Mateus 20
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Irasirigʉ dupaturi Jesús keori merã buemi doja:
1 “God nabi’aiwob ana maramaim i boro iti na’atube. Ana veya ta orot masaw matuwan, sabuw afa tobon ana masawamaim bowamih tit na.
2 “Sunʉ moãrĩ waja suti niyeru ti wajarigʉra”, ãrĩkumi ĩgʉ̃sãrẽ. Pʉrʉ ĩgʉ̃sãrẽ ĩgʉ̃ya pooegue moãdoregʉ iriukumi.
2 Bowayah bow naatu veya ta’imon ana baiyan isan bairi hio hibibasit ufunamaim iyafarih hin grape ana masawamaim hibow.
3 Pʉrʉ goeripoe dupuyuro nueve hora ããrĩmakʉ̃, makã dekogue waa, gajerã moãrĩ opamerãrẽ bokajakumi.
3 “Nine korok na’atube tit maiye na ahar efanamaim. Orot afa hai bowabow en asir hibatabat itih.
4 Ĩgʉ̃sãrẽ bokaja, ãrĩkumi: “Mʉsãde yaa pooere moãrã waaka! Keoro wajarigʉra”, ãrĩkumi. Irasirirã ĩgʉ̃ya pooegue moãrã waakuma.
4 Basit eo, ‘Igewasin kwa auman boro kwanan au masawamaim kwanabow, naatu kwa a baiyan boro etei anafofonin anit.’ Naatu bowamih hin.
5 Pʉrʉ pooe opʉ goeripoe ããrĩmakʉ̃, ñamika tres hora ããrĩmakʉ̃dere gajerãrẽ moãdorekumi doja.
5 Auyit naatu three korok hairi tit inan i bowabow ta’imon sinaf sabuw asir hibatabat itih naatu uwih hin ana masaw hibow.
6 Pʉrʉ ñamikague cinco hora ããrĩmakʉ̃, makã dekogue waakumi doja. Irogue eja, gajerã moãrĩ opamerãrẽ bokaja, ĩgʉ̃sãrẽ sẽrẽñakumi: “¿Nasirirã dapagãrẽ moãbirikererã doaneãkõãrĩ mʉsã?” ãrĩkumi.
6 Naatu veya re five korok na’atube, orot tit na maiye, ahar efanamaim titit. Sabuw afa’abo hibatabat itih eo, ‘Kwa aisim asir kwabatabat veya re?’
7 “Neõ sugʉ gʉare: ‘Moãrã waaka!’ ãrĩbirami”, ãrĩ yʉjʉkuma. Irasirigʉ pooe opʉ ĩgʉ̃sãrẽ: “Mʉsãde yaa pooere moãrã waaka! Keoro wajarigʉra”, ãrĩkumi. Irasirirã ĩgʉ̃sãde ĩgʉ̃ya pooere moãrã waakuma.
7 “Hiya’afut hio, ‘Men yait ta tubuni.’
8 ’Abe ñajãripoegue ããrĩmakʉ̃, pooe opʉ ĩgʉ̃ya pooere siiu moãgʉ̃rẽ ãsũ ãrĩkumi: “Moãrãrẽ siiu, moãrã ejatũnunerãrẽ wajaripʉrori, ĩgʉ̃sã ejaburi dupuyuro ejanerãrẽ wajari odo, ejapʉrorianerãrẽ wajaritũnuka!” ãrĩkumi.
8 “Veya re birabirab auman, masaw matuwan ana orot ukwarin eaf na iu, ‘Sabuw ina’afih hinan hai baiyan initih, uf hinan hai baiyan wan initih naatu wan hinan uf initih,’ basit eafih hina hirun sawar.
9 Irasirigʉ, cinco hora ããrĩmakʉ̃ moãnʉgãnerãrẽ sunʉ moãrĩ wajataropã suti niyeru ti wajarikumi.
9 “Imaibo orot iyab five korok hibusuruf hibowabow, hai baiyan itih, veya ta’imon ana fofonin.
10 Ĩgʉ̃ irasũ wajarimakʉ̃ ĩãrã, moãpʉrorianerã: “Gʉa gapʉre ĩgʉ̃sã nemorõ wajarigʉkumi”, ãrĩ gũñadikuma. Ĩgʉ̃sãdere sʉrosũta wajarikõãkumi.
10 Orot mat hina hibowabow, hai biyan bainamih hinan i hinotanot boro hai baiyan gagamin hitab, baise i auman baiyan ta’imon hibai, veya ta’imon ana fofonin.
11 Irasũ wajarimakʉ̃ ĩãrã, pooe opʉ merã gua, ĩgʉ̃rẽ ãrĩkuma:
11 “Hai kabay hibai sawar hitit hibat. Basit higam masaw matuwan hiu,
12 “Ĩĩsã gʉa pʉrʉgue ejanerã gapʉ su horata moãama. Gʉa gapʉ sunʉ õãrõ moãneãkõãbʉ. Bʉro abe asiripoe moãbʉ. Gʉa irasũ moãneãkerepʉrʉ, sʉrosũ wajarikõãbʉ mʉ”, ãrĩkuma.
12 ‘Iti sabuw i veya re’er auman hina men manin hibag, baise aki bairi ai baiyan ta’imon iti. Aki ai baiyan i boro gagamin atab, anayabin aki mar auman ana a bow in veya re.’
13 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, pooe opʉ gapʉ sugʉ ĩgʉ̃sã watope ããrĩgʉ̃́rẽ ãrĩkumi: “Yʉ merãmʉ, yʉ mʉrẽ ñerõ irigʉ meta yáa. Yʉ mʉrẽ: ‘Suti niyeru ti wajarigʉra’, ãrĩmakʉ̃ pégʉ: ‘Jáʉ’, ãrãbʉ mʉ. Irasirigʉ yʉ ãrãderosũta mʉrẽ keoro wajariabʉ.
13 “Masaw matuwan misir orot ta isan eo, ‘Au begon inaso’ob. Ayu men asinaf kakafemih. Anayabin kwa i kwaibasit veya ta’imon ana baiyan isan, imih kwabow in veya re ana fofonin ait.
14 Irasirigʉ yʉ wajariadeare ãĩ, waakõãka! Ĩĩrẽ mʉ pʉrʉgue ejadidere mʉrẽ wajariaderopãta wajarigʉra.
14 Abisa abit i kwabai a ubar kwan. Iti oro’orot uf hinan i ayu arubinih hina, imih hai kabay abitih i kwa bairi a baiyan ta’imon.
15 I yaa niyeru ããrã. Irasirigʉ yʉ gããmerõ wajarimasĩa. Gajerãrẽ yʉ õãrõ sĩmakʉ̃ ĩãgʉ̃, ¿yʉre ĩãturiri mʉ?” ãrĩkumi pooe opʉ.
15 Anayabin ayu au sawar, au kokomaim au kabay mi’itube anim, ayu akisu. Men orot babin ta isan anasisinaf gewas isan ya naso’aramih.’”
16 ’I keori ãrĩrõsũta Marĩpʉ ĩgʉ̃yarã ããrĩpʉrorinerãrẽ, ĩgʉ̃sã pʉrʉ ĩgʉ̃yarã ããrĩrã́dere sʉrosũ õãrĩrẽ sĩgʉkumi, ãrĩ weremi Jesús gʉare.
16 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw iyab iti tafaramamaim orot gagamih tema’am boro maramaim aurih efan en. Baise sabuw iyab iti tafaramamaim God isan tibi’akir maramaim boro orot gagamih hinama.”
17 Jesús Jerusalén waarí maague waagʉ́, gʉare pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarã ĩgʉ̃ buerãrẽ gajerã péberogue siiuwãgã, ãrĩmi:
17 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hinan efamaim buwih nabin akisihimo hai tur eowen eo,
18 —Õãrõ péka! Marĩ Jerusalẽ́gue waarã́ yáa. Irogue yʉ ããrĩpererã tĩ́gʉ̃, paía oparãguere, irasũ ããrĩmakʉ̃ Moisés gojadea buerimasãguere wiasũgʉkoa. Ĩgʉ̃sã yʉre: “Boaburo”, ãrĩrãkuma.
18 “Tanan Jerusalemamaim Orot Natun boro sabuw hinab. Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hinitih rabin asabunin morobomih hinao.
19 Irasirirã judío masaka ããrĩmerãguere yʉre wiarãkuma. Ĩgʉ̃sã yʉre bʉrida, tãrã, curusague pábiatú wẽjẽrãkuma. Ĩgʉ̃sã yʉre wẽjẽadero pʉrʉ, ʉrenʉ waaró merã masãgʉkoa, ãrĩmi Jesús.
19 Naatu hinab Eteni Sabuw hinitih, hina’u hi’i’iyab hinarab hina’onaf namorob. Baise veya baitonin ufunamaim boro namisir maiye.”
20 Pʉrʉ Zebedeo marãpo igo pũrã Santiago, Juan merã Jesús pʉrogue eja, ĩgʉ̃rẽ sẽrẽbo ñadʉkʉpuri merã ejamejãmo.
20 Imaibo Zebedee aawan natunatun rou’ab bairi Jesu baifefeyanimih hina nanamaim sun yowen natunatun rou’ab isah fefeyan baibaisinamih eo.
21 Igo irasirimakʉ̃, Jesús igore sẽrẽñami:
21 Jesu ibatiy eo, “Abisa kukokok?” Babin iya’afut eo, “Ayu akokok inao matanu o ina bi’aiwob ana maramaim, ayu natunatu hairi sisib roun roun hinamare bairi kwani’aiwob.”
22 Igo irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús igo pũrãrẽ ãrĩmi:
22 Jesu iya’afut eo, “Kwa men kwaso’ob abisa isan kwafefeyanu. Karam ayu au harew ana tomatom turin boro kwanatom?” Tufuturan hairi hiya’afut hio, “Aki karam.”
23 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩmi:
23 Jesu iuwih eo, “Ayu harew atomatom boro kwanatom, baise ta au asukwafune mare ta au beyawane mare. Ayu men karam boro anarubin. Nati efan i sabuw iyab ayu Tamai isah bobogaigiwas i hai efan.”
24 Gʉa pe mojõmarã ĩgʉ̃ buerã gapʉ Santiago, Juan ĩgʉ̃sã Jesúre sẽrẽrĩrẽ pérã, ĩgʉ̃sã merã guabʉ.
24 Bai’ufununayah etei ten iti tur hinonowar orot tufuturan hairi isan yah so’ar.
25 Gʉa guamakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús ããrĩpererãrẽ gʉare siiu neeõ, ãsũ ãrĩ weremi:
25 Baise Jesu etei eaf ayuwih i’uwih eo, “Kwanaso’ob orot iyab Eteni Sabuw tekakaifih i God men tebitumitum, imih i taiyuwih hai fairamaim sabuw tibiruwih fanah tebai tibi’ufununih.
26 Mʉsã tamerã ĩgʉ̃sã irirosũ iribirikoa. Mʉsã watopeguere opʉ ããrĩdʉagʉ, mʉsãrẽ moãboegʉ irirosũ ããrĩburo.
26 Baise kwa wanawanamaim men iti na’atube nama’amih. O yait inakok bai’ukwarinamih, basit taituwa isah inabow ini’akir.
27 Sugʉ mʉsã watopegue ããrĩgʉ̃́, gajerã nemorõ ããrĩdʉagʉ, moãboegʉ irirosũ ããrĩburo.
27 Naatu O yait inakok wan bai’iyon bai’ukwarinamih, basit taituwa isah ini’akir.
28 Yʉde irasũta ããrã. Yʉ ããrĩpererã tĩ́gʉ̃ masaka yʉre iritamuburo, ãrĩgʉ̃ meta aaribʉ́. Yʉ gapʉ ĩgʉ̃sãrẽ iritamugʉ̃ aaribʉ́. Irasirigʉ wárã masakare yʉ boari merã ĩgʉ̃sã ñerõ iridea wajare wajaribosagʉ aarigʉ́ iribʉ, ãrĩmi Jesús gʉare.
28 Iti na’atube kwanasinaf, anayabin Orot Natun nan i men sabuw isan bowamih namih, baise nabow ana yawas sabuw isah ni’inuw saise i ana yawasamaim sabuw niyawasih.”
29 Pʉrʉ Jericógue ããrãnerã gʉa wirimakʉ̃, wárã masaka Jesúre tʉyama.
29 Jesu ana bai’ufununayah bairi tafaram Jericho hitumar hitit, basit sabuw rou’ay gagamin na’in hitit hi’ufunun bairi hin.
30 Gʉa waarí maa tʉro, pẽrã koye ĩãmerã doama. Jesús iro tariwãgãrĩrẽ péñarã ãsũ ãrĩ gainíma:
30 Hinan efamaim orot rou’ab matah fim hima’am Jesu ana tur hinowar, basit hi’af Jesu hifefeyan hio, “David uwan kwiwanbabani.”
31 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩ gainímakʉ̃, masaka gapʉ ĩgʉ̃sãrẽ: “Toeaka!” ãrĩma. Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩkerepʉrʉ, ĩgʉ̃sã gainíadero nemorõ gainínemoma:
31 Sabuw rou’ay gagamin na’in hinan orot rou’ab hikwararih awah fotamih hi’uwih, baise hairi awah aumetawat hi’af hio, “Regah David uwan kwiwanbabani.”
32 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pé, Jesús dujanʉgãja, ĩgʉ̃sãrẽ siiu, ãsũ ãrĩ sẽrẽñami:
32 Jesu inan bat naatu hairi eafih hina ibatiyih eo, “Kwakokok abisa isa anasinaf?”
33 —Gʉa Opʉ, gʉare koye ĩãmakʉ̃ irika! ãrĩ yʉjʉma.
33 Orot rou’ab hiya’afut hio, “Regah aki akokok matai hinigewasin ananuw.”
34 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃, Jesús ĩgʉ̃sãrẽ bopoña, ĩgʉ̃sãya koyere moãñami. Ĩgʉ̃ moãñamakʉ̃ta, ĩãkõãma. Irasirirã Jesúre tʉyama.
34 Jesu hairi itih iyababan basit matah bobotobonen ana maramaim mar ta’imonamo hairi matah higewasin himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.