Lucas 7
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Jesús masakare irire were odo, Capernaugue waakõãyupʉ.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Iroguere romano marã surara opʉ ããrĩyupʉ. Ĩgʉ̃rẽ moãboegʉ sĩrĩgʉ̃ kõmorĩ pʉrogãgue ããrĩyupʉ. Surara opʉ ĩgʉ̃rẽ bʉro maĩyupʉ.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 Irasirigʉ, Jesús iridea kerere pégʉ, judío masaka mʉrãrẽ Jesús pʉrogue iriuyupʉ, ĩgʉ̃rẽ moãboegʉre taugʉ aaridoregʉ.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 Ĩgʉ̃sã Jesús pʉrogue ejarã, ĩgʉ̃rẽ turaro merã ãsũ ãrĩ sẽrẽñurã:
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 Ĩgʉ̃ judío masakʉ ããrĩbirikeregʉ, marĩya nikũ marãrẽ bʉro maĩmi. Ĩgʉ̃ta ĩgʉ̃ya niyeru merã gʉa nerẽrĩ wiire moãdoremi. Irasirigʉ ĩgʉ̃rẽ iritamuka! ãrĩñurã.
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Irire pégʉ, Jesús ĩgʉ̃sã merã waayupʉ. Surara opʉ, ĩgʉ̃ya wii pʉro ĩgʉ̃sã ejawãgãrimakʉ̃ ĩãgʉ̃, ĩgʉ̃ merãmarãrẽ Jesúre ãsũ ãrĩ weredoregʉ iriuyupʉ:
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Irasirigʉ yʉde mʉ pʉrogue waabea. Mʉ werenírĩ turari merã yʉre moãboegʉre: “Sĩrĩrĩ tarika ĩgʉ̃rẽ!” ãrĩmakʉ̃ tarigʉkumi.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Gajirã oparã yʉre dorema. Yʉde gajirã surarare dorea. Yʉ sugʉre: “Waaka!” ãrĩmakʉ̃, waami. Gajigʉre: “Aarika!” ãrĩmakʉ̃, aarími. Yʉ, yʉre moãboegʉre: “Ire irika!” ãrĩmakʉ̃, irire yámi, ãrĩka Jesúre! ãrĩ iriuyupʉ.
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Ĩgʉ̃ weredoreadeare ĩgʉ̃sã weremakʉ̃ pégʉ, Jesús gʉkakõãyupʉ. Ĩgʉ̃rẽ tʉyarãrẽ gãmenʉgã ĩã, ãsũ ãrĩyupʉ:
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Ĩgʉ̃ irasũ ãrãdero pʉrʉ, surara opʉ iriuanerã ĩgʉ̃ya wiigue goedujáañurã. Irogue goedujajarã, sĩrĩgʉ̃ ããrãdire tariadiguere bokajañurã.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Pʉrʉ Jesús Capernaugue ããrãdi Naín wãĩkʉri makãgue waayupʉ. Ĩgʉ̃ buerã, gajirã masaka wárã ĩgʉ̃ merã waañurã.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Iri makãrẽ ejaripoe iri makã marã, sugʉ masakʉ boadire kõãwãgãriñurã ĩgʉ̃rẽ yáarã waarã́. Ĩgʉ̃ wapiweyo magʉ̃, sugʉ ããrĩgʉ̃́ ããrãdiyupʉ. Ĩgʉ̃ pago ĩgʉ̃rẽ yáamurã merã waamakʉ̃, wárã masaka wapikʉwãgãriñurã.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Igore ĩãgʉ̃, marĩ Opʉ Jesús bʉro bopoñarĩ merã ĩã, ãsũ ãrĩyupʉ:
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Irasirigʉ Jesús masãpore pʉro ejanʉgã, moãñayupʉ. Ĩgʉ̃ moãñamakʉ̃ ĩãrã, iri porere kõãrã dujanʉgãñurã. Jesús boadire ãsũ ãrĩyupʉ:
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, boadi wãgãdoa, werenínʉgãyupʉ. Irasirigʉ Jesús ĩgʉ̃rẽ pagore wiayupʉ.
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Irire ĩãrã, ããrĩpererã masaka ĩãgʉkakõãñurã. Marĩpʉre: “Õãtaria mʉ”, ãrĩ, ʉsʉyari sĩñurã. Ĩgʉ̃sã basi ãsũ ãrĩ gãme wereníñurã:
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Irasirirã ããrĩpererogue Judea nikũ marã, iri nikũ tʉro marãde Jesús ĩgʉ̃rẽ masũdea kerere pépereakõãñurã.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Juan masakare wãĩyerimasʉ̃ peresugue ããrĩripoe ĩgʉ̃ buerire tʉyarã ããrĩpereri Jesús irideare ĩgʉ̃rẽ wererã waañurã. Juan irire pégʉ, ĩgʉ̃sã merãmarã pẽrãrẽ siiu:
18 — ausente —
19 —Jesúre ãsũ ãrĩ sẽrẽñarã waaka! “¿Mʉta ããrĩ́rĩ Cristo gʉare taugʉ aaribu iriayupʉ, ĩgʉ̃sã ãrĩdi, o gajigʉre yúrãkuri gʉa?” ãrĩ sẽrẽñarã waaka! ãrĩ iriuyupʉ.
19 — ausente —
20 Irasirirã, Jesús pʉro ejarã, ĩgʉ̃rẽ ãrĩñurã:
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Ĩgʉ̃sã ejaripoere Jesús wárã pũrĩrikʉrãrẽ, wãtẽa ñajãsũnerãrẽ, koye ĩãmerãdere taugʉ iriyupʉ.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Irasirigʉ Jesús ãsũ ãrĩ yʉjʉyupʉ Juan iriuanerãrẽ:
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 “Yʉre bʉremurĩrẽ piribi, ʉsʉyari opagʉkumi”, ãrĩ wererã waaka Juãrẽ! ãrĩyupʉ Jesús.
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Ĩgʉ̃sã waadero pʉrʉ, Jesús Juãyamarẽ masakare ãsũ ãrĩ werenʉgãyupʉ:
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 Irasũ ããrĩmakʉ̃, mʉsã ĩgʉ̃rẽ irogue ĩãrã waarã́, õãrĩ surí sãñagʉ̃rẽ ĩãrã waarã́ meta irikuyo. Õãrĩ surí sãñarãno oparãya wiirigue ããrĩkuma. Juan ĩgʉ̃sã irirosũ ããrĩbemi.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 Mʉsã irogue ĩgʉ̃rẽ ĩãrã waarã́, Marĩpʉya kerere weredupiyurimasʉ̃rẽ ĩãrã waarã́ iriyo. Mʉsãrẽ werea. Juan diayeta Marĩpʉya kerere weredupiyunerã nemorõ ããrĩ́mi.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue gojasũdero ããrĩbʉ́ Juan iriburire. Irasirigʉ Marĩpʉ ĩgʉ̃ magʉ̃rẽ ãsũ ãrĩdi ããrĩmí:
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 ’Mʉsãrẽ werea. Juan aariburi dupiyuro neõ sugʉ ĩgʉ̃ nemorõ yaamarẽ masĩgʉ̃ marĩdi ããrĩmí. Irasũ ããrĩkerepʉrʉ, sugʉ Marĩpʉ ʉ̃mʉgasigue ããrĩgʉ̃́yagʉ gapʉ Juan nemorõ yaamarẽ masĩgʉ̃ ããrĩgʉkumi. Ããrĩpererã nemorõ ubu ããrĩgʉ̃́ ããrĩkeregʉ, masĩgʉ̃ ããrĩgʉkumi, ãrĩyupʉ Jesús.
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩrĩrẽ pérã, ããrĩpererã masaka, romano marã opʉre niyeru wajaseabosarimasãde Juan wãĩyesũnerã ããrĩsĩã: “Marĩpʉ diayeta irigʉ ããrĩ́mi”, ãrĩ masĩñurã.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Fariseo bumarã, Moisés gojadeare buerimasã gapʉ Juãrẽ wãĩyedorebirinerã ããrĩsĩã, Marĩpʉ ĩgʉ̃sãrẽ iridʉarire gããmebiriñurã.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 Irasirigʉ marĩ Opʉ Jesús ãsũ ãrĩnemoyupʉ:
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Majĩrã makã dekogue ĩgʉ̃sã merãmarã merã bira gaguiní doanírã irirosũ ããrĩ́ma. Ãsũ ãrĩ gaguiníma: “Gʉa tẽrẽdiru purimakʉ̃, bayabirabʉ. Bʉjawereri merã gʉa bayamakʉ̃, orebirabʉ”, ãrĩma.
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Juan masakare wãĩyerimasʉ̃ pã́ baabirimakʉ̃, igui deko pãmudeare iiríbirimakʉ̃ ĩãrã, ĩgʉ̃rẽ: “Wãtĩ ñajãsũdi ããrĩ́mi ĩĩ”, ãrĩbʉ mʉsã.
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Pʉrʉ yʉ ããrĩpererã tĩ́gʉ̃ baa, iirímakʉ̃ ĩãrã: “Baapagʉ, iirípagʉ ããrĩ́mi”, ãrĩbʉ. “Romano marã opʉre niyeru wajaseabosarimasã merãmʉ, ñerõ irirã merãmʉ ããrĩ́mi”, ãrĩbʉ mʉsã yʉre.
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Mʉsã yaamarẽ, Juãyamarẽ masĩbirikeremakʉ̃, gʉare masĩrã gapʉ: “Diayeta Marĩpʉ iriunerã ããrĩ́ma”, ãrĩ masĩma, ãrĩyupʉ Jesús.
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Ĩgʉ̃ irasũ ãrãdero pʉrʉ, sugʉ fariseo bumʉ Jesúre ĩgʉ̃ya wiigue baadoregʉ siiuayupʉ. Irasirigʉ Jesús ĩgʉ̃ya wiigue waa, eja, baari peoro pʉro eja, doayupʉ.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Sugo nomeõ iri makãmo, ñerõ iririmasõ, Jesús fariseoya wiigue baagʉ ejadea kerere pé, irogue waayupo. Suru borewariru “alabastro” wãĩkʉri ʉ̃tãye merã iridirure õãrõ sʉ̃rõrĩ opadirure ãĩayupo.
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 Ãĩa, Jesús pʉrʉpʉ gapʉ ejanʉgãja, igo ñerõ irideare bʉro bʉjawereri merã gũña, ore, Jesús pʉro meédoaja, ĩgʉ̃ya guburi wekare igoya kódeko meébejamakʉ̃ ĩã, igoya poañapu merã túkoe bojoyupo. Túkoe bojo, bʉremurĩ merã ĩgʉ̃ya guburire mimi, igo sʉ̃rõrĩ ãĩadea merã ĩgʉ̃ya guburire pípeoyupo.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Igo irasirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, fariseo bumʉ Jesúre baadoregʉ siiuadi ĩgʉ̃ basi gũñayupʉ: “Igo ĩgʉ̃ya guburire moãñagõ ñerõ iririmasõ ããrĩ́mo. Ĩĩ diayeta Marĩpʉya kerere weregʉ ããrĩgʉ̃́, irire masĩsiabukumi”, ãrĩ gũñayupʉ.
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Jesús ĩgʉ̃ gũñarĩrẽ ĩãmasĩ, ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús i keori merã wereyupʉ ĩgʉ̃rẽ:
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Ĩgʉ̃sã pẽrã, ĩgʉ̃sã wajamorĩrẽ wajariri opabirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, niyeru wayudi ĩgʉ̃sãrẽ pẽrãguereta: “Iropata, mʉsã wajamorĩ pereburo. Irire kãtigʉkoa”, ãrĩkumi. Irasirimakʉ̃, ¿nií gapʉ niyeru wayudire bʉro maĩkuri? wáro wajamodi, o mérõgã wajamodi gapʉ, ãrĩyupʉ Jesús.
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Simón yʉjʉyupʉ:
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Irasũ ãrĩ odo, Jesús nomeõrẽ ĩã, Simṍrẽ ãrĩyupʉ:
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Yʉ õãdoremakʉ̃, mʉ yʉre bokatĩrĩ pábʉa, mimibirabʉ. Igo gapʉ yʉ ñajãjadero pʉrʉgue yaa guburire mimiadeo neõ mimiduúbemo.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Mʉ gapʉ yaa dipurure ʉye õãrĩ sʉ̃rõrĩ merã pípeobirabʉ. Igo gapʉ yaa guburire sʉ̃rõrĩ pípeoamo.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Irasirigʉ Simón, yʉ mʉrẽ werea. Igo ñerõ iridea wári ããrĩkeremakʉ̃, yʉ irire kãtia. Yʉ irasirimakʉ̃, yʉre bʉro maĩmo. Gajigʉ gapʉ, yʉ ĩgʉ̃ ñerõ irideare kãtimakʉ̃: “Yʉ mérõgãta ñerõ irideare opáa”, ãrĩ gũñasĩã, yʉre sĩrũta maĩmi, ãrĩyupʉ Jesús.
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Ĩgʉ̃rẽ irasũ ãrĩ odo, nomeõrẽ ãsũ ãrĩyupʉ:
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, gajirã masaka iri wiigue ĩgʉ̃ merã baadoregʉ siiuanerã ãsũ ãrĩ gãme wereníñurã:
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Jesús gapʉ nomeõrẽ ãrĩyupʉ doja:
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.