Mateus 21
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Gʉa Jesús merã Jerusalẽ́gue ejaburo dupuyuro Betfagé wãĩkʉri makãgue ejapʉroribʉ. Betfagé, buúru Olivos wãĩkʉri buúru pʉro ããrĩbʉ́. Jesús irogue ejagʉ, gʉa merãmarã pẽrãrẽ
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hirun hinan, hina bar merar ta wabin Bethage hitit, Olive Oyawemaim, Jesu ana bai’ufununayah rou’ab wan iyunih
2 ãsũ ãrĩ iriumi:
2 eo, “Kwanan bar merar nati namaim kwanatitit boro donkey hi’utan ebatabat kwana’itin naatu donkey boubun auman sisibinamaim ebatabat. Hairi kwanarufamen kwanabow kwanan.
3 Mʉsãrẽ: “¿Nasirimurã ĩgʉ̃sãrẽ kurari?” ãrĩmakʉ̃ pérã: “Marĩ Opʉ gããmeami. Dapora wiagʉkumi doja”, ãrĩka! ãrĩ iriumi.
3 Orot ta nati’imaim nabibatiyi ana tur kwana’owen, ‘Regah ekokok naatu boro nihamiyen kwanabow kwanan.’ Baise ana tur kwana’owen boro niyafarih hinamatabir maiye.”
4 Ire irasũ irigʉ, Marĩpʉya kerere weredupuyudi gojaderosũta irimi. Ãsũ ãrĩ gojadi ããrĩmí:
4 Iti sawar himamatar abisa God ana dinab orot eo kikirum ina i turobe.
5 Jerusalén marãrẽ ãsũ ãrĩ wereka: “Mʉsã Sión marã ĩãka! Mʉsã Opʉ mʉsã pʉrogue mʉsãrẽ iritamugʉ̃ aarími.
5 “Jerusalem sabuw hai tur kwana’owen, a aiwob enan kwa’itin, taiyuwin yare donkey afe’en mara’at enan, ana donkey boubun tafanamaim mara’at enan.”
6 Irasirirã Jesús iriuanerã iri makãgue waa, ĩgʉ̃ iridoreaderosũta iriñurã.
6 Basit Jesu ana bai’ufununayah eo baimanih na’at hin hisinaf.
7 Burrore, pago merã Jesús pʉrogue ãĩjamakʉ̃, gʉaya surí wekamarẽ túwea, ĩgʉ̃sã weka peobʉ. Gʉa irasiriadero pʉrʉ, Jesús, majĩgʉ̃ wekague mʉrĩbejami.
7 Donkey hibai hina hai faifuw tafah hibosairen hiyabar afa rabod rourih hi’afuw ef yan hiyabar.
8 Mʉrĩbeja, Jesús Jerusalẽ́gue peyawãgãmakʉ̃ ĩãrã, masaka wárã ĩgʉ̃sãya weka sãñarĩ suríre túwea ãĩ, ĩgʉ̃ waarí maarẽ́ sẽõpídupuyuma ĩgʉ̃rẽ bʉremurã. Irasũ ããrĩmakʉ̃, gajerã yuku dʉpʉri pũrikʉrire diti ãĩ, maarẽ́ pídupuyuma, ĩgʉ̃ waarí maa õãrĩ maa ããrĩburo, ãrĩrã.
8 Sabuw rou’ay gagamin na’in hai faifuw hibosairen hiyabar afa ai raurih hi’afuw hiyabar.
9 Irasirirã ĩgʉ̃ dupuyuro waarã́, ĩgʉ̃ pʉrʉ tʉyarã ãsũ ãrĩ gainíma:
9 Sabuw Jesu nanane hinan, naatu ufunane hinan fanah sib hiwow hio,
10 Jesús Jerusalẽ́gue ejamakʉ̃, irogue ããrĩrã́ ĩãgʉkapereakõãma. Wárã ĩgʉ̃sã basi ãsũ ãrĩ gãme sẽrẽñama:
10 Jesu na Jerusalem rur, kawasa ra’at uruw giririf retenafut, sabuw hibatebat hio, “Iti orot yait?”
11 Gajerã masaka yʉjʉma ĩgʉ̃sãrẽ:
11 Rou’ay gagamin hiyafutih hio, “God ana dinab orot wabin Jesu, Galilee wanawananamaim tafaram Nazareth orot.”
12 Pʉrʉ Jesús Marĩpʉya wiigue ñajãmi. Ñajãa, doebiri duarãrẽ, ĩgʉ̃sã duarire wajarirãdere bokajagʉ, ĩgʉ̃sãrẽ béowiumi. Niyeru gorawayurimasãya niyeru sãñarĩ kũmarĩrẽ yomeéwiunokõãmi. Bujare dua doanírãya doaripẽrĩdere irasũta irimi.
12 Naatu Jesu na Tafaror Bar run. Sabuw iyab nati hima hai sawar hitotobon rauw nunih hai urama’ama, hai gemogem bora’aten, kabay hisuwa hire, urama’ama afe’eh hima mamu imak hitotobon bow israuwen ufun hitit.
13 Ĩgʉ̃sãrẽ ãsũ ãrĩmi:
13 Naatu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God eo hikikirum i iti na’atube eo, ‘Ayu au Tafaror Bar i yoyoban ana bar,’ baise kwa abisa kwasisinaf i kwabotabir bainowah hai watu matar.”
14 Jesús Marĩpʉya wiigue ããrĩripoe koye ĩãmerã, waamasĩmerãde ĩgʉ̃ pʉrogue ejama. Ĩgʉ̃sã ejamakʉ̃ ĩãgʉ̃, ĩgʉ̃sãrẽ taumi.
14 Sabuw matah fim naatu ah umah kakafih hina Tafaror Bar hirun Jesu etei iyawasih.
15 Paía oparã, Moisés gojadeare buerimasã gapʉ ĩgʉ̃ turari merã iri ĩmumakʉ̃ ĩãrã, iri wiigue majĩrã ĩgʉ̃rẽ: “Opʉ David parãmi ããrĩturiagʉ õãtaria mʉ”, ãrĩ gainímakʉ̃ pérã, ĩgʉ̃ merã guama.
15 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu sawar gewasih sisinaf hi’itin yah so’ar. Kek auman Tafaror Bar wanawanan fanah sib Jesu hibora’ara’ah hio, “Orokaiwa David natun, ensairen.”
16 Irasirirã Jesúre ãsũ ãrĩma:
16 Jesu hiu, “Iti kek teo kunonowar?” Jesu iyafutih eo, “Anonowar. Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwa’itin, mi’itube hikirum?
17 Irasũ ãrĩ odo, ĩgʉ̃sãrẽ béowãgã, Betania wãĩkʉri makãgue waakõãmi. Irogue eja, kãrĩmi.
17 Naatu nati’imaim ihamiyih hima i tit in Bethany bar merar imaim mar fo in.
18 Gajinʉ boyoripoe Jesús Jerusalẽ́gue goedujáagʉ, ʉaboakõãmi.
18 Mar auman Jesu au merar gagamin matabir inan, basit bayumih morob.
19 Irasũ ʉaboagʉ, maa tʉro nídi higuera wãĩkʉdire ĩãgʉ̃, irigʉ dʉkare ãmagʉ̃́ waadimi. Dʉka marĩbʉ irigʉ gapʉ. Pũrĩ dita ããrĩbʉ́. Dʉka marĩmakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús ãsũ ãrĩmi:
19 Naatu ef rewanamaim ai fafou batabat itin, basit na ai an tit, baise men ro’on ta itin, raurinawat. Basit ai isan eo, “O i boro men iniw.” Mar ta’imonamo ai fenem.
20 Irigʉ irasũ waamakʉ̃ ĩãrã, gʉa ĩgʉ̃ buerã ĩãgʉkakõãbʉ.
20 Ana bai’ufununayah hi’itin hifofor men kafaita, naatu hio, “Ai fafou mi’itube’emih mar ta’imon fenem?”
21 Jesús gʉare yʉjʉmi:
21 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Men erekasiy auman kwanasinafumih, baise kwanitumatum. Karam abis iti boun ai fafou isan asisinaf boro kwanasinaf namatar. Baise men iti akisin. Karam oyaw isan kwanao, kumisir kwen riy yan kubat boro namatar.
22 Mʉsã Marĩpʉre bʉremurĩ merã sẽrẽmakʉ̃, mʉsã sẽrẽrõsũta Marĩpʉ mʉsãrẽ irigʉkumi, ãrĩmi Jesús.
22 Initumatum abisa isan kuyoyoban boro inab.”
23 Pʉrʉ Jesús Marĩpʉya wiigue ñajãmi. Ĩgʉ̃ irogue bueripoe paía oparã, gajerã judío masaka mʉrã ĩgʉ̃ pʉrogue waa, ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñama:
23 Jesu matabir maiye Tafaror Baremaim run bat bi’obaibiyih. Basit Firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “O yait fair it iti sawar kusisinaf, naatu yait ibasit ina kubowabow?”
24 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉmi:
24 Jesu iyafutih eo, “Ayu auman au baibat ta’imon kwa anibatiyi kwanao ananowar, imaibo ayu boro anao kwananowar, ayu fair menamaim abai abowabow.
25 Juan masakare deko merã wãĩyemakʉ̃, ¿noã ĩgʉ̃rẽ wãĩyedoregʉ iriuri, Marĩpʉ, o masaka? ãrĩmi.
25 John ana fair menane bai sabuw bapataito itih Godane bai, ai orot maiyow biyahine bai?” Hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? Godane tanao’o i boro nao bo aisim John men kwaitumitum.
26 Ããrĩpererã masaka: “Juan Marĩpʉya kerere weredupuyudi ããrĩmí”, ãrĩ gũñama. Marĩ: “Masaka Juãrẽ wãĩyedorenerã ããrĩmá”, ãrĩmakʉ̃, masaka marĩ merã guabokuma, ãrĩma.
26 Baise it orot biyanane fair bain tanao, sabuw isah tabirubir anayabin sabuw etei tebitumatum John i God ana dinab orot ta.”
27 Irasirirã Jesúre ãsũ ãrĩ yʉjʉma:
27 Imih sabuw Jesu isan hiya’afut hio, “Aki men aso’ob.” Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar, baibasit menane abai iti sawar asisinaf.
28 Jesús irasũ ãrĩ odo, ĩgʉ̃sãrẽ keori merã buemi:
28 “Kwa mi’itube kwanotanot? Ana veya ta orot natunatun bairi hima’am basit orot natun ain isan eo, ‘Aro ayu akokok boun inan grape ana masaw inabow.’
29 “Waabea”, ãrĩ yʉjʉkumi. Pʉrʉ: “Waagʉra”, ãrĩ gũña, pooegue moãgʉ̃ waakumi.
29 “Naatu kek tamah iya’afut eo, ‘Ayu men akokok.’ Baise ma kafai ana not botabir re in masaw bow.
30 Pʉrʉ ĩgʉ̃sã pagʉ gajigʉ ĩgʉ̃ magʉ̃ pʉro waakumi. Ĩgʉ̃ ãrãderosũta ĩgʉ̃dere: “Pooegue moãgʉ̃ waaka!” ãrĩkumi. Ĩgʉ̃: “Jáʉ”, ãrĩkeregʉ, waabirikumi.
30 “Naatu orot na maiye natun uf isan tit tur i ta’imonaban eo, naatu kek rufut eo, ‘Basit, Regah boro anan.’ Baise kwahir bar ma men in masaw bowamih.
31 ¿Nií gapʉ pagʉ dorerire iriyuri? ãrĩ sẽrẽñami Jesús.
31 Naatu kek menatan i tamah fanan bai?”
32 Juan masakare wãĩyedi mʉsãrẽ: “Ãsũ irika, Marĩpʉ dorerire irirã!” ãrĩ buegʉ aarikerepʉrʉ, mʉsã ĩgʉ̃ buerire neõ bʉremubiribʉ. Ĩĩsã romano marã opʉre niyeru wajaseabosarimasã, ʉ̃ma merã gãmebira wajatarimasã nome gapʉ ĩgʉ̃ buerire pérã, irire bʉremuma. Ĩgʉ̃sã irasirimakʉ̃ ĩãkererã, mʉsã gapʉ mʉsã ñerõ iririre bʉjawere, mʉsã gũñarĩrẽ neõ gorawayubiribʉ. Ĩgʉ̃ buerire neõ bʉremubiribʉ, ãrĩmi Jesús.
32 Anayabin John Baptist na ef gewasin bai’ufnunin isan bi’obaiyi, kwa men kwaitumitumimih, baise kabay o’onayah, naatu sagasagadiy hitumitum, sawar i kwa’itin, baise men kafa’imo a not uf kwabotabir kwaitumitumimih.”
33 Jesús dupaturi ãsũ ãrĩ werenemomi:
33 Jesu eo maiye, “Oroubon tabo kwananowar. Orot me matuwan ana veya ta masaw bo grape tanum, fur ear ituwafut naatu Wine bunubunuw ana hub bai naatu ana masaw sabuw bowayah uwih hima’uh hima i tafaram afa bai nanawanamih in.
34 Pʉrʉ igui ñíripoe ejamakʉ̃, ĩgʉ̃rẽ moãboerãrẽ ĩgʉ̃ya pooere moãrã pʉrogue ĩgʉ̃ya oteri dʉkare deko merã sẽrẽdoregʉ iriukumi.
34 Naatu grape hiyamur bairuhin ana veya kakabom, basit orot ana akir wairafih iyafarih hina bowayah biyah ibo au nowahine ai ro’oh bairut isan.
35 Iri pooere moãrã gapʉ ĩgʉ̃ iriuanerã irogue ejamakʉ̃ ĩãrã, ĩgʉ̃sãrẽ ñerõ irikuma. Sugʉre bʉro pá, gajigʉre wẽjẽ, gajigʉre ʉ̃tãyeri merã deakuma.
35 “Baise bowayah himisir orot ana akir wairafih hibow, ta hibai hirab, ta hi’asabun morob, naatu ta kabayamaim hirab.
36 Ĩgʉ̃sã irasiriadeare pégʉ, iri pooe opʉ gajerã ĩgʉ̃rẽ moãboerãrẽ ĩgʉ̃ iriupʉrorianerã nemorõ iriukumi. Ĩgʉ̃sã ejamakʉ̃ ĩãrã, iri pooere moãrã ĩgʉ̃sãdere irasũta ñerõ irikuma doja.
36 Orot ana akir wairafih afa’abo iyafarih hina, moumurihika men marasika biyafarih na’atube’emih, baise bowayah himisir akir wairafih hibow, wan hinan isah hisisinaf na’atube hisinaf hibow hirouw.
37 ’Ĩgʉ̃sã irasiriadero pʉrʉ, pooe opʉ ĩgʉ̃ magʉ̃rẽ iriukumi. “Yʉ magʉ̃ gapʉre bʉremurãkuma”, ãrĩ gũñadikumi.
37 Uftoro’ot i natun iyun na bowayah isah, not eo, ‘Sabuw boro natu hinakakafiy.’
38 Iri pooere moãrã gapʉ ĩgʉ̃ magʉ̃ ejamakʉ̃ ĩãrã, ĩgʉ̃sã basi ãsũ ãrĩ gãme wereníkuma: “Ĩĩ pʉrʉguere i pooere opabu ããrĩ́mi. Ĩgʉ̃rẽ wẽjẽkõãrã! Irasirirã marĩ basi i pooere oparãkoa”, ãrĩkuma.
38 “Baise bowayah orot natun nan hi’itin hio, ‘Iti orot masaw matuwan natun enan kwanatabai tarab emorob, saise iti sawar etei boro it ata sawaramih tanabow.’
39 Irasirirã ĩgʉ̃rẽ ñeã, pooe tʉrogue ãĩwãgã, wẽjẽbéokõãkuma, ãrĩmi Jesús.
39 Hina kek hibai fur ufunane hirouw re hitit hibai hi’asabun morob.”
40 Irasũ ãrĩ odo, judío masaka oparãrẽ sẽrẽñami:
40 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Masaw matuwan namatabir nanan iti sabuw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?”
41 Ĩgʉ̃rẽ yʉjʉma:
41 Hiya’afut hio, “Nati orot bowayah etei boro narauw hinamorob, naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif, saise ai ro’oh hinabiyamur bowayah boro hinirut ibo au nowan hinitin.”
42 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃, Jesús ãsũ ãrĩmi ĩgʉ̃sãrẽ:
42 Imaibo Jesu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin.
43 Irasirigʉ mʉsãrẽ werea yʉ. Marĩpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ dorerogue ããrĩmurãrẽ ĩgʉ̃ õãrĩ sĩrĩrẽ mʉsãrẽ sĩbirikumi. Mʉsãrẽ ĩgʉ̃ sĩboadeare gajerã ĩgʉ̃ dorerire irirã gapʉre sĩgʉkumi.
43 “Isan imih a tur ao’owen. Mar ana aiwob kwa biyamaim tema’am boro nabosairen sabuw iyab ub gewasih hitanum teyey boro i nitih.
44 Sugʉ i ʉ̃tãye weka meémejãgʉ̃, mʉtãkõãgʉkumi. I ʉ̃tãye gapʉ ĩgʉ̃ weka meébejaro, ĩgʉ̃rẽ õãrĩ pogagãgue meémutũbéokõãrokoa, ãrĩmi Jesús. ((Jesús i keori merã weregʉ: “Sugʉ yʉre gããmebi wajamoãsũgʉkumi”, ãrĩgʉ̃ irimi.))
44 “Orot yait iti agim afe’en nare narabirab i boro natarsisib, baise agim nare orot babin narabirab boro mutufor nifofob.”
45 Paía oparã, fariseo bumarã iri keori merã Jesús irasũ ãrĩ weremakʉ̃ pérã: “Marĩrẽ ãrĩgʉ̃ irasũ ãrĩkumi”, ãrĩñurã.
45 Firis hai ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu ana oroubon eo hinowar hitatam.
46 Irasirirã ĩgʉ̃rẽ ñeãdʉadiñurã peresu irimurã. Irasũ ñeãdʉakererã, ãsũ ãrĩ gũñañurã: “Masaka Jesúre: ‘Marĩpʉya kerere weredupuyugʉ ããrĩ́mi’, ãrĩma”, ãrĩñurã. Irasirirã ĩgʉ̃sãrẽ güisĩã, Jesúre ñeãmasĩbiriñurã.
46 Imih bain fatuminamih himisir, baise sabuw rou’ay hina hima’ama isah hibir. Anayabin sabuw etei Jesu hi’i’itin i God ana dinab orot ta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.