Marcos 14
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Penʉ pascua bosenʉ, judío masaka pã́ wemasãrĩ morẽña marĩrĩ baari bosenʉ dʉyaripoe paía oparã, Moisés gojadeare buerimasã nerẽñurã. Jesúre ãrĩgatori merã ĩgʉ̃sã ĩgʉ̃rẽ ñeã, wẽjẽburire ãmuñurã.
1 Tar Nowaten naatu Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw i veya rou’ab nahimaim bat. Naatu firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah i wa’iwa’iramaim ef hinuwet mi’itube Jesu hitab hita’asabun isan.
2 Irire ãmurã́, ãsũ ãrĩñurã:
2 Naatu hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawanan tanasinafumih, anayabin rakit boro tanaku’ub.”
3 Jesús Betania wãĩkʉri makãgue, Simón kãmi boadiya wiigue ããrĩyupʉ. Ĩgʉ̃ iri wiigue ããrĩrã́ merã baa doaníripoe sugo nomeõ suru sʉ̃rõdiru opago Jesús pʉro ejanʉgãyupo. Igo opadiru “alabastro” wãĩkʉri ʉ̃tãye merã iridiru, sʉ̃rõrĩ “nardo” wãĩkʉri wajapari opadiru ããrĩyuro. Irirure tũpã, Jesúya dipurure piupeoyupo.
3 Jesu in Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana bar wanawanan run, ma bay eaau basit babin ta kibub kabayamaim hikwak raiy yamurin gewasin hisuwai batabat bai narun, iti raiy i ana baiyan gagamin, kibub sikan ana gigiwaiyomaim takakir Jesu aribun yan isuwai re.
4 Gajerã iri wiigue ããrĩrã́ igo irasirimakʉ̃ ĩãrã, gua, ãsũ ãrĩ gãme wereníñurã:
4 Sabuw afa nati’imaim hima’am hi’i’itin yah so’ar naatu taiyuwih hima higam hio, “Aisim iti raiy yamurin gewasin asir ebisuwai kwanikwaniy?
5 Igo irire duamakʉ̃, trescientos niyeru tiri su bojori moã wajataropã wiriboakuyo. Iri waja merã boporãrẽ iritamuboakumo, ãrĩñurã. Igo irasiririre suyubiriñurã.
5 Iti raiy i 300 denari tafanamaim auman boro hitatubun naatu kabay sabuw bai’akirayah hitibaisih!” Naatu babin hi’i’iyab higam hiu kwanikwaniy.
6 Jesús gapʉ ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
6 Baise Jesu eo, “Babin kwaihamiy! Aisim kwaowa’awa’an? Sawar gewasin maiyow ayu isou sinaf.
7 Boporã mʉsã watopeguere ããrĩníkõãrãkuma. Irasirirã ĩgʉ̃sãrẽ iritamudʉarã iritamumasĩa. Yʉ tamerãrẽ mʉsã merã ããrĩnímakʉ̃ ĩãbirikoa.
7 Kwa boro mar etei bai’akirayah bairi kwanama, veya afa baibaisih isan kwanakokok boro kwanibaisih. Baise ayu boro men mar etei bairit tanama’amih.
8 Igo õãrõ iridʉaro bokatĩũrõ yʉre õãrõ iriamo. Yaa dupʉre masãgobegue ĩgʉ̃sã píburi dupuyuro ãmuyugo, yʉre sʉ̃rõrĩ piupeosiamo.
8 Babin abistan sisinaf i karam ayu isou sinaf, raiy yamurin gewasin biyau imaim isuwai re’er i ayu yanowahu biyau eyayabunai ufibo hinayai.
9 Diayeta mʉsãrẽ werea. Marĩpʉ masakare tauri kerere wererã ããrĩperero i ʉ̃mʉgue waagorenarã, igo yʉre irideadere gajerãrẽ wererãkuma, igore gũñaburo, ãrĩrã, ãrĩyupʉ Jesús.
9 Anababatun a tur ao’owen, iti Tur Gewasin tafaram tutufin wanawanan hinao hinabibinan, iti babin abisa sisinaf sabuw boro isan hinao naatu hinanuh.”
10 Pʉrʉ Judas Iscariote wãĩkʉgʉ sugʉ Jesús buerã pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarã watopemʉ paía oparã pʉrogue waa, ĩgʉ̃ Jesúre ĩgʉ̃sãguere ĩgʉ̃rẽ ĩmuburire wereníyupʉ.
10 Imaibo Judas Iscariot Jesu ana bai’ufununayan orot ta nah 12 wanawanahimaim tit in firis ukwarih biyah tit saise ef tanuwet Jesu umahimaim tayai hitarab tamorob.
11 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ʉsʉyari merã: “Ĩgʉ̃rẽ mʉ gʉare ĩmumakʉ̃, niyeru mʉrẽ wajarirãkoa”, ãrĩñurã.
11 Naatu abistanawat eo hinonowar hiyasisir men kafaita, naatu kabay baitinin isan hi’omatan. Judas misir ef ana gewasin nuwet imaim Jesu tab titih hita’asabun isan.
12 Pʉrʉ judío masaka pã́ wemasãrĩ morẽña marĩrĩ baari bosenʉ pʉroririnʉ ããrĩmakʉ̃, Marĩpʉ ĩũrõ oveja majĩrãrẽ wẽjẽ baañurã. Irinʉta Jesús buerã ĩgʉ̃rẽ ãsũ ãrĩ sẽrẽñañurã:
12 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw aa ana veya wantoro’ot ebubusuruf, nati’imaim Tar Nowaten ana hiyuw aa isan bobaituw sheep natunatuh wabih lamb imaim terouw tisisibor. Imih Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “O kukokok boro menamaim Tar Nowaten ana hiyuw ana bogaigiwas o isa?”
13 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pé, Jesús ĩgʉ̃ buerã pẽrãrẽ ãsũ ãrĩ iriuyupʉ:
13 Basit Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih eo, “Kwanan bar oto’otowen kwanatitit nati’imaim orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nan bairi kwanitar,
14 Ĩgʉ̃, wiigue ñajãmakʉ̃, iri wii opʉre: “Gʉare buegʉ, ãsũ ãrĩ sẽrẽñadoreami: ‘¿Dií taribugue yʉ buerã merã i pascua bosenʉrẽ baagʉkuri?’ ãrãmi”, ãrĩka!
14 naatu kwani’ufunun bairi kwanan, bar menatan erur imaim kwanarun. Nati’imaim bar matuwan kwanau, ‘Bai’obaiyenayan ebibat bar awan menatan ayu au bai’ufnunayah bairi Tar Nowaten ana hiyuw anaa?’
15 Mʉsã irasũ ãrĩmakʉ̃ pé, wári taribu ʉ̃marõgue ãmuadea taribuguere ĩmugʉkumi. Irogue marĩ baaburire ãmuka! ãrĩyupʉ Jesús.
15 Naatu bar tafantoro’ot awan ta gewasin hiyabun inu’in nabi’obaiyi imaim kwanabogaigiwas.”
16 Irasirirã iri makãgue waa, irogue eja, Jesús wereaderosũta bokaja, pascua bosenʉ baaburire ãmuñurã.
16 Bai’ufnunayah hitit hin bar oto’otowen hitit naatu Jesu iu’uwih na’atube sawar etei’imak hitita’uren, naatu Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
17 Pʉrʉ naĩmejãripoe Jesús ĩgʉ̃ buerã pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarã merã iri taribugue baagʉ ejayupʉ.
17 Veya re birabirab Jesu ana bai’ufununayah 12 bairi hina
18 Ĩgʉ̃sã baa doaníripoe Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
18 hima bay hi’aa wanawanan Jesu misir eo, “Anababatun a tur ao’owen kwa wanawananamaim orot ta boro babau nao anamorob, nati orot i ayu airi efan ta’imon ama a’au.”
19 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, bʉro bʉjawereri merã sugʉno dita ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñayoñurã:
19 Bai’ufununayah gubamih hurir himisir ta’ita’imon Jesu hibabatiyih, “O kunotanot ayu ai en?”
20 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉyupʉ:
20 Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12 wanawanamaim yait ana rafiy nab ayu airi tew yan anabubutu’ub orotoban nati.
21 Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue gojaderosũta yʉre ããrĩpererã tĩ́gʉ̃rẽ waaró yáa. Yʉre ĩmubu gapʉre ñetariro waarokoa. Ĩgʉ̃ deyoabirimakʉ̃ õãboyo, ãrĩyupʉ.
21 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikikirum na’atube, baise yait Orot Natun baban eo emomorob i boro bai’akir kakafin maiyow nab, gewasin nati orot iti tafaramaim men tatufuw.”
22 Jesús, ĩgʉ̃sã baaripoe pã́rẽ ãĩ, Marĩpʉre: “Mʉrẽ ʉsʉyari sĩa”, ãrĩ, pea, ĩgʉ̃sãrẽ ãsũ ãrĩ guereyupʉ:
22 Bay hi’aa wanawanan Jesu rafiy bai merar yi yoyoban sawar imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Kwabai kwa’aan, iti i ayu biyou.”
23 Pʉrʉ iiríripare ãĩ, Marĩpʉre: “Mʉrẽ ʉsʉyari sĩa”, ãrĩ, ĩgʉ̃sãrẽ iripare sĩyupʉ. Irasirirã ããrĩpererã iiríñurã.
23 Naatu kerowas bai God ana merar yi sawar, ana bai’ufununayah itih etei’imak hitom.
24 Ĩgʉ̃sãrẽ ãsũ ãrĩyupʉ:
24 Naatu iuwih eo “Iti i ayu au rara au Obaibasit Boubun kwa etei isa abisuwai.
25 Diayeta mʉsãrẽ werea. Igui dekore marĩ dapora iirírosũ yʉ dupaturi neõ iirínemobirikoa. Pʉrʉ Yʉpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ dorerogue mʉsã merã maama igui dekore iirígʉkoa, ãrĩyupʉ Jesús ĩgʉ̃ buerãrẽ.
25 Anababatun a tur ao’owen, Ayu iti wine boro men anatom maiye, anama’am wine boubun Tamai ana aiwobomaimibo anatom.”
26 Pʉrʉ Marĩpʉre bayapeo odo, Olivos wãĩkʉri buúrugue waakõãñurã doja.
26 Naatu ew hitabor sawar himisir hitit hin Olive oyawemaim hitit.
27 Irogue Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
27 Jesu ana bai’ufununayah hai tur eowen eo, “Kwa etei’imak boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, anayabin Bukamaim iti na’atube hikirum.”
28 Yʉ boadigue masãdero pʉrʉ, mʉsã dupuyuro Galileague waadupuyugʉkoa, ãrĩyupʉ.
28 Baise morobone ana mimisir ufunamaim ayu boro wan anan Galilee anatit.”
29 Pedro gapʉ Jesúre ãrĩyupʉ:
29 Peter iya’afut eo, “Au ofonah boro hinabihir, baise ayu boro men anihamiy ana bihiramih.”
30 Jesús ĩgʉ̃rẽ yʉjʉyupʉ:
30 Jesu Peter isan eo, “Anababatun a tur ao’owen boun gugumin o mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro mar rou’ab nao’o inanowar.”
31 Pedro ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
31 Peter fair raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo nati tur ana’omih, ayu o airit morobomih wabin abatun.” Naatu bai’ufununayah etei’imak tur ta’imon hio.
32 Pʉrʉ Getsemaní wãĩkʉrogue ejañurã. Irogue Jesús ĩgʉ̃ buerãrẽ:
32 Naatu hina efan wabin Gethsemane imaim hitit, Jesu ana bai’ufununayah isah eo, “Iti’imaim kwanama ayu anan anayoyoban.”
33 Irasũ ãrĩ odo, Pedro, Santiago, Juãrẽ siiuwãgãyupʉ. Ĩgʉ̃ bʉro gũñarikʉ, bʉjawereyupʉ.
33 Peter, James, naatu John buwih bairi hin. Dogoron wanawanan busuruf yababan naatu biyababan ana bit tatam.
34 Ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
34 Naatu ana bai’ufununayah nah tounu isah eo, “Dogorou wanawanan yababan i ra’at kwanekwan kafa’imo nimfufuru, imih iti’imaim kwamare naatu mata nanuw kwanama.”
35 — ausente —
35 Jesu in kafa’imo yumatan aubabe me yan ra’iy naatu yoyoban saife ef tama’am na’at bai’akir ana veya tanan men tab.
36 — ausente —
36 Jesu yoyoban eo, “Tamai, Taimaya! Sawar etei i hamehamen karam boro inasinaf iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok baise o a kok.”
37 Pʉrʉ ĩgʉ̃sã pʉrogue ejagʉ, ĩgʉ̃sã kãrĩrãrẽ bokajayupʉ. Pedrore ãrĩyupʉ:
37 Naatu Jesu matabir maiye nan ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih Peter isan eo, “Simon o mata fot ku’inu’in? Karam boro one hour ana fofonin mata hitanuw bairit tatama?”
38 Kãrĩmerãta! Marĩpʉre sẽrẽka, wãtĩ ãrĩmesãrĩrẽ iribokoa, ãrĩrã! Mʉsã gũñarĩ merã õãrĩrẽ iridʉadáa. Irire iridʉakererã, bokatĩũbea, ãrĩyupʉ.
38 Nah tounu isah eo, “Mata to’iwa’an kwayoyoban saise men routobon kwanab, ayub i ekokok baise biya i himorob.”
39 Irasũ ãrĩ odo, Marĩpʉre ĩgʉ̃ sẽrẽaderosũta dupaturi sẽrẽgʉ̃ waayupʉ doja.
39 Jesu matabir maiye yoyobanamih in, tur ta’imonabanak eo yoyoban.
40 Dupaturi ĩgʉ̃sã pʉro ejagʉ, kãrĩrãrẽta bokajayupʉ doja. Ĩgʉ̃sãrẽ wʉja pũrĩtariyuro. Irasirirã, naásũ ãrĩ yʉjʉmasĩbiriñurã.
40 Naatu matabir maiye nan ana bai’ufununayah biyah tit matah koun bit sawar hi’inu’in itih, naatu Peter tur o isan kasiy awan bit.
41 Ʉreagora kãrĩrãrẽ bokajagʉ, Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
41 Jesu mar baitounin matabir maiye na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa i boro’ika kwai’in kwabiyarir? Kwaiyariraka! Mata tenuw. Orot Natun i sabuw kakafih umahimaim hiyai hinab hinafatumimih.
42 Wãgãnʉgãka! Náka, waarã́! Yʉre wẽjẽdʉarãguere yʉre ĩmubu aarisiami, ãrĩyupʉ Jesús.
42 Kwamisir tan, kwa’itin, orot yanuwayan i natitaka, nabuwu’umih.”
43 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩ wereripoe Judas, Jesús buerã pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarã watopemʉ ããrãdi ejayupʉ. Wárã masaka sareri majĩrĩ, yukʉ dʉkari opanerã Jesús pʉrore ĩgʉ̃ merã ejañurã. Ĩgʉ̃sã paía oparã, Moisés gojadeare buerimasã, judío masaka mʉrã iriuanerã ããrĩñurã.
43 Jesu ana tur eo sawara’e, bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim Judas yanuwayan, firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in kou’ay gagamin kaiy kefat auman Judas nawiyih bairi hina hitit.
44 Ĩgʉ̃sã Jesús pʉro ejaburi dupuyuro Judas ĩgʉ̃sãrẽ ãsũ ãrĩ weredi ããrĩmí: “Yʉ ĩgʉ̃ya wayupãrãrẽ mimigʉ̃ta ããrĩgʉkumi. Ĩgʉ̃rẽ ñeã, õãrõ sia, ãĩaka!” ãrĩdi ããrĩmí.
44 Yanuwayan i kou’ay eobaimanih, “Orot menatan ayu anab ana mamamay kwa a kok orotoban nati, kwanab kwanafatum naatu kwanakaif auman kwanan.”
45 Judas, Jesús pʉro ejagʉta: “Gʉare buegʉ”, ãrĩ, ĩgʉ̃ya wayupãrãrẽ mimiyupʉ.
45 Basit hina hititit ana veya Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Bai’obaiyenayan!” Naatu mamay.
46 Ĩgʉ̃ mimimakʉ̃ ĩãrã, Judas merã aaranerã Jesúre turaro merã ñeãwãgãñurã.
46 Naatu Jesu hibai hirab hifatum.
47 Sugʉ Jesús buegʉ gapʉ paía opʉre moãboegʉre sareri majĩ merã ĩgʉ̃ya gãmipũrẽ dititá dijukõãyupʉ.
47 Baise orot ta nati’imaim batabat kaiy bai firis ukwarin ana akir wairafin tainin buru’um.
48 Jesús gapʉ ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
48 Jesu awan tara’ah kou’ay isah eo, “Kwa a kaiy, a kefat kwaiteten kwanan ayu fatumu’umih ana itinin ayu i bainowan orot na’atube.
49 Ʉ̃mʉrikʉ Marĩpʉya wiigue mʉsã watopegue buebʉ. Iroguere mʉsã yʉre neõ ñeãbiribʉ. Mʉsã irasiriri Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue gojaderosũta waaró yáa yʉre, ãrĩyupʉ Jesús.
49 Mar etei Tafaror Baremaim ama abibinan men imaim kwatafatumu? Baise abisa Bukamaim hi’o hikikirum i nan niturobe.”
50 Jesúre ñeãmakʉ̃ ĩãrã, ããrĩpererã ĩgʉ̃ buerã sugʉreta ũmaweonúwãgãkõãñurã.
50 Nati’imaim ana bai’ufununayah etei’imak hihamiy hibihir.
51 Sugʉ maamʉ ĩgʉ̃ õmasiariñe merã dita Jesúre tʉyayupʉ. Ĩgʉ̃dere ñeãkõãñurã.
51 Orot boubun ta ana faifuw baban akisin ius Jesu bi’ufunun, hisinaftobon hitab hitafatumimih,
52 Ĩgʉ̃sã ĩgʉ̃rẽ ñeãmakʉ̃, ĩgʉ̃ õmasiariñerẽ meépí, surí marĩgʉ̃ ũmaduriwãgãkõãyupʉ.
52 baise ana faifuwawat hibai i segar bihir.
53 Pʉrʉ Jesúre paía opʉ pʉrogue ãĩjañurã. Iroguere paía oparã, Moisés gojadeare buerimasã, judío masaka mʉrã ããrĩpererã nerẽñurã.
53 Firis Gagamin, orot ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah, etei hiru’ay hima’am Jesu hibai hina firis ukwarih ana baremaim hirun.
54 Pedro gapʉ yoaweyaro Jesúre tʉyañajãa, paía opʉya wii disipʉro ñajãrõma yebague eja, Marĩpʉya wiire korerã surara merã peame tʉro sũma doaníyupʉ.
54 Peter ef yokaika i’ufnunih bairi hina Firis Gagamin ana bar merar hitit imaim ma’utenayah wairaf hi’asir hima rararih i na bairi hima rarih.
55 Paía oparã, judío masaka mʉrã, ããrĩpererã irogue nerẽanerã Jesúre ãrĩgatori merã weresãmurãrẽ ãmarã́ iriñurã ĩgʉ̃rẽ wẽjẽmurã. Irasirikererã, bokabiriñurã.
55 Firis ukwarih naatu kanisel ana kou’ay sabuw tutufin etei hisinaftobon baifuwen tur hibow hitit saise imaim Jesu hita’asabun isan, baise ana kakafin men ta hitita’urimih.
56 Wárã gajerã ãrĩgatori merã Jesúre weresãkerepʉrʉ, keoro ejabiriyuro.
56 Sifrubonayah moumurih maiyow Jesu isan hifufuwen, baise hai tur hio men Jesu sisinafumaim hi’o’omih.
57 Gajerãde wãgãnʉgãja, ãrĩgatori merã ãsũ ãrĩ weresãñurã:
57 Naatu sabuw afa himisir Jesu isan baifuwen tur hibow hit hio.
58 —Gʉa, ĩgʉ̃ ãsũ ãrĩmakʉ̃ pébʉ: “Marĩpʉya wii masaka iridea wiire béokõãgʉra. Pʉrʉ ʉrenʉ waaró merã gaji wii, masaka iribiri wiire irigʉra”, ãrĩmi, ãrĩñurã.
58 “Aki eo anowar, ‘Sabuw umahimaim Tafaror Bar hiwowowab ayu boro anataraboun nare naatu veya tounu ufunamaim boro ana wowab maiye, men sabuw umahimaim hiwowowab na’atube.’”
59 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩrĩde keoro ejabiriyuro.
59 Baise hai tur hio men ta sisinafumaim hi’o’omih.
60 Irasirigʉ paía opʉ ĩgʉ̃sã watopegue wãgãnʉgãja, Jesúre sẽrẽñayupʉ:
60 Imaibo Firis Gagamin misir sabuw nahimaim bat Jesu ibatiy, “Orot hairi sif hirurubon inowar naatu boro hai tur wan inay ai en?”
61 Jesús gapʉ yʉjʉbiriyupʉ. Ĩgʉ̃ yʉjʉbirimakʉ̃ ĩã, paía opʉ dupaturi sẽrẽñayupʉ doja:
61 Baise Jesu men kafa’imo tur ta eomih, Firis Gagamin ibanak ibatiy maiye, “O i Roubininayan God Baigegewasinayan Natun?”
62 Jesús ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
62 Jesu iya’afut eo, “Ayu i Natun, naatu kwa etei boro Orot Natun God fairin uman asukwafune namare rofom wanawanan nanan kwana’itin!”
63 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, paía opʉ ĩgʉ̃ guarire ĩmugʉ̃, ĩgʉ̃ya surírore tʉ̃ãyegue, ãsũ ãrĩyupʉ:
63 Naatu Firis Gagamin iti tur nonowar ana faifuw bow seb naatu eo, “Aki men akokok sif rubonayah!
64 Mʉsã, ĩgʉ̃ basita Marĩpʉre ñerõ ãrĩrĩrẽ pésiáa. ¿Naásũ gũñarĩ? ãrĩyupʉ.
64 Baigigimen tur eo kwanowar, mi’itube kwanotanot?” Etei’imak hio, “I bowabow kakafin sinaf naatu i boro namorob?”
65 Irasirirã surãyeri Jesúre síku eotú, suríro gasiro merã ĩgʉ̃ya koyere siabiato, ĩgʉ̃rẽ pá:
65 Sabuw afa Jesu yumatan hikwaitututur naatu matan faifuwamaim hisum hirab hio, “Kuo anowar yait o rabi?” Ma’utenayah auman rebareban hifafar.
66 Pedro gapʉ paía opʉya wii disipʉro ñajãrõma yebague doaníyupʉ. Iro ĩgʉ̃ doaripoe sugo nomeõ paía opʉre moãboego ejayupo.
66 Peter ufun bar meraraka ma’am basit Firis Gagamin ana akirwairafin babitai na sisibinamaim tit,
67 Ĩgʉ̃ peame tʉro sũma doanímakʉ̃ ĩãgõ, ĩgʉ̃rẽ ãsũ ãrĩyupo:
67 Naatu Peter ma wairaf rarar babitai bat itin kikin naatu eo, “O auman Jesu airi Nazarethane kwana.”
68 Pedro ãrĩgatori merã ãsũ ãrĩ yʉjʉyupʉ igore:
68 Baise Peter youb, “Ayu men aso’ob o abitur ku’o.” Basit i bar merar ana etawan gagamin ufunane tit, naatu kokorere eo.
69 Moãboego Pedrore dupaturi ĩã, iro ããrĩrã́rẽ ãrĩyupo doja:
69 Akir babitai Peter itin maiye, naatu nati’imaim sabuw hibatabat tur ta’imon hai tur eowen, “Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta!”
70 Pedro dupaturi igore ãrĩgatoyupʉ doja:
70 Baise Peter ibanak youb maiye, hima kikimin sabuw bairi hibatabat Peter hiu, “Tur anababatun o i Jesu ana bai’ufununayan orot ta, anayabin o auman i Galilee orot.”
71 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃, Pedro ãrĩyupʉ:
71 Peter eobaifaro eo, “Anababatun a tur ao’owen, God baimakiy nitu ayu ana bifufuwen na’at, ayu nati orot men aso’ob!”
72 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩripoeta dupaturi ãgãbo wereyupʉ. Pedro, ãgãbo weremakʉ̃ pégʉ, Jesús ĩgʉ̃rẽ: “Ãgãbo pea wereburo dupuyuro mʉ yʉre masĩkeregʉ, ʉrea: ‘Masĩbea’, ãrĩgatogʉkoa”, ãrãdeare gũñaboka, bʉro oreyupʉ.
72 Mar ta’imonamo kokorere mar bairou’abin eo, naatu imaibo Peter nuhin taseb Jesu mi’itube eo not, “Kokorere mar rou’ab nao ana veya o boro mar tounu ayu inayoubu.” Naatu Peter busuruf rerey.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.