Mateus 11
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Jesús gʉare pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarã ĩgʉ̃ buerãrẽ irasũ ãrãdero pʉrʉ, Galilea nikũgue ããrĩrĩ́ makãrĩ marãrẽ buegorenagʉ̃ waakõãmi.
1 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 roube’aten tur bitih ufunamaim efan nati itumar naatu na Galilee wanawanan bar merar afa imaim sabuw i’obaibiyih naatu binan.
2 Juan masakare wãĩyerimasʉ̃ peresugue ããrĩyupʉ. Irogue ããrĩgʉ̃́, Cristo iriri kerere pégʉ, ĩgʉ̃ buerire tʉyarãrẽ Jesúre ãsũ ãrĩ sẽrẽñarã waaka:
2 John Baptist dibur bar ma’am Jesu bowabow bigan nowar, basit ana bai’ufununayah orot afa iyunih hin Jesu hibatiy.
3 —“¿Mʉta ããrĩ́rĩ, Cristo masakare taugʉ aaribu iriayupʉ, ĩgʉ̃sã ãrĩdi, o gajigʉre yúrãkuri gʉa?” ãrĩ sẽrẽñarã waaka! ãrĩ iriuyupʉ.
3 “Ku’o anowar, John isa eo anonowaraban o iti ina, ai aki boro orot tabo isan anama anakaif?”
4 Irasirirã, Jesús pʉrogue ejarã, Juan sẽrẽñadoredeare ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñama. Jesús ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉmi:
4 Jesu iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itin naatu kwanonowar i John ana tur kwana’owen.
5 Koye ĩãbiranerã õãrõ ĩãma. Waamasĩbiranerã waamasĩakõãma. Kãmi boanerã yaripereakõãsũama. Gãmipũ pébiranerã péakõãma. Boanerãde masãkõãma. Boporã, Marĩpʉ masakare tauri kerere weremakʉ̃ péma.
5 Matah fim higewasin, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, sabuw biyah kokom ani’anih etei higewasin, tainih gugurih tur tenonowar, murumurubih hiyawas maiye timimisir, naatu Tur Gewasin i yababan sabuw isah tibibinan.
6 “Yʉre bʉremurĩrẽ piribi, ʉsʉyari opagʉkumi”, ãrĩ wererã waaka Juãrẽ! ãrĩmi Jesús.
6 Orot yait ayu asisinaf isan erekasiy auman ebitumatum, i boro men baigegewasin nab.”
7 Ĩgʉ̃sã waadero pʉrʉ, Jesús Juãyamarẽ masakare ãsũ ãrĩ werenʉgãmi:
7 John ana bai’ufununayah hinan ufut, Jesu sabuw ibatiyih, “Arar yan kwatit kwanan John abisa sisinaf itinamih kwanot kwan? Kotar wadar i’inuwas inu’in itinamih kwan?
8 Irasũ ããrĩmakʉ̃, mʉsã ĩgʉ̃rẽ irogue ĩãrã waarã́, õãrĩ surí sãñagʉ̃rẽ ĩãrã waarã́ meta irikuyo. Õãrĩ surí sãñarãno oparãya wiirigue ããrĩkuma. Juan ĩgʉ̃sã irirosũ ããrĩbemi.
8 Ai abisa itinamih kwan? Orot eabur gewas batabat itinamih kwan? Baise sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
9 Mʉsã irogue ĩgʉ̃rẽ ĩãrã waarã́, Marĩpʉya kerere weredupuyurimasʉ̃rẽ ĩãrã waarã́ iriyo. Mʉsãrẽ werea. Diayeta Juan Marĩpʉya kerere weredupuyunerã nemorõ ããrĩ́mi.
9 Kwa’o anowar, abisa itinamih kwan, dinab orot? Turobe, baise a tur ao’owen iti orot i dinab etei natabirih.
10 Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue gojasũdero ããrĩbʉ́ Juan iriburire. Irasirigʉ Marĩpʉ ĩgʉ̃ magʉ̃rẽ ãsũ ãrĩdi ããrĩmí:
10 Anayabin iti orot John isan i Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum.
11 ’Mʉsãrẽ diayeta werea. Juan aariburi dupuyuro neõ sugʉ ĩgʉ̃ nemorõ yaamarẽ masĩgʉ̃ marĩdi ããrĩmí. Irasũ ããrĩkerepʉrʉ, sugʉ Marĩpʉ ʉ̃mʉgasigue ããrĩgʉ̃́yagʉ gapʉ Juan nemorõ yaamarẽ masĩgʉ̃ ããrĩgʉkumi. Ããrĩpererã nemorõ ubu ããrĩgʉ̃́ ããrĩkeregʉ, masĩgʉ̃ ããrĩgʉkumi.
11 “Anababatun a tur ao’owen John Baptist baibin hitatoub wanawanahimaim i orot gagamin ta hitoub hiyai. Baise orot yait mar ana aiwobomaim ebikek boro John nan natabir.
12 ’Juan masakare wãĩyedi buenʉgãdeapoegueta, daporaguedere masaka ʉ̃mʉgasigue Marĩpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ dorerogue ñajãdʉarãrẽ bʉro ñerõ tarimakʉ̃ yáma. Ĩgʉ̃sã turari merã ĩgʉ̃sãrẽ peremakʉ̃ iridʉarã iriadima.
12 John Baptist bibinan ana veya na iti boun titit, sabuw fairih i mar ana aiwob bain isan hai fairamaim hibiturafef.
13 Juan aariburo dupuyuro ããrĩpererã Marĩpʉya kerere weredupuyunerã ĩgʉ̃sã gojadea merã, Moisés gojadea merã Marĩpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ doreri kerere werenerã ããrĩmá.
13 Anayabin Dinab oro’orot naatu ofafar bukamaim hikikirum i hima hio inan John natit.
14 Iripoegue Marĩpʉ ĩgʉ̃ya gojadea pũgue: “Yaa kerere weredupuyurimasʉ̃rẽ Elías irirosũ ããrĩbure iriugʉra”, ãrĩdi ããrĩmí. Juan irasũ ãrĩsũdita ããrĩ́mi. Irire bʉremurõ gããmea.
14 Imih iti tur inanowar bainamih inakokok na’at basit kubai, anayabin dinab orot Elijah matabir maiye namih hio kikirum, i John ana efan bai na titika.
15 Gãmipũrĩ oparã, yʉ wererire õãrõ péka!
15 Imih o yait tain nama’am na’at tur inanowar.
16 ’Masaka dapora marã, ¿ñeémarãno irirosũ ããrĩ́rĩ? Majĩrã makã dekogue ĩgʉ̃sã merãmarã merã bira gainí doanírã irirosũ ããrĩ́ma. Ãsũ ãrĩ gainíma:
16 “Itinin boro abisa’amaim iti boun ana sabuw isah anao kwanowar, sabuw iti boun hai itinin i kek gidigidih ahar efanamaim tema, hai ofonah bairi fafowamih tibi’afa’afa na’atube.
17 “Gʉa tẽrẽdiru purimakʉ̃, bayabirabʉ. Bʉjawereri merã gʉa bayamakʉ̃, orebirabʉ”, ãrĩma.
17 ‘Aki tabin ana ew atatabor,
18 Juan masakare wãĩyerimasʉ̃ pã́ baabiri, igui deko pãmudeare iiríbirimi. Ĩgʉ̃ irasirimakʉ̃ ĩãrã: “Wãtĩ ñajãsũdi ããrĩ́mi ĩĩ”, ãrĩbʉ mʉsã ĩgʉ̃rẽ.
18 “John nan ana veya’amaim i yohar naatu harew fokarih men tom, naatu sabuw etei hio, iti orot i yoyom koun hiyen ema’am.
19 Pʉrʉ yʉ ããrĩpererã tĩ́gʉ̃ baa, iirímakʉ̃ ĩãrã: “Baapagʉ, iirípagʉ ããrĩ́mi”, ãrĩbʉ. “Romano marã opʉre niyeru wajaseabosarimasã merãmʉ, ñerõ irirã merãmʉ ããrĩ́mi”, ãrĩbʉ mʉsã yʉre. Mʉsã gʉare bʉremubirikererã, gʉa iririre ĩãrã: “Marĩpʉ ĩgʉ̃sãrẽ masĩrĩ sĩmi”, ãrĩ masĩbokoa, ãrĩmi Jesús.
19 Baise Orot Natun nan i bay eaa, harew fokarin tom, sabuw etei hio, ’Iti orot kwa’itin, anaa, anatom kakafin! Kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah bairi hiof tema’am.’ Baise God ana so’ob i turobe sinafumaim tit yabin emamatar.”
20 Pʉrʉ Jesús iroma makãrĩ marãrẽ turimi. Ĩgʉ̃sã wári ĩgʉ̃ Marĩpʉ turari merã iririre iri ĩmumakʉ̃ ĩãkererã, ĩgʉ̃sã ñerõ iririre bʉjawerebiri, neõ piribirima. Irasirigʉ ĩgʉ̃sãrẽ ãsũ ãrĩmi:
20 Bar merar moumurih maiyow Jesu ina’inanen moumurih na’in sinaf, baise sabuw men hikokok boro hai kakafihine hisisinaf dogor baikitabir hitab, imih Jesu yan so’ar iuwih eo.
21 —Mʉsã Corazín marã, Betsaida marãde ñerõ tarirãkoa. Iripoegue marã Tiro, Sidón marã, mʉsã ĩũrõ Marĩpʉ ĩgʉ̃ turari merã iri ĩmurõsũ iri ĩmumakʉ̃ ĩãrã, ĩgʉ̃sã ñerõ irideare piribonerã ããrĩmá. Ĩgʉ̃sã ñerõ irideare bʉro bʉjawererire ĩmurã, bʉjawereri surí sãña, nitĩrẽ dipuru weka mawasiripeobonerã ããrĩmá. Mʉsã gapʉ Marĩpʉ turari merã yʉ iri ĩmurĩrẽ ĩãkererã, mʉsã ñerõ iririre neõ piribea.
21 “Kwa Chorazin sabuw bai’akir kakafin boro kwanab, naatu kwa Bethsaida sabuw bai’akir kakafin boro kwanab! Iti ina’inan kwa biyamaim asisinaf, Taiya sabuw naatu Sidon sabuw wanawanahimaim atasisinaf na’at, marasika boro ar faifuw kakafih hita’osen, yuh wah gao hitarab, hai kakafihine dogor baikitabir hitabaika.
22 Irasirigʉ mʉsãrẽ werea. Marĩpʉ ããrĩpererã ñerãrẽ ĩgʉ̃ wajamoãrĩnʉ ejamakʉ̃, Tiro, Sidón marãrẽ wajamoãrõ nemorõ mʉsãrẽ wajamoãgʉkumi.
22 Baise a tur aowen, baibatebat ana veya’amaim Taiya sabuw naatu Sidon sabuw hai baikwatutunen i boro ana fofonin, baise kwa abai kwatutunen boro tafan hiya’abar kwanab.
23 Mʉsã Capernaum marãde: “Ʉ̃mʉgasigue mʉrĩãrãkoa”, ãrĩ gũñadáa. Iroguere neõ waabirikoa. Boanerã ããrĩrṍgue béodijusũrãkoa. Sodoma marãrẽ yʉ mʉsãrẽ Marĩpʉ ĩgʉ̃ turari merã iri ĩmuderosũta iri ĩmumakʉ̃, iri makã daporadere ããrĩbokoa dapa.
23 Naatu kwa Capernaum sabuw wab yen maramaim inu’in boro nare moroboyah hai efanamaim na’in. Ina’inan iti boun kwa biyamaim asisinaf marasika Sodom sabuw biyahimaim ata sisinaf na’at, iti boun ana veya i boro tama.
24 Irasirigʉ mʉsãrẽ werea. Marĩpʉ ããrĩpererã ñerãrẽ ĩgʉ̃ wajamoãrĩnʉ ejamakʉ̃, Sodoma marãrẽ wajamoãrõ nemorõ mʉsã gapʉre wajamoãgʉkumi, mʉsã ñerõ iririre piribiri waja, ãrĩmi Jesús.
24 Baise a tur ao’owen, baibatebat ana veya, Sodom sabuw hai baikwatutunen i boro ana fofonin, baise kwa a baikwatutunen boro tafan hiya’abar kwanab.”
25 Iripoere Jesús ĩgʉ̃ Pagʉre ãsũ ãrĩmi:
25 Nati ana veya’amaim Jesu yoyoban eo, “Tamai mar tafaram ana Regah a merar ayiyi, anayabin not gewasih sabuw so’oso’obayah hai notamaim ibun wa’ir ma’am natunat bereberefiy biyahimaim iwa’an ebirerereb.
26 Aʉ, irasũta ããrã. Mʉ gããmederosũta ʉsʉyari merã irasũ yáa, ãrĩmi Jesús ĩgʉ̃ Pagʉre.
26 Turobe Tamai, abisa kokokomaim isinaf temamatar imih gewasin.
27 Pʉrʉ masakare ãsũ ãrĩ werenemomi:
27 “Sawar etei’imak i ayu Tamai itu. Men yait ta so’ob ayu i God Natun, naatu men yait ta so’ob God i ayu Tamai, imih sabuw iyab ayu arurubinih boro ani’obaiyih i auman hiso’ob God i ayu Tamai.
28 Mʉsã Marĩpʉre tʉyadʉarã nʉkʉ̃rĩ ũũma õẽrã irirosũ ããrĩrã́ yʉ pʉro aarika! Yʉ mʉsãrẽ siuñajãrĩ sĩgʉra.
28 “Kwa iyabowat bit kwa’abar tun rarabi, kwana ayu biyau, ayu boro efan anit kwaniyarir.
29 Mʉsã yʉ iridoreri gapʉre irika! Yʉ iririkʉrire masĩka! Yʉ mʉsãrẽ bopoñarĩ merã ĩã, iritamugʉ̃ ããrã. Irasirirã yʉ iridorerire irirã, yʉ merã õãrõ siuñajãrĩ bokarãkoa.
29 Ayu au bai’obaiyen hamehamen kwanab kwani’ufunun, anayabin ayu i taiyuwu ayara’iyu anutanub, imih kwanan ayu biyu’umaim boro biya tuniwa’an.
30 Yʉ iritamurõ merã yaare mʉsã irimakʉ̃ diasabea. Irasirirã yʉ dorerire irirã, nʉkʉ̃biri kãrãwʉririre ũũmarõsũ ããrĩrãkoa, ãrĩmi Jesús.
30 Anayabin ayu au bai’obaiyen i kiririn imih an bi’obaiyi i boro hamehamen.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.