Marcos 10

Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesús Capernaugue ããrĩdi waa, Judea nikũgue eja, dia Jordán wãĩkʉdiya gaji koepʉgue ejayupʉ doja. Irogue wárã masaka ĩgʉ̃ pʉro nerẽmakʉ̃ ĩãgʉ̃, ĩgʉ̃ irinarõsũta dupaturi ĩgʉ̃sãrẽ bueyupʉ.
1 Jesu nati efan ihamiy harew Jordan rabon rewan rounane Judea wanawananamaim tit. Ibanak maiye sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay naatu Jesu ana yawas mar etei esisinaf na’atube ma i’obaibiyih.
2 Ĩgʉ̃ bueripoe fariseo bumarã Jesúre ñerĩ werenímakʉ̃ iridʉarã, ãsũ ãrĩ sẽrẽñarã ejañurã:
2 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit naatu hisinaftobon hitikubibiruw isan hibatiy hi’o, “Ku’o anowar ai ofafar eo i karam orot aawan boro nakwahir?”
3 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉyupʉ:
3 Jesu ibatiyih eo, “Moses ana ofafaramaim mi’itube eobaiyuni?”
4 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, ĩgʉ̃rẽ ãsũ ãrĩñurã:
4 Hiya’afut hi’o, “Aki Moses ibasit orot aawan kwahirin isan boro kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.”
5 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃, ãsũ ãrĩyupʉ Jesús:
5 Baise Jesu iya’afutih eo, “Moses iti ofafar kirum, anayabin kwa obai’obaiyen tur nowar isan dogor i fokar kwanekwan.
6 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩ gojakerepʉrʉ, neõgoragueta Marĩpʉ i ʉ̃mʉrẽ irigʉ, ʉ̃mʉ́ʉ, nomeõ iridi ããrĩmí.
6 Baise aneika mar tafaram mamatar ana veya God ‘Orot babin hairi sinafen himatar.’
7 Sugʉ ʉ̃mʉ́ʉ ĩgʉ̃ pagʉsãmarãrẽ wiri, ĩgʉ̃ marãpo merã ããrĩgʉkumi.
7 ‘Ana an nati isan orot boro hinah tamah nihamiyih naatu i boro aawan hairi hinita’imon.
8 Irasirirã ĩgʉ̃sã pẽrã ããrĩkererã, Marĩpʉ ĩũrõ su dupʉta irirosũ ããrĩrãkuma. Irasirirã pẽrã ããrĩbema. Su dupʉta irirosũ ããrĩ́ma.
8 Naatu rou’ab boro nan biyah ta’imon namatar.’ Imih i boro men biyah rou’ab baise biyah ta’imon.
9 Marĩpʉ ĩgʉ̃sãrẽ su dupʉta irirosũ ããrĩmakʉ̃ iridero pʉrʉ, gajigʉ ĩgʉ̃sãrẽ gãme béomakʉ̃ iribirikõãrõ gããmea, ãrĩyupʉ.
9 Isan imih orot babin hairi God bita’imonih men yait ta natarbounih.”
10 Jesús irasũ ãrĩ odo, ĩgʉ̃ buerã merã wiigue ñajãkõãyupʉ. Irogue ĩgʉ̃ buerã irire sẽrẽñanemoñurã doja.
10 Imaibo himatabir hin bar hititit ana veya Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “Iti tur anayabin i abisa?”
11 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉyupʉ:
11 Hai tur eowen eo, “Orot yait ta a wan nakwahir nare babin ta nabaib ana moser i takweb.
12 Nomeõde igo marãpʉre béogo, gajigʉ merã marãpʉkʉgo, ĩgʉ̃ merã ñerõ irigo yámo, ãrĩyupʉ.
12 Na’atube babin yait aawan nakwahir, nare orot ta nabaib ana moser i takweb.”
13 Pʉrʉ masaka majĩrãrẽ Jesúre moãñadorerã ĩgʉ̃ pʉro ãĩjañurã. Ĩgʉ̃sã ãĩjamakʉ̃ ĩãrã, ĩgʉ̃ buerã gapʉ ĩgʉ̃sãrẽ bokatĩrĩ: “Ĩgʉ̃rẽ garibobirikõãka!” ãrĩñurã.
13 Sabuw afa kek gidigidih hibow Jesu butubunih isan hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús ĩgʉ̃sã merã gua, ãsũ ãrĩyupʉ:
14 Baise Jesu iti i’itin ana veya men iyasisir, naatu ana bai’ufununayah isah eo, “Kek gidigidih kwaihamiyih tena isou men kwanarufutih, anayabin God ana aiwob i kek gidigidih iti na’atube i nowah.
15 Diayeta mʉsãrẽ werea. Ĩĩsã majĩrã Marĩpʉre ĩgʉ̃sã Opʉre gããmerã irirosũ ããrĩmerãno, ĩgʉ̃yarãrẽ doreroguere waabirikuma, ãrĩyupʉ.
15 Anababatun a tur ao’owen, o yait God ana aiwobomaim runamih, inayare ana itinin kek gidigidih inamamatar boro inarun.”
16 Irasũ ãrĩ odo, majĩrãrẽ ãĩ, kõã, ĩgʉ̃sãrẽ ñapeo, Marĩpʉre ĩgʉ̃sãya ããrĩburire sẽrẽbosayupʉ.
16 Imaibo Jesu kek gidigidih buwih uman tafah yara’aten naatu igegewasinih.
17 Jesús irogue ããrãdi waaripoe sugʉ maamʉ ũmaja, ĩgʉ̃ ñadʉkʉpuri merã Jesúya guburi pʉro ejamejãja, sẽrẽñayupʉ:
17 Jesu misir busuruf inan auman, orot ta nunuw na Jesu nanamaim tit sun yowen, ibatiy, “Bai’obaiyenayan gewas, abisa ana sinaf boro yawas wanatowan nowau’umih namatar?”
18 Jesús ĩgʉ̃rẽ yʉjʉyupʉ:
18 Jesu iya’afut eo, “Aisimamih ayu gewasu irouw ku’o? God akisinamo i gewasin men yait ta.
19 Mʉ, ĩgʉ̃ doreri pídeare masĩa: “Masakare wẽjẽbirikõãka! Gajigʉ marãpo merã ñerõ iribirikõãka! Yajabirikõãka! Gajerã irideare ãrĩgatori merã werebirikõãka! Gajerãyare ãrĩgatori merã ãĩbirikõãka! Mʉ pagʉsãmarãrẽ goepeyari merã bʉremuka!” ãrĩ wereyupʉ Jesús ĩgʉ̃rẽ.
19 Ofafar o iso’ob. ‘Men asabunuwen isa nama, men turanah a’aawah ufuh inan, men inabain, men inakutabitabir, men inifufuwen, hinat tamat inabosiyasiyarih.’”
20 Maamʉ Jesúre yʉjʉyupʉ:
20 Orot eo, “Bai’obaiyenayan, ayu kek kikimu ana veya iti ofafar etei’imak abosiyasiyar.”
21 Jesús ĩgʉ̃rẽ maĩrĩ merã ĩã, ãsũ ãrĩyupʉ:
21 Jesu mutufor nuw orot itin naatu isan yabow auman iu, “Sawar ta’imonamo men isinaf. Inan a sawar etei sabuw hinatobon, kabay inab gagaganiy sabuw initih naatu o inan ayu i ni’ufnunu, saise maramaim o boro guguw wairafi inama.”
22 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, ĩgʉ̃ wári oparire maĩsĩã, bʉro bʉjawereri merã waakõãyupʉ.
22 Orot iti tur nonowar anamaramaim gubamin hurir naatu ereyababan auman in anayabin orot i guguw wairafin.
23 Ĩgʉ̃ bʉjawereri merã waamakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús ĩgʉ̃ buerãrẽ ĩã, ãrĩyupʉ:
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah eo, “Guguw wairafih God ana aiwob efanamaim run isan i fokar kwanekwan.”
24 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, ĩgʉ̃sã gapʉ pégʉka, pémasĩbiriñurã. Jesús dupaturi werenemoyupʉ doja ĩgʉ̃sãrẽ:
24 Bai’ufununayah iti tur hinonowar hifofofor men kafaita, baise Jesu ibanak eo maiye, “Ayu natunatu, God ana aiwob run isan ana ef i fokar anababatun.
25 Camellu awiru gobegãgue ñajãtariweremasĩbirikumi. I nemorõ, wári doebiri opagʉre Marĩpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ doreroguere waamakʉ̃ diasáa, ãrĩyupʉ.
25 Sinak ana sou’umaim camel sorabon isan i hamehamen maiyow boro nasorabon, baise orot guguw wairafih God ana aiwobomaim run isan i fokar kwanekwan.”
26 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, nemorõ pégʉka, ĩgʉ̃sã basi gãme sẽrẽñanurã:
26 Iti tur hinonowar bai’ufununayah hikasiy men kafaita naatu taiyuwih hima hibabatiyih, “Yait boro yawas nab?”
27 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ĩã, ãrĩyupʉ:
27 Jesu mutuforomo nuw itih naatu iya’afutih eo, “Sabuw isah iti i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow, anayabin sawar etei God boro nasinaf hinamatar.”
28 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pedro ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
28 Peter Jesu isan eo, “Kwi’itin aki sawar etei aihamiyen naatu o abi’ufnuni.”
29 Jesús yʉjʉyupʉ:
29 Jesu eo, “Anababatun a tur ao’owen, yait ta ana bar, taintuwan, ruburubun, hinah, tamah, natunatun, naatu ana tafaram ihamiyen, na’atube ayu isou naatu tur gewasin isan iti sawar bihamiyen.
30 Ĩgʉ̃sã iro dupuyuro opaderosũ i ʉ̃mʉguere cien nemorõ ĩgʉ̃sãya wiiri, ĩgʉ̃sã pagʉpũrã, pagosã nome, pũrã, ĩgʉ̃sãya pooeri oparãkuma. Ĩgʉ̃sã, yaarã ããrĩmakʉ̃ ĩãrã, gajerã ĩgʉ̃sãrẽ ñerõ tarimakʉ̃ irikerepʉrʉ, wári õãrĩ wajatarãkuma. I ʉ̃mʉ peremakʉ̃, ʉ̃mʉgasigue perebiri okari oparãkuma.
30 Iti boun ana veya i boro ana bar, taintuwan, ruburubun, hinahinah, natunatun naatu ana me etei i boro hundred ta’ita’imon tafan anayababar anitin, bai’akir kakafin auman, yomaninamaim boro yawas wanatowan nab.
31 Wárã daporare wári oparã, pʉrʉguere neõ gajino opamerã dujarãkuma. Opamerã gapʉ, pʉrʉguere wári oparã dujarãkuma, ãrĩyupʉ Jesús.
31 Baise sabuw moumurih maiyow boun wan tibi’iyon boro hini’uf naatu sabuw iyab tibi’uf boro hini’iyon.”
32 Pʉrʉ Jesús Jerusalẽ́gue waarí maague ĩgʉ̃ buerã dupuyuro majãyupʉ. Ĩgʉ̃ dupuyumakʉ̃ ĩãrã, ĩãgʉkakõãñurã. “¿Marĩrẽ irogue naásũ waarokuri?” ãrĩ gũña, güiri merã ĩgʉ̃ pʉrʉ tʉyañurã. Irasirigʉ Jesús ĩgʉ̃ buerã pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarãrẽ siiu, ĩgʉ̃rẽ waaburire werenʉgãyupʉ doja:
32 Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit Jerusalem ana ef hibai naatu Jesu ana bai’ufununayah aunah i’iyon, ana bai’ufununayah ufun hinan hinuw hi’i’itin ana veya hai kasiy ra’at, naatu sabuw iyab hibi’ufunun hai bir ra’at. Jesu ana bai’ufununayah 12 buwih nabinamaim hin naatu busuruf hai tur eowen sawar boro mi’itube hinamamatar isan.
33 —Õãrõ péka! Marĩ Jerusalẽ́gue waarã́ yáa. Irogue yʉ ããrĩpererã tĩ́gʉ̃, paía oparãguere, Moisés gojadeare buerimasãguere wiasũgʉkoa. Ĩgʉ̃sã yʉre: “Boaburo”, ãrĩrãkuma. Irasirirã judío masaka ããrĩmerãguere wiarãkuma.
33 Hai tur eowen eo, “Kwananowar, it i au Jerusalem tayey nati’imaim Orot Natun boro hinabonawiy nan firis hai ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah biyah natit. Imaim boro morobomih hinao naatu hinabonawiy nan Eteni Sabuw biyah.
34 Ĩgʉ̃sã yʉre bʉrida, síku eotúbira, bʉro tãrãrãkuma. Irasiri odo, yʉre wẽjẽrãkuma. Ĩgʉ̃sã yʉre wẽjẽadero pʉrʉ, ʉrenʉ waaró merã masãgʉkoa, ãrĩyupʉ Jesús.
34 Imaim hini’i’iyab, hinakwaitututur, hinarab, naatu hina’asabun namorob, baise veya tounu ufunamaim i boro nayawas na misir maiye.”
35 Pʉrʉ Zebedeo pũrã Santiago, Juan Jesús pʉro waa ejanʉgã, ĩgʉ̃rẽ ãsũ ãrĩ sẽrẽñurã:
35 Zebedee natunatun rou’ab, James naatu John hairi hina Jesu biyan hitit naatu hifefeyan, “Bai’obaiyenayan aki akokok abisa isan anabifefeyani inasinaf.”
36 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ sẽrẽñayupʉ:
36 Jesu ibatiyih, “Bo abistan kwakokok boro isa anasinaf?”
37 Ĩgʉ̃rẽ yʉjʉñurã:
37 Hiya’afut hi’o, “O a aiwob ana bonamanamarinamaim inabi’ukwarin ana veya, aki akokok ina’uwi ta uma a’asukwafune namare ta uma a beyawane namare.”
38 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
38 Jesu iyafutih eo, “Kwa men kwaso’ob abistan isan kwabifefeyan? Karam biyababan ana kerowas ana tomatom boro kwanatom? Naatu morob wanawanan anarun ana momorob boro kwanarun?”
39 —Bokatĩũkõãrãkoa, ãrĩ yʉjʉñurã.
39 Hiya’afut hi’o, “Aki karam.” Jesu uwih eo, “Biyababan ana harew i karam boro kwanatom naatu morob wanawanan boro kwanarun.
40 Yʉ gapʉ mʉsãrẽ yʉ diaye, kúgapʉ doamurãrẽ beyemasĩbea. Yʉpʉ ãmusiadi ããrĩmí irire. Irasirirã ĩgʉ̃ beyenerã dita yʉ diaye, kúgapʉ doarãkuma, ãrĩyupʉ.
40 Baise o ta au asukwafune mare naatu ta au beyawane mare i men karam boro ayu kwa anit. Nati i sabuw iyabowat God isah yayabuna boro nitih.”
41 Gajerã Jesús buerã pe mojõmarã gapʉ Santiago, Juan ĩgʉ̃sã Jesúre sẽrẽrĩrẽ pérã, ĩgʉ̃sã merã guañurã.
41 Bai’ufununayah nah ten iti tur hinonowar yah so’ar, James, John hairi isah.
42 Ĩgʉ̃sã guamakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ĩgʉ̃ pʉro siiu neeõ, ãrĩyupʉ:
42 Basit Jesu etei’imak eafayuwih hina biyan hitit naatu uwih eo, “Eteni Sabuw wanawanahimaim orot hirurubin akisinamo ana fair ema’am boro sabuw nakaifih, naatu i akisinamo ana fairamaim boro nabonawiyih.
43 Mʉsã tamerã ĩgʉ̃sã irirosũ iribirikoa. Mʉsã watopeguere opʉ ããrĩdʉagʉ, mʉsãrẽ moãboegʉ irirosũ ããrĩrṍ gããmea.
43 Baise kwa wanawananamaim iti na’atube i men ema’ama, o yait kukokok iti kou’ay wanawanan orot gagam mataramih, o i boro turanah isah ini’akir inabow.
44 Sugʉ mʉsã watopegue ããrĩgʉ̃́ gajerã nemorõ ããrĩdʉagʉ, ããrĩpererãrẽ moãboegʉ irirosũ ããrĩburo.
44 naatu o yait kukokok iti kou’ay wanawanan wan bai’iyonamih, o i boro bai’akirayan inamatar.
45 Yʉde irasũta ããrã. Yʉ ããrĩpererã tĩ́gʉ̃ masaka yʉre iritamuburo, ãrĩgʉ̃ meta aaribʉ́. Yʉ gapʉ ĩgʉ̃sãrẽ iritamugʉ̃ aaribʉ́. Irasirigʉ wárã masakare yʉ boari merã ĩgʉ̃sã ñerõ iridea wajare wajaribosagʉ aarigʉ́ iribʉ, ãrĩyupʉ Jesús.
45 Anayabin Orot Natun i men sabuw isan bowamih na; baise sabuw isah nabow ana yawas isah ni’inuw, saise sabuw moumurih natubunih.”
46 Pʉrʉ Jesús ĩgʉ̃ buerã merã Jericógue ejayupʉ. Iri makãrẽ tariwãgãmakʉ̃, wárã masaka ĩgʉ̃sã merã waañurã. Ĩgʉ̃sã waarí maa tʉro sugʉ koye ĩãbi doayupʉ. Ĩgʉ̃ Bartimeo wãĩkʉgʉ, Timeo magʉ̃ ããrĩyupʉ. Ʉ̃mʉrikʉ iri maa tʉro masakare niyeru sẽrẽ doanínayupʉ.
46 Hina tafaram Jericho hitit, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan baihamiyinamih sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu orot matan fim fefeyanayan wabin Bartimais, Timias natun ef sisibinamaim ma’am.
47 Masaka: “Jesús Nazaretmʉ aarími”, ãrĩmakʉ̃ pégʉ, ãsũ ãrĩ gainínʉgãyupʉ:
47 Jesu Nasaret mowan na inan hi’o nowar. Basit eaf, “Jesu David uwan kwiwanbabanu!”
48 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩ gainímakʉ̃ pérã, wárã masaka: “Toeaka!” ãrãdiñurã. Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩkerepʉrʉ, ĩgʉ̃ gapʉ ĩgʉ̃ gainíadero nemorõ:
48 Sabuw moumurin maiyow orot matan fim hi’u awan fotamih. Baise men karam fanan aumetawat iwow eaf, “David uwan kwiwanbabanu!”
49 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pé, Jesús dujanʉgãja, masakare:
49 Jesu an kutan naatu eo, “Kwa’af kwa’u ena.” Basit orot matan fim isan hi’af, “Yate inbainub! Kumisir, isa eafa’af.”
50 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pé, ĩgʉ̃ya suríro wekamañerẽ túweapí, pari wãgãnʉgã, Jesús pʉro ejanʉgãjayupʉ.
50 Orot duku iwa’an misir ana faifuw tafan bosair yare remor na Jesu biyan tit.
51 Jesús ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñayupʉ:
51 Jesu ibatiy, “Abistan kukokok o isa ana sinaf?” Matan fim iya’afut eo, “Bai’obaibiyenayan ayu akokok matu nigewasin ananuw maiye.”
52 Jesús ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
52 Jesu iu eo, “Kwen o abaitumatumamaim iyawasi.” Mar ta’imon matan igewasin nuw naatu busuruf Jesu efamaim inan i’ufunun hairi hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.