Marcos 6
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Pʉrʉ Jesús iro ããrãdi ĩgʉ̃ya nikũgue goedujáayupʉ. Ĩgʉ̃ buerãde ĩgʉ̃ merã waañurã.
1 Jesu efan nati ihamiy matabir maiye ana bai’ufununayah hitur bairi hina ana bar ana merar hitit.
2 Judío masaka siuñajãrĩnʉ ããrĩmakʉ̃, Jesús ĩgʉ̃sã nerẽrĩ wiigue ñajãa, masakare buenʉgãyupʉ. Wárã masaka iro ããrĩrã́ ĩgʉ̃ buemakʉ̃ pérã, pégʉkakõãñurã:
2 Baiyarir ana veya Kou’ay Baremaim busuruf sabuw i’obaibiyih, naatu sabuw moumurih ana tur hinonowar i hifofofor naatu hio, “Iti orot menamaim kirum so’ob? Naatu not rerekab yait itin ina’inanen fokarih esisinaf?
3 Ĩĩ taboa merã gajino irigʉ ããrĩ́mi. María magʉ̃, Santiago, José, Simón, Judasã tĩ́gʉ̃ ããrĩ́mi. Ĩgʉ̃ pagʉpũrã nomede õõ marĩya makãta ããrĩ́ma, ãrĩ gãme wereníñurã ĩgʉ̃sã basi. Irasirirã ĩgʉ̃rẽ bʉremudʉabiriñurã.
3 Iti orot i bar wowabayan. Mary natun taitin James, Joseph, Judas naatu Simon, ruburubun baibitar iti’imaim bairit tama’am?” Iti na’atube hio naatu hikwahir.
4 Jesús gapʉ ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
4 Naatu Jesu hai tur eowen bar merar afa’amaim dinab orot i tekakakafiy, baise orot taiyuwin ana bar merar, ana sabuw, ana rara men tekakakafiy.
5 Irasirigʉ iro ããrĩgʉ̃́, wári Marĩpʉ turari merã iri ĩmubiriyupʉ. Surãyerita pũrĩrikʉrãrẽ ĩgʉ̃ya mojõrĩ merã ñapeo tauyupʉ.
5 Naatu ana bar meraramaim ina’inan men ta sinaf, sawusawuwih bai’abamo biyah botobonen hiyawas.
6 Iro marã ĩgʉ̃rẽ bʉremubirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, gʉkatariakõãyupʉ. Pʉrʉ iri makã tʉroma makãrĩ marãrẽ buegʉ waayupʉ.
6 Sabuw men hibitumatum isan Jesu ifofofor men kafai ta.
7 Irasirigʉ Jesús ĩgʉ̃ buerã pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarãrẽ siiu neeõ: “Yʉ turari merã wãtẽa masakare ñajãnerãrẽ béowiurã waaka!” ãrĩ, ĩgʉ̃sã ããrĩpererãrẽ pẽrã dita dʉkawa iriuyupʉ.
7 Ana bai’ufununayah nah 12 eafih hina hitit afiy kakafih nunih isan fair itih naatu orot rouru’ab iyafarih hitit.
8 Ĩgʉ̃sãrẽ iriugʉ, gajino baari, aju, niyeru ãĩadorebiriyupʉ. Ĩgʉ̃sã tuari yuku direta ãĩadoreyupʉ.
8 Naatu iuwih, “Remor kwanabubusuruf a tu akisin kwanab, men sawar ta, men rafiy, men hafoy, naatu men kabay ta kwanab naiw a kikiramaim kwanarobere.
9 Ĩgʉ̃sã sãñarĩ merã dita waadoreyupʉ. Gaji ĩgʉ̃sã surí sãñaburi ãĩadorebiriyupʉ.
9 A baibiyon kwaniyoun, baise biya baibiyon men bairou’abin kwanab.”
10 Ãsũ ãrĩyupʉ:
10 Naatu iuwih, “Bar merar menatan kwarur imaim kwanama kwanabow nanan a veya nab imaibo nati bar merar kwanihamiy.
11 Su makã marã mʉsãrẽ gããmebirimakʉ̃ ĩãrã, mʉsã werenírĩrẽ pédʉabirimakʉ̃ ĩãrã, iri makãrẽ tariwãgã, iri makãma nikũwera mʉsãya guburigue tuadeare mojẽbéokõãka! Ĩgʉ̃sã mʉsãrẽ gããmebiri waja irasirika, ĩgʉ̃sãrẽ Marĩpʉ wajamoãburire pémasĩburo, ãrĩrã! Yʉ mʉsãrẽ diayeta werea. Marĩpʉ ããrĩpererã ñerãrẽ wajamoãrĩnʉ ejamakʉ̃, Sodoma, Gomorra marãrẽ wajamoãrõ nemorõ ĩgʉ̃sãrẽ wajamoãgʉkumi, ãrĩyupʉ.
11 Naatu efan menamaim a merar men hinay hinabubuwi, o fana men hinanonowar kwana’orarafih kwanana’ufut tafaram kwanihamiy kwanan, nati i hai baimatnuwen!”
12 Ĩgʉ̃ irasũ ãrãdero pʉrʉ, waakõãñurã. Waa, masakare: “Mʉsã ñerõ irideare bʉjawereka! Mʉsã gũñarĩrẽ gorawayuka!” ãrĩñurã.
12 Basit hitit hin bowabow kakafihine dogor baikitabiren isan hibinan.
13 Irasũ ããrĩmakʉ̃, wárã wãtẽa masakare ñajãnerãrẽ béowiuñurã. Wárã pũrĩrikʉrãrẽ ʉye merã wʉ̃kã, tauñurã.
13 Wagabur moumurih maiyow hinunih hitit naatu sawusawuwih moumurih na’in biyah raiy hirarouw etei hiyawas.
14 Ããrĩperero marã masaka Jesús ĩgʉ̃ iriri kerere péseyakõãñurã. Herodes, Galilea nikũ marã opʉde péyupʉ. Irire pégʉ, ãsũ ãrĩyupʉ:
14 Jesu wabin ra’at aiwob orot Herod nowar, anayabin sabuw afa hio’o Iti i John Baptist morobone misir maiye, imih biyanamaim fair ma ina’inanen ta ta sinaf temamatar.
15 Gajerã gapʉ ãrĩñurã:
15 Afa hio, “Iti i Elijah. Afa ibanak hio’o, ‘Iti i marasika dinab orot ta na tit.’”
16 Herodes irire pé, ãsũ ãrĩyupʉ:
16 Baise Herod nonowar ana maramaim eo, “John sikan abuburu’um i morobone misir maiye?”
17 — ausente —
17 Anayabin Herod taiyuwin iuwih John hifatum hibai hin dibur baremaim hiyaru’uy. Iti sisinaf ana’an i Herod tain Philip aawan bi’awan isan.
18 — ausente —
18 Anayabin Herod tain aawan bi’aawan isan John gam tur fokarin maiyow eo, “O i ofafar iastu’ub yawas kakafin kusisinaf.”
19 — ausente —
19 Imih Herodias yan so’ar kok kwanekwan boro John ta’asabun, baise ef men ta ma boro tasinaf.
20 — ausente —
20 Baise Herod i John isan birubir anayabin i so’ob John i orot kakafiyin, ana yawas mutufurin imih tatafafar, John binan Herod nonowar ana not i’afiy baise Herod ana kok i John tabinan i tanowar.
21 Pʉrʉ Herodías ĩgʉ̃rẽ wẽjẽdʉadeo ããrĩsĩã, õãrõ bokadeo ããrĩmó. Herodes ĩgʉ̃ deyoadeanʉ ããrĩmakʉ̃, ĩgʉ̃ya nikũ marã oparãrẽ, ĩgʉ̃yarã surara oparãrẽ, gajerã Galilea marã oparãdere siiu, ĩgʉ̃sã merã bosebaadi ããrĩmí.
21 Basit veya gewasin ta Herod tutufuw ana veya baiyasisir isan hiyuw bogaigiwas, ana sabuw nukwanukwarih, baiyowayah nukwanukwarih, naatu Galilee wanawanan sabuw gagamih etei e’af ayuwih.
22 Ĩgʉ̃ siiuanerã merã baari taribugue baaripoe Herodías magõ ñajãa, ĩgʉ̃sã ĩũrõ baya ĩmudeo ããrĩmó. Igo baya ĩmumakʉ̃ ĩãrã, Herodes, ĩgʉ̃ siiuanerãde ʉsʉyanerã ããrĩmá. Irasirigʉ Herodes igore ãrĩdi ããrĩmí:
22 Nati’imaim Herodias natun babitai na run benaben Herod ana nanawan sabuw hiru’ay hima’am etei hiyasisir men kikimin ta.
23 Irasirigʉ iro ããrĩrã́ péuro: “Ãrĩgatoro marĩrõ mʉ sẽrẽrõsũta mʉrẽ sĩgʉkoa. Yʉ opari, yaa nikũ ããrĩrĩ́ deko ejatuaropã mʉrẽ sĩgʉkoa”, ãrĩdi ããrĩmí.
23 Naatu babitai isan eobaifaro eo, “Abisa isan inifefeyan au aiwob turin auman boro anit.”
24 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégo, igo pago pʉro waa, sẽrẽñadeo ããrĩmó:
24 Babitai in hinah ibatiy, “Ayu boro abisa isan anifefeyan?” Hinah iya’afut iu, “John Baptist ukwarin!”
25 Igo pago irasũ ãrĩmakʉ̃ pégo, mata opʉ Herodes pʉrogue waa, ĩgʉ̃rẽ ãrĩdeo ããrĩmó:
25 Babitai matan kabiy in aiwob biyan tit ifefeyan eo, “Ayu akokok John Baptist ukwarin tew yan inayai iti boun inab inan initu.”
26 Igo irasũ ãrĩmakʉ̃, opʉ Herodes bʉro bʉjaweredi ããrĩmí. Ĩgʉ̃ siiuanerã péuro: “Mʉ sẽrẽrĩrẽ mʉrẽ sĩgʉra”, ãrãdi ããrĩsĩã, gʉyasĩrĩgʉ̃, igore: “Mʉ sẽrẽrĩrẽ sĩbirikoa”, ãrĩmasĩbiridi ããrĩmí.
26 Aiwob orot yababan gagamin bai, baise men karam sabuw matahamaim babitai isan eo’obaifaro ta’astu’ub.
27 Irasirigʉ mata ĩgʉ̃yagʉ surarare peresu iriri wiigue Juãya dipurure dititá ãĩwãgãridoregʉ iriudi ããrĩmí.
27 Mar ta’imonamo tur iyafar sika afu’afuw orot iyun in John dibur baremaim ma’am sikan buru’um.
28 Irasirigʉ surara irogue waa, Juãya dipurure dititá, soropa merã ãĩadi ããrĩmí. Ãĩja, Herodías magõrẽ wiadi ããrĩmí. Ĩgʉ̃ igore iripare wiamakʉ̃, ñeã, igo pagore ãĩa sĩdeo ããrĩmó.
28 Naatu ukwarin tew yan iwan bai na babitai itin imaibo bai in hinah itin.
29 Juan buerã ĩgʉ̃rẽ waadea kerere pérã, irogue waa, ĩgʉ̃ya dupʉre ãĩwãgã, yáañurã.
29 John ana bai’ufununayah tur hinonowar ana veya hina biyan hibai hin rahamaim hiyai.
30 Jesús ĩgʉ̃yare buedoregʉ iriuanerã ĩgʉ̃ pʉro goedujajarã, ĩgʉ̃sã iriadeare ĩgʉ̃sã masakare bueadeare werepeokõãñurã.
30 Tur Abarayah himatabir hina Jesu biyan hitit mi’itube hibowabow naatu sabuw hibi’obaiyih ana tur hi’owen.
31 Ĩgʉ̃sã goedujajadero pʉrʉ, wárã masaka ĩgʉ̃sã pʉro gãmeñajãrã ejañurã. Irasirirã Jesús buerã baamasĩbiriñurã. Irasirigʉ Jesús ĩgʉ̃sãrẽ:
31 Naatu Jesu iuwih eo, “Tarabon tan efan sira’utubinamaim mar kafai taniyarir. Anayabin sabuw moumurih Jesu isan hirun hititit, ana bai’ufununayah bay men karam boro hitaa.
32 Irasirigʉ Jesús ĩgʉ̃ buerã merã doódirugue mʉrĩñajãa, ĩgʉ̃sã dita masaka marĩrõgue waakõãñurã.
32 Imih akisihimo wa afe’en hisra’at hin efan ana sira’utubinamaim hitit.
33 Ĩgʉ̃sã waamakʉ̃ ĩãrã, wárã masaka Jesúre ĩãmasĩñurã. Irasirirã ããrĩpereri makãrĩ marã maague waa, Jesús ejaburogue ũmajasiañurã.
33 Baise hinan sabuw moumurih na’in hi’itih hi’inanih, naatu hai bar hai merar hihamiyen aunah hi’iyon hina hima isan hikakaif na run,
34 Jesús doódirugue sãñadi majãnʉgãja, wárã masakare ĩãyupʉ. Ĩgʉ̃sãrẽ ĩãgʉ̃: “Ĩĩsã oveja sugʉ ĩgʉ̃sãrẽ koregʉ opamerã irirosũ ããrĩ́ma”, ãrĩ gũñayupʉ. Irasirigʉ ĩgʉ̃sãrẽ bopoñarĩ merã ĩã, wári buenʉgãyupʉ.
34 wa’ane bisure auman sabuw kou’ay gagamin hima’am itih iyababan, anayabin iti sabuw i sheep na’atube aurih nabatanenayan en, naatu busuruf sawar moumurih na’in i’obaibiyih.
35 Ñamika ããrĩmakʉ̃, Jesús buerã ĩgʉ̃ pʉro waa, ĩgʉ̃rẽ ãrĩñurã:
35 Veya ra’iy birabirab auman, ana bai’ufununayah hina biyan hitit hio, “Iti efan i yok na’in naatu veya i sawar,
36 Irasirigʉ masakare waadoreka! Makãrĩgue, makãrĩ tʉroma wiirigue baari wajarirã waaburo. Marĩ õõguere baari opabea, ãrĩñurã.
36 sabuw kwiyafarih ten bar merar afa iti yubinamaim naatu masaw baremaim bay hinatobon hinaa.”
37 Jesús gapʉ:
37 Baise Jesu iyafutih eo, “Kwa a efanamaim abisa ema’am i kwaitih te’aan.” Naatu hiya’afut hio, “Bay nati na’atube i boro sumar etei eight orot ta’imon ana baiyan ana fofonin tanatobon sabuw tanituwih.”
38 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
38 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy fafar bai’ab isa tema’am? Kwan kwa’itin.” Hin hiso’ob hina ana tur hi’owen rafiy fafar etei five naatu siy rou’ab.
39 Irasirigʉ Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
39 Imaibo Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih matan, matan fotan gewasin yan timarir.”
40 Irasirirã su yebore cien, gaji yebore cincuenta doajañurã. Ããrĩpererã irasũ dita doajañurã.
40 Naatu sabuw hi’uwih matan, matan fotan gewasin yan himarir, afa 100 na’atube afa 50 na’atube.
41 Ĩgʉ̃sã eja doaperemakʉ̃, Jesús su mojõma pã́ duparu, pẽrã waairé ãĩ, ʉ̃mʉgasigue ĩãmu, Marĩpʉre: “Mʉrẽ ʉsʉyari sĩa”, ãrĩyupʉ. Ãrĩ odo, iri pã́ duparure pea, ĩgʉ̃ buerãrẽ sĩyupʉ, masakare gueredoregʉ. Waaídere irasũta iriyupʉ, ããrĩpererãrẽ gueredoregʉ.
41 Jesu rafiy five naatu siy rou’ab auman bow au mar nuw ra’at God ana merar yi imseseben ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
42 Irasirirã ããrĩpererã õãrõ baayapiakõãñurã.
42 Sabuw etei nati bay hi’aa hai fofonin bai.
43 Pʉrʉ ĩgʉ̃sã baadʉáadeare Jesús buerã seasãrã, pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejari puuirigora ʉtʉudoboñurã.
43 Ana bai’ufununayah rafiy rebarebah, naatu siy turih sabuw hi’aa hibow sakasak etei 12 hiwan foten.
44 Pã́ duparure baanerã: nome, majĩrã keoña marĩrõ ʉ̃ma direta keomakʉ̃, cinco mil gora ããrĩñurã.
44 Oro’orot bay hi’aa i etei 5,000.
45 Pʉrʉ Jesús ĩgʉ̃ buerãrẽ doódirugue mʉrĩñajãdore, Betsaida wãĩkʉri makãgue ĩgʉ̃ dupuyuro taribujadoreyupʉ. Ĩgʉ̃sã taribujaripoe Jesús masakare: “Õãrõ waaka!” ãrĩ seretuyupʉ.
45 Mar ta’imonamo Jesu ana bai’ufununayah iuwih wa hisra’at au Bethsaida wan iyafarih hirabon naatu i baise ma sabuw itubabarih hai ubar hin.
46 Seretu odo, buúrugue Marĩpʉre sẽrẽgʉ̃ mʉrĩayupʉ.
46 Sabuw itubarih hinan ufunamaim yoyobanamih yen in oyaw wan tit.
47 Naĩwãgãriripoe Jesús sugʉta buúru wekague ããrĩyupʉ. Ĩgʉ̃ buerã gapʉ ditaru dekogora ããrĩñurã.
47 Birabirab auman wa re in kuyowen naatu Jesu akisinamo i me yanamaim ma.
48 Mirũ ĩgʉ̃sãrẽ taribujamasĩña marĩrõ ĩgʉ̃sã diaye wẽjẽpumakʉ̃ ĩãyupʉ Jesús. Pʉrʉ boyo mʉrĩriripoe ditarugue buaja, deko weka ĩgʉ̃sã pʉro aari, ejanʉgã, ĩgʉ̃sãrẽ tariwãgãbu irirosũ iriyupʉ.
48 Ana bai’ufununayah i’itih i hiboy hibi’akir, anayabin yourabad nahine bababin, mar tot auman Jesu tit riy yan bat remor in biyah tit tanatabirihimih.
49 Ĩgʉ̃ irasũ deko weka ejanʉgãmakʉ̃ ĩãrã: “Masakʉ boadi wãtĩ ããrĩ́mi”, ãrĩ gũña, bʉro gʉkari merã gainíñurã.
49 Baise hinuw harew yan bat remor nan hi’itin ana veya wagabur mowan ta hirouw hitar koukuw.
50 Ããrĩpererã ĩgʉ̃rẽ ĩãrã, bʉro gʉkañurã. Ĩgʉ̃sã gʉkamakʉ̃ ĩãgʉ̃, mata Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
50 Anayabin Jesu iti na’atube sinaf hi’itin i hibir men kikimin ta, baise Jesu matan kabiy iuwih eo, “Ya hinakwat! Men kwanabirumih! Ayu anan.”
51 Ĩgʉ̃ irasũ ãrãdero pʉrʉ, ĩgʉ̃sã sãñadiru doódirugue mʉrĩñajãyupʉ. Ĩgʉ̃ mʉrĩñajãmakʉ̃ta, mirũ toeakõãyuro. Irasũ waamakʉ̃ ĩãrã, ĩãgʉkatariakõãñurã.
51 Naatu wa afe’en yen nuwarob eafuw ana bai’ufununayah hifofofor men kafaita.
52 Ĩgʉ̃ pã́ duparure Marĩpʉ turari merã iri ĩmuadeare pémasĩbiriñurã. Ĩgʉ̃yamarẽ õãrõ pémasĩturabiriñurã.
52 Anayabin rafiy bimasib ana kirikirifot men hiso’ob, baise dogorohine i fokar.
53 Jesús doódirugue mʉrĩñajãmakʉ̃, ĩgʉ̃ merã taribuja, Genesaret wãĩkʉri nikũgue eja, doódirure siatúpau majãkõãñurã.
53 Naatu harew hirabon tafaram Genesaret imaim hirun hai wa hirouw,
54 Ĩgʉ̃sã majãmakʉ̃, mata masaka Jesúre ĩãmasĩñurã.
54 wa’ane hitit hirara’iy ana veya sabuw Jesu hi’itin hi’inan.
55 Irasirirã ĩgʉ̃sãya nikũ ããrĩpererogue ũmawãgã, pũrĩrikʉrãrẽ ĩgʉ̃sã peyari merãta ĩgʉ̃ ããrĩrṍgue ãĩjañurã.
55 Naatu nati tafaram wanawanan sabuw himatkabikabiy hinunuw sawusawuwih emo’em hiwan hi’abar Jesu ana tur hinonowar imaim hi’abar hin.
56 Ããrĩperero ĩgʉ̃ waaró ĩgʉ̃ ejaburi dupuyuro paga makãrĩ marã, mʉtã makãrĩgã marã, makãrĩ tʉro marãde pũrĩrikʉrãrẽ wiiri disipʉrorigue ãĩwiupíñurã. Ĩgʉ̃sã pʉro ĩgʉ̃ ejamakʉ̃ ĩã, ĩgʉ̃rẽ:
56 Bar merar kikimin o gagamin, naatu masaw bar imaim inan ana tur hinonowar, sawusawuwih hibow hitit ahar efanamaim hiya hifefeyan hai kok i mi’itube ana waifuw yomaninawat hitabutubun. Naatu sabuw etei Jesu hibubutubun iyawasih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.