Lucas 20
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Gajinʉ Jesús Marĩpʉya wiigue ããrĩrã́rẽ Marĩpʉ masakare tauri kerere buegʉ iriyupʉ. Ĩgʉ̃ irasũ buemakʉ̃, paía oparã, Moisés gojadeare buerimasã, judío masaka mʉrã merã ĩgʉ̃ pʉrogue eja,
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñañurã:
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉyupʉ:
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 Juan masakare deko merã wãĩyemakʉ̃, ¿noã ĩgʉ̃rẽ wãĩyedoregʉ iriuyuri, Marĩpʉ, o masaka? ãrĩyupʉ.
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ĩgʉ̃sã basi ãsũ ãrĩ gãme wereníñurã:
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 Ããrĩpererã masaka: “Diayeta Juan Marĩpʉyare weredupiyudi ããrĩmí”, ãrĩ gũñama. Marĩ: “Masaka Juãrẽ wãĩyedorenerã ããrĩmá”, ãrĩmakʉ̃, masaka marĩrẽ ʉ̃tãyeri merã dearãkuma, ãrĩñurã.
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Irasirirã Jesúre ãsũ ãrĩ yʉjʉñurã:
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃, Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Pʉrʉ Jesús i keori merã masakare ãsũ ãrĩ buenʉgãyupʉ:
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 Pʉrʉ igui ñíripoe ããrĩmakʉ̃, ĩgʉ̃rẽ moãboegʉre ĩgʉ̃ya pooema oteri dʉkare deko merã sẽrẽdoregʉ iriukumi. Pooere moãrã gapʉ ĩgʉ̃ iriuadire irogue ejamakʉ̃ ĩãrã, ĩgʉ̃rẽ pákuma. Neõ sutõ iguitõ sĩrõ marĩrõ ĩgʉ̃rẽ iridujukuma.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 Pʉrʉ pooe opʉ gajigʉ ĩgʉ̃rẽ moãboegʉre iriuadikumi doja. Pooere moãrã gapʉ ĩgʉ̃dere pá, ñerõ irikuma. Neõ gajino sĩrõ marĩrõ ĩgʉ̃dere iridujukuma.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 Pʉrʉ pooe opʉ gajigʉ ĩgʉ̃rẽ moãboegʉre iriuadikumi doja. Pooere moãrã gapʉ ĩgʉ̃rẽ kãmitú, iri pooe tʉrogue béokõãkuma.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 ’Ĩgʉ̃sã irasiriadero pʉrʉ, pooe opʉ ãsũ ãrĩ gũñakumi: “¿Nasirigʉkuri yʉ?” ãrĩkumi. “Ãsũ irigʉra. Yʉ magʉ̃ yʉ maĩgʉ̃rẽ iriugʉra. Ĩgʉ̃rẽ iriumakʉ̃, ĩgʉ̃rẽ bʉremurãkuma”, ãrĩ gũñadikumi.
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 Irasirigʉ ĩgʉ̃ magʉ̃rẽ iriukumi. Ĩgʉ̃ irogue ejamakʉ̃ ĩãrã, pooe moãrã gapʉ ĩgʉ̃sã basi ãsũ ãrĩ gãme wereníkuma: “Ĩĩta pʉrʉguere i pooere opabu ããrĩ́mi. Ĩgʉ̃rẽ wẽjẽkõãrã! Irasirirã marĩ basi i pooere oparãkoa”, ãrĩkuma.
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 Irasirirã ĩgʉ̃rẽ ñeã, pooe tʉrogue ãĩwãgã, wẽjẽbéokõãkuma, ãrĩyupʉ Jesús.
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 Irogue waa, ĩgʉ̃sãrẽ wẽjẽ, iri pooere gajirã gapʉre sĩgʉkumi, ãrĩyupʉ Jesús.
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 Jesús gapʉ ĩgʉ̃sãrẽ ĩã, ãsũ ãrĩ sẽrẽñayupʉ:
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 Sugʉ i ʉ̃tãye weka meémejãgʉ̃, mʉtãkõãgʉkumi. I ʉ̃tãye gapʉ ĩgʉ̃ weka meébejaro ĩgʉ̃rẽ õãrĩ pogagãgue meémutũbéokõãrokoa, ãrĩyupʉ Jesús.
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 Paía oparã, Moisés gojadeare buerimasãde ĩgʉ̃ i keori merã irasũ ãrĩ weremakʉ̃ pérã: “Marĩrẽ: ‘Pooe moãrã irirosũ ñerã ããrã’, ãrĩgʉ̃ irikumi”, ãrĩ péña, ĩgʉ̃rẽ peresu irimurã bʉro ñeãdʉadiñurã. Irasũ ñeãdʉakererãta: “Masaka, ĩgʉ̃rẽ marĩ irasirimakʉ̃ ĩãrã, marĩ merã guarãkuma”, ãrĩñurã. Irasirirã ĩgʉ̃sãrẽ güisĩã, ñeãmasĩbiriñurã.
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 Irasirirã: “Gajinʉ ĩgʉ̃rẽ ñeãrãra”, ãrĩ, ĩãnʉrʉ̃tʉyañurã. Ĩgʉ̃ ñerõ yʉjʉmakʉ̃ weresãmurã pédʉarã iriadiñurã. Irasirirã gajirãrẽ irikatorãrẽ ĩgʉ̃ pʉro iriuñurã ĩgʉ̃ werenírĩrẽ pédorerã. “Ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñarã waarã́, masaka ĩũrõrẽ diaye irirã irirosũ ããrĩka!” ãrĩ, ĩgʉ̃sãrẽ iriuñurã. “Jesús ñerõ werenímakʉ̃ pérã, iri nikũ marã opʉ pʉrogue peresu iridorerã ãĩwãgãrãra”, ãrĩrã, ĩgʉ̃sãrẽ iriuadiñurã.
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Ĩgʉ̃sã Jesús pʉrogue ejarã, ãsũ ãrĩñurã:
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 Irasirigʉ gʉare wereka! Romano marã opʉ marĩrẽ niyeru wajasearire marĩ wajarimakʉ̃, ¿õãgorari, o õãberi? ãrĩñurã Jesúre.
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Jesús gapʉ ĩgʉ̃sã ñerõ iridʉarire masĩsĩã, ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 —Niyeru koere ãĩrika! I koeguere, ¿noãya diapu keori, noãya wãĩ tuuyari? ãrĩyupʉ.
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãsũ ãrĩyupʉ:
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Irasirirã masaka péuro neõ ĩgʉ̃rẽ ñerõ ãrĩ werenímakʉ̃ irimasĩbiriñurã. Ubu gapʉ ĩgʉ̃ yʉjʉrire pérã pégʉka, toekõãñurã.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Pʉrʉ surãyeri saduceo bumarã Jesús pʉrogue ejañurã. Ĩgʉ̃sã: “Masaka boanerãgue masãbirikuma”, ãrĩ bʉremurã ããrĩñurã. Irasirirã Jesúre ãsũ ãrĩñurã:
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 —Buegʉ, Moisés marĩrẽ ãsũ ãrĩ gojapídi ããrĩmí: “Sugʉ marãpokʉdi pũrã marĩkeregʉ igore boaweomakʉ̃, ĩgʉ̃ pagʉmʉ igore dúunorẽgʉkumi. Irasirirã, ĩgʉ̃ igo merã pũrãkʉrã ĩgʉ̃ tĩ́gʉ̃ dagʉ pũrã irirosũta ããrĩrãkuma”, ãrĩ gojapídi ããrĩmí.
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 ’Iripoeguere sugʉ pũrã, su mojõma pere gaji mojõ peru pẽrẽbejarã ããrĩunanerã ããrĩmá. Ĩgʉ̃sã tĩ́gʉ̃ gapʉ marãpokʉ, pũrã marĩgʉ̃ta boakõãyupʉ.
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 Irasirigʉ ĩgʉ̃ dagʉ dokamʉta ĩgʉ̃ marãpo ããrĩdeore dúunorẽyupʉ. Ĩgʉ̃de, ĩgʉ̃ tĩ́gʉ̃ dagʉ irirosũta pũrã marĩgʉ̃ta boakõãyupʉ.
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 Ĩgʉ̃sã pẽrã dokamʉde pũrã marĩgʉ̃ta boakõãyupʉ. Irasũ dita pũrã marĩrãta boapereakõãñurã.
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 Ĩgʉ̃sã pʉrʉ ĩgʉ̃sã marãpode boakõãyupo pama.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 Ĩgʉ̃sã su mojõma pere gaji mojõ peru pẽrẽbejarã ʉ̃ma igore marãpokʉadiñurã. Irasirirã boanerã masãmakʉ̃, ¿niíno marãpogora ããrĩgokuri? ãrĩñurã.
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉyupʉ:
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 Ĩgʉ̃sã irasirikeremakʉ̃, ʉ̃mʉgasigue ããrĩmurã gapʉ irasũ ããrĩbirikuma. Marĩpʉ: “Õãrã ããrĩ́ma”, ãrĩ ĩãrã, boanerãgue masã, pʉrʉ ĩgʉ̃ pʉrogue mʉrĩãrãkuma. Iroguere marãpokʉbirikuma. Ĩgʉ̃sã pũrã nomedere nomesubirikuma.
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 Marĩpʉre wereboerã irirosũ neõ dupaturi boabirimurã ããrĩsĩã, irasiribirikuma. Ĩgʉ̃sã Marĩpʉ masũnerã, ĩgʉ̃ pũrã ããrĩrãkuma.
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 Iripoeguere Moisés ĩgʉ̃ yukʉgãgue ʉ̃jʉ̃rõgue waadeare gojadi ããrĩmí. Ĩgʉ̃ irogue ããrĩmakʉ̃, Marĩpʉ ãsũ ãrĩdi ããrĩmí ĩgʉ̃rẽ: “Yʉ Abraham, Isaac, Jacob Opʉta ããrã”, ãrĩdi ããrĩmí. I merã boanerã masãburire marĩ masĩa.
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 Abraham, Isaac, Jacob boanerã ããrĩkererã, Marĩpʉ merã okarã ããrĩ́ma. Irasirigʉ Marĩpʉ boanerã dupaturi masãbirimurã Opʉ ããrĩbemi. Okarã Opʉ ããrĩ́mi. Ããrĩpererã masaka boakererã, Marĩpʉ ĩũrõ okarã ããrĩ́ma, ãrĩyupʉ Jesús.
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, surãyeri Moisés gojadeare buerimasã ãsũ ãrĩñurã:
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 Irasirirã neõ dupaturi gaji ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñadʉabiriñurã.
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 Jesús gapʉ ãsũ ãrĩyupʉ:
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 David, Salmos wãĩkʉri gojadea pũgue ãsũ ãrĩ gojadi ããrĩmí:
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 Irasiriripoe mʉrẽ ĩãturirãrẽ mʉ dorerire tarinʉgãnemobirimakʉ̃ irigʉra”, ãrĩmi, ãrĩ gojadi ããrĩmí David.
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 David, Cristo ñekʉ̃ ããrĩkeregʉ, ĩgʉ̃rẽ: “Yʉ Opʉ ããrĩ́mi”, ãrĩdi ããrĩmí. ¿Nasirigʉ, Cristo, David parãmi ããrĩturiagʉ ããrĩkeremakʉ̃, David ĩgʉ̃rẽ irasũ ãrĩyuri? ãrĩyupʉ Jesús.
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Ããrĩpererã masaka péurogue Jesús ĩgʉ̃ buerãrẽ ãsũ ãrĩyupʉ:
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 —Moisés gojadeare buerimasã ñerõ iririre õãrõ pémasĩka! Oparã irirosũ surí yoari sãña, masaka ĩũrõgue waagorenama. Makã dekoguere masakare õãrõ bʉremurĩ merã bokatĩrĩ õãdoremakʉ̃ gããmema. Nerẽrĩ wiiriguere ñajãrã, õãrĩ doaripẽrĩgue dita doadʉama. Bosenʉrĩ ããrĩmakʉ̃dere oparã doarigue dita doadʉama.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 Wapiweyarã nome wajamomakʉ̃ ĩã, ĩgʉ̃sãya wiirire ẽmanokõãma. Ĩgʉ̃sãrẽ bopoñarĩ merã ĩãbirikererã, yoaripoe Marĩpʉre sẽrẽ ĩmukatoma, masaka ĩgʉ̃sãrẽ: “Marĩpʉre õãrõ bʉremuma”, ãrĩburo, ãrĩrã. Ĩgʉ̃sã irasiriri waja Marĩpʉ ĩgʉ̃sãrẽ gajirã nemorõ wajamoãgʉkumi, ãrĩyupʉ Jesús.
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.