Mateus 17
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Su mojõma pere gaji mojõ suru pẽrẽbejarinʉrĩ pʉrʉ, Jesús Pedrore, Santiagore, ĩgʉ̃ pagʉmʉ Juãrẽ ʉ̃marĩ buúrugue siiu mʉrĩãmi.
1 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter naatu James tain John hairi Jesu buwih bairi akisimo nawiyih hiyen hin oyaw gagamin tafantoro’ot hitit.
2 Iri buúru wekague ĩgʉ̃sã mʉrĩjadero pʉrʉ, ĩgʉ̃sã ĩũrõ ĩgʉ̃ deyori gorawayuakõãyupʉ. Ĩgʉ̃ diapu abe ʉ̃mʉmʉ irirosũ gosewasiriyuro. Ĩgʉ̃ya suríro goseriñe, õãrõ borero waayuro.
2 Naatu nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir, ana itinin i veya’abe matar, ana faifuw i hikwes anababatun marakaw ta na’atube. Jesu, Moses, Elijah yate oyaw tafan, naatu ana bai’ufununayah babanane tema’am|alt="Transfiguration" src="CN01728B.TIF" size="col" loc="Mat 17.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="17.2"
3 Irasũ waaripoeta iripoegue marã Moisés, Elías Jesús merã weretamunímakʉ̃ ĩãñurã.
3 Imaibo, Moses Elijah hairi hitit Jesu bairi hio ana bai’ufununayah hi’itih.
4 Ĩgʉ̃sãrẽ ĩãgʉ̃, Pedro Jesúre ãrĩyupʉ:
4 Peter Jesu isan eo, “Regah, gewasin aki iti ama’ama, o ina kokok na’at ayu boro sis tounu ana wowab ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
5 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩ wereníripoe, õãrõ gosewasiriri mikãyebo ĩgʉ̃sãrẽ túbiakõãyuro. Iri yebo poekague Marĩpʉ ãsũ ãrĩ werenímakʉ̃ péñurã:
5 Baise iti na’at bat eo auman, sakuk ana marakawin auman na tar gabuwih, naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti kek i ayu Natu, au yabow anababatun, i isan ayu abiyasisir, tain kwanarub nao’o kwananowar.”
6 Irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, Jesús buerã bʉro güiri merã, ejamejã, ĩgʉ̃sãya diapurire yebague moomejãkõãñurã.
6 Bai’ufununayah iti orot fanawat hinonowar ana maramaim hai bir ra’at yumatah au babe me yan hira’iy.
7 Ĩgʉ̃sã irasirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús ĩgʉ̃sã pʉro waa, ĩgʉ̃sãrẽ moãña:
7 Baise Jesu na butubunih eo, “Kwamisir, men kwanabirumih.”
8 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ ĩũrã, gajerãrẽ ĩãbiriñurã. Jesús direta ĩãñurã.
8 Imaibo nah hitara’ah hinunuw ra’at men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo batabat hi’itin.
9 Pʉrʉ buúrugue ããrãnerã dijariñurã. Irogue dijarigʉ Jesús ĩgʉ̃sãrẽ turaro merã ãrĩyupʉ:
9 Oyaw wanane hire hinan basit Jesu awah bofot eo, “Abisa oyaw wan kwa’i’itin men yait ta ana tur kwana’owen. Kwanama, Orot Natun morobone namisiribo.”
10 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, ĩgʉ̃ buerã ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñañurã:
10 Naatu bai’ufununayah Jesu hibatiy hio, “Bo aisim Ofafar Bai’obaiyenayah teo Elijah i boro mat nan.”
11 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉyupʉ:
11 Jesu iyafutih eo, “Tur anababatun. Elijah i boro mat nan sawar etei nayabuna.
12 Yʉ gapʉ ãsũ ãrĩ weregʉra mʉsãrẽ. Elías ejasiami. Ĩgʉ̃ ejakerepʉrʉ, masaka ĩgʉ̃rẽ ĩãmasĩbirima. Irasirirã ĩgʉ̃sã gããmerõ iridʉarire ĩgʉ̃rẽ ñerõ irima. Ĩgʉ̃rẽ iriderosũta yʉ ããrĩpererã tĩ́gʉ̃rẽ ñerõ irirãkuma, ãrĩyupʉ.
12 Baise a tur a’owen, Elijah i na titaka, baise sabuw men hi’inan, imih hai kokomaim sawar kakafih isan hisinaf. Ef nati ta’imon Orot Natun boro na’atube isan hinasinaf umahimaim ni’akir.”
13 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérãgue, pémasĩñurã. “Ĩgʉ̃: ‘Elías ejasiami’, ãrĩgʉ̃, Juan masakare wãĩyedire ãrĩgʉ̃ yámi”, ãrĩ masĩñurã pama.
13 Imaibo bai’ufununayah naniyan hibai, Jesu i John Baptist isan hai tur eo’owen.
14 Pʉrʉ ĩgʉ̃sã buúrugue ããrãnerã wárã masaka pʉro dijajama. Ĩgʉ̃sã dijajamakʉ̃ ĩãgʉ̃, sugʉ masakʉ aari, Jesús pʉro ñadʉkʉpuri merã ejamejã, ĩgʉ̃rẽ ãrĩmi:
14 Hire hina sabuw rau’ay gagamin biyah hititit ana maramaim, orot ta na Jesu nanamaim sun yowen
15 —Yʉ Opʉ, yʉ magʉ̃rẽ bopoñaka! Ĩgʉ̃ ñamasĩrĩrĩ opagʉ ããrĩ́mi. Bʉro ñerõ tarinami. Irasirigʉ peamegue meémejãma, diaguedere meébianokõãmi.
15 eo, “Regah au kek kwiwanbaban, au kek i sawow kakafin bai ebimamayay, mar etei en wairaf wan eyey, naatu harew yan ere’er.
16 Irasirigʉ ĩgʉ̃rẽ mʉ buerã pʉrogue ãĩjadabʉ. Ĩgʉ̃sã ĩgʉ̃rẽ taumasĩbirama, ãrĩmi.
16 Ayu abai ana a bai’ufununayah isah, baise i men karam boro hitiyawas.”
17 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús yʉjʉmi:
17 Jesu eawar foten eo, “Kwa sabuw isa i baitumatum en naatu a ef i kwasa’ir. Kwanotanot ayu boro bairi maninaka tanama? Naatu kwanotanot abit boro maninaka ana’abar bairi tanan? Kek kwabai kwana a’itin.”
18 Ĩgʉ̃rẽ ãĩjamakʉ̃, Jesús wãtĩ majĩgʉ̃guere ããrĩgʉ̃́rẽ: “Wirika ĩgʉ̃rẽ!” ãrĩmi. Jesús ĩgʉ̃rẽ béowiumakʉ̃ta, majĩgʉ̃ tariakõãmi.
18 Jesu demon kakafin kwarar tatab naatu kek ihamiy bihir tit. Nati ana maramaim kek mar ta’imon yawas.
19 Pʉrʉ gʉa Jesús buerã gajerã péberogue ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñabʉ:
19 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah hina akisinamo biyan hitit hibatiy hio, “Aisim aki demon kakafin men anun tit?”
20 Jesús yʉjʉmi:
20 Jesu iuwih eo, “Anayabin, kwa a baitumatum i kikimin maiyow. Anababatun a tur ao’owen, a baitumatum iti ai momor ro’on na’atube nama’am na’at, iti oyaw isan boro kwanao, ‘Iti’imaim kwen ni’imaim kubat.’ Karam boro namatar, boro men abisa ta isa nafokaramih.
21 Ĩĩno wãtĩrẽ béowiudʉarã, bereri merã Marĩpʉre bʉro sẽrẽrõ gããmea, ãrĩmi.
21 Sawar iti na’atube i yoyoban naatu yoharamaim boro hinamatar men abisa ta’amaim.”
22 Pʉrʉ Galilea nikũgue gʉa waagorenabʉ. Irogue Jesús gʉare ãrĩmi:
22 Jesu ana bai’ufununayah hina Galilee hibita’imon ana maramaim iuwih eo, “Orot Natun boro baban hinao hinab gawan sabuw umahimaim hinayai.
23 Ĩgʉ̃sã yʉre wẽjẽrãkuma. Yʉre wẽjẽadero pʉrʉ, ʉrenʉ waaró merã Marĩpʉ yʉre masũgʉkumi, ãrĩmi. “Yʉre wẽjẽrãkuma”, ãrĩmakʉ̃ pérã, gʉa bʉro bʉjawerebʉ.
23 Nati sabuw boro hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro morobone na misir maiye.” Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at.
24 Pʉrʉ gʉa Jesús merã Capernaugue waabʉ. Irogue ejadero pʉrʉ, Marĩpʉya wiima ããrĩburire niyeru wajaseabosarimasã Pedro pʉro eja, ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñama:
24 Jesu ana bai’ufununayah bairi hina Capernaum hititit ana maramaim, Tafaror Bar ana kabay o’onayah hina Peter hibatiy hio, “O a bai’obaiyenayan Tafaror Bar isan kabay ebibaiyan?”
25 Pedro ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉmi:
25 Peter iyafutih eo, “Jesu i Tafaror Bar isan kabay ebibaiyan.”
26 —Gajero marã gapʉre wajaseakuma, ãrĩ yʉjʉmi Pedro.
26 Peter iya’afut eo, “Nanawan sabuw.”
27 Marĩpʉyarã marĩ ããrĩkererã, Marĩpʉya wiima ããrĩburire niyeru wajaseabosarãrẽ marĩ merã guamakʉ̃ iribirikoa. Irasirirã wajarirãkoa. Wejerida ãĩ, ditarugue waaí wẽjẽgʉ̃ waaka! Baapʉrorigʉre túwea ãĩka! Ĩgʉ̃ya disigue niyeru tire bokagʉkoa. Pʉrʉ iriti merã marĩ pẽrãyare Marĩpʉya wiima ããrĩburire wajarigʉ waaka! ãrĩmi.
27 Baise men basit sabuw isah tanasinaf kakaf, kabay o’onayah yah naso’ar, imih inan harew kukufamaim initokar siy wan inatatain awan inabohai’i kabay inab inan airit isat inibaiyan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.