Marcos 12
Siriano NT (SRI_WBT) vs AAI
1 Pʉrʉ Jesús paía oparãrẽ, Moisés gojadeare buerimasãrẽ, judío masaka oparãrẽ keori merã ãsũ ãrĩ wereyupʉ: —Sugʉ masakʉ ĩgʉ̃ya pooegue iguidarire otekumi. Ote odo, iri pooe tʉro ʉ̃tãyeri merã sãrĩsãkumi. Ʉ̃tãyegue igui kʉrabipiri gobere irikumi. Wii ʉ̃marĩ wiigãrẽ irikumi, iri pooere korerã õãrõ ĩã koreburo, ãrĩgʉ̃. Irasiri odo, gajerãrẽ iri pooere wayu: “Yaa oteri dʉkare yʉre deko merã sĩrãkoa, yʉ mʉsãrẽ iri pooere wayuri waja”, ãrĩkumi. Irasũ ãrĩ odo, gajerogue waakõãkumi.
1 Imaibo Jesu oroubonamaim sabuw i’obaiyih eo, “Orot ana masaw bo ai ro’on tanum fur ear ituwafut, naatu wine bunubunuw ana hub bai, kaifenayan ana bar wowab sawar naatu sabuw afa tubunih hima masaw hikaif, masaw matuwan bainanawanamih in.
2 Pʉrʉ igui ñíripoe ejamakʉ̃, ĩgʉ̃rẽ moãboegʉre ĩgʉ̃ya pooere moãrã pʉrogue iriukumi, ĩgʉ̃ya pooema oteri dʉkare deko merã sẽrẽdoregʉ.
2 Grape iyamur bairuhin ana veya, ana akir orot iyafar na masaw kaifenayah biyah tit ibo aunowan bairuhin isan.
3 Iri pooere moãrã gapʉ ĩgʉ̃ irogue ejamakʉ̃ ĩãrã, ĩgʉ̃rẽ ñeã, pákuma. Neõ gajino sĩrõ marĩrõ ĩgʉ̃rẽ iridujukuma.
3 Baise masaw kaifenayah akir orot hibai hirab uman en hiyafar matabir in.
4 Pʉrʉ iri pooe opʉ gajigʉ ĩgʉ̃rẽ moãboegʉre iriukumi doja. Ĩgʉ̃rẽ dipurure pá, kãmitúkuma. Ĩgʉ̃rẽ bʉrida, iridujukuma.
4 Naatu masaw matuwan ibanak akir orot ta iyafar maiye na. Masaw kaifenayah akir orot hibai ukwarin hitut hi’a’afiy erebiya’ohow matabir.
5 Iri pooe opʉ gajigʉre iriukumi doja. Ĩgʉ̃rẽ wẽjẽkõãkuma. Pʉrʉ wárã iriukumi doja. Surãyerire pá, gajerãrẽ wẽjẽkõãkuma.
5 Masaw matuwan akir orot tabo iyafar maiye nan hibai hirab morob, naatu akir wairafih moumurih maiyow biyafarih afa hibow hirouw afa hibow hi’asbunubunuw himorob.
6 ’Irasirigʉ iri pooe opʉ magʉ̃, ĩgʉ̃ bʉro maĩgʉ̃ dita dʉyakumi. “Yʉ magʉ̃rẽ bʉremurãkuma”, ãrĩ gũñarĩ merã ĩgʉ̃rẽ iriutũnuadikumi.
6 “Orot ta’imonamo ihamiy ma’am i masaw matuwan natun ana yabow akisinamo, uftoro’ot iyafar not eo, ‘Natu boro hinakakafiy.’
7 Iri pooere moãrã gapʉ ĩgʉ̃ magʉ̃ ejamakʉ̃ ĩãrã, ĩgʉ̃sã basi ãsũ ãrĩ gãme wereníkuma: “Ĩĩta pʉrʉguere i pooere opabu ããrĩ́mi. Ĩgʉ̃rẽ wẽjẽkõãrã! Irasirirã marĩ basi i pooere oparãkoa”, ãrĩkuma.
7 “Baise masaw kaifenayah orot natun nan hi’itin taiyuwih hio, ‘Masaw matuwan natunaban iti, kwana ta’asabun, saise sawar tanab it ninowat.’
8 Irasirirã ĩgʉ̃rẽ ñeã, wẽjẽ, pooe tʉrogue ĩgʉ̃ya dupʉre ãĩwãgã béokõãkuma, ãrĩyupʉ Jesús.
8 Imih himisir kek hibai hirab morob naatu biyan hibai hisaroun masaw ufunane ra’iy.
9 Irasũ ãrĩ odo, ĩgʉ̃sãrẽ sẽrẽñayupʉ: —Iro merẽ pooe opʉ, ¿nasirigʉkuri ĩgʉ̃ya pooere moãrãrẽ? Ãsũ irigʉkumi. Irogue waa, ĩgʉ̃sãrẽ wẽjẽ, ĩgʉ̃ya pooere gajerã gapʉre sĩgʉkumi.
9 “Masaw matuwan iti tur nanonowar boro mi’itube nasinaf? Orot boro nan masaw kaifenayah nabow narouw hinamorob naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif.
10 ’¿Mʉsã Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũrẽ ire buebiriri? Ãsũ ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́:
10 Buk iti na’atube hikikirum kwaiyab kwa’itin,
11 — ausente —
11 Iti i Regah sinaf matar
12 Judío masaka oparã ĩgʉ̃ i keori merã irasũ ãrĩ weremakʉ̃ pérã: “Marĩrẽ: ‘Ĩgʉ̃sã irirosũ ñerã ããrã’, ãrĩgʉ̃ irikumi”, ãrĩ pémasĩ, ĩgʉ̃rẽ ñeã, peresu iridʉadiñurã. Irasiridʉakererã: “Masaka ĩgʉ̃rẽ marĩ irasirimakʉ̃ ĩãrã, marĩ merã guabokuma”, ãrĩ gũñañurã. Irasirirã ĩgʉ̃sãrẽ güi, Jesúre pirikõã, gajerogue waakõãñurã.
12 Basit Jew ukwarih hikok Jesu hitab hitarab, anayabin iti oroubon eo’o ana naniyan hibaib i isah eo, baise rou’ay gagamin isan hibir, imih Jesu hihamiy in.
13 Pʉrʉ Jesúre weresãdʉarã, surãyeri fariseo bumarãrẽ, Herodeya bumarãdere Jesús pʉrogue ĩgʉ̃rẽ wári sẽrẽña, diaye yʉjʉbirimakʉ̃ iridorerã iriuñurã.
13 Pharisee afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa auman hiyafarih hin Jesu biyan hitit baibatemaim baikubibiruwin isan.
14 Ĩgʉ̃sã iriuanerã Jesús pʉrogue ejarã, ãsũ ãrĩñurã: —Buegʉ, mʉ iririkʉrire masĩa. Mʉ ãrĩgatoro marĩrõ werenía. Marĩpʉyare diayeta buea. “¿Naásũ gũñarĩ masaka yʉre?” ãrĩ gũñarõ marĩrõ diayeta ĩgʉ̃sãrẽ werea. Oparãrẽ, ubu ããrĩrã́dere ããrĩpererãrẽ sʉrosũta ĩãa. Irasirigʉ gʉare wereka! Romano marã opʉ marĩrẽ niyeru wajasearire marĩ wajarimakʉ̃, ¿õãgorari, o õãberi? ¿Wajariro gããmerĩ, o wajaribirikõãrõ gããmerĩ? ãrĩñurã.
14 Hina biyan hitit naatu hio, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob o abisa kuo’o i turobe, sabuw abisa tisisinaf isan men kunotanot, naatu sabuw hai not o men kui’itin, baise turobe God ana kok abisa sabuw kubi’obaiyih. Kuo anowar Caesar isan kabay ana bibaiyan boro ata ofafar ana astu’ub ai en?
15 Jesús gapʉ ĩgʉ̃sã irigatori merã ĩgʉ̃rẽ ñerõ iridʉarire masĩsĩã, ãsũ ãrĩyupʉ: —¿Nasirirã yʉ ñerõ yʉjʉmakʉ̃ iridʉari mʉsã? Niyeru tire yʉre ãĩrika! Iri tire ĩãmurã! ãrĩyupʉ.
15 Imih kabay anayai ai en?” Baise Jesu hai baifuwen itin naatu eo, “Aisim ayu kwabikubibiruwu? Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.”
16 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, suti ãĩãñurã. Jesús ĩgʉ̃sãrẽ sẽrẽñayupʉ: —I tiguere, ¿noãya diapu keori, noãya wãĩ tuuyari? ãrĩyupʉ. —Romano marã opʉya diapu keori, ĩgʉ̃ wãĩta tuuyáa, ãrĩ yʉjʉñurã.
16 Kabay hibai hina hitin naatu ibatiyih, “Yait ana yumat naatu wabin?”
17 Irasirigʉ Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ: —Iro merẽ romano marã opʉya ããrĩrĩ́rẽ ĩgʉ̃rẽ sĩka! Marĩpʉya gapʉre Marĩpʉre sĩka! ãrĩyupʉ. Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉkakõãñurã.
17 Imaibo Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, abisa God nowan God kwanitin.”
18 Pʉrʉ surãyeri saduceo bumarã Jesús pʉrogue ejañurã. Ĩgʉ̃sã: “Masaka boanerãgue masãbirikuma”, ãrĩ bʉremurã ããrĩñurã. Irasirirã Jesúre ãsũ ãrĩñurã:
18 Imaibo Sadducee morobone misir maiye isan men tibitumatum hina Jesu biyan hitit hibatiy.
19 —Buegʉ, Moisés marĩrẽ ãsũ ãrĩ gojapídi ããrĩmí: “Sugʉ marãpokʉdi pũrã marĩkeregʉ igore boaweomakʉ̃, ĩgʉ̃ pagʉmʉ igore dúunorẽgʉkumi. Irasirirã, ĩgʉ̃ igo merã pũrãkʉrã ĩgʉ̃ tĩ́gʉ̃ dagʉ pũrã irirosũta ããrĩrãkuma”, ãrĩdi ããrĩmí.
19 “Bai’obaiyenayan Moses aki isai ofafar iti kirum, ‘Orot natabin natun en namomorob na’at, kwafur i boro orot ta ni’aawan saise kek hinatufuw tuwah momorob efanin.’
20 Iripoeguere sugʉ pũrã su mojõma pere gaji mojõ peru pẽrẽbejarã ããrĩunanerã ããrĩmá. Ĩgʉ̃sã tĩ́gʉ̃ gapʉ marãpokʉ, pũrã marĩgʉ̃ta boakõãyupʉ.
20 Imih marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin natun en morob.
21 Irasirigʉ ĩgʉ̃ dagʉ dokamʉta ĩgʉ̃ marãpo ããrĩdeore dúunorẽyupʉ. Ĩgʉ̃de, ĩgʉ̃ tĩ́gʉ̃ dagʉ irirosũta pũrã marĩgʉ̃ta boakõãyupʉ. Ĩgʉ̃sã pẽrã dokamʉde pũrã marĩgʉ̃ta boakõãyupʉ.
21 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’aawan, ibo na’atube kek en morob. Ef ta’imon matar orot founamaim,
22 Irasũ dita pũrã marĩrãta boapereakõãñurã. Ĩgʉ̃sã pʉrʉ ĩgʉ̃sã marãpode boakõãyupo pama.
22 naatu etei’imak nah seven babin hi’aawan aurih kek en himumurub, uftoro’ot babin morob.
23 Ĩgʉ̃sã su mojõma pere gaji mojõ peru pẽrẽbejarã ʉ̃ma igore marãpokʉadiñurã. Irasirirã boanerã masãmakʉ̃, ¿niíno marãpogora ããrĩgokuri? ãrĩñurã.
23 Morobone hina mimisir ana veya babin i boro orot menatan ni’aawan? Anayabin nah seven etei babin ta’imon hi’aawan.”
24 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉyupʉ: —Mʉsã diaye gũñabea. Marĩpʉya werenírĩ gojadeare, ĩgʉ̃ turaridere mʉsã neõ masĩbea.
24 Jesu iyafutih eo, “Kwa i anot hikwaris! Anayabin kwa Buk Atamanin hikikirum men kwaiyab naatu God ana fair auman men kwaso’ob?
25 Boanerã ĩgʉ̃sã masãdero pʉrʉ, ĩgʉ̃sã ʉ̃mʉgasigue Marĩpʉre wereboerã irirosũ ããrĩrãkuma. Iroguere marãpokʉbirikuma. Ĩgʉ̃sã pũrã nomedere nomesubirikuma.
25 Morobone misir maiye ufunamaim tabin men ema’am, sabuw etei boro mar ana tounamatar na’atube hinama.
26 ¿Moisés gojadea pũguere boanerã ĩgʉ̃sã masãburire buebiriri? Iripoeguere yukʉgãgue ʉ̃jʉ̃rõgue Marĩpʉ Moisére ãsũ ãrĩdi ããrĩmí: “Yʉ Abraham, Isaac, Jacob Opʉta ããrã”, ãrĩdi ããrĩmí.
26 Naatu morobone misir maiye isan Moses ana buk kutor wairaf ea’arah isan nati’imaim kikirum kwaiyab kwa’itin? God iti na’atube eo, ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God naatu Jacob ana God.’
27 Irasirirã ĩgʉ̃sã boanerã ããrĩkererã, Marĩpʉ merã okarã ããrĩ́ma. Irasirigʉ Marĩpʉ boanerã dupaturi masãbirimurã Opʉ ããrĩbemi. Okarã, boanerãgue dupaturi masãmurã Opʉ ããrĩ́mi. Irasirirã mʉsã: “Boanerã masãbirikuma”, ãrĩ gũñarã, diaye gũñabea, ãrĩyupʉ Jesús.
27 I men murubih hai Godamih, baise yawasih hai God, kwa i anababatun ef kwasa’ir!”
28 Ĩgʉ̃sã Jesús merã wereníripoe sugʉ Moisés gojadeare buerimasʉ̃ ĩgʉ̃sã pʉro ejayupʉ. Jesús ĩgʉ̃ õãrõ yʉjʉrire pé, ãsũ ãrĩ sẽrẽñayupʉ ĩgʉ̃rẽ: —¿Dií gapʉ Marĩpʉ doreri gaji doreri nemorõ ããrĩ́rĩ?
28 Ofafar bai’ubaiyenayan ta nati’imaim ma tur nonowar Jesu tur gewasin Sadducee biya’afut itin, na Jesu ibatiy. “Ofafar tur etei wanawanahimaim tur menatan i gagamin?”
29 Jesús ĩgʉ̃rẽ yʉjʉyupʉ: —Gaji doreri nemorõ ããrĩrĩ́ i ããrã: “Israel bumarã õãrõ péka! Marĩpʉ sugʉta mʉsã Opʉ ããrĩ́mi.
29 Jesu iya’afut eo, “Ofafar tur gagamin i iti, kwananowar Israel sabuw, Regah ata God akisinamo ata Regah.
30 Irasirirã mʉsãya yʉjʉpũrãrĩ merã, mʉsã ããrĩrikʉri merã, ããrĩpereri mʉsã gũñarĩ merã, mʉsã turari merã Marĩpʉre mʉsã Opʉre maĩka!”
30 Regah a God isan iniyabow, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei.
31 I doreri pʉrʉma ãsũ ãrã: “Mʉ basi maĩrõsũta mʉ pʉro ããrĩrã́rẽ maĩka!” I pe dorerita gaji ããrĩpereri doreri nemorõ ããrã, ãrĩyupʉ Jesús.
31 Naatu ofafar gagamin bairou’abin i iti, ‘taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’ Ofafar iti rou’ab i gagamih ofafar etei hinatabirih.”
32 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, Moisés gojadeare buerimasʉ̃ ãsũ ãrĩ yʉjʉyupʉ: —Buegʉ, irasũta ããrã. Mʉ ãrĩrĩ diayeta ããrã. Marĩpʉ sugʉta ããrĩ́mi. Gajigʉ ĩgʉ̃ irirosũ ããrĩgʉ̃́ mámi.
32 Orot eo, “Abisa kuo i turobe bai’obaiyenayan, Regah akisinamo i God men god afa.
33 Marĩrẽ marĩya yʉjʉpũrãrĩ merã, marĩ gũñarĩ merã, ããrĩpereri marĩ turari merã Marĩpʉre maĩrõ gããmea. Marĩ basi maĩrõsũta gajerãrẽ maĩrõ gããmea. Marĩpʉre bʉremurã ĩgʉ̃ ĩũrõ waimʉrã wẽjẽ soepeomakʉ̃ õãgoráa. I nemorõ Marĩpʉre, masakadere marĩ maĩmakʉ̃ õãtaria, ãrĩyupʉ.
33 Imih dogor tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei a God isan iniyabow naatu taituwa isah inabiyabow o isa kubiyabow na’atube, iti ofafar rou’ab i gagamih men for kwarouw sibor kwa’a’afusar na’atube naatu men sibor afa God isan kwaya’ay na’atube’emih.”
34 Ĩgʉ̃ pémasĩrĩ merã õãrõ yʉjʉmakʉ̃ ĩã, Jesús ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ: —Mérõ dʉyáa, Marĩpʉ mʉ Opʉ ããrĩrĩ́rẽ mʉ pémasĩburo, ãrĩyupʉ. Jesús irire irasũ ãrãdero pʉrʉ, neõ sugʉ ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñanemobiriñurã.
34 Jesu orot ana baiya’afot i’itin i so’ob, iti orot i not wairafin, imih eo, “God ana aiwobomaim o men yokaika kuma’am.” Nati ufunamaim men yait ta Jesu isan baibat afa bow na ibaitiyimih.
35 Jesús Marĩpʉya wiigue buegʉ, ãsũ ãrĩ sẽrẽñayupʉ: —¿Nasirirã Moisés gojadeare buerimasã: “Cristo, David parãmi ããrĩturiagʉ ããrĩ́mi”, ãrĩrĩ?
35 Jesu Tafaror Baremaim ma bi’obaibiyih basit ibatiyih, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah Keriso isan i David ana agirane na hirouw teo’o?
36 David, Cristo ñekʉ̃ ããrĩkeregʉ, Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ ĩgʉ̃rẽ weredorederosũta ãsũ ãrĩ gojadi ããrĩmí:
36 David Anun Kakafiyin biwan ana veya iti na’atube eorereb,
37 David, Cristo ñekʉ̃ ããrĩkeregʉ, ĩgʉ̃rẽ: “Yʉ Opʉ ããrĩ́mi”, ãrĩdi ããrĩmí. ¿Nasirigʉ, Cristo, David parãmi ããrĩturiagʉ ããrĩkerepʉrʉ, David ĩgʉ̃rẽ irasũ ãrĩyuri? ãrĩyupʉ Jesús. Wárã masaka iri wiigue ããrĩrã́ ĩgʉ̃ wererire ʉsʉyari merã péñurã.
37 David taiyuwin Keriso isan i ana ‘Regah’ rouw eo, naatu mi’itube boro Keriso David ana agirane nan?”
38 Jesús ãsũ ãrĩ buenemoyupʉ: —Moisés gojadeare buerimasã ñerõ iririre õãrõ pémasĩka! Oparã irirosũ surí yoari sãña, masaka ĩũrõgue waagorenama. Makã dekoguere masakare õãrõ bʉremurĩ merã ĩgʉ̃sãrẽ bokatĩrĩ õãdoremakʉ̃ gããmema.
38 Jesu ma bi’obaibiyih eo, “Mata toniwa’an Ofafar bai’obaiyenayah isah, i hai kok faifuw manimanih hina’osen hinaremor naatu ahar efanamaim sabuw merarayow hinitih,
39 Marĩ nerẽrĩ wiiriguere ñajãrã, õãrĩ doaripẽrĩgue dita doadʉama. Bosenʉrĩ ããrĩmakʉ̃dere oparã doarigue dita doadʉama.
39 Kou’ay Baremaim urama’ama yayasairen i tebowabow naatu hiyuw ana veya efan gewasih tebowabow.
40 Wapiweyarã nome wajamomakʉ̃ ĩã, ĩgʉ̃sãya wiirire ẽmanokõãma. Ĩgʉ̃sãrẽ bopoñarĩ merã ĩãbirikererã, yoaripoe Marĩpʉre sẽrẽ ĩmugatoma, masaka ĩgʉ̃sãrẽ: “Marĩpʉre õãrõ bʉremuma”, ãrĩburo, ãrĩrã. Ĩgʉ̃sã irasiriri waja, Marĩpʉ ĩgʉ̃sãrẽ gajerãrẽ wajamoãrõ nemorõ wajamoãgʉkumi, ãrĩyupʉ Jesús.
40 Kwafukwafur baibin tifufuwih hai sawar tebowabow naatu hai itinin baigewasin isan yoyoban manimanih teyoyoyoban, imih hai baimakiy kakafin anababatun boro hinab!”
41 Pʉrʉ Jesús Marĩpʉya wiima ĩgʉ̃sã ãmuburi niyeru neeõrĩ kũma pʉro masaka ĩgʉ̃sã niyeru sãmakʉ̃ ĩã doaníyupʉ. Wári doebiri oparã iri kũmaguere wáro niyeru sãñurã.
41 Jesu Tafaror Bar ana kabay teya’ay sisibinamaim mare ma sabuw itih hai siwar hiya’ay. Sabuw totobuyoy wairafih kabay gagaminaka hiya.
42 Sugo wapiweyo iri kũma pʉro ejanʉgã, pe tigã mérõgã wajakʉri tirigãrẽ sãyupo.
42 Baise kwafur babin yababan wairafin na ana kabay gidigidih rou’ab tew wanawanan iwan ana fofonin one toea na’atube.
43 Iri tirire igo sãmakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús ĩgʉ̃ buerãrẽ siiu, ãrĩyupʉ: —Diayeta mʉsãrẽ werea. Igo wapiweyo bopogo niyeru sĩgõ, Marĩpʉ ĩũrõ gajerã ããrĩpererã sĩadero nemorõ sĩamo.
43 Jesu ana bai’ufununayah eaf ayuwih hina hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, iti kwafur babin ana siwar tew biwan i gagamin na’in sabuw etei hiya’iy natabirih.
44 Gajerã wári doebiri oparã wáro sĩkerepʉrʉ, ĩgʉ̃sãya wáro dʉyáa. Igo gapʉ bopogo ããrĩkerego, igo baari wajariboadeare ããrĩpereri sĩpeokõãmo Marĩpʉre bʉremugõ, ãrĩyupʉ Jesús.
44 Afa hiya’aya i aurih karam turin hiyai turin hibotan, baise kwafur babin yababan wairafin abisa biyan ma’am etei’imak bai na yai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.