Marcos 9
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Jesús ãrĩnemoyupʉ doja:
1 Jesu sabuw iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen kwa afa iti kwama’am boro morobo’e yawas kwanama’am maramaim God ana aiwob fairin boro nanan kwana’itin.”
2 Jesús, su mojõma pere gaji mojõ suru pẽrẽbejarinʉrĩ pʉrʉ Pedrore, Santiagore, Juãrẽ ʉ̃marĩ buúrugue ĩgʉ̃sã direta siiu mʉrĩayupʉ. Irogue ĩgʉ̃sã ĩũrõ ĩgʉ̃ deyori gorawayuakõãyupʉ.
2 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter, James naatu John, Jesu buwih bairi akisihimo hiyen hin oyaw tafantoro’ot hitit. Nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir.
3 Ĩgʉ̃ya suríro goseriñe, õãrõ borero waayuro. Neõ sugo nomeõ surí koego irasũ boreri waamakʉ̃ irimasĩgõ mámo.
3 Naatu ana faifuw hina hikwes anababatun, men karam tafaramamaim orot babin ta na’atube tasouwen hitikwes.
4 Irasũ waaripoeta iripoegue marã Moisés, Elías deyoanʉgã, Jesús merã weretamunímakʉ̃ ĩãñurã.
4 Nati’imaim Elijah, Moses hairi hirerereb Jesu bairi hibat hio’o bai’ufununayah nah tounu hi’itih.
5 — ausente —
5 Peter Jesu isan eo, “Regah aki bairi tanan i gewasin maiyow, aki boro sis tounu ana wowab, ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
6 — ausente —
6 Nah tounu hai bir ra’at Peter tur erekasiy auman eo kwanekwan.
7 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩripoe su yebo mikãyebo dijari ĩgʉ̃sãrẽ túbiakõãyuro. Iri yebo poekague Marĩpʉ ãsũ ãrĩ werenímakʉ̃ péñurã:
7 Naatu sakuk earuw na ana youninamaim tarsumih naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti i ayu Natu au yabow, tain kwanarub nao kwananowar!”
8 Irasũ ãrĩmakʉ̃, Pedrosã gãmenʉgã ĩũrã, Moisére, Elíare ĩãbiriñurã. Jesús direta nímakʉ̃ ĩãñurã.
8 Naatu matah doda iwa’an hibat hibinuwanuw men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo bairi hibatabat hi’itin.
9 Pʉrʉ Jesús buúru wekague ĩgʉ̃rẽ waamakʉ̃ ĩãdeare: “Gajerãrẽ werebirikõãka!” ãrĩ dijariyupʉ.
9 Oyawane hire hinan auman abisa hi’itin isan Jesu tur fokarin maiyow eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen kwanama’am Orot Natun morobone namisiribo.”
10 Irasirirã ĩgʉ̃ doreaderosũta gajerãrẽ werebirikererã, ĩgʉ̃sã basi gãme ãsũ ãrĩ sẽrẽñañurã:
10 Jesu abistan eo i fanan hibai, baise morobone misir maiye eo anayabin hikasiy taiyuwih hima hibabatiyih.
11 Irasirirã Jesúre ãsũ ãrĩ sẽrẽñañurã:
11 Imaibo Jesu hibatiy, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah hio Elijah i boro wan nan?”
12 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉyupʉ:
12 Jesu iyafutih eo, “Kwanaso’ob Elijah i wan Roubininenayan orot aunan i’iyon na sawar etei yabuna, baise aisimamih Bukamaim hikikirum hio, ‘Orot Natun nanan i boro hinakwahir naatu bai’akir gagamin na’in nab.’
13 Yʉ gapʉ mʉsãrẽ: “Elías ejasiami”, ãrã. Ĩgʉ̃ irasũ ejamakʉ̃, masaka ĩgʉ̃sã gããmerõ iridʉarire ĩgʉ̃rẽ ñerõ irima. Ĩgʉ̃rẽ waaburire iripoegue Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue gojaderosũta ĩgʉ̃rẽ irisiama, ãrĩyupʉ Jesús Pedrosãrẽ.
13 Baise a tur ao’owen, Elijah i marasika na naatu sabuw hai kokomaim yawas kakafin maiyow isan hisinaf mi’itube Bukamaim eo na’atube.”
14 Jesús Pedrosã merã buúrugue ããrãdi dijajagʉ, gajerã ĩgʉ̃ buerã pʉro wárã masaka nerẽanerãrẽ bokajayupʉ. Moisés gojadeare buerimasãde ããrĩñurã. Ĩgʉ̃ buerã merã gãme guaseorã iriñurã.
14 Hire hinan ana bai’ufununayah afa bairi hibita’imon ana veya sabuw hiru’ay hi’a’ar bebera’uh hi’itih. Naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa auman hina hibusuruf bairi higam.
15 Pʉrʉ Jesúre ĩãrã, ããrĩpererã ĩãgʉka, ĩgʉ̃ pʉro ũmawãgã, ĩgʉ̃rẽ õãdoreñurã.
15 Sabuw hiru’ay Jesu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita naatu hinunuw hin hibai ana merar hiyi.
16 Jesús ĩgʉ̃ buerãrẽ:
16 Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Abistan isan bairi kwagamigam?”
17 Ĩgʉ̃ sẽrẽñamakʉ̃ pégʉ, sugʉ ĩgʉ̃sã watope ããrĩgʉ̃́ Jesúre ãrĩyupʉ:
17 Orot ta kou’ay wanawanan iya’afut eo, “Bai’obaiyenayan ayu au kek abai ana o isa, anayabin afiy kakafin iwanasum awan bofafaren tur men eo’omih.
18 Noó ĩgʉ̃ waaró wãtĩ ĩgʉ̃rẽ yebague ñeã meépiunokõãmi. Ĩgʉ̃ irasirimakʉ̃ ĩgʉ̃ya disigue sũmu wiri, ĩgʉ̃ya guikare kũrĩduútúa, bʉanokõãmi. Yʉ mʉ buerãrẽ: “Majĩgʉ̃rẽ wãtĩrẽ béowiubosaka!” ãrãdabʉ. Neõ bokatĩũbirama, ãrĩyupʉ.
18 Naatu afiy kakafin kaun eyey ana veya ebai erouw me yan ere awan fusifusin ekubar naatu wan eyob takitak tebiwa’an naatu an uman etei’imak tewowofaf. Ayu a bai’ufununayah afiy kakafin nuninamih auwih, baise men karam hitasinaf.”
19 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
19 Jesu iuwih eo “Kwa iti boun ana sabuw ayu men kwabitutumu, mar boro bai’ab bairi tanama? Ayu boro men manin kwa bairit tanama tanabow? Kek kwabai kwana aitin.”
20 Irasirirã majĩgʉ̃rẽ Jesús pʉro ãĩãñurã. Ĩgʉ̃ pʉro ãĩjamakʉ̃, wãtĩ Jesúre ĩãgʉ̃, majĩgʉ̃rẽ narada, yebague tũrũjamejã, sũmutumakʉ̃ iriyupʉ.
20 Kek hibai hina Jesu biyan hitit, afiy kakafin nuw Jesu i’itin ana veya kek busuruf an uman duduwar rab naatu me yan re rab firur awan fusifusin kubar.
21 Irasũ waamakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús ĩgʉ̃ pagʉre sẽrẽñayupʉ:
21 Jesu kek tamah ibatiy, “Iti kek sawow maninaka bai ma?” Tamah iya’afut eo, “Tasiyar ana mareika sawow bai,
22 Wãtĩ ĩgʉ̃rẽ wẽjẽdʉagʉ peamegue meémejã, diaguedere meébiamakʉ̃ irinami. Irasirigʉ mʉ gʉare iritamumasĩgʉ̃, bopoñarĩ merã ĩã, gʉare iritamuka! ãrĩyupʉ Jesúre.
22 matan fufur asabuninamih ebai en wairaf wan eyey naatu harew yan ere’er, baise o baiyawasin isan isa nakakaram na’at basit kwiwanbabanu baibais kwiti.”
23 Jesús ãrĩyupʉ ĩgʉ̃rẽ:
23 Jesu iya’afut eo, “Karam, o inabitumatum na’at sawar etei o isa boro hamehameh maiyow hinamatar.”
24 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, majĩgʉ̃ pagʉ ãsũ ãrĩ gainíyupʉ:
24 Kek tamah mar ta’imonamo iya’afut eo, “Ayu abitumatum baise kwibaisu au baitumatum tafan kuya’abar era’at.”
25 Jesús, wárã masaka ĩgʉ̃sã pʉro ũma nerẽmakʉ̃ ĩãgʉ̃, wãtĩrẽ wiridoreyupʉ:
25 Jesu sabuw i’itih i hina yaten hiyey, imih Jesu afiy kakafin isan tur fokarin maiyow eaf iu, “O afiy tain gugurin awa gugin au’uwi kek biyanamaim kwihamiy kutit naatu men ina’intabir inarun maiye!”
26 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, wãtĩ gainí, majĩgʉ̃rẽ bʉro naradari merã yebague tũrũjamejãmakʉ̃, kõmoadi irirosũ waamakʉ̃ irisĩã, ĩgʉ̃rẽ wiriyupʉ. Irasũ waamakʉ̃ ĩãrã, ããrĩpererã masaka: “Kõmoakõãmi”, ãrĩñurã.
26 Afiy kakafin iwow itarakouw kek busuruf an uman duduwar rab, naatu afiy kakafin rauwatait bihir kek re imamayay in, naatu sabuw hinot i morob hirouw.
27 Jesús ĩgʉ̃ya mojõrẽ ñeã, ĩgʉ̃rẽ tʉ̃ãwãgũnúmakʉ̃, wãgãnʉgãyupʉ.
27 Baise Jesu na ofere kek uman bai ibais imisiruw misir.
28 Pʉrʉ Jesús, wiigue ñajãjamakʉ̃, ĩgʉ̃ buerã masaka péberogue ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñañurã:
28 Nati ufunamaim Jesu bar wanawanan run naatu ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hibatiy, “Aisim aki afiy kakafin men anun titamih?”
29 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉyupʉ:
29 Jesu iyafutih eo, “Men abistanamaim boro sawar iti na’atube hinamataramih, baise yoyoban akisinamo.”
30 — ausente —
30 Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan hihamiy, i hibusuruf Galilee wanawanan hiremor hin. Jesu men kok sabuw etei hitaso’ob i menamaim hinan.
31 — ausente —
31 Anayabin i ana bai’ufnunenayah bi’obaibiyih. Naatu ana bai’obaiyenamaim iuwih eo, “Orot Natun boro hinabonawiy gawan umahimaim hinayai naatu hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩrĩrẽ ĩgʉ̃sã gapʉ pémasĩbiriñurã. Pémasĩbirikererã, ĩgʉ̃rẽ güirã: “¿Naásũ ãrĩdʉagʉ iriari, irasũ ãrĩgʉ̃?” ãrĩ sẽrẽñabiriñurã.
32 Bai’ufnunenayah iti tur bi’obaiyih naniyan men hibai naatu baibatiyin isan hibir.
33 Jesús Capernaugue eja, pʉrʉ wiigue ñajãja, ĩgʉ̃ buerãrẽ sẽrẽñayupʉ:
33 Imaibo hina Capernaum hitit, naatu hirun bar wanawanan hima’am Jesu ibatiyih, “Efamaim tanan kwa abisa isan kwagamigam?”
34 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, yʉjʉbiriñurã. Maa aarirã́, ĩgʉ̃sã basi: “¿Noã marĩ watopere ããrĩpererã nemorõ ããrĩgʉkuri?” ãrĩ werení guaseowãgãrirã iriñurã. Irasirirã Jesúre yʉjʉbiriñurã.
34 Baise fanan men hiya’afutimih, anayabin efamaim hinan i taiyuwih higam yait i orot gagamintoro’ot.
35 Ĩgʉ̃sã yʉjʉbirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús eja doaja, ĩgʉ̃ buerã pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarãrẽ siiu, ãsũ ãrĩyupʉ:
35 Jesu mare ana bai’ufnunenayah nah 12 eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait wan bai’iyonamih, i taiyuwin boro nan uftoro’ot nabat, sabuw etei’imak isah ni’akir nabow.”
36 Irasũ ãrĩ, majĩgʉ̃rẽ ĩgʉ̃sã dekogue ãĩnú, ĩgʉ̃rẽ kõã, ĩgʉ̃ya gosowekague ãĩpeo, ãrĩyupʉ:
36 Naatu kek bai na nahimaim iu bat, uman kek tuwabunamaim rauwabon naatu eo,
37 —Sugʉ yaagʉre ĩĩ majĩgʉ̃ irirosũ ããrĩgʉ̃́rẽ õãrõ bokatĩrĩñeãgʉ̃ yʉdere bokatĩrĩñeãmi. Yʉre bokatĩrĩñeãgʉ̃ yʉ direta bokatĩrĩñeãgʉ̃ meta yámi. Yʉpʉ yʉre iriudidere bokatĩrĩñeãmi, ãrĩyupʉ Jesús.
37 “O yait ayu wabu’umaim kek gidigidih inabuwih hai merar inayiy, ayu au merar kuyiy, naatu o yait ayu au merar kuyiy, men ayu akisu au merar kuyiy baise yait ayu iyunu anan auman ana merar kuyiy.”
38 Pʉrʉ Juan Jesúre ãrĩyupʉ:
38 John eo, “Bai’obaiyenayan aki orot ta o wabimaim wagabur kakafih nununih ai’itin naatu a’otan, anayabin i men it ata kou’ay orot ta’amih.”
39 Jesús gapʉ ãrĩyupʉ:
39 Jesu iya’afut eo, “Orot men kwana’otanimih! Orot yait ayu wabu’umaim ina’inan nati na’atube esisinaf boro men karam nati bowabow ufunamaim ayu isau tur kakafih na’omih,
40 Marĩrẽ ĩãturibi, marĩ merãmʉta ããrĩ́mi.
40 anayabin orot babin yait men it isat ibiwosai, nati it nowat.
41 Diayeta mʉsãrẽ werea. Mʉsãrẽ: “Cristoyarã ããrĩ́ma”, ãrĩ, mʉsãrẽ deko tĩãrãnorẽ diayeta Marĩpʉ ĩgʉ̃sãrẽ wajatari opamakʉ̃ irigʉkumi.
41 Anababatun a tur o’owen, orot babin yait ayu wabu’umaim o harew it kutomatom anayabin o i ayu nowau, i turobe ana baiyan boro nab.
42 ’Sugʉ yʉre bʉremurãrẽ ĩĩ majĩgʉ̃ irirosũ ããrĩrã́rẽ ñerõ irimakʉ̃ irigʉno, bʉro wajamoãsũgʉkumi. Irasiriro, ĩgʉ̃ gajerãrẽ ñerõ irimakʉ̃ iriburi dupuyuro masaka ĩgʉ̃rẽ wáriye ʉ̃tãye merã wʉ̃́nugũgue siasiu, wádiyague meéyomakʉ̃ õãbokoa.
42 Naatu ayu au bai’ufununayah hai baitumatum kikimin, orot yait nan hai not nabi’afiy, gewasin nati orot i boro sikan aumor hita’utan taiyan hititaiy tare.
43 Irasirirã mʉsãya mojõ merã ñerõ irirã, iri mojõrẽ dititá béorosũ ñerõ iririre pirika! Su mojõ merãta Marĩpʉ pʉrogue waamakʉ̃ õãtarirokoa. Ñerõ iririre pirimerã gapʉ perebiri peamegue béosũrãkuma. Ĩgʉ̃sã pe mojõ opakererã, irogue waamakʉ̃ ñetarirokoa. Iroguere peame neõ yaribirikoa.
43 O uma nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! Uma rounawat ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit uma rou’abaka itan efan kakafin wairaf wanatowan wan itayen,
44 Beka irogue waarã́rẽ baaníkõãrãkuma. Neõ boabirikuma. Peame neõ yaribirikoa.
44 motamot hita’ani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab ta’arahi.
45 ’Mʉsãya gubu merã ñerõ irirã, iri gubure dititá béorosũ ñerõ iririre pirika! Su gubu merãta, Marĩpʉ pʉrogue waamakʉ̃ õãtarirokoa. Ñerõ iririre pirimerã gapʉ perebiri peamegue béosũrãkuma. Ĩgʉ̃sã pe gubu opakererã, irogue waamakʉ̃ ñetarirokoa. Iroguere peame neõ yaribirikoa.
45 Naatu a nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! A dubon ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit a rou’abaka inan efan kakafin,
46 Beka irogue waarã́rẽ baaníkõãrãkuma. Neõ boabirikuma. Peame neõ yaribirikoa.
46 motamot hina’aani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab na’arahi.
47 ’Mʉsãya koyeru merã ĩã, ñerõ irirã, irirure gorewea, béorosũ ñerõ iririre pirika! Su koyeruta opakererã, Marĩpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ dorerogue waamakʉ̃ õãtarirokoa. Ñerõ iririre pirimerã gapʉ perebiri peamegue béosũrãkuma. Ĩgʉ̃sã pe koyegueta opakererã, irogue waamakʉ̃ ñetarirokoa.
47 Naatu mata nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, kukubai kwisaroun! Mata ta’imon God ana aiwobomaim inarur i gewasin, men basit mata rou’abaka hinisrouni efan kakafinamaim inare,
48 Beka irogue waarã́rẽ baaníkõãrãkuma. Neõ boabirikuma. Peame neõ yaribirikoa.
48 nati’imaim
49 ’I ʉ̃mʉguere ããrĩpererã Marĩpʉre bʉremurã moã okari irirosũ ããrĩrã́, peamegue ʉ̃jʉ̃ pũrĩsũrõsũ ñerõ tariri merã õãrõ ããrĩrãkuma.
49 Sabuw etei’imak boro wairafamaim na’arahih narusouwih hinan riyabe hinamatar.
50 Moã okamakʉ̃ õãgoráa. Irasirirã gajerã merã õãrõ ããrĩrã́ moã okari irirosũ ããrã. Moã okadea okabirimakʉ̃, dupaturi okamakʉ̃ irimasĩbirikoa. Irasirirã moã okari irirosũ ããrĩka! Gajerã merã õãrõ ããrĩníkõãka! ãrĩ wereyupʉ Jesús ĩgʉ̃sãrẽ.
50 Riy i gewasin baise naniyan nabi’en boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye, imih kwa i riy wanawanamaim nama, saise taituwa bairi boro tufuwamaim kwanama.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.