Mateus 26
Siriano NT (SRI_WBT) vs AAI
1 Jesús iri ããrĩpererire bue odo, gʉare ĩgʉ̃ buerãrẽ ãrĩmi:
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 —Penʉ dʉyáa, pascua bosenʉ ejaburo. Irire mʉsã masĩa. Iri bosenʉ ããrĩmakʉ̃, yʉ ããrĩpererã tĩ́gʉ̃rẽ ñeã, oparãguere wiarãkuma, curusague pábiatú wẽjẽdoremurã, ãrĩmi.
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Iripoere paía oparã, Moisés gojadeare buerimasã, judío masaka mʉrãde Caifás paía opʉya wii disipʉroma yebague nerẽñurã.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Irogue nerẽrã, ĩgʉ̃sã Jesúre ãrĩgatori merã ñeã, wẽjẽburire ãmuñurã.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Irire ãmurã́: —Bosenʉ ããrĩmakʉ̃, ĩgʉ̃rẽ ñeãbirikõãrã! Masaka marĩ merã guarã, marĩrẽ gainí turibokuma, ãrĩñurã.
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Ĩgʉ̃sã ĩgʉ̃rẽ wẽjẽburire ãmuripoere Jesús Betania wãĩkʉri makãgue Simón kãmi boadiya wiigue ããrĩmí.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Irogue ĩgʉ̃ ããrĩmakʉ̃, sugo nomeõ suru sʉ̃rõdiru opago, Jesús pʉro ejamo. Igo opadiru “alabastro” wãĩkʉri ʉ̃tãye merã iridiru, sʉ̃rõrĩ wajapari opadiru ããrĩbʉ́. Jesús baa doaníripoe ĩgʉ̃ya dipurure iri sʉ̃rõrĩrẽ piupeomo.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Igo irasũ piupeomakʉ̃ ĩãrã, gʉa Jesús buerã guarã ãsũ ãrĩbʉ: —¿Nasirigo igo irire irasiriwasiribéokõãrĩ?
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Iri sʉ̃rõrĩrẽ duago, wáro niyerure wajataboakumo. Iri niyeru merã boporãrẽ iritamuboakumo, ãrĩbʉ.
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Jesús, gʉa irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, gʉare ãrĩmi: —¿Nasirirã igore garibori mʉsã? Ire yʉre irasirigo, õãrĩrẽ irigo yámo.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Boporã mʉsã watopeguere ããrĩníkõãrãkuma. Yʉ tamerãrẽ mʉsã merã ããrĩnímakʉ̃ ĩãbirikoa.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Igo i sʉ̃rõrĩ yʉre piupeogo, yaa dupʉre ĩgʉ̃sã yʉre yáaburo dupuyuro ãmuyugo irirosũ irigo yámo.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Diayeta mʉsãrẽ werea. Marĩpʉ masakare tauri kerere wererã ããrĩperero i ʉ̃mʉgue waagorenarã, igo yʉre irideadere gajerãrẽ wererãkuma, igore gũñaburo, ãrĩrã, ãrĩmi Jesús gʉare.
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Jesús irasũ ãrãdero pʉrʉ, sugʉ gʉa Jesús buerã pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarã watopemʉ Judas Iscariote wãĩkʉgʉ paía oparã merã werenígʉ̃ waayupʉ.
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ: —Yʉ Jesúre mʉsãrẽ wiamakʉ̃, ¿noópã niyeru wajarirãkuri yʉre? ãrĩyupʉ. Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ĩgʉ̃rẽ treinta niyeru tiri plata merã iridea tirire wajariñurã.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Ĩgʉ̃sã wajarimakʉ̃, Judas: “¿Naásũ ããrĩmakʉ̃ ĩgʉ̃sãrẽ yʉ Jesúre wiamakʉ̃ õãkuri?” ãrĩ gũñayupʉ.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Pʉrʉ pã́ wemasãrĩ morẽña marĩrĩ baari bosenʉ pʉroririnʉ ããrĩmakʉ̃, gʉa Jesús buerã ĩgʉ̃ pʉrogue waa, ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñabʉ: —¿Noógue mʉ pascua bosenʉ baaburire ãmumakʉ̃ gããmekuri? ãrĩbʉ.
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Ĩgʉ̃ gʉare ãrĩmi: —Jerusalẽ́gue waaka! Iro mʉsã bokajagʉre ãsũ ãrĩka: “Gʉare buegʉ mʉrẽ ãsũ ãrĩ weredoreami: ‘Yʉ ñerõ tariburo mérõgã dʉyáa. Pascua bosenʉ ããrĩmakʉ̃, yʉ buerã merã mʉya wiigue baagʉkoa’, ãrãmi”, ãrĩka! ãrĩmi Jesús.
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Irasirirã, pascua bosenʉ ããrĩmakʉ̃, Jesús doreaderosũta gʉa baaburire ãmunerã ããrĩmá.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Naĩmejãripoe Jesús gʉa ĩgʉ̃ buerã pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarã merã baa doaními.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Gʉa baaripoe gʉare ãrĩmi: —Diayeta mʉsãrẽ werea. Sugʉ mʉsã watope ããrĩgʉ̃́ yʉre wẽjẽdʉarãguere yʉre ĩmugʉkumi, ãrĩmi.
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, gʉa bʉro bʉjawereri merã sugʉno dita ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñayobʉ: —Gʉa Opʉ, ¿yʉ ããrĩ́rĩ mʉrẽ ĩmubu? ãrĩbʉ.
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Gʉa irasũ ãrĩ sẽrẽñamakʉ̃, gʉare yʉjʉmi: —Yʉ merã i pare pã́ yosa baagʉta ããrĩ́mi yʉre wẽjẽdʉarãguere yʉre ĩmubu.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue gojaderosũta yʉ ããrĩpererã tĩ́gʉ̃rẽ waaró yáa. Yʉre ĩmubu gapʉre ñetariro waarokoa. Ĩgʉ̃ deyoabirimakʉ̃ õãboyo, ãrĩmi Jesús.
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, Judas Jesúre wẽjẽdʉarãguere ĩgʉ̃rẽ ĩmubu sẽrẽñami: —Gʉare buegʉ, ¿yʉ mʉrẽ ĩmubu ããrĩ́rĩ? ãrĩmi. Jesús ĩgʉ̃rẽ yʉjʉmi: —Ʉ̃́ʉ̃, mʉta ããrã, ãrĩmi.
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Irasũ ãrĩ odo, gʉa baaripoe Jesús pã́rẽ ãĩ, Marĩpʉre: “Mʉrẽ ʉsʉyari sĩa”, ãrĩ, pã́rẽ pea, gʉare ĩgʉ̃ buerãrẽ ãsũ ãrĩ gueremi: —Ire baaka! Yaa dupʉ ããrã, ãrĩmi.
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Pʉrʉ iiríripare ãĩ, Marĩpʉre: “Mʉrẽ ʉsʉyari sĩa”, ãrĩ, gʉare iripare sĩu, ãsũ ãrĩmi: —Mʉsã ããrĩpererã ire iiríka!
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 I yaa dí ããrã. Yʉ boagʉ, dí béori merã wárã masaka ñerõ iridea wajare wajaribosagʉkoa. Irasirigʉ yaa dí béori merã Yʉpʉ ĩgʉ̃sãrẽ: “Õãrõ irigʉra”, ãrĩdeare iriyuwarikʉgʉkumi. Irasirigʉ ĩgʉ̃sã ñerõ irideare kãtigʉkumi.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Mʉsãrẽ werea. Igui dekore marĩ dapora iirírosũ yʉ dupaturi neõ iirínemobirikoa. Pʉrʉ Yʉpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ dorerogue mʉsã merã maama igui dekore iirígʉkoa, ãrĩmi Jesús gʉare.
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Pʉrʉ Marĩpʉre bayapeo odo, gʉa iri wiigue ããrãnerã wiria, Olivos wãĩkʉri buúrugue waabʉ.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Irogue ejagʉ, Jesús gʉare ãrĩmi: —Dapagã ñami mʉsã ããrĩpererã gũñaturaro marĩrõ yʉre béowãgãpereakõãrãkoa. Mʉsã irasiriburire Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue ãsũ ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́: “Yʉ oveja koregʉre wẽjẽmakʉ̃ irigʉkoa. Irasirimakʉ̃, ĩgʉ̃yarã oveja ũmawasiriakõãrãkuma”, ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́.
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Yʉ boadigue masãdero pʉrʉ, mʉsã dupuyuro Galileague waadupuyugʉkoa, ãrĩmi gʉare.
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pedro ãsũ ãrĩ yʉjʉmi: —Gajerã ããrĩpererã mʉrẽ béowãgãkerepʉrʉ, yʉ gapʉ mʉrẽ neõ béowãgãbirikoa, ãrĩmi.
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Jesús Pedrore ãrĩmi: —Diayeta mʉrẽ werea. Dapagã ñami ãgãbo wereburo dupuyuro mʉ yʉre masĩkeregʉ, ʉrea gajerãrẽ: “Masĩbea”, ãrĩgatogʉkoa, ãrĩmi.
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Pedro ĩgʉ̃rẽ ãrĩmi: —Yʉ mʉ merã boabu ããrĩkeregʉ: “Masĩbea”, ãrĩgatobirikoa, ãrĩmi. Ããrĩpererã gʉa ĩgʉ̃ buerã, Pedro ĩgʉ̃ ãrĩrõsũta ãrĩbʉ Jesúre.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Pʉrʉ Jesús gʉa ĩgʉ̃ buerã merã waa, Getsemaní wãĩkʉrogue eja, gʉare ãrĩmi: —Õõta doaka mʉsã dapa! Sõõgue Marĩpʉre sẽrẽgʉ̃ waagʉ́ yáa, ãrĩmi.
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Irasũ ãrĩ odo, Pedrore, Zebedeo pũrã pẽrãguereta siiuwãgãmi. Ĩgʉ̃ bʉro gũñarikʉ, bʉjawereyupʉ.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Irasũ bʉjaweregʉ, ĩgʉ̃ siiuwãgãnerãrẽ ãrĩyupʉ: —Bʉro bʉjawereri merã kõmoma goero péñakoa. Õõta dujaka! Mʉsãde yʉ kãrĩberosũta kãrĩmerãta yʉre yúka! ãrĩyupʉ.
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Irasũ ãrĩ odo, yoaweyaro waanemo, yebague ĩgʉ̃ya diapure moomejã, Marĩpʉre ãsũ ãrĩ sẽrẽyupʉ: —Aʉ, yʉ ñerõ tariburire taudʉagʉ taumasĩa. Yʉ irasũ ãrĩkerepʉrʉ, yʉ gããmerõsũ iribirikõãka! Mʉ gããmerõsũ gapʉ yʉre waaburo, ãrĩyupʉ.
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Irasũ ãrĩ sẽrẽ odo, ʉrerã ĩgʉ̃ buerã pʉrogue ejagʉ, ĩgʉ̃sã kãrĩrãrẽ bokaja, Pedrore ãrĩyupʉ: —¿Nasirirã su horanogãgora mʉsã yʉre kãrĩmerãta yúmasĩberi?
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Kãrĩmerãta! Marĩpʉre sẽrẽka, wãtĩ ãrĩmesãrĩrẽ iribokoa, ãrĩrã! Mʉsã gũñarĩ merã õãrĩrẽ iridʉadáa. Irire iridʉakererã, bokatĩũbea, ãrĩyupʉ.
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Irasũ ãrĩ odo, dupaturi waa, Marĩpʉre sẽrẽyupʉ doja: —Aʉ, i yʉ ñerõ tariburire taudʉabi, mʉ gããmerõsũ irika! ãrĩyupʉ.
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Pʉrʉ ĩgʉ̃ buerã ʉrerã pʉro dupaturi ejagʉ, kãrĩrãrẽta bokajayupʉ doja. Ĩgʉ̃sãrẽ wʉja pũrĩtariyuro.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Ĩgʉ̃sãrẽ ĩãkõã, dupaturi Marĩpʉre sẽrẽgʉ̃ waayupʉ doja. Ĩgʉ̃ sẽrẽaderosũta sẽrẽyupʉ.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Pʉrʉ ĩgʉ̃sã pʉro eja, ãrĩyupʉ: —¿Mʉsã siuñajã, kãrĩrã yári dapa? Yʉre ããrĩpererã tĩ́gʉ̃rẽ ñerãguere ĩgʉ̃sã wiari hora ejasiáa.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Wãgãnʉgãka! Náka, waarã́! Yʉre wẽjẽdʉarãguere yʉre ĩmubu aarisiami, ãrĩyupʉ Jesús.
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩ wereripoe Judas, gʉa Jesús buerã pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarã watopemʉ ããrãdi ejami. Wárã masaka sareri majĩrĩ, yukʉ dʉkari oparã ĩgʉ̃ merã ejama. Ĩgʉ̃sã paía oparã, judío masaka mʉrã ĩgʉ̃sã iriuanerã ããrĩmá.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Ĩgʉ̃sã ejaburi dupuyuro Judas ĩgʉ̃sãrẽ Jesúre ĩmubu ãsũ ãrĩ weredi ããrĩmí: “Yʉ ĩgʉ̃ya wayupãrã mimigʉ̃ta ããrĩgʉkumi. Ĩgʉ̃rẽ ñeãka!” ãrĩdi ããrĩmí.
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Irasirigʉ Jesús pʉro ejagʉ, ĩgʉ̃rẽ ãrĩmi: —Gʉare buegʉ, ¿ããrĩ́rĩ mʉ? ãrĩ, ĩgʉ̃ya wayupãrãrẽ mimimi.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Ĩgʉ̃ irasirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús ĩgʉ̃rẽ ãrĩmi: —Yʉ merãmʉ, ¿nasirigʉ aarigʉ́ iriari? Mʉ irigʉra, ãrãdeare irika! ãrĩmi. Irasirirã masaka Jesús pʉro eja, ĩgʉ̃rẽ ñeãwãgãkõãma.
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Ĩgʉ̃sã ĩgʉ̃rẽ ñeãwãgãripoe sugʉ ĩgʉ̃ buegʉ ĩgʉ̃ya sareri majĩrẽ tʉ̃ãwea ãĩ, paía opʉre moãboegʉya gãmipũrẽ dititá dijukõãmi.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Ĩgʉ̃ irasirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús gapʉ ĩgʉ̃rẽ ãrĩmi: —Mʉya sareri majĩrẽ duripíkõãka! Sareri majĩ merã gajerã merã gãmewẽjẽrãno, sareri majĩ merãta wẽjẽsũrãkuma.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 ¿Mʉsã masĩberi? Yʉpʉre yʉ sẽrẽmakʉ̃, daporata ĩgʉ̃rẽ wereboerãrẽ pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejari burigora yʉre iritamumurãrẽ iriubokumi.
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Yʉ sẽrẽmakʉ̃, Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue gojaderosũ waabiribokoa, ãrĩmi Jesús.
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Irasũ ãrĩ odo, masakare ãrĩmi: —¿Nasirirã sareri majĩrĩ merã, yukʉ dʉkari merã sugʉ yajarimasʉ̃rẽ ñeãrã aarirã́ irirosũ yʉre ñeãrã aaríri? Ʉ̃mʉrikʉ Marĩpʉya wiigue yʉ mʉsãrẽ bue doanímakʉ̃, mʉsã yʉre neõ ñeãbiribʉ.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Daporare i ããrĩpereri mʉsã yʉre irasirirã, Marĩpʉya kerere weredupuyunerã gojaderosũta irirã yáa, ãrĩmi Jesús. Ĩgʉ̃rẽ ñeãmakʉ̃ ĩãrã, gʉa ĩgʉ̃ buerã ĩgʉ̃rẽ sugʉreta ũmaweonúwãgãkõãbʉ.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Irasirirã Jesúre ñeãnerã paía opʉ Caifáya wiigue ãĩãñurã. Iri wiiguere Moisés gojadeare buerimasã, judío masaka mʉrãde nerẽsiañurã.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Pedro gapʉ yoaweyaro Jesúre tʉyañajãa, Caifáya wii disipʉro ñajãrõma yebague eja, Marĩpʉya wiire korerã surara merã doayupʉ. “¿Naásũ iriyuwarikʉrãkuri?” ãrĩgʉ̃, irogue ĩã doaníyupʉ.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Paía oparã, judío masaka mʉrã, ããrĩpererã oparã irogue nerẽanerã Jesúre ãrĩgatori merã weresãmurãrẽ ãmarã́ iriñurã ĩgʉ̃rẽ wẽjẽmurã.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Ĩgʉ̃sã pʉrogue wárã masaka ãrĩgatori merã ĩgʉ̃rẽ weresãrã ejakererã: “Ĩgʉ̃ i ñerõ iridea waja boaburo”, ãrĩ weresãrĩrẽ neõ bokabiriñurã. Pʉrʉ gajerã pẽrã ĩgʉ̃rẽ ãrĩgatori merã weresãrã ejañurã.
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 Ãsũ ãrĩñurã: —Ĩĩ ãsũ ãrĩmi: “Marĩpʉya wiire béomasĩa. Ʉrenʉ waaró merãta iri wiire dupaturi iri odomasĩa”, ãrĩmi, ãrĩñurã.
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, paía opʉ wãgãnʉgã, Jesúre ãrĩyupʉ: —¿Ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉberi mʉ? ¿Nasirirã mʉrẽ irasũ ãrĩ weresãrĩ? ãrĩyupʉ.
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Jesús gapʉ yʉjʉbiriyupʉ. Ĩgʉ̃ yʉjʉbirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, paía opʉ ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ: —Marĩpʉ okanígʉ̃ péuro diaye wereka! ¿Mʉta ããrĩ́rĩ, Cristo Marĩpʉ magʉ̃? ãrĩyupʉ.
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Jesús ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ: —Ĩgʉ̃ta ããrã mʉ ãrĩrõsũta. Idere mʉsãrẽ werea. Pʉrʉ yʉ ããrĩpererã tĩ́gʉ̃rẽ Yʉpʉ turagʉ diaye gapʉ doamakʉ̃ ĩãrãkoa. Ʉ̃mʉgasima mikãyebori weka yʉ aarimakʉ̃dere ĩãrãkoa, ãrĩyupʉ.
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, paía opʉ ĩgʉ̃ guarire ĩmugʉ̃, ĩgʉ̃ya surírore tʉ̃ãyegue, ãsũ ãrĩyupʉ: —Ĩĩ irasũ ãrĩ werenígʉ̃, Marĩpʉre ñerõ ãrĩgʉ̃ yámi. ¿Nasirimurã gajerã ĩgʉ̃rẽ weresãrĩrẽ neõ pénemobokuri marĩ? Mʉsã, ĩgʉ̃ basita Marĩpʉre ñerõ ãrĩrĩrẽ pésiáa.
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 ¿Naásũ gũñarĩ? ãrĩyupʉ. —Marĩpʉre ĩgʉ̃ ñerõ ãrĩrĩ waja boaburo, ãrĩ yʉjʉñurã.
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Irasũ ãrĩ odo, ĩgʉ̃ diapure síku eotú, ĩgʉ̃rẽ doteñurã. Gajerã ĩgʉ̃ya diapure pá,
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 ãsũ ãrĩñurã: —Mʉ Cristo ããrĩgʉ̃́, ãrĩbokaka: “¿Noã mʉrẽ pári?” ãrĩñurã.
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Iri wii poekague ĩgʉ̃sã irasiriripoere Pedro disipʉro ñajãrõma yebague doaníyupʉ. Ĩgʉ̃ irogue doamakʉ̃, sugo paía opʉre moãboego ĩgʉ̃ pʉro eja, ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupo: —Mʉde Jesús Galileamʉ merã ããrĩdita ããrã, ãrĩyupo.
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Igo irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pedro ããrĩpererã iro ããrĩrã́ péurogue ãrĩgatori merã: —Mʉ irasũ ãrĩrĩrẽ pémasĩbirikoa yʉ, ãrĩyupʉ.
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Pʉrʉ iri wii tʉroma sãrĩrõ disipʉrogue waayupʉ. Irogue gajego ĩgʉ̃sãrẽ moãboego ĩgʉ̃rẽ ĩãgõ, iro ããrĩrã́rẽ ãrĩyupo: —Jesús Nazaretmʉ merã ããrĩdita ããrĩ́mi ĩĩ, ãrĩyupo.
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Pedro ãrĩgatori merã dupaturi yʉjʉyupʉ: —Marĩpʉ péuro diayeta werea. Yʉ ĩgʉ̃rẽ masĩbea, ãrĩyupʉ.
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Mérõgã pʉrʉta masaka irogue ããrĩrã́ Pedro pʉrogue waa, ĩgʉ̃rẽ ãrĩñurã: —Mʉ diayeta Jesús buerã merãmʉta ããrã. Pémasĩrõta ĩgʉ̃sã irirosũ werenía, ãrĩñurã.
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃, Pedro yʉjʉyupʉ: —Marĩpʉ péuro diayeta werea. Yʉ mʉsãrẽ diaye werebirimakʉ̃, Marĩpʉ yʉre wajamoãburo. Ĩgʉ̃rẽ neõ masĩbea yʉ, ãrĩyupʉ. Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩripoeta ãgãbo wereyupʉ.
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Pedro, ãgãbo weremakʉ̃ pégʉ, Jesús ĩgʉ̃rẽ: “Ãgãbo wereburo dupuyuro mʉ yʉre masĩkeregʉ, ʉrea: ‘Masĩbea’, ãrĩgatogʉkoa”, ãrãdeare gũñabokayupʉ. Irire gũñaboka, wiria, bʉjawereri merã bʉro oreyupʉ.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.