jiñ bui, aañ giop bamiiꞌñdhaꞌ duaꞌñdhai, baꞌ miꞌ dhɨr gammɨjɨ pu ba duakaꞌ gu iiꞌmdagaram bhaan.
25 Então Jesus disse: “Eu sou a ressurreição e a vida. Quem crê em mim viverá, mesmo depois de morrer.
26 Guꞌ baꞌ gu jaroiꞌ noꞌt chakui tuꞌ duu, na yaꞌ kapup oirɨ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, noꞌ puiꞌp tɨ jɨɨgiꞌñ aañ jiñ bui, cham paiꞌ dhuuk ka mukiaꞌ, gammɨjɨ pu ba duakaꞌ gu iiꞌmdagaram bhaan, jaꞌpji noꞌp tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ gɨt pɨx nañ jax jum tɨtda.
26 Quem vive e crê em mim jamais morrerá. Você crê nisso, Marta?”.
27 Baꞌp kaiꞌch gu Maarta: ―Tɨ jɨɨgiꞌñ iñ ji bɨɨx nap jɨꞌk jax kaiꞌch jiñ jaduuñ, nañ guꞌ aañ jix maat jia nap aap jir diꞌ guch Xoiꞌkam, Maraaꞌn gu Dios, guiꞌ na saak bha jimdaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn.
27 “Sim, Senhor”, respondeu ela. “Eu creio que o senhor é o Cristo, o Filho de Deus, aquele que veio ao mundo da parte de Deus.”
28 Baꞌ daipuꞌ puꞌñi xi chɨɨdak gu Jesuus nat jax jaꞌk gɨi bhaiꞌ pu bhɨi ɨp gio gu Maarta nat baidham gu xioꞌgiꞌñ Mariiya bhammɨ kiicham. Bhammɨ ɇɇk jix dhupiiꞌñ ba aagiꞌñ na baꞌ cham jaroiꞌ kaayaꞌ, jup tɨtda: ―Yaꞌ ba ai baꞌ xib guch jaduuñ Jesuus. Muni dhɨr bhaiꞌ ba jim. Bha chu joot nap sap mu jimdaꞌñ xiix.
28 Em seguida, voltou para casa. Chamou Maria à parte e disse: “O Mestre está aqui e quer ver você”.
29 Baꞌ moo janoꞌ nat jax puiꞌ tɨ kai, miꞌ pu bhɨi gu Mariiya nat ba namkim gu Jesuus mu na paiꞌ dhɨr bha jim.
29 Maria se levantou de imediato e foi até ele.
30 Nat guꞌ chakui mu ai kikcham tɨr gu Jesuus, gama jaꞌk pɨx kam jɨɨpiꞌñ juꞌñdharan gu gɇꞌ kiicham nat paiꞌ nam gu Maarta bɨɨpɨꞌ dɨr na jax bhaiꞌ ka jim.
30 Jesus tinha ficado fora do povoado, no lugar onde Marta havia se encontrado com ele.
31 Baꞌ nam guꞌ muiꞌ miꞌp ka daraa gu Israel kam jaꞌtkam kiaꞌmiꞌñ gu Mariiya nam miꞌ ka guguuxiꞌñ na baꞌ cham pɨk moo xiꞌx buam xi chu tatdaꞌ kaꞌ nat muu gu jaꞌnniꞌñ, jaiꞌ pɨx miaꞌn jup bhɨi mɨt nat miꞌ dhɨr jotmodaꞌ gamaiꞌ bhɨi gu Mariiya, nam guꞌ jaꞌp jum aaꞌ nat mummu ba jii dɨꞌn kɨr na paiꞌ yaasap gu jaꞌnniꞌñ, na chi sap baꞌ mu ɇɇji suakimɨi na jɨꞌx am jum juꞌñdhaꞌ.
31 Quando as pessoas que estavam na casa viram Maria sair apressadamente, imaginaram que ela ia ao túmulo de Lázaro chorar e a seguiram.
32 Guꞌ baꞌ nat mu ba ai gu Mariiya na paiꞌm jɨɨpiꞌñ gu Jesuus, mi oꞌlhiaꞌn kɨꞌn kɨkbuk bɨɨpɨꞌ dɨr jup tɨtda soiꞌm ɨlhdhat: ―Aach tak moo yaꞌ cham puiꞌ tuꞌch doodañ jaduuñ. Chi guꞌ moo chakui puiꞌ tuiꞌñgɨdaꞌ gɨt ji guñ xiix noꞌp yaꞌp tuiꞌkaꞌ gɨt aap.
32 Assim que chegou ao lugar onde Jesus estava e o viu, caiu a seus pés e disse: “Se o Senhor estivesse aqui, meu irmão não teria morrido”.
33 Baꞌ gu Jesuus jaiꞌ bhaiꞌ joiꞌndaraꞌp ji chum suulh na joiꞌndam kɇɇ gu Mariiya na suakɨt mi oꞌlhiaꞌn kɨꞌn ba kɨɨk nax buam jum aaꞌ, gio gu Israel kam jaꞌtkam nam mi jaꞌp guꞌkat jaiꞌ tɨip suan.
33 Quando Jesus viu Maria chorar, e o povo também, sentiu profunda indignação e grande angústia.
34 Baꞌ xi ja tɨkka gu Jesuus, jup ja tɨtda: ―¿Paa pimɨt baꞌ yaas? Baꞌ guiꞌp xi aagiꞌñ am, jup tɨtda am: ―Dho mummuni. Pu kani maik jach tɨ tɨɨꞌmpuꞌñ jaduuñ.
34 “Onde vocês o colocaram?”, perguntou. Eles responderam: “Senhor, venha e veja”.
35 Baꞌ nat mu ba ai gu Jesuus na paiꞌ yaasap, bhaiꞌ ji susua ɨp jaiꞌ.
35 Jesus chorou.
36 Baꞌ kaiꞌch am gu Israel kam jaꞌtkam nam nɨiꞌñ na suak: ―Jaiꞌ dho bak alh tɨix buam jup jum aaꞌ, nam guꞌ chi gook dɨt maap jix bhaiꞌm daagich.
36 As pessoas que estavam por perto disseram: “Vejam como ele o amava!”.
37 Jaiꞌ baꞌp kaiꞌch am: ―Chakui dho chi puiꞌ tuiꞌñgɨdaꞌ gɨt dhi Laasar kat noꞌ yaꞌ oirɨdaꞌ gɨt dhich jaduuñ, na guꞌ pu duaꞌñdhaꞌ gɨt jia nat jax bhaiꞌ ji chu ai, jaꞌp na jax guiꞌ na cham ñia kat nat duaꞌñ. Aañ ɨlhiiꞌñ na moo dhiꞌ puꞌñi gɨt ɨp, guꞌ ji na guꞌ janoꞌ pɨk cham yaꞌp oirɨ.
37 Outros, porém, disseram: “Este homem curou um cego. Não poderia ter impedido que Lázaro morresse?”.
38 Baꞌr jix moik aiꞌ dɨꞌn kɨr bhɨjɨ na mɨt paiꞌ yaas gu Laasar, jodai komaarak baꞌ kɨꞌn bha kuup. Baꞌx ioꞌm miaꞌn muiꞌ xi ai gu Jesuus bhaiꞌ na paiꞌ yaasap gu mukdhaꞌ, sia puiꞌ ji ñakgat nax buam tu tatdaꞌ,
38 Jesus, sentindo-se novamente indignado, chegou ao túmulo, uma gruta com uma pedra fechando a entrada.
39 baꞌp kaiꞌch: ―Ea gor miꞌ dhɨr jaꞌk xi bua dhi komaarak jodai na kɨꞌn bha kuup. Baꞌ gu Maarta guiꞌ nar jaꞌnniꞌñ gu Laasar kat, jup kaiꞌch: ―¿Kux baꞌ guꞌ chi giilhim bax uub ji? Na guꞌ maakob tanoolh ba uaꞌ nat dɨr jum yaas.
39 “Rolem a pedra para o lado”, ordenou. “Senhor, ele está morto há quatro dias”, disse Marta, a irmã do falecido. “O mau cheiro será terrível.”
40 Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda: ―Matgam gu Dios cham tuꞌ xijaichuꞌn ji nax bhaiꞌm duukam jup tu duñiaꞌ. Jaꞌpji aapiꞌ noꞌp jix biiñak kat aañ jiñ bui bɨɨx jum jur kɨꞌn tɨ jɨɨgiꞌñ na puiꞌ ji chu buusniaꞌ jax ñap ɨlhiiꞌñdhaꞌ, nañ jax bam tɨtda bo bɨɨpɨꞌ.
40 Jesus respondeu: “Eu não lhe disse que, se você cresse, veria a glória de Deus?”.
41 Baꞌ jaꞌk xi bua mɨt ɨp gu komaarak jodai na kɨꞌn bha kuupich bha gai dɨꞌn kɨr na paiꞌ yaasap gu Laasar. Baꞌ gu Jesuus jix dhaam jaꞌk xi chɨ tɨɨgɨk bhaiꞌ ji chu aꞌga, jup kaiꞌch: ―Jum taxchaabgiꞌñ iñ jiñ Gɨꞌkoraꞌ, aap nap bhammɨ dɨr bhañ kɇɇx dhaam.
41 Então rolaram a pedra para o lado. Jesus olhou para o céu e disse: “Pai, eu te agradeço porque me ouviste.
42 Nañ guꞌ aañ jix maat nap gammɨjɨñ kɇɇkɇꞌñ Gɨꞌkoraꞌ sia nar paiꞌ dhuuk, nañ guꞌ aañ jum aꞌmkam pɨx ya jaꞌp oirɨ. Baꞌ xib jiñ aꞌm jum aaꞌ nañ jix bhaiꞌm duukam jup tu duñiaꞌ ja nɨiꞌñchudat dhi jaꞌtkam nam kapbhaiꞌ muiꞌ yaꞌp tuꞌiiꞌ, nam baꞌ machiaꞌ na pich aap bhañ joot yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn.
42 Tu sempre me ouves, mas eu disse isso por causa de todas as pessoas que estão aqui, para que elas creiam que tu me enviaste”.
43 Baꞌ puiꞌ xi chɨꞌɨɨk jup tɨtda gu mukdhaꞌ gɇꞌ kɨꞌn: ―¡Jiñ jaduuñ Laasar, xi buusaiñ bhɨjɨ dɨr dɨꞌn kɨr!
43 Então Jesus gritou: “Lázaro, venha para fora!”.
44 Baꞌ moo janoꞌ bhɨjɨ dɨr ba ji buus gu Laasar nat jax mu jiñkai gu Jesuus, pu puiꞌ na jax ba bhiibgichuꞌ gu tootnaꞌn gio gu noonbiꞌñ, gio gu buibsaꞌn bhaiꞌ pu iiñixchuꞌ komaarak jannulh kɨꞌn na mɨt jax dhuuk bhɨjɨ pu bai dɨꞌn kɨr. Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus guiꞌ nam miꞌp tuꞌiiꞌ: ―Gor xi bhippioꞌk ku mu jaꞌp baꞌ oilhiaꞌ.
44 E o morto saiu, com as mãos e os pés presos com faixas e o rosto envolto num pano. Jesus disse: “Desamarrem as faixas e deixem-no ir!”.
45 Baꞌ muiꞌ jaiꞌ dhɨt tɨ jɨɨꞌñ jamɨt gu Israel kam jaꞌtkam buiñor gu Jesuus na mɨt tɨɨ nat puiꞌ jɨꞌ tu duu, guiꞌ na mɨt mu dɨr bha oi kiaꞌmiꞌñ gu Mariiya nam ampɨk miꞌp ka daraa nam ka guguuxiꞌñ.
45 Muitos dos judeus que estavam com Maria creram em Jesus quando viram isso.
46 Jaiꞌ guꞌ dai ji na mɨt xi boop na mɨt ja aaꞌñdham guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ nat jax tu duu gu Jesuus.
46 Alguns, no entanto, foram aos fariseus e contaram o que Jesus tinha feito.
47 Baꞌ guiꞌ nam jir ja gɇꞌgɇrkam tuk kaꞌ guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja aꞌmkam tu daandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam, maap xim daagɨk guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ ma tu aꞌga mɨt mu xi jimɨɨk nam paiꞌ tu aꞌgadaꞌ gu daix aꞌaixkam, bɨɨx jamɨt jup xi ja baidhak gu gɇꞌgɇrkam jum aaꞌndam, jup kaiꞌch am: ―¿Jax jach baꞌ duñiaꞌ gu maaꞌnkam? Tɨɨꞌ na guꞌ oidhim nax bhaiꞌm duukam jup tu bua.
47 Então os principais sacerdotes e fariseus reuniram o conselho dos líderes do povo. “Que vamos fazer?”, perguntavam uns aos outros. “Sem dúvida, este homem realiza muitos sinais.
48 Nam guꞌ dhiꞌ bɨɨx mu jaꞌk ji kaayaꞌ gu jaꞌtkam noꞌch miꞌ pɨx xi ñɨiꞌñ. Baꞌ gu gɇꞌgɇrkam Rooma kam dai nam bhaiꞌ ji bhaakuꞌ noꞌ mɨt ba maat, bha jimɨim dho guꞌ yaꞌch koodaꞌ bɨɨx dappaam maaꞌn jimdam nach jɨꞌk yaꞌ oiꞌdhaꞌ, gio nam jich ialhchulhdhaꞌ dhich chiopiꞌ.
48 Se permitirmos que continue assim, logo todos crerão nele. Então o exército romano virá e destruirá nosso templo e nossa nação.”
49 Baꞌ gu Kaipaas guiꞌ na janoꞌ pɨk guiꞌ gu oidhaꞌ jir ja gɇꞌkam tuk kaꞌ guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja aꞌmkam tu daandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam, jup ja tɨtda: ―¿Aa guꞌ aapiꞌm cham maat ji jia na jax jaꞌk jir am?
49 Caifás, o sumo sacerdote naquele ano, disse: “Vocês não sabem o que estão dizendo!
50 Ni ku pim jax xim aaꞌ panaas nar am na maaꞌn maaꞌnkam pɨx mukiaꞌ jich aꞌmkam bɨɨx na jɨꞌk jaꞌtkam yaꞌ dhi Israel, nam baꞌ cham bɨɨx jich koodaꞌ.
50 Não percebem que é melhor para vocês que um homem morra pelo povo em vez de a nação inteira ser destruída?”.
51 Ku guꞌ gu Dios ji nat puiꞌ jaꞌk jurtuda gu Kaipaas na baꞌ puꞌñi ja tɨtda gu jaiꞌ gɇꞌgɇrkam, na guꞌ janoꞌ guiꞌ gu oidhaꞌ puiꞌp jir ja gɇꞌkam tuk kaꞌ guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja aꞌmkam tu daandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam. Baꞌ dhiꞌ na puiꞌ jɨꞌ kaiꞌch, gu Jesuus na aagɨt jup kaiꞌch na ja aꞌmkam mukiaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam,
51 Não disse isso por si mesmo, mas, sendo o sumo sacerdote naquele ano, profetizou que Jesus morreria pela nação inteira.
52 gam sia gu jaiꞌ nam mu jaꞌp oiꞌdhaꞌ bɨɨx kap na jɨꞌx oiꞌñgaꞌn, baꞌ jaꞌp ji buusniaꞌ na bɨɨx maap ba ja jumpadaꞌ guiꞌ nam jɨꞌk tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Gɨꞌkoraꞌ.
52 E não apenas por aquela nação, mas para reunir em um só corpo todos os filhos de Deus espalhados ao redor do mundo.
53 Baꞌ puiꞌ jaꞌk maaꞌn ñiꞌook jup duu mɨt nam xi chu aꞌgimɨk gu gɇꞌgɇrkam Israel kam nam sap muꞌaaꞌ gu Jesuus noꞌ mɨt paiꞌ tɨɨ.
53 Daquele dia em diante, começaram a tramar a morte de Jesus.
54 Baꞌx ɨxchuixim pɨx ba oirɨdaꞌ gu Jesuus, na guꞌx maat nam jax tu aꞌga gu gɇꞌgɇrkam. Ba jii bhaiꞌ dhɨr Judea nammɨ baas jaꞌk na paiꞌ Eprain tɨ tɨɨꞌ na gɇꞌ paꞌr kiicham, na amuub bipioꞌ na paiꞌr gampɨx jix chu gak kɨr. Miꞌ baꞌ pu oirɨdaꞌ ja bɨɨm gu noonbiꞌñ nam jax ba oiꞌñ.
54 Por essa razão, Jesus parou de andar no meio do povo. Foi para um lugar próximo do deserto, para o povoado de Efraim, onde permaneceu com seus discípulos.
55 Baꞌ moop ba miamlhim nam paiꞌ dhuuk tu piastatdaꞌ bhaan paaskua taꞌm gu Israel kam jaꞌtkam. Muiꞌ pɨx ba ji ɇɇ am bhammɨ Jerusaleen mu dɨr jaꞌp kam na jax aꞌlhich jir kikcham, nam sap baꞌ bɨɨpɨꞌ dɨr bhaiꞌ soiꞌ bam ɨlhiiꞌñdhaꞌ ampɨk nam aayaꞌ nam paiꞌ dhuuk bhaiꞌ ji chu piastataꞌ gu bhaan paaskua taꞌm.
55 Faltava pouco tempo para a festa judaica da Páscoa, e muita gente de toda a região chegou a Jerusalém para participar da cerimônia de purificação, antes que a Páscoa começasse.
56 Baꞌ bɨɨx nam jɨꞌk puꞌñi bhammɨ aajim Jerusaleen gu jaꞌtkam, bha jaꞌp tɨi tɨ tɨkkaꞌ am gu Jesuus na paiꞌ jaꞌk jax chuꞌiiꞌ. Tɨim tɨ tɨkkadaꞌ am bhɨjɨ ji baapkɨ gɇꞌ chiop, jup kaiꞌchdhaꞌ am: ―¿Paa chi baꞌ moo jaꞌk bhɨi? ¿Kaꞌ baꞌ iam yaꞌ aayaꞌ aa chi janoꞌ na paiꞌ dhuuk pɨk bar piasta kaꞌ? ¿Jax japim ɨlhiiꞌñ aapiꞌm?
56 Continuavam procurando Jesus e, estando eles no templo, perguntavam uns aos outros: “O que vocês acham? Será que ele virá para a Páscoa?”.
57 Nam guꞌ gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja aꞌmkam tu daandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam, gio guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ, puiꞌ pu ja tɨtda am bɨɨx gu jaꞌtkam na sap noꞌ jaroiꞌ maadɨt paiꞌ nɨiꞌñ na oirɨ gu Jesuus, jotmodaꞌ ja aagiꞌñdhaꞌ nam baꞌ dagiaꞌ.
57 Enquanto isso, os principais sacerdotes e fariseus deram ordem para que, se alguém soubesse onde Jesus estava, o denunciasse de imediato, a fim de que o prendessem.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.