Lucas 8

Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pʉrʉ Jesús paga makãrĩ marãrẽ, mʉtã makãrĩgã marãdere Marĩpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ doreri kerere weregorenagʉ̃ waayupʉ. Ĩgʉ̃ buerã pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarã ĩgʉ̃ merã waañurã.
1 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah nah 12 bairi hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan Tur Gewasin binan hiremor.
2 Nomede ĩgʉ̃ merã waañurã. Pũrĩrikʉrã ããrĩnerã Jesús taunerã nome ããrĩñurã. Gajirã nome, wãtẽa ñajãnerãrẽ Jesús béowiusũnerã ããrĩñurã. Sugo María Magdalena wãĩkʉgo ããrĩyupo. Igo su mojõma pere gaji mojõ peru pẽrẽbejarã wãtẽãrẽ Jesús béowiusũdeo ããrĩyupo.
2 Hinan wanawanahimaim, i baibin afa sawow yumatah ta ta hibow hima’am, naatu demon kakafih hitar gubih hima’am Jesu biyawasih auman bairi hin. Mary wabin ta Magdalin biyanamaim demon seven Jesu nunih hititit auman bairi hin.
3 Gajigo Juana wãĩkʉgo, Cuza wãĩkʉgʉ marãpo ããrĩyupo. Cuza Herodeya wiigue moãboerimasã opʉ ããrĩyupʉ. Gajigo Susana wãĩkʉgo ããrĩyupo. Gajirã nomede wárã Jesús merã waañurã ĩgʉ̃ buerire pédʉarã. Ĩgʉ̃sã nome, ĩgʉ̃sã opari merã Jesúre, ĩgʉ̃ buerãdere iritamuñurã.
3 Naatu Herod ana bowayan orot ukwarin wabin Chuza i aawan Joanna, Susanna, naatu baibin afa auman bairi hin. Naatu iti baibin hai kabayamaim Jesu ana bai’ufununayah bairi hibaisih hai bowabow wanawananamaim.
4 Wárã masaka wári makãrĩ marã Jesús pʉro ĩgʉ̃rẽ ĩãdʉarã nerẽñurã. Ĩgʉ̃sã wárã nerẽmakʉ̃, Jesús i keori merã ãsũ ãrĩ bueyupʉ ĩgʉ̃sãrẽ:
4 Sabuw rou’ay gagamin maiyow bar awan ta ta’ane hinan tafaram awan karatan, naatu Jesu oroubonamaim sabuw iuwih eo,
5 —Sugʉ oterimasʉ̃ ĩgʉ̃ya oteri yerire meésirigʉ waakumi. Ĩgʉ̃ meésiriwãgãmakʉ̃, gaji yeri maague yurikoa. Masaka iri maague waarã́, iro yuriadea yerire kʉramutũkõãkuma. Mirãde iri yerire boka, baapeokõãkuma.
5 “Ana veya ta orot ana ub tanumamih bow in ana me bifufubiy yanamaim tit, naatu ana ub ta ta asi’asiy ana veya ub afa i ef yanamaim hire, sabuw hina tafan hibat hiwas tatanen hin, naatu mamu hire hibow hi’aa.
6 Gaji yeri ʉ̃tãyerikʉrogue yurikoa. Iri yeri puriadikoa. Puriadi, deko marĩmakʉ̃ ñaĩ, boakõãkoa.
6 Ub afa i to yanamaim hire, baise hikuboubunih hiyey ana maramaim veya re rarih etei himorob, anayabin me owasasin.
7 Gaji yeri pora watopegue yurikoa. Pora gapʉ puritarimʉrĩa, oteri gapʉre wẽjẽkõãkoa.
7 Ub afa i kokor ro’oh wanawanahimaim hire, naatu hikuboubunih bairi hiyen, baise kokor hiyen sasa hai fafa’amaim ub gewasih hirouw.
8 Gaji yeri õãrĩ nikũgue yurikoa. Iri yeri õãrõ puri, wári dʉkakʉkoa. Su dupañu cien yerigora dʉkakʉkoa, ãrĩyupʉ.
8 Naatu ub afa i me gewasin yanamaim hire, hikuboubunih hiyen gewas hiw ai ta’ita’imon afe’eh ro’oro’oh etei 100 na’atube hiya.” Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar.”
9 Pʉrʉ ĩgʉ̃ buerã ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñañurã:
9 Jesu ana bai’ufununayah hikok oroubon anayabin so’ob isan hina hibatiy.
10 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉyupʉ:
10 Baise Jesu iyafutih eo, “So’ob wa’iwa’irin God ana aiwob isan i God kwa it, baise sabuw afa isah i oroubonamaim ao, saise abisa bukamaim hikikirum niturobe, ‘Matah hinakubar hinanuw, baise boro men hina’itin, tainih nawayay tur hinanowar, baise boro men naniyan hinab.’”
11 ’Yʉ iri keori merã bueadea ãsũ ãrĩdʉaro yáa. Iri oteri yeri Marĩpʉya werenírĩ irirosũ ããrã.
11 “Oroubon anayabin i iti. Ub i God ana tur gewasin.
12 Surãyeri masaka Marĩpʉya werenírĩrẽ pékererã, pémasĩbema. Maa bʉriri maa irirosũ ããrĩ́ma. Ĩgʉ̃ya werenírĩrẽ péadero pʉrʉ, oteri yeri iri maague yuridea yerire mirã baapeoderosũ, wãtĩ ĩgʉ̃sã gũñarĩgue eja, ĩgʉ̃sã péadideare ẽmapeokõãmi. Ĩgʉ̃sã Marĩpʉre bʉremubiri, tausũbirikõãburo, ãrĩgʉ̃, irasũ yámi.
12 Ub ef yanamaim hire’ere i sabuw God ana tur hinowar hibai, baise Demon Mowan na tur gewasin sabuw dogorohimaim bosair, anayabin Demon Mowan men ekokok sabuw tur gewasin hinanowar hinitumatum naatu yawas hinab.
13 Gajirã masaka ʉ̃tãyerikʉri yeba irirosũ ããrĩ́ma. Ĩgʉ̃sã Marĩpʉya werenírĩrẽ ʉsʉyari merã pékeremakʉ̃, oteri yeri ʉ̃tãyerikʉrogue yuriadero pʉrʉ, nugũrĩ marĩderosũ ĩgʉ̃sãrẽ waáa. Irasirirã yoaweyaripoe bʉremuadima. Pʉrʉ Marĩpʉyare iridʉari waja gajirã ĩgʉ̃sãrẽ ñerõ irimakʉ̃ ĩãrã, mata ĩgʉ̃yare pirikõãma.
13 Ub afa to yan hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir, baise aurin an wairoron en, anayabin tur tenonowar ana veya boro hinitumitum naatu routobon nan nabubuwih ana veya boro mar ta’imon hinara’iy.
14 Gajirã masaka porakʉri yeba irirosũ ããrĩ́ma. Marĩpʉya werenírĩrẽ pékererã, oteri yeri porakʉrogue yuriadero pʉrʉ, pora gapʉ puritarimʉrĩa, wẽjẽderosũ, i ʉ̃mʉmarẽ bʉro gũñarikʉma. Irasirirã wári oparire gũñataria, ĩgʉ̃sã gããmerõ iridʉasĩã, Marĩpʉya werenírĩrẽ kãtima.
14 Ub afa kokor ro’on wanawanah hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir, tafaram ana yababan, naatu tafaram ana sawar isah tenotanot kwanekwan; imih ro’oh etei tekokokor naatu men ta ebiyamur.
15 Gajirã masaka õãrĩ nikũ irirosũ ããrĩ́ma. Irasirirã Marĩpʉya werenírĩrẽ õãrõ pérã, péduripíma. Õãrĩ gũñarĩrẽ oparã, Marĩpʉyare iridʉarã ããrĩ́ma. Gajirã ĩgʉ̃sãrẽ ñerõ irikeremakʉ̃, ĩgʉ̃yare piribema. Wári õãrĩ dʉkakʉdiñu irirosũ ããrĩ́ma, ãrĩyupʉ.
15 Baise ub me gewasin yan hire’ere, i sabuw iyab God ana Tur Gewasin hinowar dogoroh tutufin etei hibai, naatu nati tur isan hiten nowanowar tebowabow boro niw.
16 Pʉrʉ gaji keori merã bueyupʉ doja:
16 “Orot men yait ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut in, o gem babanamaim yai in to’abamih. Baise ana efanamaim sikof, saise sabuw boro ana marakawin hina’itin naatu kawin hinan bar hinarun.”
17 Ããrĩpereri masaka iripoegue masĩbirideare masĩsũrokoa. Masaka ĩãberogue duripídeare sĩãgoro ããrĩrṍgue ĩãmasĩrõ irirosũ masĩsũrokoa. Yayedea irirosũ neõ ããrĩbirikoa.
17 “Anayabin abisa baibunuwenamaim inu’in, God boro nabotait nirerereb, naatu abisa hisakirafut inu’in, sum boro natakweb nan bebeyan marakawamaim natit.”
18 ’Irasirirã Marĩpʉya werenírĩrẽ pérã, õãrõ pémasĩka! Irire õãrõ péduripígʉnorẽ Marĩpʉ wári pémasĩrĩ sĩnemogʉkumi. Gajigʉ õãrõ pébirikeregʉ: “Masĩa yʉ”, ãrĩ gũñami. Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩ gũñakeregʉ, õãrõ pémasĩbemi. Ĩgʉ̃ pémasĩadideare ẽmasũgʉkumi. Irasirigʉ neõ pémasĩbi dujagʉkumi pama, ãrĩyupʉ Jesús.
18 Imih tur iti kwanonowar i kwananowar gewas, anayabin orot yait isnubanub tur enonowar gewagewas, God boro dogoron nabotawiy tur moumurih na’in naniyah boro naso’ob. Baise orot yait tur isan men isnubanub enonowar, dogoron boro nahirafut naatu abisa kikimin ana notamaim ma enotanot auman God boro nabosair.”
19 Pʉrʉ Jesús pago, ĩgʉ̃ pagʉpũrã merã ĩgʉ̃rẽ ĩãgõ ejayupo. Masaka wárã ĩgʉ̃ pʉrogue ããrĩmakʉ̃, ejamasĩbiriyupo.
19 Jesu hinah naatu taitin itinamih hina, baise men karam boro hita run biyan hitatit, anayabin sabuw rou’ay gagamin na’in ef hifut.
20 Irasirigʉ sugʉ irogue ããrĩgʉ̃́ Jesúre wereyupʉ:
20 Orot ta na Jesu biyan tit eo, “O hinat naatu taitit hina ufun tebatabat tekokok o hina’iti.”
21 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús ãsũ ãrĩ yʉjʉyupʉ:
21 Jesu sabuw etei nati hibatabat iuwih eo, “Sabuw iyab God ana tur hinowar tebobosiyasiyar, nati sabuw i ayu hinai naatu taitu.”
22 Sunʉ Jesús ditaru tʉrogue ããrĩgʉ̃́, ĩgʉ̃ buerã merã doódirugue mʉrĩñajãa, ĩgʉ̃sãrẽ:
22 Ana veya ta Jesu ana bai’ufununayah bairi wa afe’en hiyen naatu iuwih, “Kwana boy tana rabon tanan harew kukuf rewan raunane tanayen.” Basit wa hinatait hitit,
23 Iro taribujagʉ, Jesús kãrĩñajãkõãyupʉ. Pʉrʉ ditaruguere bʉro mirũ waayuro. Doódiruguere makũrĩ páñajãa, miũkõãdiyuro. Bʉro goero waayuro ĩgʉ̃sãrẽ.
23 rar hikutatar hirabon hin. Nati ana veya’amaim Jesu matan fot wa wanawanan inure inu’in naniyan meyemeye wowog batabat tafair tit kukuf yan re rabih, wa harew iwan hisiwisiw men karam.
24 Irasũ waamakʉ̃ ĩãrã, Jesúre yobeñurã:
24 Basit bai’ufununayah hina Jesu hibunibun hio, “Regah, Regah! Wa iu’unun tana morob!” Jesu misir wowog, yabat hairi kwararih iuwih, mar ta’imonamo nuwarob e’afuw.
25 Pʉrʉ ĩgʉ̃ buerãrẽ ãrĩyupʉ:
25 Imaibo ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwa a baitumatum i menamaim kwayai?”
26 Pʉrʉ Galilea nikũ bokatĩũrõ, Gadara wãĩkʉrogue taribujajañurã.
26 Jesu ana bai’ufununayah bairi hiboy hirabon hin tafaram Gerasa imaim hitit, Galilee harew kukuf rewan raunane.
27 Jesús doódirugue ããrãdi majãnʉgãmakʉ̃, sugʉ masakʉ iri makãmʉ ĩgʉ̃ pʉro ejanʉgãyupʉ. Ĩgʉ̃ wãtẽa ñajãsũdero pʉrʉ yoakõãyuro. Neõ surí sãñabi, wiiguere ããrĩbi, masãgoberi watopegue dita ããrĩgʉ̃́ ããrĩyupʉ.
27 Jesu wa afe’enane dones yan bisure auman, orot ta nati bar merarane demon koun hiyen hiforatoun kwamur manin maiyow ana bar itumar, segar rah yahimaim, watu’umaim in ma reremor tit nan hairi hitar.
28 — ausente —
28 Naatu nuw Jesu i’itin ana veya nanamaim ra’iy rerey fanan aumetawat na’in iwow eo, “Jesu God auyomtoro’ot Natun, ayu isau boro abisa inasinafumih kunan? Abifefeyani men baimakiy initu!”
29 — ausente —
29 Iti na’atube eo, anayabin demon mowan orot baihamiyin titamih Jesu kwarartatab iu. Mar maumurih maiyow demon kakafih iti orot ana yawas etei hibi’a’afiy, an uman seinimaim ti’utan dibur baremaim tekaif tema’am, baise itukwar chain tituru’uru’um, tebonawiy ten arar yan imaim ema ereremor.
30 Jesús ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñayupʉ:
30 Jesu ibatiy eo, “O wab i mi’itube?” Orot iya’afut eo, “Ayu wabu i ‘Burut.’” Anayabin demon maumurih na’in iti orot wanawanan hirun hiforatoun hima’am.
31 Wãtẽa masakʉguere ñajãnerã Jesúre:
31 Demon Jesu hifefeyan men hikok boro tiyafarih hitan Sou Awan Wanu’umin hitama.
32 Iro ʉ̃tãʉ̃gue wárã yesea ãma baarã iriñurã. Ĩgʉ̃sãrẽ ĩãrã, wãtẽa Jesúre sẽrẽñurã:
32 Naatu nati oyaw sisibinamaim i for burut hima hi’u’ufar, imih demon na for wanawanah run isan Jesu hifefeyan, naatu Jesu ana baibasit itih, iuwih hibihir hitit.
33 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, wãtẽa masakʉguere ããrãnerã wirirã, yeseaguere ñajãñurã. Ĩgʉ̃sã ñajãmakʉ̃, yesea ũma mirẽbuáa, ditarugue meébia dijáa, mirĩ boapereakõãñurã.
33 Demon orot biyanane hitit i hinunuw hin for wanawanah hirun, naatu for burut hibatabat fan naiwan hinunuw hire hin harew kukuf yan hire etei hi’atomatom himorob.
34 Irasũ waamakʉ̃ ĩãrã, yeseare korerimasã gʉkari merã ũmadujáa, ĩgʉ̃sãya makã marãrẽ, iri makã tʉro marãdere wererã waañurã.
34 Naatu orot nati for hima’uten hima’am, abisa matar hi’itin, himisir hinunuw hin bar merar hitit, sabuw etei hai tur hi’owen. Naatu tur tasasar in sabuw afa bar merar gidigidihimaim hima’am auman hinowar.
35 Irire pérã: “¿Naásũ waáayuri?” ãrĩ, Jesús pʉro ĩãrã waañurã. Irogue eja, wãtẽa béowiusũadire bokajañurã. Jesús pʉro, suríro sãñadi, õãrõ pémasĩrĩ merã doayupʉ. Masaka ĩgʉ̃rẽ ĩãrã, bʉro güiri merã ĩãñurã.
35 Sabuw abisa mamatar itinamih hitit hina Jesu biyan hititit, orot demon hiforatoun hima’am Jesu biyawas, i Jesu sisibinamaim mare, ukwarin ruboun ar bai us ma’am hi’itin hai bir ra’at.
36 Wãtẽãrẽ béowiumakʉ̃ ĩãnerã irogue ejarãrẽ irire wereñurã.
36 Naatu sabuw afa orot demon hiforatoun hima’am Jesu mi’itube iyawas hi’i’itin sabuw afa hai tur hi’owen.
37 Irire pérã, ããrĩpererã Gadara nikũ marã bʉro güisĩã, Jesúre: “Waaka õõrẽ!” ãrĩñurã. Ĩgʉ̃sã waadoremakʉ̃ pégʉ, Jesús doódirugue mʉrĩñajãyupʉ.
37 Naatu sabuw nati tafaram Gerasa wanawanan hima’ama, Jesu hiu tafaram itumar, anayabin hai bir ra’at, naatu Jesu re wa bai matabir maiye rabon.
38 Ĩgʉ̃ mʉrĩñajãmakʉ̃ ĩãgʉ̃, wãtẽa béowiusũadi Jesúre:
38 Naatu Orot nati demon biyanamaim hititit Jesu ifefeyan hairi namih, baise Jesu eo, “O i abiyafari
39 Mʉya wiigue goedujáaka! Ããrĩpereri Marĩpʉ mʉrẽ õãrĩ iriadeare weregʉ waaka! ãrĩyupʉ.
39 ina’intabir maiye a bar, abisa God isa sisinaf, i sabuw hai tur ina’owen.” Basit orot in bar merar run remor Jesu isan mi’itube sisinaf sabuw etei hai tur eowen.
40 Jesús Gadara nikũgue ããrĩripoe wárã masaka Galilea nikũgue ĩgʉ̃rẽ yúrã iriñurã. Irasirirã, ĩgʉ̃ taribujajamakʉ̃ ĩãrã, bʉro ʉsʉyari merã bokatĩrĩñurã.
40 Jesu matabir rabon na harew kukuf rewan raunane yey ana maramaim, sabuw rou’ay gagamin na’in hitit ana merar hiyi, anayabin isan hima hikakaif natit.
41 Iripoere sugʉ judío masaka nerẽrĩ wii opʉ Jairo wãĩkʉgʉ Jesús pʉrogue ejayupʉ. Eja, Jesúya guburi pʉro ñadʉkʉpuri merã ejamejãja, ĩgʉ̃rẽ: “Yaa wiigue waaka!” ãrĩ, bʉro sẽrẽyupʉ.
41 Naatu Jew hai Kou’ay Bar kaifenayan orot wabin Jairus na Jesu nanamaim sun yowen ifefeyan, ana kok i mi’itube Jesu hairi hitan ana bar.
42 Ĩgʉ̃ magõ bʉro sĩrĩgõ kõmorĩ pʉrogãgue ããrĩyupo. Igo sugota ããrĩyupo. Pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejari bojori opayupo. Jesús Jairoya wiigue waamakʉ̃, wárã masaka ĩgʉ̃rẽ kʉ̃ñarõgã tuuyañurã.
42 Anayabin i natun babitai ta’imonamo ana kwamur 12 na’atube i ana sawow ra’at momorob.
43 Ĩgʉ̃sã watopegue sugo nomeõ pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejari bojorigora dí wiriri merã pũrĩrikʉgo ããrĩyupo. Irasirigo igo opadea niyerure kúririmasãrẽ wajari peremejãkõãyupo. Ĩgʉ̃sã kúrikeremakʉ̃ta, igo pũrĩrikʉri neõ taribiriyuro.
43 Nati sabuw wanawanahimaim i babin ta ana faifuwamaim rara kakafin bota’ar ma’am kwamur etei 12 na’atube sawar, yawas isan kabay gagamin maiyow doket tubunih baiyawasin isan sinaf, baise men yait ta iyawasimih.
44 Jesús iro waamakʉ̃ ĩãgõ, ĩgʉ̃ pʉrʉpʉ gapʉ waa ejanʉgã, ĩgʉ̃ya suríro yuware moãñayupo. Igo moãñamakʉ̃ta, igo dí wiririadea tariakõãyuro.
44 Nati ana veya’amaim sabuw rau’ay hinan wanawanan babin na Jesu ufunane tit eof ana faifuw tainin butubun, naatu mar ta’imonamo rara kakafin nununuw nutanub.
45 Irasirigʉ Jesús sẽrẽñayupʉ:
45 Jesu naniyan tatam eo, “Yait ayu butubunu?”
46 Jesús gapʉ ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
46 Baise Jesu eo, “Sabuw afa ayu hibutubunu. Anayabin hibubutubunu ana veya’amaim au fair titit naniyan atatam.”
47 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégo: “Yʉ iriadeare masĩmi”, ãrĩ gũña, bʉro güi naradari merã ĩgʉ̃ guburi pʉro ñadʉkʉpuri merã ejamejãja, ããrĩpererã péuro Jesúre: “Yʉ mʉya surírore moãñamakʉ̃ta yʉ pũrĩrikʉadea tariakõãbʉ”, ãrĩ wereyupo.
47 Babin naniyan baib i yawas naatu men karam boro tibun, imih Jesu nanamaim an uman hi’oror auman tit sun yowen, sabuw etei matahimaim ana tur eowen aisim butubun, naatu bubutubun ana veya’amaim marta’imon yayawas auman ana tur eowen.
48 Jesús igore ãrĩyupʉ:
48 Imaibo, Jesu babin isan eo, “Natu a baitumatumamaim iyawas. Tufuwamaim ina remor inan.”
49 Jesús irasũ ãrĩripoe sugʉ masakʉ Jairoya wii ããrãdi ejayupʉ, Jairore weregʉ ejagʉ:
49 Jesu iti na’at bat eo auman, Kou’ay Bar ana bonawiyen orot ana barene kob hina hitit hio, “Jairus o natu babitai i morob, imih men bai’obaiyenayan nawiyin airi na isan inanotamih.”
50 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús Jairore ãsũ ãrĩyupʉ:
50 Iti na’at hibat hio Jesu nowar, naatu Jairus isan eo, “Men inabir, baise initumatum natu babitai boro nayawas.”
51 Irasirigʉ Jairoya wiigue eja, gajirãrẽ ñajãdorebiriyupʉ. Pedrore, Juãrẽ, ĩgʉ̃ tĩ́gʉ̃ Santiagore, boadeo pagʉsãmarã ditare siiu ñajãyupʉ.
51 Naatu hina bar hititit ana veya’amaim, sabuw etei eotanih ufun hibat, i Peter, John, James, naatu kek hinah tamah akisihimo iuwih bairi bar wanawanan hirun.
52 Ĩgʉ̃sã ñajãjaripoere ããrĩpererã iri wiigue ããrĩrã́ bʉro orerã iriñurã. Jesús ãrĩyupʉ ĩgʉ̃sãrẽ:
52 Sabuw etei kek momorob isan hiyababan hima hirererey, Jesu iuwih eo, “Men kwanarerey, kek i matan fot inu’in, men morobomih.”
53 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, oreanerã gapʉ ĩgʉ̃rẽ bʉriñurã. “Igo boadeare masĩa gʉa”, ãrĩ gũñañurã.
53 Sabuw etei Jesu eo i bai’iyab na’atube imih himarib. Anayabin i matah yan kek morob hi’itin hiso’ob.
54 Jesús gapʉ boadeo pʉro ejanʉgã, igoya mojõrẽ ñeã, turaro merã igore ãsũ ãrĩyupʉ:
54 Baise Jesu na kek uman bai, eaf eo, “Babitai, kumisir!”
55 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, igoya yʉjʉpũrã goeyuro. Irasirigo mata wãgãdoakõãyupo. Jesús igo pagʉsãmarãrẽ: “Baari ejoka igore!” ãrĩyupʉ.
55 Babitai ayubin matabir na wanawanan run, mar ta’imon yawas misir mare ma. Imaibo Jesu kek bay baitin aa isan hinah tamah iuwih.
56 Igo okamakʉ̃ ĩãrã, igo pagʉsãmarã gʉkatariakõãñurã. Jesús igore ĩgʉ̃ masũadeare gajirãrẽ weredorebiriyupʉ.
56 Kek hinah tamah hifofofor men kafaita, baise Jesu eofafarih eo, “Abis matar kwa’i’itin men orot babin ta ana tur kwana’owenamih.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.