Mateus 19
Siriano NT (SRI_WBT) vs AAI
1 Jesús irire wereadero pʉrʉ, Galilea nikũgue ããrãdi gʉa ĩgʉ̃ buerã merã Judea nikũgue waa, dia Jordán wãĩkʉdiya gaji koepʉgue waami.
1 Jesu iti tur eo in sawar ufunamaim, Galilee ihamiy in Judea wanawananamaim tit, Jordan harew rewan rounane.
2 Irogue waamakʉ̃ ĩãrã, wárã masaka ĩgʉ̃rẽ tʉyama. Irasirigʉ irogue pũrĩrikʉrãrẽ taumi.
2 Sabuw rou’ay gagamin hi’ufunun hinan etei iyawasih.
3 Irasirimakʉ̃ ĩãrã, surãyeri fariseo bumarã Jesús pʉro eja, ĩgʉ̃rẽ ñerĩ ĩgʉ̃ werenímakʉ̃ iridʉarã, sẽrẽñama: —¿Sugʉ masakʉ ĩgʉ̃ gããmerõ ĩgʉ̃ marãpore béomakʉ̃, marĩ doreri ããrĩkuri? ãrĩma.
3 Ofafar bai’obaiyenayah hina Jesu an hitain hibatiy hio, “Orot aawan nasisinaf kakaf isan karam boro nakwahir, naatu na kwakwahir i ofafar e’astu’ub ai en?”
4 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉmi. —¿Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũrẽ buebiriri mʉsã? Ãsũ ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́: “Neõgoraguere Marĩpʉ i ʉ̃mʉrẽ irigʉ, ʉ̃mʉ́ʉ, nomeõ iridi ããrĩmí”, ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́.
4 Jesu iyafutih eo, “Bo aneika God orot babin hairi sinafih himamatar isan Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?”
5 Ãsũ ãrĩ gojanemosũdero ããrĩbʉ́ doja: “Sugʉ ʉ̃mʉ́ʉ ĩgʉ̃ pagʉsãmarãrẽ wiri, ĩgʉ̃ marãpo merã ããrĩgʉkumi. Irasirirã ĩgʉ̃sã pẽrã ããrĩkererã, Marĩpʉ ĩũrõ su dupʉta irirosũ ããrĩrãkuma”, ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́.
5 Tur an i nati imih God eo, “Orot boro hinah tamah nihamiyih, aawan hairi hinita’imon biyah rou’ab, baise hairi hinita’imon biyah ta’imon namatar.
6 Irasirirã pẽrã irirosũ ããrĩbema. Su dupʉta irirosũ ããrĩ́ma. Marĩpʉ ĩgʉ̃sãrẽ su dupʉta irirosũ ããrĩmakʉ̃ iridero pʉrʉ, gajigʉ ĩgʉ̃sãrẽ gãme béomakʉ̃ iribirikõãrõ gããmea, ãrĩmi Jesús.
6 Imih hairi men biyah rou’ab baise ta’imon. Abisa God bita’imon men yait ta natarbounih.”
7 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, fariseo bumarã sẽrẽñama doja: —Mʉ irasũ ãrĩkerepʉrʉ, Moisés gapʉ ãsũ ãrĩ gojadi ããrĩmí: “Sugʉ ĩgʉ̃ marãpore béodʉagʉ: ‘I waja merã mʉrẽ béoa’, ãrĩ gojari pũrẽ sĩrõ gããmea”, ãrĩ gojadi ããrĩmí. ¿Nasirigʉ irasũ ãrĩ gojayuri? ãrĩma.
7 Ofafar bai’obaiyenayah hibatiy maiye hio, “Bo aisim Moses ana ofafar ta kirum eo, ‘Orot aawan kwahirinamih, kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab nan.’”
8 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉmi: —Mʉsã ñekʉ̃sãmarã Marĩpʉ dorerire iridʉabirimakʉ̃ ĩãgʉ̃: “Mʉsã marãposã nomerẽ béomasĩa”, ãrĩ gojadi ããrĩmí Moisés. Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩ gojakerepʉrʉ, neõgoragueta Marĩpʉ mʉsã marãposã nomerẽ béomakʉ̃ gããmebiridi ããrĩmí.
8 Jesu iyafutih eo, “Kwa a tafa’asaramaim, imih Moses ibasit baibin kwahiren isan eo, baise aneika i men iti na’atube ma’ama’amih.
9 Mʉsãrẽ werea. Sugo marãpʉkʉgo gajigʉ merã ñerõ iribirikerepʉrʉ, igo marãpʉ gapʉ igore béo, gajegore marãpokʉgʉ, igo merã ñerõ irigʉ yámi. Gajigʉ béodeore marãpokʉgʉde igo merã ñerõ irigʉ yámi, ãrĩmi.
9 Anababatun a tur ao’owen, orot yait aawan anayabin en asir nakwahir, naatu nare babin ta ufun nan hairi hinibiwa’an i bowabow kakafin esisinaf.”
10 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, gʉa ĩgʉ̃ buerã ãrĩbʉ: —Ĩgʉ̃sã marãposã nomerẽ béo, gajego merã ããrĩmakʉ̃ õãbea. Irasirirã marãpo marĩmakʉ̃ õãbokoa, ãrĩbʉ.
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah hibatiy hio, “Orot babin hairi hai ma kakaf nati na’atube tama’am, gewasin men hitatabin, monok baibitar hitama.”
11 Jesús gʉare yʉjʉmi: —Ããrĩpererã masaka marãpo, o marãpʉ marĩrãta ããrĩbokatĩũbirikuma. Marĩpʉ marãpokʉdorebirinerã, o marãpʉkʉdorebirinerã dita bokatĩũmasĩma.
11 Baise Jesu iuwih eo, “Men orot etei boro iti bai’obaiyen hini’ufununimih, baise iyabowat God rurubinihiwat boro hini’ufunun.
12 Surãyeri ʉ̃ma marãpokʉmasĩbema. Ĩgʉ̃sã watopegue surãyeri ʉ̃ma deyoarãgueta poyarimasã ããrĩnerã nomerẽ marãpokʉmasĩbema. Masaka gajerã ʉ̃marẽ marãpokʉmasĩbirimakʉ̃ yáma. Gajerã ʉ̃ma, Marĩpʉ ʉ̃mʉgasigue ããrĩgʉ̃́ ĩgʉ̃yarãrẽ doregʉya direta iridʉarã marãpokʉbema. Irasirirã marãpo, o marãpʉ marĩrã ããrĩbokatĩũdʉarã, ãsũta ããrĩníkõãburo, ãrĩmi Jesús.
12 Ef hai yabih moumurih na’in, imih orot men tetatabinamih, afa men tetatabin anayabin afa i yahoh fim, orot afa i yahoh tebowabow, naatu afa i God ana bowabow isan tenotanot, imih men tetatabin. Orot yait iti bai’obaiyen bainamih nakok, basit nab i akisin.”
13 Pʉrʉ masaka majĩrãrẽ Jesús pʉro ãĩjama, ĩgʉ̃sãrẽ ñapeo, Marĩpʉre ĩgʉ̃sãya ããrĩburire sẽrẽbosadorerã. Ĩgʉ̃sã ãĩjamakʉ̃ ĩãrã, gʉa ĩgʉ̃ buerã ĩgʉ̃sãrẽ bokatĩrĩ: “Ĩgʉ̃rẽ garibobirikõãka!” ãrĩbʉ.
13 Sabuw afa kek gidigidih Jesu uman tafah tayara’aten yoyoban isan hibow hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Jesús gapʉ gʉare ãrĩmi: —Majĩrã yʉ pʉrogue aariburo. Kãmutabirikõãka ĩgʉ̃sãrẽ! Ʉ̃mʉgasigue Marĩpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ dorerogue ããrĩmurã, ĩĩsã majĩrã yʉre ʉsʉyari merã bokatĩrĩñeãrã irirosũ ããrĩ́ma, ãrĩmi.
14 Baise Jesu eo, “Kek kwaihamiyih tena biyau tetit, men kwana’otanih. Anayabin sabuw iyab iti kek hai baitumatum na’atube God ana aiwobomaim tema’am.”
15 Irasirigʉ majĩrãrẽ ñapeo, Marĩpʉre ĩgʉ̃sãya ããrĩburire sẽrẽbosa odo, gajerogue waakõãmi doja.
15 Basit Jesu kek tafah yara’aten isah yoyoban sawar, imaibo ihamiyih in.
16 Pʉrʉ sugʉ maamʉ Jesús pʉrogue eja, ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñami: —Õãgʉ̃ buegʉ, yʉ ʉ̃mʉgasigue perebiri okari opadʉagʉ, ¿ñeéno õãrĩrẽ irigʉkuri? ãrĩmi.
16 Ana veya ta orot ta na Jesu ibatiy eo, “Bai’obaiyenayan, sawar menatan gewasin anasinaf boro ma’ama wanatowan anab?”
17 Jesús ĩgʉ̃rẽ ãrĩmi: —¿Nasirigʉ yʉre: “Õãgʉ̃ ããrã”, ãrĩrĩ? Marĩpʉ sugʉta õãgʉ̃ ããrĩ́mi. Mʉ ʉ̃mʉgasigue perebiri okari opadʉagʉ, Marĩpʉ dorerire irika! ãrĩmi.
17 Jesu orot iya’afut eo, “Aisim sawar gewasin isan ayu kubibatiyu? God akisinamo i orot gewasin. O inakok ma’ama wanatowan bain ma’amih, basit ofafar ini’ufunun.”
18 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, maamʉ ãsũ ãrĩ sẽrẽñami doja: —¿Dií gapʉre irigʉkuri? ãrĩmi. Jesús ĩgʉ̃rẽ yʉjʉmi: —Masakare wẽjẽbirikõãka! Gajigʉ marãpo merã ñerõ iribirikõãka! Yajabirikõãka! Gajerãyamarẽ ãrĩgatori merã werebirikõãka!
18 Orot Jesu ibatiy eo, “Ofafar i menatan?” Jesu iya’afut eo, “Men tura ina’asabun, turanah a’aawah bairi men kwaniwa’an, men inabain, men orot babin afa isah inayanuw,
19 Mʉpʉ, mʉpore goepeyari merã bʉremuka! Mʉ basi maĩrõsũta mʉ pʉro ããrĩrã́rẽ maĩka! ãrĩmi.
19 hinat tamat inakakafiyih naatu o taiyuw isa kubiyabow na’atube taituwa isah iniyabow.”
20 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, maamʉ Jesúre ãrĩmi doja: —Iri doreri ããrĩpererire majĩgʉ̃gueta neõ tarinʉgãbiribʉ yʉ. ¿Ñeéno dʉyari, yʉre yʉ irinemoburi? ãrĩmi.
20 Orot iya’afut eo, “Iti ofafar etei asinaf sawar, abisa’awat tema’am boro anasinaf?”
21 Jesús ĩgʉ̃rẽ ãrĩmi: —Mʉ, Marĩpʉ ĩũrõ ĩgʉ̃ dorerire iripeodʉagʉ, mʉ oparire duagʉ waaka! Mʉ duadea wajare boporãrẽ sĩka! Irasirigʉ ʉ̃mʉgasiguere wári õãrĩ opagʉkoa. Irasiri odo, yʉ merã aarika! ãrĩmi.
21 Jesu iu eo, “O inakok a yawas baigewasinamih. Basit inan a sawar etei sabuw hai sawaramih initih hinatobon, naatu kabay inab yababan wairafih initih. O inan ini’ufununu, nati na’atube inasinaf maramaim o boro isa sawar nakaram.”
22 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, maamʉ ĩgʉ̃ wári oparire maĩsĩã, bʉro bʉjawereri merã waakõãmi.
22 Orot iti tur nonowar ana maramaim yababan auman ana ubar in, anayabin i aurin sawar etei karam.
23 Ĩgʉ̃ bʉjawereri merã waamakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús gʉare ĩgʉ̃ buerãrẽ ãrĩmi: —Diayeta mʉsãrẽ werea. Wári doebiri oparãrẽ Marĩpʉ ʉ̃mʉgasigue ããrĩgʉ̃́ ĩgʉ̃yarãrẽ doreroguere waamakʉ̃ diasagoráa.
23 Naatu Jesu tatabir ana bai’ufununayah iuwih eo, “Tur anababatun au’uwi. Orot sawar wairafin i men karam mar ana aiwobomaim narun, boro isan nafokar.
24 Mʉsãrẽ dupaturi werea. Camellu awiru gobegãrẽ ñajãtariweremasĩbirikumi. I nemorõ wári doebiri opagʉre Marĩpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ doreroguere waamakʉ̃ diasáa, ãrĩmi.
24 Au’uwi maiye camel sou’umaim sorabon isan i fokar, anayabin koun butun gagamin. Ef ta’imon nati na’atube orot sawar wairafin i men karam mar ana aiwobomaim narun, boro isan nafokar.”
25 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, gʉa ĩgʉ̃ buerã pégʉka, ãsũ ãrĩ gãme sẽrẽñabʉ: —Iro merẽ, ¿noã gapʉ Marĩpʉ tausũmurã ĩgʉ̃ pʉrogue waamurã ããrĩbokuri? ãrĩbʉ.
25 Bai’ufununayah iti tur hinonowar ana maramaim hifofofor men kafaita. Naatu hio, “Yait i boro yawas nab?”
26 Jesús gʉare ĩã, ãrĩmi: —Masaka ĩgʉ̃sã basi ĩgʉ̃sã iriri merã Marĩpʉ pʉrogue waamasĩbema. Marĩpʉ dita masakare ĩgʉ̃ pʉro ããrĩmurã waamakʉ̃ irimasĩmi. Ããrĩpererire irimasĩmi, ãrĩmi.
26 Jesu mutufor nuw itih eo, “Sawar etei orot isah i hifokar, baise God isan sawar etei i men fokarihimih.”
27 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pedro ĩgʉ̃rẽ ãrĩmi: —Gʉa Opʉ, gʉa mʉrẽ tʉyarã, ããrĩpereri gʉa opadeare pípeokõãbʉ. Irasirirã gʉa gapʉ, ¿ñeénorẽ oparãkuri? ãrĩmi.
27 Basit Peter misir eo, “Kwi’iti, aki ai sawar etei ai hamiyen o abi’ufununi abisa boro anab?”
28 Jesús gʉare ãsũ ãrĩ yʉjʉmi: —Diayeta mʉsãrẽ werea. I ʉ̃mʉ peredero pʉrʉ ããrĩpereri maama gorawayuripoe yʉ ããrĩpererã tĩ́gʉ̃ ʉ̃mʉgasi gosewasirirogue Opʉ doarogue doagʉkoa. Yʉ iro doamakʉ̃, mʉsãde yʉre tʉyarã, pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejari oparã doarigue doarãkoa. Irasirirã mʉsã Israel bumarãrẽ pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejari buri marãrẽ dorerãkoa.
28 Jesu iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Tafaram nabobotabir ana maramaim, Orot Natun boro ana urama’ama bonamanamarinamaim namare. Naatu kwa ayu au bai’ufununayah na 12 auman boro urama’amamaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih kwanama.
29 Yʉ merã waarã́, ĩgʉ̃sãya wiirire, ĩgʉ̃sã pagʉpũrãrẽ, pagʉsãmarãrẽ, pũrãrẽ, ĩgʉ̃sãya pooerire pípeorã, wári õãrĩ wajatarãkuma. Ĩgʉ̃sã iro dupuyuro opaderosũ cien nemorõ opanemorãkuma. Irasũ ããrĩmakʉ̃ Marĩpʉ merã perebiri okari oparãkuma.
29 Sabuw iyab ayu wabu’umaim hai bar hai me, taituwah, ruburubuh, hinahinah tamahinah hihamiyen ayu tibi’ufununu boro hai yawas tafan ana ya’abar anitih. Naatu yawas wanatowan auman anitih hinab.
30 Wárã daporare oparã ããrĩrã́, pʉrʉguere ubu ããrĩrã́ dujarãkuma. Wárã daporare ubu ããrĩrã́ gapʉ, pʉrʉguere oparã ããrĩrãkuma, ãrĩ weremi Jesús gʉare ĩgʉ̃ buerãrẽ.
30 Baise sabuw iyab boun wan hi’iyon tenan boro hinan hini’uf naatu sabuw iyab hi’uf tenan boro hinan wan hini’iyon. Imih sabuw iyab iti tafaramamaim orot gagamih tema’am maramaim boro aurih efan en. Baise sabuw iyab iti tafaramamaim God isan tibi’akir maramaim boro orot gagamih hinama.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.