João 1
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Neõgoragueta i ʉ̃mʉ ããrĩburi dupiyuro Jesucristo Marĩpʉya werenírĩrẽ weregʉ ããrĩsiadi ããrĩmí. Marĩpʉ merã ããrĩgʉ̃́, Marĩpʉta ããrĩ́mi.
1 Tafaram matara’e ana veya Tur i wan ma, naatu Tur i God hairi hima, naatu Tur i God taiyuwin.
2 Neõgoragueta ĩgʉ̃ Marĩpʉ merã ããrĩsiadi ããrĩmí.
2 Tur i God hairi wan hima’abo tafaram matar.
3 Irasirigʉ Marĩpʉ ĩgʉ̃ merã i ʉ̃mʉma ããrĩburi ããrĩpererire iridi ããrĩmí. Irasiriro i ʉ̃mʉma ããrĩpereri Marĩpʉ ĩgʉ̃ merã iridea ããrã.
3 Tur wanawananamaim God sawar etei’imak sinafen himatar; iti sawar himamatar i etei tur wanawananamaim himatar men ta asir matar kwaneyanamih.
4 Jesucristo, Marĩpʉ merã perebiri okarire sĩgʉ̃ ããrĩ́mi. I okari merã masakare sĩãgori sĩgʉ̃ ããrĩ́mi. Irasirigʉ ĩgʉ̃sãrẽ Marĩpʉre masĩmakʉ̃ yámi.
4 Tur i yawas an anababatun, naatu iti yawas i sabuw isah marakaw bai na.
5 Marĩpʉre masĩmerã naĩtĩãrõgue ããrĩrã́ irirosũ ããrĩ́ma. Jesucristo sĩãgori sĩgʉ̃ ããrĩgʉ̃́ ĩgʉ̃sãrẽ Marĩpʉre masĩmakʉ̃ yámi. Naĩtĩãrĩ sĩãgorire neõ yaumasĩbea.
5 Iti marakaw guguminamaim kusisiar, naatu gugumin men karam boro marakaw na’asabun.
6 Jesucristo i ʉ̃mʉgue aariburi dupiyuro Marĩpʉ Juan wãĩkʉgʉre iriudi ããrĩmí.
6 God ana kob abarayan wabin John iyafar na tit;
7 Juan, Jesús masakare sĩãgori sĩgʉ̃ ããrĩgʉ̃́ ĩgʉ̃ i ʉ̃mʉgue aariburire weremi, ããrĩpererã irire pérã ĩgʉ̃rẽ bʉremuburo, ãrĩgʉ̃.
7 marakaw isan sif ruboun eorereb sabuw hinowar, naatu sabuw iyab tur hinonowar hitumatum.
8 Juan masakare sĩãgori sĩgʉ̃ ããrĩgʉ̃́ meta ããrĩmí. Ĩgʉ̃sãrẽ Jesucristo aariburi gapʉre weredupiyudi ããrĩmí.
8 I taiyuwin i men marakaw; i marakaw akisin ana sif narubonamih na.
9 Jesucristo diayeta ããrĩpererã masakare sĩãgori sĩgʉ̃ ããrĩgʉ̃́ i ʉ̃mʉgue ããrĩrã́rẽ Marĩpʉre masĩmakʉ̃ irigʉ aaridi ããrĩmí.
9 Iti marakaw i turobe, marakaw anababatun, tafaramaim na sabuw tafahimaim ekukusisiar.
10 Jesucristo i ʉ̃mʉguere ããrĩdi ããrĩmí. Marĩpʉ ĩgʉ̃ merã i ʉ̃mʉrẽ irikeremakʉ̃, i ʉ̃mʉ marã gapʉ ĩgʉ̃rẽ neõ masĩbirinerã ããrĩmá.
10 Tur i na tafaram eo mamatar wanawananamaim ma, baise tafaram i men inanimih.
11 Ĩgʉ̃ya nikũgue aarikeremakʉ̃, ĩgʉ̃ya nikũ marã gapʉ ĩgʉ̃rẽ bokatĩrĩñeãbirinerã ããrĩmá.
11 I na ana tafaram tit, baise taiyuwin ana sabuw i men hibaimih.
12 Ĩgʉ̃rẽ bokatĩrĩñeã, bʉremurã gapʉre Marĩpʉ pũrã ããrĩmakʉ̃ yámi.
12 Baise sabuw afa hibai naatu wabinamaim hitumitum, naatu baibasit itih i hina God natunatun himatar.
13 Ĩgʉ̃sã pagʉsãmarã ĩgʉ̃sãrẽ pũrãkʉrã, Marĩpʉ pũrã ããrĩmakʉ̃ iribema. Irasũ ããrĩmakʉ̃, ĩgʉ̃sã pagʉ ĩgʉ̃ gããmerõ iriri merã ĩgʉ̃sãrẽ Marĩpʉ pũrã ããrĩmakʉ̃ iribemi. Marĩpʉ gapʉ ĩgʉ̃sãrẽ ĩgʉ̃ pũrã ããrĩmakʉ̃ yámi.
13 God natunatun himamatar i men orot anarara, o men orot babin aawan hairi hi’in kek tetutufu na’atube’emih, baise i God akisin anakokok sinaf i natunatun himatar.
14 Jesucristo, Marĩpʉya werenírĩrẽ weregʉ marĩ irirosũ dʉpʉkʉgʉ ããrĩnʉgãdero pʉrʉ, i ʉ̃mʉgue gʉa merã ããrĩgʉ̃́, masakare bʉro maĩrĩ merã, diaye werenígʉ̃ ããrĩmí. Gʉa ĩgʉ̃ gosesiririre ĩãbʉ. Ĩgʉ̃ Marĩpʉ magʉ̃ sugʉ ããrĩgʉ̃́, ĩgʉ̃ irirosũta turagʉ, õãgʉ̃ ããrĩ́mi.
14 Tur i na orot matar, naatu wanawanatamaim ma, ana marakaw bonamanamarin i taitin, iti marakaw bonamanamarin i God Natun ta’imonamo ebitin. Iti tur wanawanan i turobe naatu manaw kabeber awan karatan.
15 Juan masakare wãĩyedi Jesucristore ĩãgʉ̃, gʉare ãsũ ãrĩ weremi:
15 John iti orot isan fanan sib binan eo,” Iti orot ayu isan ao’oban iti enan, anamaramaim ayu iti na’at ao, ‘I ayu ufu enan i ana fair ra’at ayu natabiru, anayabin i wan ma’abo ayu atufuw.’”
16 Jesucristo marĩrẽ maĩtarigʉ ããrĩsĩã, marĩ ããrĩpererãrẽ õãrõ iritamuníkõãmi.
16 I wanawanan manaw kabeber karsuwei it etei ebigegewasinit, ana baigegewasin tafan baban ebitit.
17 Marĩpʉ ĩgʉ̃ dorerire Moisés merã marĩrẽ pídi ããrĩmí. Jesucristo merã gapʉre Marĩpʉ ĩgʉ̃ marĩrẽ maĩrĩrẽ, ĩgʉ̃ werenírĩ diaye ããrĩrĩ́rẽ ĩmumi.
17 Anayabin God ana ofafar i Moses itin, baise manaw kabeber naatu turobe i Jesu Keriso’one na.
18 Neõ sugʉ masakʉ Marĩpʉre ĩãdi mámi. Jesucristo ĩgʉ̃ magʉ̃ sugʉ ããrĩgʉ̃́ gapʉ ĩgʉ̃ Pagʉ merã ããrĩsĩã, marĩrẽ ĩgʉ̃rẽ masĩmakʉ̃ yámi.
18 Men yait ta God itin. baise God Natun ta’imon Tamah wanawananamaim ema’am akisinamo God bai na bebeyanamaim tasusu’ub.
19 Judío masaka oparã Jerusalén ããrĩrã́ paíare, Levíya bumarãdere Juan pʉrogue ĩgʉ̃rẽ: “¿Noã ããrĩ́rĩ mʉ?” ãrĩ sẽrẽñadorerã iriuñurã.
19 Jew hai ukwarih Jerusalem hima’am firis afa naatu hai baibaisayah afa hiyafarih hin John hibatiy? “O i yait?”
20 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩ sẽrẽñarã ejamakʉ̃, Juan ĩgʉ̃sãrẽ pémasĩma õãrõ ãsũ ãrĩ yʉjʉmi:
20 I men baifuwenamaim iyafutih, baise i mutufor bebeyanamaim eorereb, “Ayu i men Keriso.”
21 Irasirirã ĩgʉ̃rẽ dupaturi sẽrẽñama doja:
21 Naatu hibatiy, “Bo o i yait? Om Elizah?” John eo, “Ayu men Elizah.” Ai o dinab orot?” John iya’afutih eo, “Ayu men dinab orot.”
22 Irasirirã ĩgʉ̃rẽ ãsũ ãrĩma:
22 Ibanak hibatiy maiye hio, “O i yait? Ku’o anowar saise anamatabir anan iyab hiyafari anan hai tur ana’owen. O taiyuw isa boro inakubuna ananowar.”
23 Irasirigʉ Juan iripoeguemʉ Isaías Marĩpʉya kerere weredupiyudi gojadea merã ĩgʉ̃sãrẽ ãsũ ãrĩ yʉjʉmi:
23 John iya’afutih dinab orot Isaiah Buk Atamaninamaim kirum inu’in imaim eo, “Ayu i orot ta fanan araramaim eafa’af. Ef kwanarumutufur Regah ana remor isan!”
24 — ausente —
24 Kob nayah Pharisee hiyafarih hina,
25 — ausente —
25 John hibatiy, “Bo o men Keriso, o Elizah o dinab orot na’at, aisim sabuw bapataito kubitih?”
26 Juan ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩmi:
26 John hai tur eowen eo, “Ayu harewamaim sabuw bapataito abitih, Baise kwa wanawanamaim orot ta ebatabat kwa men kwaso’ob.
27 Ĩgʉ̃, yʉ pʉrʉ aarikeregʉ, yʉ nemorõ ããrĩ́mi. Yʉ ubu ããrĩgʉ̃́, ĩgʉ̃rẽ neõ sʉropebirikoa, ãrĩmi.
27 I Ayu ufu’umaim enan, an ana baibaiyon murab men gewasu boro anarufamen.”
28 Juan ĩgʉ̃ masakare wãĩyenarõgue Betania wãĩkʉro, dia Jordán wãĩkʉdiya abe mʉrĩriro gapʉ i ããrĩpererire ĩgʉ̃sãrẽ weremi.
28 Iti sawar etei i Bethany himatar harew Jordan sisibin veya yeninane, John sabuw bapataito bitihimaim.
29 Gajinʉ gapʉ Juan, Jesús ĩgʉ̃ pʉro aarimakʉ̃ ĩãgʉ̃, gʉare ãsũ ãrĩmi:
29 Mar to John nuw Jesu nan itin eo, “Kwanuw God Ana Lamb tafaram ana kakafin bosairenayan enan kwa’itin!”
30 Ĩĩta ããrĩ́mi yʉ mʉsãrẽ iro dupiyuro ãsũ ããrĩ́mi, ãrĩ weredi. “Ĩgʉ̃ yʉ pʉrʉ aarikeregʉ, yʉ deyoaburo dupiyuro ããrĩsiadi ããrĩmí. Irasirigʉ yʉ nemorõ ããrĩ́mi”, ãrĩ werebʉ.
30 Iti orot isan ao’orereb anamaramaim iti na’atube ao, ‘Orot ayu ufu’umaim enan i ana fair ra’at kwanekwan, anayabin i wan ma’abo ayu a tufuw.’
31 Yʉde ĩgʉ̃rẽ: “Marĩpʉ iriudi ããrĩ́mi”, ãrĩmasĩbiribʉ. Ĩgʉ̃rẽ masĩbirikeregʉ, Israel bumarã masakare deko merã wãĩyegʉ aarigʉ́ iribʉ, ĩgʉ̃sã ĩgʉ̃rẽ masĩburo, ãrĩgʉ̃, ãrĩmi.
31 Ayu taiyuwu auman iti orot men asu’ub, baise anayabin nati isan ayu harewamaim sabuw bapataito abitih imaim Israel sabuw isah tirerereb hitaso’ob’.
32 Irasũ ãrĩ odo, Juan ãsũ ãrĩ werenemomi doja:
32 Naatu John iti tur eorereb. “Ayu Anunin mamu imag na’atube marane ra’iy naatu i tafanamaim mamara’at aitin.
33 Marĩpʉ yʉre masakare deko merã wãĩyedoredi dupiyurogue ãsũ ãrĩmi: “Mʉ Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ dijari, sugʉ masakʉ weka ejamakʉ̃ ĩãgʉkoa. Ĩgʉ̃ta masakare Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ merã wãĩyegʉkumi, ĩgʉ̃ ĩgʉ̃sã merã ããrĩníkõãburo, ãrĩgʉ̃”, ãrĩmi Marĩpʉ yʉre.
33 Ayu iti orot i boro men ataso’ob, baise God iyunu ana harewamaim sabuw bapataito abitih i au tur eowen, ‘Orot yait Anunin nara’iy tafanamaim namara’at ina’i’itin, i boro Anun Kakafiyinamaim bapataito nitih.’”
34 Irasũ waamakʉ̃ ĩãgʉ̃: “Ĩgʉ̃ta Marĩpʉ magʉ̃ ããrĩ́mi”, ãrĩ masĩbʉ. Irasirigʉ mʉsãrẽ irire werea, ãrĩmi Juan.
34 John eo, “Ayu aitinika naatu ao’orereb iti i God Natun.”
35 Gajinʉ gapʉ irogueta Juan dupaturi ããrĩmí doja. Gʉa pẽrã ĩgʉ̃ buerã ĩgʉ̃ merã ããrĩbʉ́.
35 Ana martot John iban maiye ana bai’ufununayah orot rou’ab bairi hina efan ta’imonamaim hibatabat.
36 Jesús gʉa pʉro tariamakʉ̃ ĩãgʉ̃, Juan ãsũ ãrĩmi:
36 Naatu Jesu na natabirih inan i’itin anamaramaim, John eo, “God ana Lamb enan kwa’itin!”
37 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, gʉa pẽrã Juan buerã Jesúre tʉyabʉ.
37 Anamaramaim bai’ufununayah orot rou’ab iti hinonowar, i hairi Jesu hi’ufunun.
38 Irasirigʉ, gʉa ĩgʉ̃rẽ tʉyamakʉ̃ gãmenʉgã ĩã:
38 Jesu nunutabir, orot rou’ab hibi’ufunun itih naatu ibatiyih, “Kwa abistan kwakokok?”
39 Ĩgʉ̃ gʉare ãrĩmi:
39 I iya’afutih eo, “Kwanatan, kwa taiyuw efan kwa’itin.”
40 Gʉa pẽrã: yʉ, Andrés merã Juan weredeare pénerã ããrĩsĩã, Jesúre tʉyabʉ. Andrés, Simón Pedro pagʉmʉ ããrĩmí.
40 John abistan eo’o orot rou’ab hinowar Jesu hibi’ufunun orot ta i Andrew, Simon Peter tain
41 Gajinʉ gapʉ, Andrés ĩgʉ̃ tĩ́gʉ̃ Simón Pedrore ãmapurumugʉ̃ waami. Ĩgʉ̃ pʉrogue eja, ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
41 Andrew Jesu bihamiy ufunamaim wantoro’ot i tuwah Simon nuwih, naatu tita’ur ana tur eowen, “Ayu i Roubininenayan atita’ur, nati i Keriso.”
42 Irasirigʉ Andrés Simṍrẽ Jesús pʉrogue ãĩjami. Jesús ĩgʉ̃rẽ ĩãgʉ̃, ãsũ ãrĩmi:
42 Naatu Andrew tuwah Simon nawiy in Jesu biyan tit.
43 Gajinʉ gapʉ Jesús: “Galilea nikũgue waagʉra”, ãrĩ, Felipere bokaja:
43 Ana marto, Jesu au Galilee namih bobogaigiwas, Philip tita’ur naatu iu, “Kuna kwi’ufnunu tan.”
44 Felipe Betsaida wãĩkʉri makãmʉ ããrĩmí. Pedro, Andrésãde iri makã marãta ããrĩmá.
44 Philip ana tafaram i Betsaida, Andrew tuwah Peter bairi hai bar merar ta’imon.
45 Jesús ĩgʉ̃rẽ: “Náka!” ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Felipe Natanaere siiugʉ waami. Ĩgʉ̃ pʉrogue eja, ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
45 Philip na Nathanael tita’ur naatu iu, “Iti orot isan Moses Buka Atamaninamaim eo kikirum naatu dinab oro’orot auman hikikirum i boun atita’ur, iti orot tamah i Joseph ana bar ana merar i Nazareth.”
46 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Natanael gapʉ ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
46 “Nazareth! Sawar gewasin ta boro imaim namatar?” Nathanael ibat.
47 Jesús, Natanael ĩgʉ̃ pʉro ejarimakʉ̃ ĩãgʉ̃, ãsũ ãrĩmi:
47 Anamaramaim Jesu nuw Nathanael nan itin, isan eo, “I turobe Israel mowan, i orot ana yawas gewasin men baifufuwenayan.”
48 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Natanael ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñami:
48 Nathanael ibatiy, “O mi’itube ayu isu’ubu?”
49 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Natanael ĩgʉ̃rẽ ãrĩmi:
49 Imaibo Nathanael eorereb eo, “Rabbi, Bai’obaiyenayan o i God Natun! o i Israel hai Aiwob.”
50 Jesús ĩgʉ̃rẽ ãrĩmi:
50 Jesu eo, “O i tumatum anayabin ayu a tur aowen o i ai fig an ima’am ait. O boro sawar gagamihika ina’itan men iti i’i’itin na’atube.”
51 Ãsũ ãrĩnemomi doja:
51 Tur tafan ya’abar maiye eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa boro mar ana etawan nabotawiy, naatu God ana tounamatar Orot Natun biyanamaim hinayen hinarara’iy kwana’itih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.