Marcos 4

Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Gajinʉ Jesús ditaru tʉrogue buenʉgãyupʉ doja. Masaka wárã ĩgʉ̃ pʉro nerẽñurã. Ĩgʉ̃sã wárã nerẽmakʉ̃ ĩã, Jesús doódirugue mʉrĩñajãa, eja doayupʉ. Masaka ĩmiparogue dujanʉgãñurã ĩgʉ̃ buerire pémurã.
1 Iban maiye Jesu harew Galilee sisibinamaim ana bai’ubaiyen bai tit. Sabuw i himour kwanekwan imih i wa afe’en yen mare naatu sabuw harew sisibin dones yan himarir
2 Irasirigʉ wári keori merã ĩgʉ̃sãrẽ ãsũ ãrĩ bueyupʉ:
2 naatu i oroubonamaim sawar moumurih na’in i’obaiyih eo.
3 —Õãrõ péka! Sugʉ oterimasʉ̃ ĩgʉ̃ oterire otegʉ waakumi.
3 “Kwananowar! Masaw bowayan ana masawamaim ub tanumamih in.
4 Ĩgʉ̃ irire meéwasiriwãgãmakʉ̃, gaji yeri maague yurikoa. Iro yuriadea yerire mirã eja, baapeokõãkuma.
4 Naatu ana ub tata’asi’asiy ana maramaim ub afa i ef yan hira’iy, naatu mamu hina hibow hi’aa.
5 Gaji yeri ʉ̃tãyerikʉrogue yurikoa. Iro nikũ sĩmerẽrõgã ããrĩmakʉ̃, iri yeri mata puriadikoa.
5 Ub afa i karakarar yan kamar men gagamin yanamaim hira’iy, naatu saisewat hikuboubunih hiyen, anayabin me kikimin baban inu’in.
6 Puriñajãdi, pʉrʉ abe asimakʉ̃ nugũrĩ marĩsĩã, ñaĩ, boakõãkoa.
6 Imih veya yen rararan ana mar ana fora’abinamaim, nati ub hikukubounih i hi’arat himorob, anayabin ah wairoron i men ra’iy me babanika.
7 Gaji yeri pora watopegue yurikoa. Pora gapʉ puritarimʉrĩa, iro yuridea yerire wẽjẽkõãkoa. Irasiriro dʉka marĩrĩta boakõãkoa.
7 Ub afa i fotan kokor wanawanan hira’iy, naatu ro’oh men matar, anayabin fotan yen fafa rab isuk.
8 Gaji yeri õãrĩ nikũgue yurikoa. Iri yeri puri, masã, õãrõ dʉkakʉkoa. Suñu treinta yeri, gajiñu sesenta yeri, gajiñu cien yeri dʉkakʉkoa, ãrĩyupʉ.
8 Baise ub afa i me gewasin yan hira’iy, naatu hikubounih hiyen hibiw, afa i magamagar 30 na’atube, afa i rubirubih 60 na’atube, naatu afa i hiwai re 100 na’atube.”
9 Irire were odo:
9 Naatu Jesu iuwih eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur nanowar ininotanot.”
10 Masaka waadero pʉrʉ, Jesús sugʉta ããrĩmakʉ̃ ĩãrã, ĩgʉ̃ buerã pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarã, gajerã ĩgʉ̃ merã ããrĩrã́de iri keori merã bueadeare:
10 Jesu akisin ma’am ana maramaim ana bai’ufununayah nah 12 naatu sabuw afa iyab tur hinonowar hina hibatiy oroubon anayabin so’ob isan.
11 Irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
11 Naatu iuwih, “God ana aiwob ana buriburin i hibai kwa hit. Baise iyab no ufunamaim tema’am sawar etei i boro oroubonamaim hina’uwih.
12 Irasirirã Marĩpʉ iririre ĩãkererã, ĩãmasĩbema. Ĩgʉ̃yare pékererã, õãrõ pémasĩbema. Marĩpʉ, ĩgʉ̃sã ñerõ iriri gapʉre pirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, kãtibokumi, ãrĩyupʉ.
12 Saise,
13 Jesús gaji ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩnemoyupʉ doja:
13 Naatu Jesu i’uwih, “Kwa iti oroubon naniyan men kwanabaib na’at oroubon afa auman naniyah boro mi’itube kwanaso’ob?
14 Marĩpʉya kerere weregʉ, oteri yerire otegʉ irirosũ ããrĩ́mi.
14 Masaw bowayan i God ana tur ub na’atube ta’asiy re.
15 Surãyeri masaka bʉriri maa irirosũ ããrĩ́ma. Marĩpʉya kerere péadero pʉrʉ, oteri yeri iri maague yuridea yerire mirã baapeoderosũ, wãtẽa opʉ Satanás aari, ĩgʉ̃sã péadideare ẽmapeokõãmi.
15 Sabuw afa i ub ef yan ta’asi’asiyen hire’erebe, God ana tur tenonowar ufunamaim, Satan boro nan abisa re hai yawasamaim tatanum boro nabosair.
16 — ausente —
16 Afa i ub karakarar yanamaim hire’erebe, tur gewasin tenonowar ana veya i boro matah nakabiy ereyasisir auman hinab.
17 — ausente —
17 Baise i an wairoroh en, imih boro men maninaka nawainabih, anayabin tur gewasin hibaib isan ahay waf naatu bai’akir kakafin wanawanan hinarur ana maramaim i boro saisewat hinare.
18 Gajerã masaka porakʉri yeba irirosũ ããrĩ́ma. Marĩpʉya kerere péma. Irire pékererã, oteri yeri porakʉrogue yuriadero pʉrʉ, pora gapʉ puritarimʉrĩa wẽjẽderosũ,
18 Naatu baise ub afa i fotan kokor wanawanan hire’erebe, i tur gewasin tenonowar,
19 i ʉ̃mʉma gapʉre bʉro gũñarikʉma. “Wári oparã õãrõ ããrĩrãkoa”, ãrĩ gũñarĩ, gajinorẽ bʉro gããmenemorĩ Marĩpʉya kerere péadideare kãtimakʉ̃ yáa. Otediñu dʉka marĩdiñu irirosũ dujama. Irasirirã Marĩpʉyare iribema.
19 baise i hai yababan biyah ana yasisir isan, totobuyoy ana baitenbibiren, naatu hai kok sawar ta ta men gewasih erun, tur gewasin hai yawasamaim erabirab, imih men ebiwamih.
20 Gajerã masaka õãrĩ nikũ irirosũ ããrĩ́ma. Marĩpʉya kerere õãrõ péduripíma. “Õãgoráa”, ãrĩ, Marĩpʉyare õãrõ yáma. Irasirirã otediñu wári dʉkakʉrosũ ããrĩ́ma. Surãyeri treinta yeri, gajerã sesenta yeri, gajerã cien yeri dʉkakʉrosũ ããrĩ́ma, ãrĩyupʉ Jesús.
20 Naatu sabuw afa i ub me gewasin yanamaim hire’ere’ebe, tur hinowar hibasit hibai naatu hai yawasamaim ro’on matar, afa i 30, afa 60, naatu afa i 100.”
21 Gaji Jesús ãrĩnemoyupʉ doja:
21 Naatu i’uwih, “Kwa ramef kwabito’ab i noukwatamaim kwatatarafut? O gem babanamaim kwaya’iyai? Ai ana sisikofamaim kwasisikof?
22 Masaka ĩãberogue duripídeare sĩãgorogue ĩãmasĩrõ irirosũ ããrĩpereri masaka masĩbirideare masĩsũrokoa. Irasiriro yayedea irirosũ neõ ããrĩbirikoa.
22 Anayabin sawar abisa baibunuwenamaim ti’inu’in boro hinagatur, naatu sawar abisa wa’iwa’irih ti’inu’in boro hinatit hinibebeyan.
23 Gãmipũrĩ oparã, yʉ wererire õãrõ péduripíka!
23 O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar inanot!”
24 Irasũ ãrĩ odo, ãsũ ãrĩnemoyupʉ doja:
24 Ibanak iuwih maiye, “Kwananowar gewas! O sabuw kufufufunih na’atube, nati fufun ta’imonamaim boro God o nafufuni, baise boro afe’enamaim naya’abar auman nafufuni.
25 Irasirigʉ ĩgʉ̃ya kerere õãrõ pémasĩrãrẽ wári pémasĩrĩ sĩnemogʉkumi. Gajerã pémasĩmerã gapʉre ĩgʉ̃sã pémasĩadideare ẽmasũrãkuma. Irasirirã neõ pémasĩmerã ããrĩrãkuma, ãrĩyupʉ.
25 Yait aurin ema’am boro afe’en hinaya’abar hinitin, yait aurin en, abistanawat biyan ti’inu’in boro hinabosair.”
26 Irasũ ãrĩ odo, gaji keori merã bueyupʉ doja:
26 Ibanak eo maiye, “God ana aiwob i orot ub me yan tatanum na’atube.
27 Ĩgʉ̃ irasũ meéwasiriadero pʉrʉ, ñami merã kãrĩkumi. Pʉrʉ boyoripoe yobekumi. Ʉ̃mʉrĩ, ñamirĩ tarikoa. Ĩgʉ̃ oteadea yeri puri masãkoa. Ĩgʉ̃ gapʉ irire: “Irasũ waakoa”, ãrĩ masĩbirikumi.
27 Fai mar in emimisir, i men so’ob ub i mi’itube kuboun yen erara’at.
28 Iri yeri yeba poekague ããrĩsĩã, puri, pũrĩ wiripʉrori, pʉrʉ dupañerĩgã wiri, dʉka yeri deyoakoa. Pʉrʉgue pama õãrõ dʉka bʉribejakoa.
28 Me akisin ub ituw eyey, wantoro’ot i boro nakufufun, naatu naiwan nayai, imaibo boro niw ro’on namatar.
29 Iri bʉribeja odomakʉ̃ ĩã, ĩgʉ̃rẽ moãboerãrẽ irire sea duripímurãrẽ iriukumi, ãrĩyupʉ Jesús.
29 Naatu sanabey ibiyamur ana maramaim, masaw bowayan boro ana nikok nab natit nan natar.”
30 Irasũ ãrĩ odo, gaji ãrĩnemoyupʉ doja:
30 Naatu ibanak eo maiye, “God ana aiwob boro abisa’amaim tanayai tanao, o oroubon boro menatanamaim tanakubuna kwananowar?
31 I irirosũ ããrã. Suye oteriye mostaza wãĩkʉri yegãrẽ oterosũ ããrã. Iri oteri yegã ããrĩpereri oteri yeri nemorõ mérĩ yegã ããrã.
31 I ana itinin i momor ro’on kikimin maiyow na’atube, tafaramamaim iti ro’on i kikimin maiyow o boro me yan inatanum.
32 Irasũ ããrĩkerero, otemakʉ̃, pʉrʉ yukʉ wádi dʉpʉri padi masãkoa. Irasirirã mirã irigʉ dʉpʉrigue, yʉsʉrogue ĩgʉ̃sãya surí suakuma, ãrĩyupʉ Jesús ĩgʉ̃ buerãrẽ, ĩgʉ̃sã merã ããrĩrã́dere.
32 Baise inatatanun ufunamaim, boro nara’at nayen masaw etei nanatabir, ai gagamin famefamen auman namatar, naatu famenamaim mamu boro hinan hinabatar.”
33 Jesús masakare ãsũ buenayupʉ. Marĩpʉya kerere weregʉ, wári keori merã masaka pémasĩrõgueta buenayupʉ.
33 Oroubon maumurih na’in iti na’atube imaim binan sabuw hima hinowar, saife isah tirerereb naniyan hitab.
34 Ĩgʉ̃sãrẽ buegʉ, keori merã dita buenayupʉ. Ĩgʉ̃ buerã merã dita ããrĩgʉ̃́ gapʉ: “Ãsũ ãrĩdʉaro yáa iri”, ãrĩ werenayupʉ ĩgʉ̃sãrẽ.
34 Sabuw isah i oroubonamaim eo hinonowar, baise nabinamaim oroubon hai yabih i ana bai’ufununayah eo hinonowar.
35 Jesús masakare oteri keori merã bueadeanʉ naĩmejãripoe ĩgʉ̃ buerãrẽ ãsũ ãrĩyupʉ:
35 Nati veya ta’imon ana rabirab, i ana bai’ufununayah iuwih, “It i boro tanarabon harew rounane.”
36 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pé, masakare seretu, ĩgʉ̃ sãñadea doódirugue mʉrĩñajãa, ĩgʉ̃rẽ ãĩ taribujakõãñurã. Gajerã gaji doóriduparu merã wapikʉwãgãñurã.
36 Ana bai’ufununayah hire wa i afe’en ma’amamaim hisra’at. Naatu wa afa i nati’imaim auman hibatabat.
37 Ĩgʉ̃sã taribujaripoe mirũ bʉro waa, makũrĩ ĩgʉ̃sãya doódirure páñajãmiũakõãdiyuro. Bʉro goero waayuro ĩgʉ̃sãrẽ.
37 Hirarabon wowog tafair tit, naatu yabat misir, harew wa wanawanan iwan yen awan kakaratan. Wa yabat wanawanan run|alt="boat in storm" src="CN01707B.TIF" size="col" loc="Mrk 4.37" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="4.37"
38 Jesús gapʉ wejaturoma doaripẽrõgue peyari gasiro merã ẽõtú kãrĩbejakõãyupʉ. Irasirirã ĩgʉ̃ buerã ĩgʉ̃rẽ ãsũ ãrĩ yobeñurã:
38 Jesu wa uranane ukwarin kunuwar yara’ah matan fot inu’in. Ana bai’ufununayah hibunibun misir hiu, “Bai’obaiyenayan it morob isan men kunotanot?”
39 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús wãgãnʉgã, mirũrẽ, makũrĩdere toedoreyupʉ:
39 Misir wowog naatu yabat kwarar eo, “Kwanutanub! Kwa’inbaibinub!” Naatu wowog morob ra’iy nuwarob eafuw.
40 Pʉrʉ Jesús ĩgʉ̃ buerãrẽ ãrĩyupʉ:
40 Ana bai’ufununayah iuwih, “Aisim kwabirubir? Kwa men kwabitumatum?”
41 Ĩgʉ̃sã gapʉ bʉro gʉka, ãsũ ãrĩ gãme wereníñurã:
41 Ana bai’ufununayah hibir naatu taiyuwih hibabatiyih, “Iti orot i yait? Wowog naatu yabat hairi fanan hibai!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.