João 6

Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesús Jerusalẽ́gue dʉpʉ bʉadire taudero pʉrʉ, gʉa ĩgʉ̃ buerã ĩgʉ̃ merã Galilea wãĩkʉri ditaru gaji koepʉgue taribujabʉ. Iri ditaruta “Tiberias” wãĩkʉbʉ.
1 Nati ufunamaim ana veya ta, Jesu Galilee harew isobon rabon rewan rounane (wabin ta Taibirias kukuf.)
2 Masaka Jesús ĩgʉ̃ turari merã pũrĩrikʉrãrẽ taumakʉ̃ ĩãsĩã, wárã ĩgʉ̃rẽ tʉyama.
2 Naatu sabuw rou’ay gagamin maiyow hi’ufunun hin anayabin sabuw sawusawuwih biyahimaim ina’inan sinaf biyawasih hi’itan isan.
3 Ditaru gaji koepʉgue ĩgʉ̃ ejadero pʉrʉ, gʉa merã ʉ̃tãʉ̃gue mʉrĩa, doami.
3 Naatu Jesu yen in oyaw sisibinamaim tit naatu ana bai’ufununayah hina biyanamaim himarir hima.
4 Irinʉ judío masaka bosenʉ, pascua bosenʉ ejaburo mérõgã dʉyabʉ.
4 Jew sabuw hai Tar Nowaten hiyuw ana veya i na biyubin.
5 Jesús wárã masaka ĩgʉ̃ pʉro aarimakʉ̃ ĩãgʉ̃, Felipere sẽrẽñami:
5 Jesu nuw ra’at sabuw rou’ay gagamin maiyow isan hinan itih, naatu Philip ibatiy, “Rafiy menamaim boro tanatobon iti sabuw tanituwih?”
6 Jesús ĩgʉ̃ basi ĩgʉ̃ iriburire masĩkeregʉ: “Felipe yʉre, ¿naásũ yʉjʉgʉkuri?” ãrĩgʉ̃, irasũ ãrĩmi.
6 Iti i Philip fufunin isan ibibatiy, anayabin i ana notamaim so’obaka i boro abistan nasinaf.
7 Felipe ĩgʉ̃rẽ yʉjʉmi:
7 Philip iya’afut eo, “Orot ana baiyan sumar eight ana fofonin tatab rafiy tatutubun sabuw ta’ita’imon tatabituwih i kikimin kwanekwan.”
8 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, gʉa merãmʉ Andrés, Simón Pedro pagʉmʉ Jesúre ãrĩmi:
8 Imaibo ana bai’ufununayah orot ta, Andrew, Simon Peter tain awan tara’ah eo,
9 —Õõ ĩĩ majĩgʉ̃ su mojõma pã́ duparu, pẽrã waaí opami. Masaka gapʉ wárãgora ããrĩ́ma. Irasiriro ĩgʉ̃sãrẽ baari neõ ejabirikoa.
9 “Kek ta iti’imaim rafiy afu’afusar umat roun naatu siy rou’ab umanamaim hima’am aitin. Baise anotanot boro men nakaram, sabuw i ra’at kwanekwan.”
10 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús gʉare ĩgʉ̃ buerãrẽ ãrĩmi:
10 Nati’imaim samar gewasin tuw inu’in, imih Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih samar yan timarir. naatu sabuw samar yan himarir hima, naatu oro’orotowat hibiyab etei 5,000.
11 Ĩgʉ̃sã eja doaperemakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús pã́ duparure ãĩ, Marĩpʉre: “Õãa”, ãrĩ, ʉsʉyari sĩmi. Irasiri odo, gʉare ããrĩpererã iro doarãrẽ irire gueredoremi. Waaídere gueredoremi. Irasirirã ããrĩpererãrẽ ĩgʉ̃sã baadʉaropa guereyobʉ.
11 Jesu faraw bai, God ana merar yi, naatu sabuw himarir hima’am faramih, siy bai ef ta’imon sinaf, etei hi’aa yah gadid hai fofonin bai.
12 Ĩgʉ̃sã yapimakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús gʉare ĩgʉ̃ buerãrẽ ãrĩmi:
12 Naatu hai fofonin baib ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Hi’aa tuturih etei kwaita’ay, men ta kwanihamiy.”
13 Su mojõma pã́ duparure masaka baadʉáadeare seasãrã, pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejari puuirigora ʉtʉudobobʉ.
13 Basit hi’aa tuturih hi’o’on naatu kaifet hibiwanen etei 12, iti i rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamaim sabuw bituwih.
14 Masaka Jesús Marĩpʉ turari merã ĩgʉ̃sãrẽ baari sĩmakʉ̃ ĩãrã, ãsũ ãrĩma:
14 Iti ina’inan Jesu sinaf sabuw hi’i’itin ufunamaim hibusuruf hi’o, “Turobe iti orot i dinabamon, i namih hi’o’oban na tafaramamaim tit.”
15 Irasirirã Jesúre turaro merã ãĩa, ĩgʉ̃sã Opʉ ããrĩbure sóodʉarã iriadima. Ĩgʉ̃ gapʉ irire masĩkõãmi. Irasirigʉ dupaturi sugʉta ʉ̃tãʉ̃gue mʉrĩãkõãmi.
15 Jesu itih so’ob boro kafa’imo hinan hinab naatu hinau’kikin ni’aiwob, imih i hamenamo nati efan ihamiy naatu akisinamo yen in oyaw wan.
16 Naĩtĩãwãgãriripoe ããrĩmakʉ̃, gʉa ĩgʉ̃ buerã ditarugue buabʉ.
16 Veya re birabirab ana bai’ufununayah hire hin harew kukuf hitit,
17 Buaja, doódirugue ñajãa, Capernaugue taribujapʉroribʉ. Naĩtĩãrõgue iribʉ. Jesús gʉa pʉrogue ejabirimi dapa.
17 Jesu isan hima hikakaif mar bu’u’um, men na biyah tit, imih wa hibai hiboy hirabon au Capernaum.
18 Gʉa taribujamakʉ̃, mirũ bʉro wẽjãpuwãgãribʉ. Pagari makũrĩ wãgãbʉ.
18 Nati ana veya kotar bitufuwan wanawanan hin naatu yabat busuruf ra’at.
19 Su mojõma kilómetro gʉa waadero pʉrʉ, gʉayaru pʉro Jesús deko wekague aarimakʉ̃ ĩãbʉ. Ĩgʉ̃ irasũ aarimakʉ̃ ĩãrã, bʉro güibʉ.
19 Hiboy hitit hire hikuyowen five o six kilometres na’atube hinuwanuw Jesu nahine riy yan bat remor wa isan nan hi’itin yah birubir fafar.
20 Jesús gapʉ gʉare ãrĩmi:
20 Baise isah eaf eo, “Ayu o! men kwanabirumih!”
21 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, gʉa ĩgʉ̃rẽ õãrõ bokatĩrĩ ñajãdorebʉ. Ĩgʉ̃ ñajãdero pʉrʉ, mata gʉa waaderoguere ejabʉ.
21 Imaibo ereyasisir hiu na wa afe’en yen, naatu men yok efan hinot hinanamaim awar hiyut.
22 Gajinʉ gapʉ masaka ditaru gaji koepʉgue dujanerã iri ñamirẽ gʉayaru suru dujadiru merã gʉa taribujamakʉ̃, Jesús gʉa merã waabirideadere masĩñurã.
22 Marto, sabuw rou’ay nati harew kukuf rounane hima hinunuwabon wa ta’imon nati’imaim batabat hi’inan, naatu hiso’ob Jesu i men nati wa’amaim isra’at bairi hinamih, baise ana bai’ufununayah akisihimo hinan hi’itih.
23 Irogue ĩgʉ̃sã ããrĩripoere gaji doóriduparu Tiberias wãĩkʉri makãgue ããrãdea duparu, Jesús Marĩpʉre: “Õãa”, ãrĩ, ʉsʉyari sĩ, masakare baari gueredero pʉroweyague ejayuro.
23 Imaibo wa afa Taibiriasine hina efan nati Regah faraw bai igegewasin sabuw bituwih sisibinamaim hirun.
24 Irasirirã Jesús, gʉa ĩgʉ̃ buerã marĩmakʉ̃ ĩãrã, iri doóriduparugue ñajãa, Capernaugue taribujañurã Jesúre ãmarã́ waarã́.
24 Naatu sabuw wa afe’en hinunuwatet Jesu ana bai’ufununayah bairi men hi’it fa’arih, matah kabiy wa hibow au Capernaum na’at Jesu hinuwih hin.
25 Ditarure taribuja, Jesúre bokajarã, ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñama:
25 Jesu harew kukuf rewan rounane ma’am hitita’ur, naatu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, biyika ina itit kuma’am?”
26 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩmi:
26 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu kwanunuwuhu i men ina’inan asisinaf kwa’i’itin isan, baise kwa rafiy kwa’aan ya gagadid isan ayu kwanuwuhu kwanan.
27 Mʉsã baari pereburi gapʉ ditare wajatamurã, moãbirikõãka! Gaji baari yʉ ããrĩpererã tĩ́gʉ̃ sĩburi gapʉre ãmaka! Iri baarire ãmarã́, Marĩpʉ merã perebiri okari oparãkoa. Yʉpʉ yʉre irire mʉsãrẽ sĩdoregʉ ããrĩ́mi. Ĩgʉ̃ iriudi yʉ ããrĩrĩ́rẽ mʉsãrẽ ĩmusiami, ãrĩmi.
27 Bay nati eafe’af isan men kwanabowamih, baise ma’ama wanatowan ana bay isan i raro nanababan, nati bay i Orot Natun boro kwa nit. Anayabin God ayu Tamai ana baibasit nati bay roufaramin isan ana fair ayu itu.”
28 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñama:
28 Imaibo Jesu hibatiy, “Bo aki boro mi’itube anasinaf saise God abistan eo imaim anasinaf?”
29 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉmi:
29 Jesu iyafutih eo, “God ana bowabow bow isan i iti. Orot yait God biyafar i kwanitumitum.
30 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ĩgʉ̃rẽ ãrĩma:
30 Imih i hibatiy, “Ina’inan fairin menatan boro inasinaf aki ana’itin naatu o anitutumi? O boro abistan inasinaf?
31 Masaka marĩrõgue marĩ ñekʉ̃sãmarã maná wãĩkʉrire baanerã ããrĩmá. Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue ãrĩderosũta ʉ̃mʉgasima baarire ĩgʉ̃sãrẽ sĩdi ããrĩmí, ãrĩma Jesúre.
31 It ata a’agir arar yanamaim i rafiy wabin manna hi’aa; Buk Atamaninamaim hikirum hi’o’o na’atube, I mar ana rafiy itih hi’aa.”
32 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩmi:
32 Naatu Jesu hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, “Iti mar ana rafiy kwa kwa’ani’aan i men Moses kwa itimih, baise ayu Tamai rafiy anababatun marane kwa it.
33 Yʉ ʉ̃mʉgasigue ããrĩdi Marĩpʉ iriudi, ĩgʉ̃ baari irirosũ ããrĩgʉ̃́, i ʉ̃mʉ marãrẽ okari sĩgʉ̃ ããrã, ãrĩmi.
33 Anayabin God ana rafiy i orot yait marane rara’iy sabuw etei tafaram wanawanan yawas ebitih.”
34 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ĩgʉ̃rẽ ãrĩma:
34 Sabuw hi’o, “Regah iti rafiy i mar etei initi ana’aan.”
35 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩmi:
35 Imaibo Jesu iuwih eo, “Ayu i yawas ana rafiy. Orot Yait ayu isou enan i boro men kafa’imo bayumih namorob, naatu orot yait ayu isou ebitumatum boro men kafa’imo sikan namamahimih.”
36 Dupiyuro yʉ mʉsãrẽ ãrĩderosũta, mʉsã gapʉ yʉre ĩãkererã, bʉremubea dapa.
36 Naatu iti tur i ao kwanowaraka naatu mata yan kwa’i’itin baise men kafa’imo kwabitutumu.
37 Ããrĩpererã Yʉpʉ yʉre sĩnerã yʉre tʉyarãkuma. Ĩgʉ̃sãrẽ yʉ neõ béobirikoa.
37 Sabuw iyabowat ayu Tamai bitu boro ayu isou hinan, naatu orot babin yait ayu isou enan boro men ananun ufun natitamih.
38 Ʉ̃mʉgasigue ããrĩdi yʉ gããmerĩrẽ irigʉ aarigʉ́ meta iribʉ. Yʉre iriudi gããmerĩ gapʉre irigʉ aaribʉ́.
38 Anayabin ayu marane arara’iy, i men ayu au kok sinaf isanamih, baise orot yait ayu iyunu anan i ana kok anasinaf.
39 Yʉre iriudi ãsũ gããmemi. Ĩgʉ̃ yʉre sĩnerãrẽ neõ sugʉre yʉ dedeubirimakʉ̃ gããmemi. I ʉ̃mʉ peremakʉ̃, yʉ ĩgʉ̃sãrẽ masũmakʉ̃ gããmemi.
39 Naatu orot yait ayu iyunu anan ana kok i iti, sabuw iyabowat ayu bitu etei men ta anikasiy, baise mar yomaninamaim etei’imak anabuwih hinamisir.
40 Yʉpʉ yʉre iriudi ããrĩpererã yʉre ĩgʉ̃ magʉ̃rẽ ĩãrã, yʉre bʉremurã ĩgʉ̃ merã perebiri okarire opamakʉ̃ gããmemi. Irasirigʉ i ʉ̃mʉ peremakʉ̃, ĩgʉ̃sãrẽ masũgʉkoa, ãrĩmi Jesús.
40 Anayabin ayu Tamai ana kok i sabuw iyab matah etei Natun akisin ti’i’itin naatu tibitumitum boro ma’ama wanatowan ana yawas hinab; naatu mar yomaninamaim ayu boro anabuwih hinamisir.
41 Jesús: “Yʉ ʉ̃mʉgasigue merã dijaridea baari irirosũ ããrĩgʉ̃́ ããrã”, ãrĩrĩrẽ pérã, judío masaka oparã ĩgʉ̃rẽ werewʉama.
41 Imaibo Jew sabuw hibusuruf Jesu isan higam, anayabin i eo, “Ayu i mar ana rafiy.
42 Ãsũ ãrĩma:
42 Basit sabuw hi’o, “Iti orot i Jesu, Joseph natun, hinah tamah i taso’ob. Naatu baise boun i eo’o, Ayu i marane ara’iy.”
43 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús ãsũ ãrĩ yʉjʉmi:
43 Jesu iyafutih eo, “Taiyuw men kwanagam.
44 Neõ sugʉ ĩgʉ̃ gããmerõ yʉre tʉyabirikumi. Yʉpʉ gapʉ yʉre iriudi masaka yʉre bʉremumakʉ̃ irigʉ ããrĩ́mi. I ʉ̃mʉ peremakʉ̃, yʉre bʉremurãrẽ masũgʉkoa.
44 Sabuw boro men ayu isou hinan kwaneyan, baise Tamai ayu iyunu anan boro nabonawiyih hinan ayu biyau hinatit; naatu mar yomaninamaim ayu boro ana bora’ahih hinamisir.
45 Marĩpʉya kerere weredupiyunerã ãsũ ãrĩ gojanerã ããrĩmá: “Marĩpʉ ããrĩpererãrẽ buegʉkumi”. Irasirirã ããrĩpererã Yʉpʉya buerire pé bʉremurã, ĩgʉ̃yare masĩrã yʉre tʉyarãkuma.
45 Dinab oro’orot hikirum hi’o na’atube, ‘Sabuw etei boro God ni’obaiyih. Orot yait Tamai fanan nowar naatu biyanane so’ob ebaib boro ayu isou nan.
46 ’Neõ sugʉ masakʉ Yʉpʉre ĩãgʉ̃ mámi. Yʉ sugʉta ĩgʉ̃ merã ããrĩdi ĩgʉ̃rẽ masĩa.
46 Men yait ta Tamai itin; baise orot yait Godane nan i akisinamo Tamai itin.
47 Diayeta mʉsãrẽ werea. Yʉre bʉremugʉ̃ Yʉpʉ merã perebiri okari opami.
47 Turobe a tur ao’owen, orot yait ebitumatum, yawas wanatowan i baika.
48 Yʉ baari irirosũ ããrĩgʉ̃́ okari sĩgʉ̃ ããrã.
48 Ayu i yawas ana rafiy.
49 Mʉsã ñekʉ̃sãmarã masaka marĩrõgue manárẽ baanerã ããrĩmá. Irire baakererã, boanerã ããrĩmá.
49 Kwa a’a’agir hai veya, rafiy wabin manna arar yanamaim hibow hi’aa, baise etei himorob.
50 Yʉ ʉ̃mʉgasigue merã dijaridea baari gapʉre werea. Irire baagʉ, neõ boabirikumi.
50 Baise rafiy iti i marane ra’iy, sabuw iyab hinab hina’ani’aan boro men hina morob.
51 Yʉ ʉ̃mʉgasigue merã dijaridea baari okari sĩrĩ irirosũ ããrĩgʉ̃́ yʉta ããrã. I baarire baagʉ, Yʉpʉ merã okanígʉkumi. I baari yʉ sĩrĩ, yaa dʉpʉ ããrã. I ʉ̃mʉ marã Yʉpʉ merã okaníkõãburo, ãrĩgʉ̃, yaa dʉpʉre sĩgʉkoa, ãrĩmi Jesús.
51 Ayu i yawas ana rafiy, marane hiyafaru are. Orot babin yait iti rafiy na’ani’aan na’at boro nama wanatowan. Iti rafiy i ayu finimu boro anit, saise sabuw boro tafaramamaim yawas hinab hinama.”
52 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, judío masaka oparã ĩgʉ̃sã basi gãme guaseo, ãsũ ãrĩma:
52 Naatu Jew sabuw iti tur hinonowar isan yah so’ar hibusuruf taiyuwih wanawanahimaim higam hikwaris hio, “Iti orot biyan finimin boro mi’itube nitit tana’animih eo?”
53 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús ãrĩmi:
53 Jesu iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun biyan finimin men kwana’aan naatu ana rara men kwanatomatom, kwa wanawanamaim yawas men ema’am.
54 Yaa dʉpʉre baagʉ, yaa díre iirígʉ, Yʉpʉ merã perebiri okari opami. I ʉ̃mʉ peremakʉ̃, ĩgʉ̃rẽ masũgʉkoa.
54 Orot yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom yawas wanatowan i bai, naatu yomaninamaim ayu boro ana bora’ah namisir.
55 Yaa dʉpʉ diayema baari ããrã. Yaa dí diayema iiríri ããrã.
55 Anayabin ayu biyou finimin i bay anababatun naatu au rara i harew anababatun,
56 Yaa dʉpʉre baagʉ, yaa díre iirígʉ yʉ merã õãrõ ããrĩ́mi. Yʉde ĩgʉ̃ merã õãrõ ããrã.
56 orot babin yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom boro wanawana’umaim nama naatu ayu i wanawananamaim anama.
57 Yʉpʉ yʉre iriudi okanígʉ̃ ããrĩ́mi. Ĩgʉ̃ okanígʉ̃ ããrĩsĩã, yʉdere okanímakʉ̃ yámi. Irasirigʉ yʉre baagʉre yʉ irirosũ okanímakʉ̃ irigʉkoa.
57 Tamat yawas ana’an i ayu iyunu ana, anayabin i ema’am isan imih, ayu auman ama’am, ef ta’imonaban orot yait ayu biyau’umaim bai eani’aan boro yawasin nama anayabin ayu ama’am isan imih.
58 Yʉ irire ãrĩgʉ̃, ʉ̃mʉgasigue merã dijaridea baarire werea. I baari, maná mʉsã ñekʉ̃sãmarã baadea irirosũ ããrĩbea. Ĩgʉ̃sã irire baakererã, boanerã ããrĩmá. Ʉ̃mʉgasigue merã dijaridea baari gapʉre baagʉno, okaníkõãgʉkumi, ãrĩmi Jesús.
58 Iti rafiy marane rara’iy i men kwa a a’agir manna hi’aa hibimumurub na’atube’emih, baise o yait iti rafiy boun marane rara’iy inab ina’ani’aan boro inama wanatowan.”
59 Jesús Capernaugue judío masaka nerẽrĩ wiigue buegʉ, irire weremi.
59 Tur iti etei i Capernaum Kou’ay Bar wanawananamaim ma sabuw hai tur eowen i’obaibiyih.
60 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩ buemakʉ̃ pérã, wárã Jesúre tʉyarã ãsũ ãrĩ gãme wereníma ĩgʉ̃sã basi:
60 Jesu ana bai’ufununayah moumurin na’in tur iti hinonowar hi’o, “Iti bai’obaiyen i fokarin. Yait boro iti tur nanowar nab?”
61 Ĩgʉ̃sã werenírĩrẽ Jesús pékõãmi. Irasirigʉ ĩgʉ̃sãrẽ sẽrẽñami:
61 Baise Jesu ana bai’ufununayah abisa isan hio higamigam so’ob naatu iuwih eo, “Tur iti kwanonowar imaim kwa a naniyan ebi’afiy?
62 Yʉ ããrĩpererã tĩ́gʉ̃ yʉ ããrĩderogue mʉrĩãmakʉ̃ ĩãrã, ¿naásũ gũñabukuri mʉsã?
62 Bo Orot Natun nayen ana efan marasika ma’am imaim nama kwana’itin boro mi’itube kwanao!
63 Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ masakare okarire sĩmi. Ĩgʉ̃sãya dʉpʉ gapʉ ĩgʉ̃sãrẽ okamakʉ̃ irimasĩña máa. Yʉ wererire pérã Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ okari sĩrĩrẽ opama.
63 Anun Kakafiyin i yawas ebit biyat i aurin fair en. Iti tur kwa isa a’o i ayub ana tur naatu wanawananamaim i yawas ema’am.
64 Irasũ ããrĩkeremakʉ̃, gajirã mʉsã merãmarã gapʉ yʉre bʉremubema dapa, ãrĩmi Jesús.
64 Baise kwa afa iti kwama’am i men kwabitumatum. Anayabin iyab men hinabitumatum naatu orot yait baban na’o Jesu so’obaka.”
65 Ãsũ ãrĩmi:
65 Ibanak eo maiye, “Anayabin iti isan kwa au’uwi, orot babin boro men asir ayu isou nan kwaneyanamih, baise Tamai ana baibasitamaim boro niwa’an isah naham hinan ayu isou.”
66 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩrĩrẽ pérã, wárã Jesúre tʉyanerã neõ tʉyanemobirima.
66 Nati ana veya’amaim ana bai’ufununayah moumurih na’in hihamiy naatu himatabitabir hina’ufut hin.
67 Ĩgʉ̃sã irasirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús gʉare pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarã ĩgʉ̃ buerãrẽ sẽrẽñami:
67 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 ibatiyih. “Kwa auman kwakokok kwanan?”
68 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Simón Pedro ĩgʉ̃rẽ yʉjʉmi:
68 Simon Peter iya’afut eo, “Regah yait isan boro anan? Yawas wanatowan ana tur o akisimo biya ema’am.
69 Gʉa mʉrẽ bʉremusiáa. Gʉa ire masĩsiáa. Mʉ õãgʉ̃, Marĩpʉ iriudi ããrã, ãrĩmi.
69 Aki abitumatum naatu aso’ob o i Kakafiyin Ta’imon Godane ina.”
70 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Jesús gʉare ãrĩmi:
70 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12, i ayu arubini, baise kwa wanawanamaim orot ta i demon mowan.”
71 Jesús irasũ ãrĩgʉ̃, Judare Simón Iscariote magʉ̃rẽ ãrĩgʉ̃ iriyupʉ. Judas pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarã gʉa merã ããrĩkeregʉ, Jesúre wẽjẽdʉarãguere ĩgʉ̃rẽ ĩmubu ããrĩmí.
71 (Jesu iti tur eo’o i Judas Simon Iscariot natun isan, Judas i bai’ufununayan nah 12 wanawanahimaim orot ta, yomaninamaim i boro Jesu nayanuw namorob.)

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.