Mateus 16
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Jesús Magdala wãĩkʉrogue ejadero pʉrʉ, fariseo bumarã, saduceo bumarã ĩgʉ̃rẽ ĩãrã ejarã: “Marĩpʉ turari merã iri ĩmurĩrẽ irika!” ãrĩma. “Ĩgʉ̃ irire irimasĩbi, diayeta Marĩpʉ iriudi meta ããrĩ́mi”, ãrĩdʉarã, irasũ ãrĩma.
1 Pharisee naatu Sadducees afa hikok i Jesu hitikubibiruw, imih hina hio, “Aki akokok ina’inan ta marane ini’obaiyi saise anaso’ob o i anababatun God ana fair ibai.”
2 Jesús gapʉ ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉmi:
2 Baise Jesu iyafutih eo, “Rabirab mar ebiwuwun kwa’i’itin, boro kwanao, maras boro veya gewasin nayen.
3 Boyoripoe ñípimakʉ̃ ĩãrã: “Dekonʉ ããrĩrokoa”, ãrã. Ʉ̃marõmarẽ ĩãrã: “Ãsũ waarokoa”, ãrĩ masĩa. Irire õãrõ masĩkererã, inʉ Marĩpʉ turari merã yʉ iri ĩmurĩ gapʉre ĩãrã, neõ õãrõ pémasĩbea.
3 Naatu mar auman gagub niwuwun naatu turin nafufurum kwana’itin boro kwanao, boun boro nayar. Kwa i gagub akisin ana itinin kwaso’ob boro kwanao, baise abisa iti boun temamatar hai yabih men karam boro kwanaso’ob.
4 Dapora marã masaka ñerã, Marĩpʉre gããmemerã ããrĩ́ma. Yʉre Marĩpʉ turari merã gajino iri ĩmudorema. Ĩgʉ̃sã irasiridorekerepʉrʉ, Marĩpʉya kerere weredupuyudi Jonás iridea direta weregʉra, ãrĩmi.
4 Mar iti boun ana sabuw hai fanasair naatu hai tafa’asar i ra’at, ina’inan isah tinunuwet. En! Baise ina’inan ta’imon ebi’obaiyi i Jonah ana i’inan.” Basit Jesu sabuw nati’imaim ihamiyih hima i sa’ab in.
5 Pʉrʉ gʉa ditarugue taribujarã, pã́rẽ kãtikõãnerã ããrĩbʉ́.
5 Jesu ana bai’ufununayah harew kukuf hirabon hina rewan rounane hiyey ana maramaim, nuhih taseb hio, “It rafiy men ta tabai auman tarabonamih.”
6 Irasirigʉ Jesús gʉare ãrĩmi:
6 Jesu iten ya’ih eo, “Mata to niwa’an kwanakaifi gewas, Pharisee naatu Sadducee hai yeast isan.”
7 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩrĩrẽ gʉa gapʉ pémasĩbiribʉ. Irasirirã gʉa basi gãme ãsũ ãrĩ wereníbʉ:
7 Naatu bai’ufununayah taiyuwih hibabatiy hio, “It rafiy baina’e tanan isan ma eo?”
8 Gʉa irasũ ãrĩrĩrẽ masĩsĩã, gʉare sẽrẽñami:
8 Jesu abisa isan hio i naniyan bai, imih ibatiyih, “Aisim rafiy ta baina’e tanan isan taiyuw kwakasiy kwama kwabibabatiyi? Kwa a baitumatum i kikimin anababatun.
9 ¿Mʉsã pémasĩberi dapa? ¿Yʉ cinco mil ʉ̃marẽ su mojõma pã́ duparure dʉkawa ejodeare gũñaberi mʉsã? Ĩgʉ̃sã baayapiadero pʉrʉ, ¿diíkʉ puuirigora ĩgʉ̃sã baadʉáadeare mʉsã seasã ʉtʉudobori?
9 A not boro’ika kwarisin ema’am. Sabuw etei 5, 000 rafiy fafar faive’imo imaim abituwih isan nuhi bur? naatu kwaso’ob sakasak etei bai’ab kwaiwanfoten?
10 ¿Pʉrʉ yʉ su mojõma pere gaji mojõ peru pẽrẽbejari pã́ duparure dʉkawa, cuatro mil ʉ̃marẽ ejodeadere gũñaberi mʉsã? Ĩgʉ̃sã baayapiadero pʉrʉ, ¿diíkʉ puuirigora ĩgʉ̃sã baadʉáadeare mʉsã seasã ʉtʉudobori?
10 Na’atube rafiy sevenimo sabuw 4, 000 abituwih sakasak etei bai’ab kwaiwanfoten?
11 ¿Nasirirã mʉsã yʉ wererire pémasĩberi? Yʉ: “Fariseo bumarã, saduceo bumarã pã́ wemasãrĩ morẽrĩrẽ õãrõ pémasĩka!” ãrĩgʉ̃, pã́rẽ ãrĩgʉ̃ meta iriabʉ, ãrĩmi.
11 Aisim a not boro’ika hikwaris ayu rafiy isan ao kwararouw, en baise Pharisee naatu Sadducee hai yeast isan kwanakaifi gewasomih ao.”
12 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, gʉa pémasĩbʉ. Pã́ wemasãrĩ morẽrĩrẽ ãrĩgʉ̃ meta irimi. Fariseo bumarã, saduceo bumarã ãrĩgatori merã bueri gapʉre: “Õãrõ pémasĩka!” ãrĩgʉ̃ irimi.
12 Imaibo bai’ufununayah naniyan hibai, Jesu i men yeast maiyow rafiy wanawanan teyai’iyai isan matah toniwa’anamih, baise Pharisee naatu Sadducee hai bai’obaiyen isan matah toniwa’an.
13 Pʉrʉ Jesús Cesarea Filipo wãĩkʉri makã pʉrogue waami. Irogue eja, gʉare ĩgʉ̃ buerãrẽ sẽrẽñami:
13 Jesu na Caesarea Philipi wanawananamaim titit ana veya, ana bai’ufununayah ibatiyih, “Sabuw Orot Natun isan mi’itube teo kwanonowar?”
14 Gʉa ĩgʉ̃rẽ yʉjʉbʉ:
14 Hiya’afut hio, “Sabuw afa i teo John Baptist, afa Elijah, afa i Jeremiah, naatu afa teo i dinab orot ta.”
15 Irasũ ãrĩmakʉ̃, Jesús gʉare sẽrẽñami:
15 Ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Bo kwa ayu isau i mi’itube kwa’o?”
16 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Simón Pedro ĩgʉ̃rẽ ãrĩmi:
16 Simon Peter iya’afut eo, “O i God Tafa eof nowah God ma’ama wanatowanin Natun.”
17 Irasũ ãrĩmakʉ̃, Jesús ĩgʉ̃rẽ yʉjʉmi:
17 Jesu iya’afut eo, “Simon, Jonah natun abigegewasini. Anayabin nati tur anababatun i men orot ta biyanane na irererebamih, baise marane Tamai mutufor o it.
18 Mʉrẽ werea. Mʉ “Pedro” wãĩkʉa. I ʉ̃tãye weka turari wiire iriboderosũ yʉ mʉ merã yaarãrẽ yʉre bʉremuturarã ããrĩmakʉ̃ irigʉkoa. Irasirigʉ wãtĩ ĩgʉ̃ turari merã yʉre bʉremurãrẽ neõ tarinʉgãbirikumi.
18 Imih a tur ao’owen o i Peter. Iti kabay tafanamaim ayu boro au ekaleisia anawowab. Naatu morob ana fair boro men kafa’imo natafufur nare’emih.
19 Yʉ mʉrẽ Marĩpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ doreroguema sawire sĩgʉkoa, mʉ iroguemarẽ iridoreburire. Irasirigʉ mʉ Marĩpʉ ʉ̃mʉgasigue ããrĩgʉ̃́ dorerosũta: “I ʉ̃mʉguere ãsũ waabirikõãburo”, ãrĩmakʉ̃, irire waabirimakʉ̃ irigʉkumi. Mʉ ĩgʉ̃ dorerosũta: “I ʉ̃mʉguere ãsũ waaburo”, ãrĩmakʉ̃, irire waamakʉ̃ irigʉkumi, ãrĩmi Jesús.
19 Ayu boro mar ana tufatan anit; abisa iti tafaramamaim kututufatan, maramaim boro ana tufatan. Naatu abisa iti tafaramamaim kururufam, maramaim boro ana rufam.”
20 Jesús irasũ ãrãdero pʉrʉ, gʉare ãrĩmi:
20 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah awah bofot eo, “Ayu i Tafau hi’of nowah imih men yait ta ana tur kwana’owenamih.”
21 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩrĩnʉ merãta Jesús gʉare ĩgʉ̃ buerãrẽ ĩgʉ̃ boaburire werenʉgãmi:
21 Nati ana veya’amaim Jesu busuruf ana bai’ufununayah isah tur mutufor iuwih eo, “Ayu i anan Jerusalem ana tit biyababan gagamin maiyow boro anab, orot ai’in biyahine, Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah biyahine, hina’asabunu ana morob. Baise veya tounu ufunamaim morobone boro anamisir maiye.”
22 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pedro Jesúre yoaweyarogue ãĩa, ĩgʉ̃rẽ ãsũ ãrĩmi:
22 Peter bai hin nabinamaim eo, “Regah, iti na’atube men akokok isa namatar”.
23 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús gãmenʉgã, ĩgʉ̃rẽ ãsũ ãrĩmi:
23 Jesu tatabir Peter kwarar iu, “Au’uf kwen, Satan! O i kabay kiru nou kuyayare, anayabin o a not i men God enotanot na’atube kunotanotamih. O i orot babin hai notabe kunotanot.”
24 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩ odo, gʉare ãrĩmi:
24 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah eo, “O yait inakok ayu airit namih, taiyuw ina kwahiri a onaf ina’abar ini’ufnunu airit tanan.
25 Sugʉ i ʉ̃mʉgue ĩgʉ̃ya okari direta maĩgʉ̃ peamegue béosũgʉkumi. Gajigʉ gapʉ yʉre tʉyari waja gajerã ĩgʉ̃rẽ wẽjẽkerepʉrʉ, Marĩpʉ pʉrogue ĩgʉ̃ merã ʉsʉyari bokagʉkumi.
25 Anayabin orot yait taiyuwin ana yawas isan ebowabow boro nikasiy. Baise orot yait ana yawas ayu isau ebi’inuw boro natita’ur.
26 Sugʉ masakʉ i ʉ̃mʉmarẽ ããrĩpereri opakeregʉ, ĩgʉ̃ boari pʉrʉ waaburi gapʉre gũñabiri waja peamegue waagʉ́, õãrĩrẽ neõ wajatabirikumi. Irasirigʉ i ʉ̃mʉgue opari direta gũñagʉ̃, ĩgʉ̃ boadero pʉrʉ, peamegue béosũgʉkumi. Iroguere ĩgʉ̃ wiridʉagʉ i ʉ̃mʉgue opari merã neõ wajarimasĩbirikumi.
26 Tafaram wanawanan sawar tutufin etei ibai aur karam, baise inamomorob ana veya ana gewasin boro inab? En anababatun. Boro men kafa’imo nati sawaramaim a yawas inatubun inab maiye’emih.
27 Yʉ ããrĩpererã tĩ́gʉ̃, Yʉpʉ gosewasiriri merã, ĩgʉ̃rẽ wereboerã merã i ʉ̃mʉguere dupaturi aarigʉ́, ããrĩpererã masakare ĩgʉ̃sã irideakʉ keoro wajarigʉkoa.
27 Anayabin Orot Natun i Tamah ana fair ana bonamanamarinamaim nan, ana tounamatar kakafiyih bairi, imaibo nati ana maramaim i boro orot babin hibowabow ana fofoninamaim hai baiyan nitih.
28 Diayeta werea yʉ. Surãyeri mʉsã õõguere ããrĩrã́ mʉsã boaburo dupuyuro yʉ ããrĩpererã tĩ́gʉ̃, Opʉ ñajãmakʉ̃ ĩãrãkoa, ãrĩmi Jesús.
28 Anababatun a tur ao’owen, sabuw afa iti kwama tur kwanonowar boro morobo’e kwanama’am Orot Natun ni’aiwob maramaim nanan kwana’itin.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.