Lucas 22
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Iripoere judío masaka pã́ wemasãrĩ morẽña marĩrĩ baari bosenʉ, mérõgã dʉyayuro. Iri bosenʉ pascua wãĩkʉyuro.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Paía oparã, Moisés gojadeare buerimasã Jesúre wẽjẽdʉarã: “¿Nasiri ĩgʉ̃rẽ wẽjẽrãkuri marĩ?” ãrĩñurã. Ĩgʉ̃sã Jesúre wẽjẽdʉakererã, masakare güiñurã.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Iripoere wãtĩ, Judas Iscariote wãĩkʉgʉguere ñajãyupʉ ñerõ iridoregʉ. Judas, Jesús buerã pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarã watopemʉ ããrãdiyupʉ.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Wãtĩ ñajãdero pʉrʉ, Judas paía oparã, Marĩpʉya wiire korerã surara oparã pʉro waayupʉ. Irogue eja, ĩgʉ̃ Jesúre ĩmuburire ĩgʉ̃sã merã wereníyupʉ.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ʉsʉyari merã: “Ĩgʉ̃rẽ mʉ gʉare ĩmumakʉ̃, mʉrẽ niyeru wajarirãkoa”, ãrĩñurã.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Judas: “Jáʉ”, ãrĩ, pʉrʉ: “¿Naásũ ããrĩmakʉ̃, masaka ĩãberogue oparãguere yʉ Jesúre wiamakʉ̃ õãrokuri?” ãrĩ gũñayupʉ.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Pʉrʉ pã́ wemasãrĩ morẽña marĩrĩ baari bosenʉ ããrĩnʉgãrĩnʉ ããrĩyuro. Irinʉ pascua bosenʉ iririnʉ ããrĩmakʉ̃, Marĩpʉ ĩũrõ oveja majĩgʉ̃rẽ ĩgʉ̃sã wẽjẽrĩnʉ ããrĩyuro.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Irinʉta Jesús Pedrore, Juãrẽ ãsũ ãrĩ iriuyupʉ:
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ãsũ ãrĩ sẽrẽñañurã:
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 — ausente —
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 — ausente —
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Mʉsã irasũ ãrĩmakʉ̃ pé, wári taribu, ʉ̃marõgue ĩgʉ̃sã ãmu odoadea taribure ĩmugʉkumi. Irogue marĩ baaburire ãmuka! ãrĩyupʉ Jesús.
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Irasirirã iri makãgue waa, irogue eja, Jesús wereaderosũta bokaja, pascua bosenʉ baaburire ãmuñurã.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Ĩgʉ̃sã baaripoe ejamakʉ̃, Jesús ĩgʉ̃ buerã pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarã merã baa doaníyupʉ.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Irogue baa doanígʉ̃, ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Mʉsãrẽ werea. I bosenʉrẽ marĩ dapagora irirosũ yʉ dupaturi neõ irinemobirikoa. Pʉrʉ Yʉpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ dorerogue dupaturi iriyuwarikʉgʉkoa, ãrĩyupʉ.
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Irasũ ãrĩ odo, iiríripare ãĩ, Marĩpʉre: “Mʉrẽ ʉsʉyari sĩa”, ãrĩ, ĩgʉ̃sãrẽ ãsũ ãrĩyupʉ:
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Mʉsãrẽ werea. I igui dekore marĩ dapagora iirírosũ yʉ dupaturi neõ iirínemobirikoa. Yʉpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ doreri ejadero pʉrʉgue dupaturi iirígʉkoa doja, ãrĩyupʉ.
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Pʉrʉ pã́rẽ ãĩ, Marĩpʉre: “Mʉrẽ ʉsʉyari sĩa”, ãrĩ, pã́rẽ pea, ĩgʉ̃sãrẽ ãsũ ãrĩ guereyupʉ:
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Ĩgʉ̃sã baa odoadero pʉrʉ, pã́rẽ ãĩaderosũta iiríripadere ãĩ, ĩgʉ̃sãrẽ ãsũ ãrĩyupʉ:
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 ’Dapagorare yʉre wẽjẽdʉarãguere yʉre ĩmubu õõ yʉ merã baa doaními.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Marĩpʉ ãrĩderosũta yʉre ããrĩpererã tĩ́gʉ̃rẽ waaró yáa. Yʉre ĩmubu gapʉre ñetariro waarokoa, ãrĩyupʉ.
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ĩgʉ̃sã basi ãsũ ãrĩ gãme sẽrẽñañurã:
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Pʉrʉ Jesús buerã ãsũ ãrĩ gãme guaseoñurã:
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Jesús gapʉ ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Mʉsã tamerã i nikũ marã oparã irirosũ iribirikõãka! Ãsũ gapʉ irika! Mʉsã watopeguere sugʉ gajirã nemorõ ããrĩdʉagʉ, mʉsã nemorõ ubu ããrĩgʉ̃́ maamʉ irirosũ ããrĩburo. Mʉsãrẽ doredʉagʉ, moãboegʉ irirosũ mʉsãrẽ iritamugʉ̃ ããrĩburo.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Mʉsã gũñamakʉ̃, ¿niíno gapʉ gajigʉ nemorõ ããrĩgʉ̃́ ããrĩ́rĩ? ¿Baa doanígʉ̃ gapʉ, o ĩgʉ̃rẽ baari ejogʉ gapʉ ããrĩ́rĩ? Ãsũ ããrã. Baa doanígʉ̃ gajigʉ nemorõ ããrĩ́mi. Yʉ gapʉ mʉsã watopegue ããrĩgʉ̃́, mʉsãrẽ moãboegʉ irirosũta mʉsãrẽ iritamugʉ̃ aaribʉ́.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 ’Masaka yʉre ñerõ irikeremakʉ̃, mʉsã yʉ merã ããrĩníkõãbʉ.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Irasirigʉ, Yʉpʉ yʉre ĩgʉ̃yarã Opʉ píderosũ, yʉ mʉsãdere oparã sóogʉra.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Irasirirã, yʉ ĩgʉ̃yarã Opʉ ããrĩrṍgue mʉsãde, yʉ merã iirí, baa doanírãkoa. Irogue mʉsã pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejari oparã doarire doarãkoa. Irasirirã Israel bumarãrẽ pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejari buri marãrẽ dorerãkoa, ãrĩyupʉ.
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Irasũ ãrĩ odo, marĩ Opʉ Jesús Pedrore ãsũ ãrĩyupʉ:
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Ĩgʉ̃ irasũ iridʉakeremakʉ̃, yʉ gapʉ mʉya ããrĩburire Yʉpʉre sẽrẽbosabʉ, mʉ yʉre bʉremurĩrẽ piribirikõãburo, ãrĩgʉ̃. Irasirigʉ yʉre dupaturi õãrõ gũñaturadero pʉrʉ, mʉyarã yʉre bʉremurãrẽ gũñaturamakʉ̃ irika! ãrĩyupʉ.
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pedro ãrĩyupʉ:
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Jesús ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Irasũ ãrĩ odo, Jesús ĩgʉ̃ buerãrẽ ãsũ ãrĩ sẽrẽñayupʉ doja:
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃, ãrĩyupʉ doja:
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Ire mʉsãrẽ werea. Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue gojaderosũta yʉre waaró yáa. Ãsũ ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́: “‘Ĩgʉ̃de ñegʉ̃ irirosũ ñerã watopeguere ããrĩdi ããrĩ́mi’, ãrĩsũgʉkumi”, ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́, ãrĩyupʉ. Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pẽrã, ĩgʉ̃ buerã ĩgʉ̃rẽ ãrĩñurã:
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 —Gʉa Opʉ, pe majĩ sareri majĩrĩ opáa, ãrĩñurã.
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Pʉrʉ Jesús ĩgʉ̃ irinarõsũ Olivos wãĩkʉdi ʉ̃tãʉ̃gue waakõãyupʉ. Ĩgʉ̃ buerãde ĩgʉ̃ merã waañurã.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Irogue ejagʉ, Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Irasũ ãrĩ odo, ĩgʉ̃ sugʉta yoaweyaro waa, ñadʉkʉpuri merã ejamejãja, Marĩpʉre ãsũ ãrĩ sẽrẽyupʉ:
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 —Aʉ, yʉ ñerõ tariburire taudʉagʉ, tauka! Yʉ irasũ ãrĩkeremakʉ̃, yʉ gããmerõsũ iribirikõãka! Mʉ gããmerõsũ gapʉ yʉre waaburo, ãrĩyupʉ.
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, Marĩpʉre wereboegʉ ʉ̃mʉgasigue ããrãdi Jesúre deyoayupʉ ĩgʉ̃rẽ gũñaturamakʉ̃ irigʉ.
43 — ausente —
44 Jesús bʉro pũrĩsũgʉ̃ Marĩpʉre sẽrẽadero nemorõ ĩgʉ̃rẽ sẽrẽnemoyupʉ doja. Ĩgʉ̃ ñajãsʉririta dí yeri pagayeri wiri, yebague yuriyuro.
44 — ausente —
45 Marĩpʉre irasũ ãrĩ sẽrẽ odo, wãgãnʉgã, ĩgʉ̃ buerã pʉrogue ejagʉ, bʉro bʉjawereri merã kãrĩrãrẽ bokajayupʉ.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Irasirigʉ ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩ wereripoe masaka wárã ejañurã. Judas pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarã buerã watopemʉ ããrãdi masakare dupiyuyupʉ. Jesús pʉro eja, ĩgʉ̃rẽ bokatĩrĩ, ĩgʉ̃ya wayupãrãrẽ mimiyupʉ.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Ĩgʉ̃ irasũ mimimakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús gapʉ ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, Jesús buerã ĩgʉ̃rẽ masaka ñeãburire masĩrã: “Gʉa Opʉ, ¿gʉa sareri majĩrĩ merã ĩgʉ̃sã merã gãmekẽãsi?” ãrĩñurã.
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Irasũ ãrĩ, sugʉ Jesús buegʉ ĩgʉ̃ya sareri majĩ merã paía opʉre moãboagʉre diaye gapʉma gãmipũrẽ dititá dijukõãyupʉ.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Ĩgʉ̃ irasirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús ãrĩyupʉ:
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Irasiri odo, ĩgʉ̃rẽ ñeãmurãrẽ: paía oparãrẽ, Marĩpʉya wiire korerã surara oparãrẽ, judío masaka mʉrãdere ãrĩyupʉ:
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Ʉ̃mʉrikʉ Marĩpʉya wiigue mʉsã merã yʉ ããrĩmakʉ̃, yʉre neõ ñeãbiribʉ. Irasũ ããrĩkeremakʉ̃, dapagora mʉsã yʉre ñerõ iriripoe ejasiáa. Wãtĩ naĩtĩãrõgue ããrĩgʉ̃́ mʉsãrẽ dorerire irirã yáa mʉsã, ãrĩyupʉ.
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Pʉrʉ Jesúre ñeã, paía opʉya wiigue ãĩãñurã. Ĩgʉ̃sã ĩgʉ̃rẽ ãĩãmakʉ̃, Pedro ĩgʉ̃sãrẽ yoaweyarogue tʉyayupʉ.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Irogue ejarã, makãpʉro ñajãrõma yeba dekogue peame diiuñurã. Irasirirã irime tʉro sũma doaníñurã. Pedro ĩgʉ̃sã pʉro eja, ĩgʉ̃sã watopegue doayupʉ.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Sugo moãboerimasõ, ĩgʉ̃ peame tʉro doamakʉ̃ ĩãgõ, ĩgʉ̃rẽ õãrõ ĩã, gajirãrẽ ãsũ ãrĩ wereyupo:
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Igo irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pedro ãrĩkatori merã:
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Mérõgã pʉrʉ gajigʉ ĩgʉ̃rẽ ĩã, ãsũ ãrĩyupʉ:
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Su hora pʉrʉ gajigʉ gajirãrẽ ãsũ ãrĩ wereyupʉ:
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, Pedro yʉjʉyupʉ:
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Ĩgʉ̃ weremakʉ̃, marĩ Opʉ Jesús yoaweyarogue ããrĩgʉ̃́ Pedrore ĩã gãmeuyupʉ. Ĩgʉ̃ irasũ ĩãmakʉ̃, Pedro, Jesús ĩgʉ̃rẽ: “Dapagã ñami ãgãbo ĩgʉ̃ wereburo dupiyuro mʉ yʉre masĩkeregʉ, ʉrea: ‘Masĩbea’, ãrĩkatogʉkoa”, ãrĩdeare gũñabokayupʉ.
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Irire gũñaboka, wiria, bʉjawereri merã bʉro oreyupʉ.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Jesúre korerã surara ĩgʉ̃rẽ bʉrida, páñurã.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Irasũ ĩgʉ̃rẽ párã, suríro gasiro merã ĩgʉ̃ya koyere sʉabiato:
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Wári gaji ñerõ ãrĩ bʉridañurã.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Gajinʉ gapʉ boyodujimejãripoe judío masaka mʉrã, paía oparã, Moisés gojadeare buerimasãde nerẽñurã. Pʉrʉ ĩgʉ̃sã nerẽrõgue Jesúre ãĩja, ãsũ ãrĩ sẽrẽñañurã:
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 —Wereka gʉare! ¿Mʉ, Marĩpʉ iriudi Cristota ããrĩ́rĩ? ãrĩñurã.
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 Mʉsãrẽ gajinorẽ yʉ sẽrẽñamakʉ̃, yʉre yʉjʉbirikoa.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Mʉsã yʉre bʉremubirikeremakʉ̃, mérõgã pʉrʉ Yʉpʉ turatarigʉ yʉre ããrĩpererã tĩ́gʉ̃rẽ ĩgʉ̃ diaye gapʉ doamakʉ̃ irigʉkumi, ãrĩyupʉ.
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ããrĩpererã ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñañurã:
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, ãsũ ãrĩñurã:
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.