Lucas 18

Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pʉrʉ Jesús ĩgʉ̃ buerãrẽ buegʉ, ãsũ ãrĩyupʉ: “Mʉsã Marĩpʉre sẽrẽrã, piriro marĩrõ gũñaturari merã sẽrẽka!” ãrĩyupʉ. Irasirigʉ i keori merã wereyupʉ.
1 Jesu bai’obaiyen ta oroubonamaim ana bai’ufununayah i’obaiyih eo, “Mar etei kwanayoyoyoban, men guban nahurir yoyoban kwanihamiyimih.”
2 Ãsũ ãrĩyupʉ:
2 “Veya ta bar merar gagamin ta’amaim tur nowarayan orot ta nati’imaim ma’am, i men kafa’imo God isan birubir naatu orot babin isah birubirumih.
3 Iri makãrẽta sugo wapiweyo ããrĩkumo. Igo ĩgʉ̃ pʉrogue ĩgʉ̃rẽ iritamurĩ sẽrẽgõ waanakumo: “Yʉre ĩãturigʉre wajamoãdoreka!” ãrĩnakumo.
3 Nati bar meraramaim i kwafur babin auman ma’am. Nati babin mar etei tur nowarayan orot ifefeyan eo, ‘Ayu akokok inibaisu au kamabiy wairafin airi kwanao ayu ana ma gewas.’
4 Igo irasũ ãrĩrikʉ, igore: “Iribirikoa”, ãrĩnakumi. Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩkeremakʉ̃, wári ĩgʉ̃rẽ sẽrẽ, garibokumo. Igo gariborire piribirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, ãsũ ãrĩ gũñakumi ĩgʉ̃ basi: “Yʉ Marĩpʉre, masakadere bʉremubi ããrĩkeremakʉ̃,
4 Veya moumurih maiyow orot iti babin ana fefeyan nonowar men kafa’imo abisa ta sinafumih. Baise yomaninamaim taiyuwin ma binotanot eo, ‘Ayu i men God abibiruw naatu orot babin men akakafiyih.
5 igo yʉre garibotarimo. Yʉre irasũ garibogo yʉre gariboreamakʉ̃ yámo. Irasirigʉ igore ĩãturigʉre igo weresãrĩrẽ pé, ĩgʉ̃rẽ wajamoãdoregʉkoa pama”, ãrĩkumi, ãrĩ wereyupʉ Jesús.
5 Baise iti babin i mar etei isau enan, gewasin babin i boro anibais nama gewas, saise men mar etei nan ayu nihaharu’umih.’”
6 Irasũ ãrĩ odo, marĩ Opʉ werenemoyupʉ:
6 Naatu Regah Jesu eo, “Tur nowarayan orot kakafin ana tur kwanowar.
7 Ĩgʉ̃ nemorõ Marĩpʉ gapʉ ĩgʉ̃ beyenerãrẽ ʉ̃mʉrĩ, ñamirĩ ĩgʉ̃rẽ bʉro sẽrẽnírãrẽ iritamugʉkumi. “Iritamubirikoa”, ãrĩbirikumi ĩgʉ̃sãrẽ.
7 Naatu kwanotanot God ana roubinen sabuw fai mar isan hinarererey boro men na’itin nibaisih hinama gewas? Naatu baibaisih isan boro nama narubirabir?
8 Mʉsãrẽ werea. Marĩpʉ gajirã ĩgʉ̃sãrẽ ñerõ irimakʉ̃ ĩãgʉ̃, ĩgʉ̃sã sẽrẽrĩrẽ pé, yooboro marĩrõ ĩgʉ̃sãrẽ iritamugʉkumi. ¿Ĩgʉ̃ irasũ õãrõ pégʉ ããrĩkeremakʉ̃, yʉ ããrĩpererã tĩ́gʉ̃ i ʉ̃mʉgue dupaturi aarigʉ́, Marĩpʉre bʉremurãrẽ ĩgʉ̃rẽ sẽrẽrãrẽ bokagʉkuri? ãrĩyupʉ.
8 Baise a tur ao’owen, God i boro hai yababan na’itin naatu boro matan nakabiy nasinaf. Baise Orot Natun namatabir maiye nanan ana veya, tafaramamaim boro sabuw baitumatumayah natita’urih.”
9 Jesús irasũ ãrĩ odo, gaji keori merã bueyupʉ. “Gʉa gapʉ õãrã ããrã. Gajirã gapʉ ñerõ irirã ããrĩ́ma”, ãrĩ gũñarãrẽ i keori merã ãsũ ãrĩ wereyupʉ:
9 Sabuw afa taiyuwih tebora’ahih gewasih terouw, taih tuwah tinunufuruwih isan, Jesu oroubonamaim eo.
10 —Pẽrã ʉ̃ma Marĩpʉya wiigue ĩgʉ̃rẽ sẽrẽrã waakuma. Sugʉ fariseo bumʉ, gajigʉ romano marã opʉre niyeru wajaseabosarimasʉ̃ ããrĩkuma.
10 “Ana veya ta orot rou’ab hitit hin Tafaror Baremaim yoyoban isan, orot ta i Pharisee, naatu orot ta i kabay o’onayan.
11 Fariseo bumʉ gapʉ ejanʉgã, ĩãmu, ãsũ ãrĩ wereníkumi: “Gʉapʉ, yʉ mʉrẽ ʉsʉyari sĩa. Yʉ, gajirã yajarimasã, ñerĩ iririmasã, nome merã ñerõ iririmasã irirosũ ããrĩbea. Irasũ ããrĩmakʉ̃, neõ ĩĩ romano marã opʉre niyeru wajaseabosarimasʉ̃ irirosũ ããrĩbea. Irasirigʉ mʉrẽ ʉsʉyari sĩa.
11 Pharisee orot akisin nabin bat yoyoban eo, ‘God a merar ayiy gagamin maiyow, anayabin ayu i men sabuw afa na’atube’emih, ayu men kabat mowan, men baifufuwenayan, men bainowan mowan, men taituwau a’aawah ufuh a nan, naatu ayu i men iti kabay o’onayan na’atube.
12 Semanarikʉ penʉ berea mʉrẽ bʉremugʉ̃. Pe mojõma niyeru koeri wajatagʉ, su koe mʉrẽ sĩa. Ããrĩpereri yʉ wajatarire mʉrẽ irasũ dita sĩa”, ãrĩkumi.
12 Fur ta’imon wanawanan mar rou’ab ayoyohar naatu au kabay abaib roumukur etei o a siwar abit ofafaramaim eo na’atube.’
13 Niyeru wajaseabosarimasʉ̃ gapʉ neõ ñajãrõgue dujanʉgã, muúsiunʉgãja, ĩgʉ̃ ñerĩ oparire gũña, bʉjawere, ʉ̃mʉgasigue neõ ĩãmurõ marĩrõ ĩgʉ̃ya koretibire pá, ãsũ ãrĩkumi Marĩpʉre: “Yʉ ñegʉ̃ ããrã, irasirigʉ yʉre bopoñarĩ merã ĩãka!” ãrĩkumi.
13 Baise kabay o’onayan akisin babanane bat, uwan yi dogoron rab yoyoban eo, ‘God kwiwanbabanu, ayu bowabow kakafin wairafu.’
14 Mʉsãrẽ werea. Ĩĩ niyeru wajaseabosarimasʉ̃, Marĩpʉ ĩũrõ õãgʉ̃gue ĩgʉ̃ya wiigue dujáakumi. Fariseo bumʉ gapʉ, Marĩpʉ ĩũrõ waja opagʉta ĩgʉ̃ya wiigue dujáakõãkumi. Ãsũ ããrã. Sugʉ ĩgʉ̃ basi: “Gajirã nemorõ õãgʉ̃ ããrã”, ãrĩ gũñagʉ̃norẽ Marĩpʉ ĩgʉ̃rẽ ubu ããrĩgʉ̃́ ããrĩmakʉ̃ irigʉkumi. Gajigʉ Marĩpʉre: “Ñerõ iriabʉ, irasirigʉ yʉre bopoñarĩ merã ĩãka!” ãrĩgʉ̃ gapʉre Marĩpʉ ĩgʉ̃ ĩũrõ õãgʉ̃ ããrĩmakʉ̃ irigʉkumi, ãrĩ wereyupʉ Jesús.
14 A tur ao’owen, orot rou’ab yoyoban ufunamaim au bar hinan kabay o’onayan God matanamaim i roumutufuren bai yasisiramaim ana ubar in, men Pharisee. Anayabin orot yait taiyuwin ebobora’ah God boro nab nayare, baise orot babin yait taiyuwin eyayare God boro nayara’ah orot gagamin namatar.”
15 Pʉrʉ masaka majĩrãgãrẽ Jesúre moãñadorerã ĩgʉ̃ pʉro ãĩjañurã. Ĩgʉ̃sã ãĩjamakʉ̃ ĩãrã, Jesús buerã ĩgʉ̃sãrẽ bokatĩrĩ: “Ĩgʉ̃rẽ garibobirikõãka!” ãrĩñurã.
15 Sabuw afa natunatuh Jesu baigegewasinih isan hibow hina biyan hititit, ana bai’ufununayah hi’itih, sabuw higam hi’uwih.
16 Jesús gapʉ majĩrãgãrẽ ĩgʉ̃ pʉro siiu, ĩgʉ̃ buerãrẽ ãrĩyupʉ:
16 Baise Jesu kek eafih hina biyan hitit naatu eo, “Kek kwaihamiyih tena biyou titit, men kwanao tanihimih, anayabin sabuw iyab dogoroh iti kek gidigidih na’atube God ana aiwobomaim boro hinarun.
17 Diayeta mʉsãrẽ werea. Ĩĩsã majĩrã Marĩpʉre ĩgʉ̃sã Opʉre gããmerã irirosũ ããrĩmerãno, ĩgʉ̃yarãrẽ doreroguere waabirikuma, ãrĩyupʉ.
17 A tur ao’owen, orot yait nayare iti kek na’atube God ana aiwobomaim boro narun.”
18 Pʉrʉ sugʉ judío masaka oparã merãmʉ Jesúre sẽrẽñayupʉ:
18 Jew sabuw hai bonawiyenayan orot ta Jesu ibatiy, “Bai’obaiyenayan Gewas, kuo anowar, abisa anasinaf boro yawas ma’ama wanatowan anab.”
19 Jesús ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
19 Jesu iya’afut eo, “O aisim ayu orot gewasu irouw kuo’o? Men yait ta gewasinamih, baise God akisinamo i gewasin.
20 Mʉ, ĩgʉ̃ doreri pídeare masĩa: Gajigʉ marãpo merã ñerõ iribirikõãka! Masakare wẽjẽbirikõãka! Yajabirikõãka! Gajirãyamarẽ ãrĩkatori merã werebirikõãka! Mʉ pagʉsãmarãrẽ goepeyari merã bʉremuka! ãrĩyupʉ.
20 Ofafar etei Moses ana Bukamaim kikirum iso’ob? ’Taituwa a’aawah ufuh men inan, men sabuw ina’asbunuw, men inabain, men inifufuwen, men inayanuw, naatu hinat tamat fanah inabosiyasiyar.’”
21 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesúre yʉjʉyupʉ:
21 Orot iya’afut eo, “Ayu kek ana veya’ika abusuruf iti ofafar etei ai’ufnunen, men ta astu’ubimih.”
22 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús ĩgʉ̃rẽ ãsũ ãrĩyupʉ:
22 Jesu nonowar ufunamaim eo, “Sawar ta’imonamo men isinafumih. Inan sawar etei inabow sabuw hinatobon naatu kabay yababan wairafih inafaramih. Imaibo inan ayu ni’ufnunu, saise maramaim o boro totobuyoy wairaf inamatar.”
23 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, ĩgʉ̃ gapʉ ĩgʉ̃ wári oparire maĩsĩã, bʉro bʉjawereri merã ããrĩnʉgãyupʉ.
23 Baise orot iti tur nonowar ana maramaim ana yababan ra’at, anayabin i totobuyoy wairafin.
24 Ĩgʉ̃ bʉjaweremakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús ãsũ ãrĩyupʉ:
24 Jesu iti orot biyababan itin basit eo, “Sabuw iyab totobuyoy wairafih maramaim run isan boro isah nafokar.
25 Camellu awiru gobegãgue ñajãtariweremasĩbirikumi. I nemorõ wári doebiri opagʉre Marĩpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ dorerogue waamakʉ̃ diasáa, ãrĩyupʉ.
25 Sinak ana sou awan kikimin camel imaim boro karam nasorabon, baise orot totobuyoy wairafin God ana aiwobomaim run isan boro men karam narun.”
26 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, masaka ãsũ ãrĩñurã:
26 Sabuw iti tur hinonowar hio, “Orot yait i boro yawas natita’ur?”
27 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
27 Jesu iyafutih eo, “Sabuw isah i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow.”
28 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pedro ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
28 Imaibo Peter, Regah isan eo, “Aki ai bar ai tumar o abi’ufnuni ku’itin.”
29 Ĩgʉ̃rẽ Jesús ãsũ ãrĩ yʉjʉyupʉ:
29 Jesu iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, orot yait ana bar, aawan, natunatun, taintuwan, hinah tamah, ihamiyen God ana aiwob isan i’akir ebowabow
30 Ĩgʉ̃sã iro dupiyuro opaderosũ i ʉ̃mʉguere nemorõ wári õãrĩ wajatarãkuma. Pʉrʉ i ʉ̃mʉ peremakʉ̃, ʉ̃mʉgasigue perebiri okari oparãkuma Marĩpʉ merã ããrĩnímurã, ãrĩyupʉ.
30 boro sawar moumurih na’in iti tafaramamaim tafan hinaya’abar nabow naatu yawas mar boro enan ma’ama wanatowan boro nab.”
31 Pʉrʉ Jesús ĩgʉ̃ buerãrẽ pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarã ditare siiuwãgã, ãrĩyupʉ:
31 Jesu ana tur abarayah nah 12 buwih nabinamaim iuwih eo, “Kwananowar! It i au Jerusalem tayey, naatu nati’imaim dinab oro’orot Orot Natun isan abisa mataramih hio hikikirum boro imaim yabin namatar.
32 Irasirirã yʉre ñeã, judío masaka ããrĩmerãguere wiarãkuma. Ĩgʉ̃sã yʉre bʉrida, ñerõ werení, síku eotúbirarãkuma.
32 Nati’imaim i boro hinab Eteni Sabuw umahimaim hinayai, hinab hini’i’iyab, hinigigim, hinakwaitututur, hinawabir naatu hina’asabun namorob.
33 Yʉre bʉro tãrãrãkuma. Irasiri odo, wẽjẽrãkuma. Ĩgʉ̃sã yʉre wẽjẽadero pʉrʉ, ʉrenʉ waaró merã masãgʉkoa, ãrĩyupʉ.
33 Baise veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.”
34 Ĩgʉ̃ buerã ĩgʉ̃ irasũ ãrĩ wererire ããrĩpererire neõ pémasĩbiriñurã. Marĩpʉ irire ĩgʉ̃sãrẽ pémasĩmakʉ̃ iribiriyupʉ dapa.
34 Naatu bai’ufununayah Jesu abisa eo men kafa’imo tur naniyan hibai hinotaboun. Anayabin kawen turamaim eo naniyan bain isan fokar.
35 Pʉrʉ Jesús Jericó wãĩkʉri makã tʉrogue ejaripoe ĩgʉ̃ waarí maa tʉro sugʉ koye ĩãbi niyeru sẽrẽ doaníyupʉ.
35 Jesu yena Jericho biyubin auman orot ta matan fim nati ef yanamaim ma fefefeyan.
36 Irasirigʉ masaka wárã ĩgʉ̃ pʉro tariwãgãnamakʉ̃ pégʉ, iro ããrĩrã́rẽ sẽrẽñayupʉ: “¿Nasirirã masaka wárã tariwãgãnarĩ?” ãrĩyupʉ.
36 Sabuw hinan fanah nowar, basit ibatiyih, “Abisa matar kwa’i’itin?”
37 —Jesús Nazaretmʉ aarigʉ́ yámi, ãrĩñurã.
37 Sabuw hiya’afut hio, “Jesu Nazareth matuwan enan.”
38 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, ãsũ ãrĩ gaguiníyupʉ:
38 Basit orot matan fim erererey auman eaf eo, “Jesu David ana’agir kwiwanbabanu.”
39 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩ gaguinímakʉ̃, masaka ĩgʉ̃ dupiyuro ããrĩrã́ gapʉ ĩgʉ̃rẽ: “Toeaka!” ãrĩñurã. Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩkeremakʉ̃, ĩgʉ̃ gaguiníadero nemorõ gaguinínemoyupʉ:
39 Sabuw wan hi’iyon hinan hitatabir orot hikwarar tatab awan fotamih hio. Baise orot matan fim fan sib aumetawat na’in eaf eo, “David ana agir kwiwanbabanu!”
40 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pé, Jesús dujanʉgãja, masakare: “Ãĩrika ĩgʉ̃rẽ!” ãrĩyupʉ. Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, gajirã ĩgʉ̃rẽ ãĩwãgãñurã. Ĩgʉ̃ pʉrogue ãĩjamakʉ̃, Jesús ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñayupʉ:
40 Basit Jesu nutanub bat naatu eo, “Orot kwabai kwana aitin.” Orot hibai hina Jesu biyan hitit, Jesu orot ibatiy.
41 —¿Neénorẽ yʉ mʉrẽ irimakʉ̃ gããmerĩ? ãrĩyupʉ.
41 “Abisa kukokok isa anasinaf?” Orot iya’afut eo, “Regah ayu akokok matau nigewasin ana nuw maiye.”
42 —Jáʉ, ĩãka pama! Mʉ yʉre bʉremurĩ opáa. Irasirigʉ tausũa, ãrĩyupʉ Jesús ĩgʉ̃rẽ.
42 Basit Jesu orot iu, “Mata igewasin kunuw, abaitumatumamaim ebiyawasi.”
43 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ta, õãrõ ĩãmasĩakõãyupʉ. Irasirigʉ Jesúre tʉyawãgã, Marĩpʉre: “Õãtaria mʉ”, ãrĩ, ʉsʉyari sĩyupʉ. Ããrĩpererã ĩgʉ̃rẽ irasũ waamakʉ̃ ĩãrãde, Marĩpʉre ʉsʉyari sĩñurã.
43 Mar ta’imonamo orot matan igewasin nuw naatu God ana merar yi bora’ara’ah auman Jesu i’ufunun hairi hin. Naatu abisa matar sabuw hi’itin ana maramaim God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.