João 8
Siriano NT (SRI_WBT) vs AAI
1 Jesús gapʉ ʉ̃tãʉ̃ Olivos wãĩkʉdigue waami.
1 Imaibo Jesu Olive Oyaw na’at tit yen in.
2 Gajinʉ gapʉ boyoripoe ããrĩmakʉ̃, Marĩpʉya wiigue waami doja. Ĩgʉ̃ ejamakʉ̃ ĩãrã, masaka ããrĩpererã ĩgʉ̃ pʉro nerẽma. Irasirigʉ eja doa, ĩgʉ̃sãrẽ buenʉgãmi.
2 Maraumanika Jesu matabir maiye Tafaror Bar ana meraramaim bat, sabuw moumurin maiyow hiru’ay hi’arbebera’uh naatu i busuruf ma sabuw i’ubaibiyih.
3 Moisés gojadeare buerimasã, fariseo bumarã sugo nomeõrẽ gajigʉ igo marãpʉ ããrĩbi merã igo ñerõ irigore bokajañurã. Irasirirã Jesús bueripoe iri wiigue ããrĩpererã masaka ĩũrõ igore ãĩñajãnú, Jesúre ãrĩma:
3 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee babin turan aawan hairi hi’inu’in hibai hina hirun. Naatu hi’u kou’ay nahimaim bat.
4 —Buegʉ, igo marãpʉkʉgo ããrĩkerego, gajigʉ merã ñerõ irigore bokajabʉ.
4 Naatu Jesu isan hi’o, “Bai’obaiyenayan, iti babin i turan aawan hairi hi’inu’in atita’ur.
5 Moisés Marĩpʉ doreri gojadea pũgue igo nomeõ irirosũ irigonorẽ ʉ̃tãyeri merã dea wẽjẽdoredi ããrĩmí. Mʉkoa, ¿naásũ ãrĩrĩ?
5 Ofafaramaim Moses aki iti na’atube eobaiyuni, babin yait ta iti na’atube nasisinaf boro kabayamaim anarab namorob. O a not ta ema’am boro inao.”
6 “¿Naásũ yʉjʉgʉkuri?” ãrĩrã, ĩgʉ̃rẽ irasũ ãrĩ sẽrẽñadima. “Ĩgʉ̃ keoro yʉjʉbirimakʉ̃, marĩ oparãguere weresãrãkoa”, ãrĩ gũñañurã. Ĩgʉ̃sã irasũ sẽrẽñamakʉ̃ pégʉ, Jesús gapʉ muúbia doaja, nikũgue ĩgʉ̃ya mojõsũrũ merã gojami.
6 Iti baibat hibai hititit i mi’itube Jesu hitikubibiruw, saise abitur ta’o na’at imaim hitabat ubar hititin isan.
7 Ĩgʉ̃sã ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñaduúbirimakʉ̃ pégʉ, Jesús wãgãnʉgã, ãsũ ãrĩmi: —Mʉsã merãmʉ ñerõ iribino igore ʉ̃tãye merã deapʉroriburo.
7 Hi’u hibibabatiy anamaramaim, Jesu nakwetan tara’ah naatu isah eo, “O yait aur bowabow kakafin men nama’am na’at, o wan kabay kubai babin isan kurouw.”
8 Irasũ ãrĩ odo, dupaturi muúbia doaja, nikũgue gojami doja.
8 Naatu i kwafure maiye me yan ma kubebebeyan.
9 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ĩgʉ̃sã ñerĩ irideare pémasĩ, gʉyasĩrĩrĩ merã, mʉrã sugʉ pʉrʉ, gajigʉ pʉrʉ wiriapʉrorima. Irasirirã Jesúre sugʉta nomeõ iro dujago merã píkõã, waakõãma.
9 Iti tur hinonowar anamaramaim ta’ita’imon hitabartaitit hin, oro’orot atamanih wan hi’iyon hibusuruf hitit. Babin akisinamo hihamiy Jesu nanamaim bat
10 Jesús wãgãnʉgã, igore ãrĩmi: —¿Noógue ããrĩ́rĩ mʉrẽ weresãnerã? ¿Neõ sugʉ mʉrẽ wajamoãdoregʉ márĩ?
10 Jesu totofar misir babin itin basit isan eo, “Babin iti sabuw menika hin? Naatu yait ta o isa rouw’ouri ai en?”
11 —Mámi, yʉ Opʉ, ãrĩ yʉjʉmo. Igo irasũ ãrĩmakʉ̃, Jesús igore ãrĩmi: —Yʉde mʉrẽ wajamoãdorebea. Irasirigo waaka! Dupaturi ñerĩrẽ neõ irinemobirikõãka!
11 Babin eo, “Regah men yait ta ema’am.” Naatu Jesu eo, “Basit gewasin! Ayu auman men karam boro anibatiyi. Kwen, iti boun inabubusuruf bowabow kakafih men inasinaf maiye.”
12 Jesús dupaturi masakare ãsũ ãrĩ weremi: —Yʉ i ʉ̃mʉ marãrẽ sĩãgori sĩgʉ̃ ããrã. Yʉre tʉyarã naĩtĩãrõgue ããrĩrã́ irirosũ ããrĩbema. Boyorogue ããrĩrã́ irirosũ ããrĩ́ma. Irasirirã yʉ okari sĩrĩrẽ oparãkuma.
12 Jesu sabuw isah eo maiye, “Ayu i tafaram ana marakaw. Yait ayu ebi’ufnunu i boro men guguminamaim naremor, baise i boro yawas ana marakaw nab.”
13 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, fariseo bumarã ãrĩma: —Mʉ basi mʉ ããrĩrikʉrire werea. Irasiriro mʉ werenírĩ neõ wajamáa.
13 Pharisee Jesu isan hi’o, “Iti tur ku’o’o i o taiyuw isa ku’o’orerereb naatu abistan o ku’o’orerereb i men turobe.”
14 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãsũ ãrĩ yʉjʉmi: —Yʉ aariderore, yʉ waaburodere yʉ masĩa. Mʉsã gapʉ irire neõ masĩbea. Irasirigʉ yʉ basi yʉ ããrĩrikʉrire werekeremakʉ̃, yʉ werenírĩ diayeta ããrã.
14 Jesu iyafutih eo, “Ayu taiyuwu isou ana’orerereb na’at, ayu ao’orereb i turobe, anayabin ayu aso’ob menane ana naatu menamaim ananan. Baise ayu menane ana naatu menamaim ananan kwa i men kwa so’ob.
15 Mʉsã i ʉ̃mʉ marã irirosũ yʉre werewʉáa. Yʉ gapʉ neõ sugʉre mʉsã irirosũ werewʉabea.
15 Kwa sabuw hai itininamaim kwa’itih kwabibabatiyih. Ayu men yait ta ana itininamaim aitin abibabatiyimih.
16 Yʉ masaka ããrĩrikʉrire: “I gapʉ õãa, i gapʉ õãbea”, ãrĩgʉ̃, keoro ãrã. Yʉ sugʉta yʉ gããmerõ irire ãrĩbea. Yʉpʉ yʉre iriudi merã irire irasũ yáa.
16 Baise ayu anabibatiyi na’at, ayu au baibatiyen i turobe. Anayabin ayu i men akisu. Ayu Tamai iyunu anan i airi ama’am.
17 Mʉsãrẽ doreri gojadea pũgue ãsũ ãrã: “Pẽrã masaka ĩgʉ̃sã ĩãdeare surosũ weremakʉ̃: ‘Diayeta ããrã’, ãrĩ bʉremurõ gããmea”, ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́.
17 Kwa taiyuw a’ofafaramaim iti na’atube hikirum, anamaramaim sifroubonayan orot rou’ab te’orereb tebibasit nati i turobe.
18 Yʉ basi yʉ ããrĩrikʉrire werea. Yʉpʉ yʉre iriudide yʉ ããrĩrikʉrire weremi, ãrĩmi.
18 Ayu i orot ta taiyuwu isou ao’orereb; Tamai ayu iyunu anan ayu au sifroubounayan ta.”
19 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñama: —¿Noógue ããrĩ́rĩ mʉpʉ? Jesús ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉmi: —Mʉsã yʉre, Yʉpʉdere masĩbea. Yʉre masĩrã, Yʉpʉdere masĩboayo.
19 Naatu sabuw hibatiy, “O Tamat i menamaim ema’am?” Jesu iyafutih eo, “Kwa ayu men kwaso’ob na’atube Tamai auman men kwaso’ob. Kwa ayu kwatasusu’ubu na’at Tamai auman boro kwatasu’ub.”
20 Jesús irasũ ãrĩ weregʉ, Marĩpʉya wiigue ããrĩmí. Masaka niyeru sĩrã, ĩgʉ̃sã sãrĩ kũmarĩ pʉro ããrĩmí. Ĩgʉ̃ ñerõ tariburinʉ ejabiribʉ dapa. Irasirirã neõ sugʉ ĩgʉ̃rẽ ñeã, peresu iribirima.
20 Iti tur i tafaroror bar wanawanan kabay teya’ay ana efan sisibinamaim Jesu ma i’obaibiyih. Men yait ta bai fatumimih, anayabin i ana veya men baimih.
21 Jesús dupaturi judío masaka oparãrẽ weremi: —Yʉ ããrĩderogue waagʉkoa. Yʉ waadero pʉrʉ, mʉsã yʉre ãmarãkoa. Mʉsã ñerĩ iridea waja, waja oparã boarãkoa. Yʉ waaburoguere mʉsã waamasĩbirikoa.
21 Jesu ibanak isah eo maiye, “Ayu boro kwa anihamiyi anan, naatu kwa boro ayu isou kwananuwet naatu kwa a kakafih wanawanahimaim boro kwanamorob. Ayu menamaim ananan kwa boro men imaim kwanan.”
22 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, gãme sẽrẽñama: —¿Nasirigʉ: “Yʉ waaburoguere mʉsã waamasĩbirikoa”, ãrĩrĩ? ¿Ĩgʉ̃ basi wẽjẽ boagʉkuri irasũ ãrĩgʉ̃?
22 Naatu Jew hai ukwarih hi’o, “I eo, ayu menamaim anan kwa men karam kwanan. Iti eo anayabin i boro taiyuwin na’asabun?”
23 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩmi: —Mʉsã gapʉ i ʉ̃mʉgue ããrĩrã́, i ʉ̃mʉ marã ããrã. Yʉ gapʉ ʉ̃mʉgasigue ããrĩdi, i ʉ̃mʉmʉ meta ããrã.
23 Baise Jesu eo maiye in, “Kwa i babe ma’ani, Ayu i yate ma’anu. Kwa i tafaram nowan, baise ayu i men tafaram nowan.
24 Irasirigʉ mʉsãrẽ: “Mʉsã ñerĩ iridea waja, waja oparã boarãkoa”, ãrãbʉ. Mʉsã: “Yʉ ĩgʉ̃ ããrã”, ãrĩ wereadeare bʉremubirisĩã, mʉsã ñerĩ iridea waja, waja oparã boarãkoa.
24 Ayu ao kwanowaraka, ayu men kwanasu’ubu kwanabitutumu na’at, kwa boro anababatun a kakafih wanawanahimaim kwanamorob. Ayu’uban tur iti ao’o.”
25 Irasũ ãrĩgʉ̃ pérã ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñama: —¿Noãno ããrĩ́rĩ mʉ? Jesús ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉmi: —Buenʉgãgʉ̃gueta mʉsãrẽ: “Yʉ ĩgʉ̃ ããrã”, ãrĩ weresiabʉ.
25 Hibatiy hio, “O i yait?” Jesu iyafutih eo, “Tabubusurufika kwa a tur aowen taremor tana.
26 Yʉ mʉsãyamarẽ, mʉsã ñerõ iridea waja mʉsãrẽ wajamoãburire weredʉari, wári ããrã. Yʉre iriudi gapʉ diaye weremi. Irasirigʉ ĩgʉ̃ weremakʉ̃ yʉ pédea ditare mʉsã i ʉ̃mʉ marãrẽ werea, ãrĩmi.
26 Kwa isa ayu boro tur moumurika anao anibabatiyi. Baise yait ayu iyunu anan i turobe? Naatu abistan i eo anonowar ayu sabuw hai tur ao’owen.”
27 Jesús: “Yʉre iriudi”, ãrĩgʉ̃, ĩgʉ̃ Pagʉreta werenígʉ̃ irimi. Ĩgʉ̃sã gapʉ irire pémasĩbirima.
27 Jesu Tamah isan sabuw hai tur eo’eowen naniyan men hibai.
28 Irasirigʉ Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩmi: —Yʉre ããrĩpererã tĩ́gʉ̃rẽ mʉsã curusague pábiatú ãĩwãgũnúrãkoa. Mʉsã irasũ irirã: “Yʉ ĩgʉ̃ ããrã”, ãrĩ wereadeare: “Diayeta ããrã”, ãrĩ masĩrãkoa. Yʉ gããmerõ neõ iribi, irasũ ããrĩmakʉ̃ Yʉpʉ yʉre buedea ditare yʉ weregʉ ããrĩrĩ́rẽ masĩrãkoa.
28 Imih Jesu eo, “Orot Natun kwanabobora’ah anamaramaim, kwa boro kwanaso’ob; Ayu i Yait; naatu ayu men taiyuwu au kokomaim asisinafumih, baise Tamai abistan tur mutufor bi’obaiyu’umaim ao’o.
29 Yʉre iriudi yʉ merã ããrĩ́mi. Ĩgʉ̃ gããmerĩ ditare irinía. Irasirigʉ ĩgʉ̃ yʉre neõ béobemi.
29 Naatu yait ayu iyunu anan airi ama’am i men ihamiyu, anayabin mar etei i ana kokomaim asisinaf isan ebiyasisir.”
30 Jesús irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, wárã masaka ĩgʉ̃rẽ bʉremuma.
30 Nati eo’omaim sabuw moumurih maiyow hitumitum.
31 Jesús, judío masaka: “Marĩpʉ iriudi ããrĩ́mi”, ãrĩ bʉremurãrẽ ãsũ ãrĩmi: —Yʉ werenírĩrẽ bʉremuduúmerã, diayeta yʉ buerã ããrã.
31 Imih Jesu Jew sabuw iyab i hibitumatum isah eo, “Ayu au bai’obaiyen kwanabubukikin na’at, kwa i anababatun ayu au bai’ufununayah,
32 Irasirirã diayema ããrĩrĩ́rẽ masĩrãkoa. Irire masĩrã, ñerõ iririre pirirãkoa. Moãboeanerã mʉsã opʉre wirianerã irirosũ ããrĩrãkoa.
32 naatu kwa boro turobe kwanaso’ob naatu turobe boro imaim narufami kwanatit.”
33 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ĩgʉ̃rẽ ãrĩma: —Gʉa Abraham parãmerã ããrĩturiarãgue ããrã. Irasirirã neõ gajirãyarã ĩgʉ̃sãrẽ moãboerã ããrĩbea. Irasirigʉ: “Moãboeanerã mʉsã opʉre wirianerã irirosũ ããrĩrãkoa”, ãrĩgʉ̃, ¿naásũ ãrĩdʉagʉ irasũ ãrĩrĩ mʉ?
33 Sabuw hiya’afut hi’o, “Aki Abraham ana a’agir. Naatu aki men yait ta ana akir wairafin. Mi’itube inarufami anatit isan kuo’o?”
34 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩmi: —Diayeta mʉsãrẽ werea. Ããrĩpererã ñerĩrẽ irirã, ñerĩrẽ iridoregʉyarã ĩgʉ̃ dokamarã irirosũ ããrĩ́ma.
34 Jesu sabuw isah eo, “Turobe a tur ao’owen, o yait ta bowabow kakafin kukusisinaf i bowabow kakafin ana akir wairafin imatar.
35 Sugʉ moãboegʉ wii opʉ magʉ̃ irirosũ neõ ããrĩbemi. Wii opʉ magʉ̃ gapʉ ĩgʉ̃ pagʉya wiimʉ ããrĩníkõãkumi.
35 Akir wairafin taitin tuwahinah wanawanahimaim i boro namarorore, baise Natun i ana efan wanatowan.
36 Yʉ, ʉ̃mʉgasigue ããrĩgʉ̃́ magʉ̃ ããrã. Irasirigʉ mʉsãrẽ ñerĩrẽ iridoregʉyarã irirosũ ããrĩbirimakʉ̃ irigʉ, diayeta moãboeanerã mʉsã opʉre wirianerã irirosũ ããrĩmakʉ̃ irigʉkoa.
36 Imih Natun kwa narurufami, kwa i anababatun narufami,
37 Yʉ mʉsã Abraham parãmerã ããrĩturiarire masĩa. Irasũ ããrĩkererã, mʉsã yʉ wererire pédʉabea. Irasirirã yʉre wẽjẽdʉáa.
37 Ayu aso’ob kwa i Abraham ana a’agir, baise kwa i ef kwanunuwet ayu kwana’asbunu. Anayabin kwa dogor wanawanan, ayu au tur ana efan i men ema’am.
38 Yʉpʉ yʉre masĩmakʉ̃ irideare mʉsãrẽ werea. Mʉsã gapʉ mʉsãpʉ dorerire yáa.
38 Ayu Tamai ana taragub wanawanan abistan i’obaiyu ai’itin i a tur ao’owen, naatu kwabo tamat demon hi’o kwanonowar na’at kwasisinaf.”
39 Ĩgʉ̃sã ĩgʉ̃rẽ ãrĩma: —Abraham gʉa ñekʉ̃ ããrĩdi ããrĩmí. Jesús gapʉ ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩmi: —Mʉsã diayeta Abraham parãmerã ããrĩturiarã ããrĩrã́ ĩgʉ̃ iriunaderosũta iririkʉboayo.
39 Sabuw hiya’afut hi’o, “Abraham i aki tamai.” Jesu eo maiye, “Kwa Abraham natunatun na’at kwa boro i sisinafube kwatasinaf.
40 Yʉpʉ yʉre diaye wererire mʉsãrẽ yʉ werekeremakʉ̃, yʉre wẽjẽdʉáa. Abraham gapʉ mʉsã irirosũ neõ irasiribiridi ããrĩmí.
40 Itinin i iti. God anababatun au tur eowen ao kwanonowar isan kwa a not kwabobaifufun ayu asabunu’umih. Abraham iti na’atube men sinaf.
41 Mʉsã mʉsãpʉ irirosũta yáa. Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ãrĩma: —Gʉa, pagʉ marĩrã irirosũ ããrĩbea. Marĩpʉ sugʉta gʉapʉ ããrĩ́mi.
41 Kwa tamatanah mi’itube hisisinaf na’atube kwasisinaf.” Sabuw hiya’afut hi’o, “Aki Tamai i ta’imon God akisinamo, aki i men ometakek aki i natunatun anababatun.”
42 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩmi: —Yʉpʉ diayeta mʉsãpʉ ããrĩmakʉ̃, mʉsã yʉre maĩboayo. Yʉ ĩgʉ̃ merã ããrĩdita õõ mʉsã pʉrogue aaribʉ́. Yʉ gããmerõ aaribiribʉ. Yʉpʉ yʉre iriumi.
42 Jesu sabuw isah eo, “God kwa Tamat na’at ayu boro kwatiyabuwu, anayabin ayu Godane ana naatu boun iti bairit tama’am. Ayu men taiyuwu au kokomaim anamih, baise i ayu iyunu ana.
43 ¿Nasirirã yʉ wererire pémasĩberi mʉsã? Mʉsã yʉ wererire pédʉabirisĩã, pémasĩbea.
43 Aisimamih ayu tur ao’o naniyan men kwabaib? Abistan ayu ao men kwananonowar anayabin kwa tain i gugurih.
44 Mʉsãpʉ wãtĩ ããrĩ́mi. Mʉsã ĩgʉ̃yarã ããrã. Irasirirã ĩgʉ̃ gããmerĩrẽ iridʉáa. Neõgoragueta masakare wẽjẽbéodi ããrĩgʉ̃́ yámi. Ĩgʉ̃guere diayema neõ máa. Irasirigʉ ĩgʉ̃ neõ diayemarẽ werebemi. Neõgoraguere masakare ãrĩkatopʉroridi ããrĩmí. Irasirigʉ ĩgʉ̃ irasũ ãrĩkatorikʉgʉ ããrĩsĩã, ãrĩkatori ditare weremi.
44 Kwa i tamat demon mowan natunatun, naatu kwa a kok i tamat esisinafube kwani’ufunun. Aneika i asbunubunuwenayan, i men turobe’emaim batamih, anayabin i wanawanan turobe en. Baifufuwen nati i ana tur, anayabin i baifufuwenayan naatu baifufuwenayah etei tamah.
45 Yʉ gapʉ diayemarẽ werea. Irasirirã yʉ wererire pérã, mʉsã irire bʉremubea.
45 Baise ayu tur anababatun ao’o, kwa i men kwabitutumu.
46 ¿Noã yʉre: “Mʉ ãsũ irigʉ, ñerõ iriabʉ”, ãrĩ masĩbukuri? Yʉ mʉsãrẽ diayemarẽ werekeremakʉ̃, ¿nasirirã yʉ wererire bʉremuberi?
46 O yait ta karam ayu au kakafin inaorerereb? Ayu turobe ana’o na’at, aisim men kwabitutumu?
47 Yʉpʉ pũrã ĩgʉ̃ werenírĩrẽ péma. Mʉsã gapʉ ĩgʉ̃ pũrã ããrĩbirisĩã, irire pédʉabea, ãrĩmi Jesús.
47 Yait Godamaim ema’am naatu ana tur enonowar i i God nowan. Kwa tur men kwanonowar anayabin Kwa i men God nowan.”
48 Jesús irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, judío masaka ĩgʉ̃rẽ ãrĩma: —Gʉa: “Mʉ Samariamʉ, wãtĩ ñajãsũdi ããrã”, ãrĩrã, diayeta ãrĩrã yáa.
48 Jew sabuw Jesu hiya’afut hi’o, “Aki’ima turobe ao’o, oma Samaria mowan naatu demon hitounbuburi kuma’am.”
49 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩmi: —Yʉ wãtĩ ñajãsũdi ããrĩbea. Yʉ iriri merã masaka Yʉpʉre: “Õãtaria mʉ”, ãrĩmakʉ̃ yáa. Mʉsã gapʉ yʉ iririre ĩãkererã: “Ñerĩrẽ irigʉ ããrĩ́mi”, ãrã.
49 Jesu iya’afutih eo, “Ayu men demon hitounbuburu ama’am. Ayu Tamai akisinamo akakakafiy, baise kwa ayu men kwakakafiyu.
50 Yʉre: “Õãrõ yáa”, ãrĩ bʉremurãrẽ ãmabea yʉ. Yʉpʉ gapʉ masakare yʉre bʉremumakʉ̃ gããmemi. Ĩgʉ̃ta yʉ iririre ĩãgʉ̃, yʉre: “Õãrõ yáa”, ãrĩmi.
50 Ayu men taiyuwu wabu bora’ara’ahin isan anunuwet, baise orot ta i ayu isou akisinamo nanuwet naatu i boro ayu nibabatiyu.
51 Diayeta mʉsãrẽ werea. Yʉ wererire irigʉ neõ boabirikumi.
51 Tur anababatun au’uwi, yait ayu au tur ebobosiyasiyar boro men namorob.”
52 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ĩgʉ̃rẽ ãrĩma: —Dapagora gʉa ire masĩa. Mʉ wãtĩ ñajãsũdi ããrã. Abraham iripoegue boakõãdi ããrĩmí. Marĩpʉya kerere weredupiyunerãde boakõãnerã ããrĩmá. Mʉ gapʉ: “Yʉ wererire irigʉ neõ boabirikumi”, ãrã.
52 Jew sabuw Jesu isan hi’o, “Aki bounabo aso’ob o i demon hitoububuni kuma’am! Abraham morob naatu dinab oro’orot himorob, baise o ku’o’o yait ta ayu au tur nabobosiyasiyar boro men namorob.
53 ¿Gʉa ñekʉ̃ Abraham nemorõ ããrĩ́rĩ mʉ? Ĩgʉ̃, Marĩpʉya kerere weredupiyunerãde boakõãnerã ããrĩmá. ¿Noã ããrĩ́rĩ mʉ irasũ ãrĩ weregʉ?
53 Aki tamai Abraham i morob o men taiyuw inabora’ahi Abraham inanatabir? Naatu God ana dinab auman himorob. O kunotanot o i yait?”
54 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩmi: —Yʉ, yʉ basi õãrõ werenírĩ wajamáa. Yʉpʉ gapʉ mʉsã: “Gʉapʉ ããrĩ́mi”, ãrĩgʉ̃ gapʉ yʉre õãrõ weremi.
54 Jesu iya’afutih eo, “Ayu taiyuwu anabobora’ahu na’at ayu au bora’ara’aten anayabin en. Ayu Tamai kwa a God kwarouw kwa’o’o i akisinamo ayu ebobora’ara’ahu.
55 Mʉsã gapʉ Yʉpʉre neõ masĩbea. Yʉ ĩgʉ̃rẽ masĩa. Yʉ: “Ĩgʉ̃rẽ masĩbea”, ãrĩgʉ̃, mʉsã irirosũ ãrĩkatorikʉgʉ ããrĩbukoa. Yʉ gapʉ ĩgʉ̃rẽ õãrõ masĩa. Irasũ ããrĩmakʉ̃, ĩgʉ̃ wererire yáa.
55 Kwa i men kafa’imo kwasu’ub, baise ayu asu’ub. Ayu men su’ubin anarouw ana’o na’at, ayu boro baifuwenayan kwa ana karam, baise ayu i asu’ub naatu i ana tur abobosiyasiyar.
56 Mʉsã ñekʉ̃ Abraham yʉ i ʉ̃mʉgue aariburire masĩdi ããrĩmí. Irasirigʉ yʉ aarimakʉ̃ ĩãgʉ̃, bʉro ʉsʉyari merã ããrĩdi ããrĩmí.
56 Kwa tamat Abraham ayu au na ana veya nuw i’itin i iyasisir naatu veya na titit isan i kawasa.”
57 Ĩgʉ̃sã Jesúre ãrĩma: —Mʉ cincuenta bojori opabirikeregʉ, ¿nasirigʉ Abrahãrẽ ĩãdi ããrĩbukuri?
57 Jew sabuw Jesu isan hi’o, “O a kwamur i men 50 baimih naatu mi’itube Abraham i’itin.”
58 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩmi: —Diayeta mʉsãrẽ werea. Abraham dupiyuro ããrĩdi yʉta ããrã.
58 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu wan ama’abo Abraham tufuw.”
59 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ĩgʉ̃sã ʉ̃tãyeri ãĩ, ĩgʉ̃rẽ dea wẽjẽdʉamakʉ̃, Marĩpʉya wiigue ããrãdi ĩgʉ̃sã watope duriwiriakõãmi.
59 Nati isan sabuw kabay hi’o’on Tafaror Bar wanawanan hitarabimih baise Jesu sabuw umah aren sorabon ufun tit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.