Lucas 23
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Irasũ ãrĩ odo, ããrĩpererã wãgãnʉgã, Jesúre opʉ Pilato wãĩkʉgʉ pʉrogue ãĩãñurã.
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 Jesúre irogue ãĩjarã, ãsũ ãrĩ weresãnʉgãñurã:
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pilato Jesúre sẽrẽñayupʉ:
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, Pilato paía oparãrẽ, masaka irogue ããrĩrã́rẽ ãrĩyupʉ:
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩkeremakʉ̃, ĩgʉ̃sã gapʉ bʉro weresãnemoñurã:
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pilato gapʉ sẽrẽñayupʉ:
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 “Iromʉta ããrĩ́mi”, ãrĩ, ĩgʉ̃sã yʉjʉmakʉ̃ pégʉ, Pilato surarare: “Jesúre Galilea nikũ marã opʉ Herodes pʉro ãĩaka!” ãrĩyupʉ. Iripoere Herodes Jerusalẽ́gue ããrĩyupʉ.
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 Iro dupiyuro Herodes Jesús iridea kerere pédi ããrĩmí. Irasirigʉ yoaripoe ĩgʉ̃rẽ bʉro ĩãdʉagʉ iriadiyupʉ. Jesús ĩgʉ̃ turari merã iri ĩmumakʉ̃ ĩãdʉagʉ iriadiyupʉ. Irasirigʉ ĩgʉ̃ pʉro ĩgʉ̃sã Jesúre ãĩjamakʉ̃ ĩãgʉ̃, bʉro ʉsʉyayupʉ.
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 Wári Jesúre sẽrẽñadiyupʉ. Ĩgʉ̃ sẽrẽñakeremakʉ̃, Jesús gapʉ ĩgʉ̃rẽ neõ yʉjʉbiriyupʉ.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 Paía oparã, Moisés gojadeare buerimasãde Herodes pʉro ejanerã, Jesúre turaro merã weresãñurã.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Pʉrʉ Herodes ĩgʉ̃ya surara merã Jesúre bʉrida, ñerõ iriñurã. Ĩgʉ̃rẽ bʉridarã, õãrĩ surírore opʉyañerẽ sãñurã. Irasiri odo, Herodes: “Ĩgʉ̃rẽ Pilato pʉrogue ãĩaka doja!” ãrĩyupʉ.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 Herodes, Pilato merã iro dupiyuroguere gãme ĩãdʉabirinerã ããrĩkererã, irinʉ merã gãmesʉriñurã.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Pʉrʉ Pilato paía oparãrẽ, judío masaka oparãrẽ, masakadere siiu neeõ,
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 ãsũ ãrĩyupʉ:
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 Herodede: “Ĩĩrẽ neõ ñerĩ iridea máa”, ãrãyupʉ. Dupaturi ĩĩrẽ yʉ pʉro iriuañumi doja. Irasiriro ĩĩrẽ wẽjẽdoreri máa. Mʉsãde ire masĩa.
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 Irasirigʉ yʉ ĩgʉ̃rẽ tãrãdoregʉkoa. Pʉrʉ ĩgʉ̃rẽ wiugʉra, ãrãdiyupʉ Pilato.
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 Pilato, bojorikʉ pascua bosenʉ ããrĩmakʉ̃, sugʉ peresugue ããrãdire ĩgʉ̃sã wiudoregʉre wiunayupʉ.
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 Irasirirã, Pilato: “Jesúre wiugʉra”, ĩgʉ̃ ãrĩmakʉ̃ pérã, ããrĩpererã masaka suro merã ãsũ ãrĩ gaguinínʉgãñurã:
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 Ĩĩ Barrabáre iro dupiyuro Jerusalẽ́gue oparãrẽ ĩgʉ̃ béodʉadea waja, gajirãrẽ ĩgʉ̃ wẽjẽdea waja, peresu irinerã ããrĩmá.
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 Pilato Jesús gapʉre wiudʉadiyupʉ. Irasirigʉ masakare ĩgʉ̃rẽ wiuburire dupaturi sẽrẽñayupʉ doja.
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 Ĩgʉ̃ Jesúre wiudʉakeremakʉ̃, ĩgʉ̃sã gaguiníadero nemorõ gaguiníñurã doja:
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃, Pilato ʉrea waaró merã ĩgʉ̃sãrẽ ãsũ ãrãdiyupʉ doja:
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, masaka, paía oparãde bʉro gaguinínemo: “Curusague pábiatú wẽjẽka ĩgʉ̃rẽ!” ãrĩñurã. Pilato, ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩ gaguinímakʉ̃ neõ bokatĩũbiri: “Mʉsã gããmerõ irika!” ãrĩyupʉ.
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 Irasirigʉ, ĩgʉ̃sã ãrĩrõsũta Jesúre curusague pábiatú wẽjẽdoreyupʉ.
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 Pʉrʉ ĩgʉ̃sã sẽrẽrõsũta Barrabáre peresugue ããrĩgʉ̃́rẽ, oparãrẽ béodʉadire, masakare wẽjẽdi gapʉre wiuyupʉ. Irasiri odo, Pilato: “Mʉsã gããmerõsũ irika Jesúre!” ãrĩyupʉ.
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Jesúre curusague wẽjẽmurã ĩgʉ̃sã ãĩwãgãripoe sugʉ Simón wãĩkʉgʉ Cirene wãĩkʉri makãmʉ Jerusalén tʉrogue ããrãdi goedujariyupʉ. Irasirirã ĩgʉ̃rẽ bokatĩrĩ, ñeã, Jesús kõãdea curusare kõãtʉyadoreñurã.
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 Wárã masaka Jesúre waaburire ĩãrã ĩgʉ̃rẽ tʉyañurã. Ĩgʉ̃sã watopegue nome ĩgʉ̃rẽ ĩãrã, gaguiní bʉjawereri merã oretʉyañurã.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 Ĩgʉ̃sã oremakʉ̃ pégʉ, Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ĩãgãmeu, ãsũ ãrĩyupʉ:
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 Pʉrʉgue masaka ñetariro tarirãkuma. Ãsũ ãrĩrãkuma: “Neõ pũrãkʉmerã, miũñamerã nome ããrĩmakʉ̃ õãtaribuyo”, ãrĩrãkuma.
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 Ʉ̃tãyukure ãsũ ãrĩrãkuma: “Gʉare tãũ wẽjẽ, dedeukõãburo”, ãrĩrãkuma.
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 Masaka yʉre waja opabire ñerõ irimakʉ̃, waja oparã gapʉ ñetariro tarirãkuma, ãrĩyupʉ.
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Jesúre ãĩwãgãrã, pẽrã ñerõ iririmasãdere ĩgʉ̃ merã wẽjẽsũmurãrẽ ãĩwãgãñurã.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 Ĩgʉ̃sãrẽ ãĩwãgãrã, masakʉ dipuru boaweadea pero wãĩkʉrogue eja, Jesúre curusague pábiatú ãĩwãgũnúñurã. Ñerõ iririmasãdere curusarigue pábiatú ãĩwãgũnúñurã. Sugʉre ĩgʉ̃ diaye gapʉ, gajigʉre ĩgʉ̃ kúgapʉ pábiatú ãĩwãgũnúñurã.
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Ĩgʉ̃sã Jesúre curusague pábiatú ãĩwãgũnúmakʉ̃, Jesús ãrĩyupʉ:
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 Masaka irogue ããrĩrã́ ĩãníñurã. Oparãgueta Jesúre ãsũ ãrĩ bʉridañurã:
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 Surarade ĩgʉ̃rẽ bʉridañurã. Ĩgʉ̃ pʉro waa ejanʉgãrã, igui deko sʉ̃ĩrĩrẽ ĩgʉ̃rẽ iirídoreadiñurã.
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 Irire irirã, ĩgʉ̃rẽ ãsũ ãrĩñurã:
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 “Ĩĩ ãsũ iridea waja boami”, ãrĩrã: “Ĩĩta judío masaka Opʉ ããrĩ́mi”, ãrĩ gojadea majĩrẽ curusague ĩgʉ̃ weka pábiatúñurã. Griego ya merã, latín ya merã, hebreo ya merã gojasũyuro.
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Sugʉ ñerõ iridi, Jesús merã ĩgʉ̃sã pábiatú ãĩwãgũnúdi Jesúre ñerõ ãrĩ turiyupʉ:
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, gajigʉ gapʉ ĩgʉ̃rẽ ãsũ ãrĩyupʉ:
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 Marĩ gapʉre marĩ ñerĩ iridea waja diayeta wajamoãma. Ĩĩ gapʉ ñerĩrẽ neõ iribi ããrĩ́mi, ãrĩyupʉ.
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Irasũ ãrĩ odo, Jesúre ãsũ ãrĩyupʉ:
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 —Diayeta mʉrẽ werea. Dapagãta yʉ merã paraíso wãĩkʉrogue ããrĩgʉkoa, ãrĩyupʉ Jesús ĩgʉ̃rẽ.
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 Pʉrʉ goeripoe ããrĩmakʉ̃, i nikũ ããrĩpererogue naĩtĩãkõãyuro. Ʉre hora gora naĩtĩãyuro.
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 Abede deyomarĩyupʉ irasũ waaripoere. Marĩpʉya wii poekama taribu makãpʉro kãmutari gasiro deko merã yeguesiajakõãyuro.
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Irasirigʉ Jesús turaro merã ãsũ ãrĩ gaguiníyupʉ:
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 Romano marã surara opʉ irasũ waamakʉ̃ ĩãgʉ̃, Marĩpʉre ʉsʉyari sĩyupʉ. Ãsũ ãrĩyupʉ:
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 Ããrĩpererã masaka iro Jesúre waaríre ĩãrã ejanerã ĩgʉ̃ boamakʉ̃ ĩãrã, bʉro bʉjawereri merã ĩgʉ̃sãya koretibirire páwãgã, ĩgʉ̃sãya wiirigue dujáakõãñurã.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Ããrĩpererã Jesús merãmarã, Galileague ĩgʉ̃rẽ tʉyanerã nomede yoarogue Jesúre irasũ waaríre ĩãníñurã.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
52 Irasirigʉ Pilato pʉrogue waa, Jesúya dʉpʉre yáabu sẽrẽyupʉ.
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 Sẽrẽ odo, Jesúya dʉpʉre curusague ããrĩrĩ́ dʉpʉre ãĩdiju, õãrĩ surí gasiro merã õmayupʉ. Õma odo, ʉ̃tãyegue mádea gobegue píyupʉ. Iri gobe neõ sugʉ boadire yáasũña marĩrĩ gobe ããrĩyuro.
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 José Jesúre yáarinʉ judío masaka siñajãrĩnʉma ããrĩburire ĩgʉ̃sã ãmuyurinʉ ããrĩyuro. I siñajãrĩnʉ ñajãburo mérõgã dʉyayuro.
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 Galileague Jesúre tʉyanerã nome masãgobegue José waamakʉ̃ ĩãrã, waañurã. Iri gobegue Jesúya dʉpʉre ĩgʉ̃ pímakʉ̃ ĩãñurã.
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Ĩgʉ̃sã irasũ ĩãdero pʉrʉ, ĩgʉ̃sã ããrĩrĩ́ wiigue dujáakõãñurã. Dujaja, sʉ̃rõrĩrẽ ĩgʉ̃ya dʉpʉre pípeoburire ãmuñurã. Ãmu odo, siñajãrĩnʉ ããrĩmakʉ̃, Moisés dorederosũta siñajãñurã.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.