Mateus 27

Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Boyodujimejãripoe ããrĩpererã paía oparã, judío masaka mʉrã merã nerẽ: “Ãsũ iri, Jesúre wẽjẽrã”, ãrĩ ãmuñurã.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Irasũ ãrĩ ãmu odo, Jesúre sia, ãĩwãgã, Poncio Pilato wãĩkʉgʉre Judea nikũ marã opʉre wiañurã.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Ĩgʉ̃sã Jesúre wẽjẽrãkuma, ãrĩrĩrẽ pégʉ, Judas gapʉ bʉro bʉjawereri merã ĩgʉ̃ Jesúre ĩmuadeare gũñayupʉ. Irasirigʉ treinta niyeru tiri plata merã iridea tiri ĩgʉ̃sã ĩgʉ̃rẽ wajaridea tirire paía oparãrẽ, judío masaka mʉrãrẽ wiagʉ waayupʉ. Irogue eja, ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 —Yʉ ñetariro iriakubʉ. Yʉ ñerĩ iribire oparãguere wiadire: “Boaburo”, ãrãñurã, ãrĩyupʉ.
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Judas Marĩpʉya wiigue niyeru tirire meéwasiribéo, waakõãyupʉ. Waa, pũgubudare siasiu, ĩgʉ̃ basi ĩgʉ̃ya wʉ̃́nugũrẽ túsãnú, parimadija, boakõãyupʉ.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Paía oparã niyeru tirire sea neeõrã, ãsũ ãrĩñurã:
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Pʉrʉ ãsũ ãrĩñurã: “I niyeru merã diiari sorori weagʉya nikũrẽ wajarimakʉ̃ õãrokoa. Irasirirã gajero marã õõgue boamakʉ̃, iri nikũ ĩgʉ̃sãrẽ yáaburi nikũ ããrĩrokoa”, ãrĩñurã.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Irasirirã masaka iri nikũrẽ: “Dí béodea nikũ ããrã”, ãrĩ wãĩyema. Daporaguedere irasũta wãĩkʉkõãa.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 Ĩgʉ̃sã irasirimakʉ̃, Jeremías Marĩpʉya kerere weredupuyudi gojaderosũta waabʉ. Ãsũ ãrĩ gojadi ããrĩmí: “Israel bumarã treinta niyeru tiri plata merã iridea tirire ĩgʉ̃rẽ wajarideare ãĩma.
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 Irasirirã iri tiri merã diiari sorori weagʉya nikũrẽ wajarima. Irasirirã, Marĩpʉ yʉre: ‘Ãsũ irirãkuma’, ãrĩ gojadorederosũta yáma”, ãrĩ gojadi ããrĩmí.
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Pilato, Jesúre ĩgʉ̃ pʉrogue ĩgʉ̃sã ãĩjamakʉ̃, ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñayupʉ:
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Paía oparã, judío masaka mʉrã ĩgʉ̃rẽ weresãrĩ gapʉre yʉjʉbiriyupʉ.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Irasirigʉ Pilato ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Jesús gapʉ neõ yʉjʉbiriyupʉ. Ĩgʉ̃ yʉjʉbirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, Pilato ĩãgʉkakõãyupʉ.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Bojorikʉ pascua bosenʉ ããrĩmakʉ̃, Pilato sugʉ peresugue ããrĩgʉ̃́rẽ masaka wiudoregʉre wiunayupʉ.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Iripoere sugʉ Barrabás wãĩkʉgʉ peresugue ããrĩyupʉ. Masaka ĩgʉ̃ ñerõ irideare masĩñurã.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 Irasirigʉ ĩgʉ̃sã nerẽmakʉ̃ ĩãgʉ̃, Pilato ĩgʉ̃sãrẽ sẽrẽñayupʉ:
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Wárã masaka Jesúre bʉremumakʉ̃ ĩãrã, oparã ĩgʉ̃rẽ ĩãturisĩã, Pilato pʉrogue ãĩãnerã ããrĩmá. Pilato gapʉ ĩgʉ̃sã ĩãturirire masĩkõãyupʉ. Irasirigʉ Jesúre wiudʉadiyupʉ.
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Pʉrʉ Pilato masaka weresãrĩrẽ beyerimasʉ̃ doarogue doaripoe, ĩgʉ̃ marãpo ĩgʉ̃rẽ kere iriuyupo: “Ĩgʉ̃ diayema irigʉre gajerosũ neõ iribirikõãka! Dapagã ñami ĩgʉ̃rẽ waaburire bʉro goero kẽãkubʉ”, ãrĩ kere iriuyupo.
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Paía oparã, judío masaka mʉrã gapʉ masakare ãsũ ãrĩdoreñurã: “‘Barrabáre wiuka, Jesús gapʉre wẽjẽka!’ ãrĩka!” ãrĩdoreñurã.
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Pʉrʉ Pilato masakare dupaturi sẽrẽñayupʉ doja:
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pilato sẽrẽñayupʉ:
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Irasirigʉ Pilato ãsũ ãrĩyupʉ:
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Ĩgʉ̃sã ĩgʉ̃rẽ pédʉabirimakʉ̃, ĩgʉ̃sã guari merã gainímakʉ̃ pégʉ, Pilato dekore ãĩwãgãridoreyupʉ. Iri merã masaka ĩũrõ mojõkoe, ãsũ ãrĩyupʉ:
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ããrĩpererã masaka ãsũ ãrĩñurã:
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pilato Barrabáre peresugue ããrĩgʉ̃́rẽ wiuyupʉ. Pʉrʉ surarare Jesúre tãrãdore, ĩgʉ̃rẽ ĩgʉ̃sãrẽ wiayupʉ, ĩgʉ̃rẽ curusague pábiatú wẽjẽdoregʉ.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Irasirirã surara Jesúre Pilatoya wiima yebague ãĩjañurã. Irogue ããrĩpererã surarare Jesús pʉro neeõñurã.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Pʉrʉ ĩgʉ̃ya surírore túwea ãĩ, opʉya suríro irirosũ deyoriñe diiariñerẽ ĩgʉ̃rẽ sãñurã.
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 Pora merã iriadea berore ĩgʉ̃ya dipurure peoñurã. Irasiri odo, yukʉre diaye gapʉ moãsua, ĩgʉ̃ pʉro ñadʉkʉpuri merã ejamejã, ĩgʉ̃rẽ ãsũ ãrĩ bʉridañurã:
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Ĩgʉ̃rẽ síku eotú, ĩgʉ̃sã moãsuadire tʉ̃ãwea ãĩ, irigʉ merãta ĩgʉ̃ya dipurure pánañurã.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Ĩgʉ̃rẽ bʉrida odo, ĩgʉ̃sã sãdea surírore túwea, ĩgʉ̃ya suríro gapʉre sãñurã doja. Sã odo, curusague pábiatú wẽjẽmurã ĩgʉ̃rẽ ãĩ wiriakõãñurã.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Ĩgʉ̃sã ĩgʉ̃rẽ ãĩwãgãrã, sugʉ masakʉre Simón wãĩkʉgʉ Cirenemʉrẽ bokatĩrĩma. Ĩgʉ̃rẽ Jesús kõãdea curusare kõãdorema.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Ĩgʉ̃rẽ irasũ ãĩwãgãrã, Gólgota wãĩkʉrogue ãĩjama. “Gólgota”, ãrĩrõ: “Masakʉ dipuru boaweadea pero”, ãrĩdʉaro yáa.
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Irogue eja, igui deko sʉ̃ĩrĩ merã morẽdeare Jesúre tĩãdima. Jesús irire iiríña, pʉrʉ iiríbirimi.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Ĩgʉ̃rẽ curusague pábiatú ãĩwãgũnú odo, surara ĩgʉ̃ surí sãñadeare: “Ubu ãrĩboka birarã: ‘¿Noãrẽ dujarokuri?’” ãrĩma, irire ĩgʉ̃sã basi gãme dʉkawamurã. Ĩgʉ̃sã irasirirã, Marĩpʉya kerere weredupuyudi gojaderosũta irima. Ãsũ ãrĩ gojadi ããrĩmí: “Yaa suríre ĩgʉ̃sã basi ãrĩboka bira dʉkawarãkuma”, ãrĩ gojadi ããrĩmí.
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Irasiriadero pʉrʉ, surara curusa pʉro eja doama, Jesúre korerã.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 “Ĩĩ ãsũ iridea waja boami”, ãrĩrã: “Ĩĩta judío masaka Opʉ ããrĩ́mi”, ãrĩ gojadea majĩrẽ curusague Jesúya dipuru weka pábiatúma.
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Pẽrã yajarimasãdere curusarigue pábiatú ãĩwãgũnúma. Sugʉre ĩgʉ̃ diaye gapʉ, gajigʉre ĩgʉ̃ kúgapʉ pábiatú ãĩwãgũnúma.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Masaka Jesús pʉro tariwãgãnarã, ñerõ ãrĩ bʉrida, ĩgʉ̃sãya dipure yure, ãrĩma:
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 —Mʉ ãsũ ãrĩ wereníbʉ: “Marĩpʉya wiire béo, pʉrʉ ʉrenʉ waaró merãta iri wiire dupaturi iri odogʉkoa”, ãrĩbʉ. Irasirigʉ mʉ basi tauka! Mʉ diayeta Marĩpʉ magʉ̃ ããrĩgʉ̃́, curusague merã dijarika! ãrĩma.
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Irasũta paía oparã, Moisés gojadeare buerimasã, fariseo bumarã, judío masaka mʉrãde ãrĩ bʉridama. Ãsũ ãrĩ gãme wereníma:
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 —Gajerã gapʉre taumi. Ĩgʉ̃ basi gapʉ taumasĩbemi. “Israel bumarã Opʉ ããrã”, ãrĩmi. Irasirirã, curusague merã ĩgʉ̃ dijarimakʉ̃ ĩãrã, marĩ ĩgʉ̃rẽ bʉremurãkoa.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Ĩgʉ̃: “Marĩpʉre bʉremua, ĩgʉ̃ magʉ̃ ããrã”, ãrĩmi. Irasirigʉ ĩgʉ̃ ãrĩderosũta Marĩpʉ ĩgʉ̃rẽ maĩgʉ̃, iritamuburo, ãrĩ bʉridama.
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Yajarimasã Jesús pʉro curusarigue pábiatú ãĩwãgũnúsũanerãde irasũta ĩgʉ̃rẽ ñerõ ãrĩ bʉridama.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Goeripoe ããrĩmakʉ̃, i nikũ ããrĩpererogue naĩtĩãkõãbʉ. Ʉre hora gora naĩtĩãbʉ.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Ʉre hora ejamakʉ̃ta Jesús bʉro gainími:
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Surãyeri irogue ããrĩrã́, ĩgʉ̃ irasũ ãrĩ gainímakʉ̃ pérã:
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Mata sugʉ ĩgʉ̃sã merãmʉ ũmawãgã, igui deko piari yosadea yʉsʉre yukʉ yuwague siatú, ãĩwãgã, Jesúre iiríburo, ãrĩgʉ̃, soemuúmi.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Ĩgʉ̃ irasirimakʉ̃ ĩãrã, gajerã gapʉ ãsũ ãrĩma:
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Jesús dupaturi bʉro gainínemo, kõmoakõãmi.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Ĩgʉ̃ kõmomakʉ̃ta, Marĩpʉya wii poekama taribu disipʉro kãmutari gasiro ʉ̃marõ gapʉ merã yegue dijari, deko merã yeguesiajayuro. Nikũ bʉro ñomebʉ. Ʉ̃tãyeri pagayeride waariakõãbʉ.
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Masãgoberi tũpãkõãyuro. Wárã Marĩpʉre bʉremurã boanerã masãñurã.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Jesús masãdero pʉrʉ, ĩgʉ̃sã masãgoberigue ããrĩnerã wiria, Marĩpʉya makãgue Jerusalẽ́gue waañurã. Ĩgʉ̃sã irogue ejamakʉ̃, masaka wárã ĩgʉ̃sãrẽ ĩãñurã.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Romano marã surara opʉ ĩgʉ̃yarã surara merã Jesúre koreanerã, nikũ ñomemakʉ̃, ããrĩpereri irasũ waaríre ĩãrã, bʉro gʉka, güiri merã ãsũ ãrĩma:
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Wárã nome yoaweyarogue Jesúre ĩũníma. Ĩgʉ̃sã Galileague Jesúre iritamugorenanerã nome ããrĩmá.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Ĩgʉ̃sã nome watopeguere María Magdalena wãĩkʉgo, gajego María wãĩkʉgo Santiago, José pago, gajego Zebedeo marãpo ããrĩmá.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Pʉrʉ naĩmejãripoe ããrĩmakʉ̃, José wári opagʉ, Arimatea wãĩkʉri makãmʉ irogue ejami. Ĩgʉ̃ Jesús buerire tʉyagʉ ããrĩmí.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Irasirigʉ Pilato pʉrogue waa, Jesúya dupʉre yáabu sẽrẽyupʉ. Ĩgʉ̃ ãrĩ sẽrẽmakʉ̃ pégʉ, Pilato surarare Jesúya dupʉre sĩdoreyupʉ ĩgʉ̃rẽ.
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 Irasirigʉ José waa, Jesúya dupʉre ãĩdiju, õãrĩ suríro gasiro gʉrari marĩrĩ gasiro merã ĩgʉ̃ya dupʉre õmayupʉ.
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 Õma odo, ĩgʉ̃rẽ yáabodea masãgobegue píyupʉ. Iri gobe, maama gobe ʉ̃tãyegue mádea gobe ããrĩyuro. Irogue Jesúya dupʉre pí odo, wári majĩ ʉ̃tã majĩ merã iro ñajãrõrẽ õãrõ biakõã, waakõãyupʉ.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Ĩgʉ̃ irasiriripoe María Magdalena, gajego María merã iri gobe bokatĩũrõ ĩũdoaníñurã.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Gajinʉ gapʉ judío masaka siuñajãrĩnʉ ããrĩmakʉ̃, paía oparã, fariseo bumarã Pilato pʉrogue waañurã.
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 Ãsũ ãrĩñurã Pilatore:
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Irasirigʉ mʉyarã surarare ʉrenʉgora ĩgʉ̃ya dupʉre píaderogue koredoregʉ iriuka, ĩgʉ̃ buerã ñami merã ĩgʉ̃ya dupʉre yajabirikõãburo, ãrĩgʉ̃! Ĩgʉ̃sã yajadero pʉrʉ masakare: “Jesús boadigue masãkõãmi”, ãrĩbokuma. Irasiriro ĩgʉ̃ ãrĩgatodea nemorõ ĩgʉ̃sã ãrĩgatori gapʉ ñetarirokoa, ãrĩñurã.
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃, Pilato yʉjʉyupʉ:
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, ĩgʉ̃sã waa, iri gobe biadea ʉ̃tã majĩrẽ õãrõ wĩtãbiatoñurã, masaka ĩgʉ̃sã ñajãdeare ĩãmasĩrãra, ãrĩrã. Irasũ ããrĩmakʉ̃, surarare iri gobere õãrõ koredoreñurã.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.