João 19
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩ gaguinímakʉ̃ pégʉ, Pilato ĩgʉ̃yarã surarare Jesúre tãrãdoreyupʉ.
1 Naatu Pilate ma’utenayah uwih, Jesu hibai hibowabiwabir sawar.
2 Jesúre tãrã odo, pora bero iri, ĩgʉ̃ya dipurure peoñurã. Peo odo, opʉya suríro irirosũ deyoriñe diiañiweyariñerẽ ĩgʉ̃rẽ sãñurã.
2 imaibo ma’utenayah kokor hi’afuw hififin ana kowasimih ukwarin hiyoun, naatu faifuw wair hibai hi’osenawein,
3 Sã odo, ĩgʉ̃ pʉro ejanʉgã, ãsũ ãrĩ bʉridañurã:
3 naatu hiyen hin biyan hitit naatu hi’o, “Jew hai aiwob ma’ama’anin!” Naatu yumatanamaim hifafar.
4 Pilato dupaturi masakare weregʉ wiriri, ãsũ ãrĩmi:
4 Pilate ibanak tit maiye sabuw rou’ay isah eo, “Ayu iti orot kwa namaim abai atitit i anao kwanaso’ob, i biyanamaim ayu men kakafin ta atita’ur.”
5 Irasũ ãrĩ odo, Jesúre siiu wiumi. Irasirigʉ, Jesús pora berore peyadi, opʉya surírore sãñadi ĩgʉ̃ wiririmakʉ̃, Pilato masakare ãrĩmi:
5 Jesu ana kowas kokor ukwarin hiyow naatu ana waifuw wair hi’osenawein imaibo hibai hititit. Pilate sabuw isah eo, “Orotoban iti.”
6 Paía oparã, Marĩpʉya wii korerã surara Jesúre ĩãrã, gaguinínʉgãma:
6 Firis ukwarih naatu i ana sabuw ukwa’ukwarih bairi hinuw hi’i’itin anamaramaim hitarakouw hi’o, “ku’onaf, ku’onaf!”
7 Judío masaka oparã ĩgʉ̃rẽ ãrĩma:
7 Sabuw hiya’afut maiye hi’o, “Aki ai ofafar eo i boro namorob, anayabin i taiyuwin eorerereb God natun rauw eo.”
8 Ĩgʉ̃sã: “Ĩgʉ̃: ‘Yʉ Marĩpʉ magʉ̃ ããrã’, ãrĩmi”, ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pilato ĩgʉ̃ dupiyuro güiadero nemorõ güimi.
8 Pilate iti nonowar i ana bir ra’at,
9 Irasirigʉ Jesúre dupaturi siiu ñajãa, sẽrẽñayupʉ doja:
9 matabir maiye bar wanawanan run naatu Jesu ibatiy, “O menane ina?” Baise Jesu men tur ta eomih.
10 Ĩgʉ̃ yʉjʉbirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, Pilato ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
10 Pilate Jesu isan eo, “O men kukokok tur ta ayu isou inao?” “Inaso’ob, ayu isou i fair ema’am boro o ana botaiti inatit o boro ana onafi.”
11 Jesús ĩgʉ̃rẽ yʉjʉyupʉ:
11 Jesu iya’afut, “Iti fair ayu tafau’umaim ibai kuma’am, anayabin iti fair i God it. Imih orot yait ayu o isa yayabunu i bowabow kakafin gagamin maiyow bai.
12 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pilato Jesúre: “¿Nasiri wiugʉkuri yʉ ĩgʉ̃rẽ?” ãrĩ pémaádiyupʉ. Ĩgʉ̃rẽ irasũ wiudʉamakʉ̃ ĩãrã, judío masaka gapʉ gaguiníma:
12 Ana maramaim Pilate iti tur nonowar ef nuwet mi’itube Jesu tabotait isan. Baise rou’ay hitarakouw i matabir maiye run, “o nati orot inabobotait ana itinin o i men Caesar ana ofamih. O yait ta aiwob inararouw, o i Ceaser ana wosai orot”.
13 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pilato Jesúre wiigue ããrĩgʉ̃́rẽ ʉ̃tã majĩrĩ merã ĩgʉ̃sã iridea yebague wiriridoremi. Ĩgʉ̃, masaka weresãrĩrẽ beyerimasʉ̃ doarogue eja doami. Iri ʉ̃tã majĩrĩ merã ĩgʉ̃sã iridea yeba, hebreo ya merã Gabata wãĩkʉbʉ.
13 Pilate iti tur nonowar ana maramaim Jesu bai tit ufun efan wabin teo kabay ana’ubun imaim baibabatiyen ana ura ma’ama tafan mare (Hebrew tur i te’o Gabbatha).
14 Irasũ waarínʉ, gʉa pascua bosenʉma baaburi ãmurĩnʉ ããrĩbʉ́. Goeripoe dupiyuro ããrĩbʉ́. Pilato ĩgʉ̃ doarogue eja doa, judío masakare ãsũ ãrĩ weremi:
14 Veya na bi’ouyit nati i Tar Nowaten ana hiyuw ana veya nanamaim Pilate sabuw isah eo. “Kwa a aiwob orot i iti”.
15 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, judío masaka gaguiníma:
15 Hitarkoukuw hi’o, “kwa’asabun! kwa’asabun!” kwa’onaf! Pilate ibatiyih, “Kwakokok ayu a aiwob ana onaf?” Firis ukwa’ukwarih hiya’afut hi’o, “Aki ai aiwob i ta’imon maiyow, Caesar akisinamo”.
16 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pilato Jesúre ĩgʉ̃sãrẽ wiami, curusague pábiatú wẽjẽdoregʉ. Irasirirã ĩgʉ̃rẽ ãĩãkõãma.
16 Imaibo Pilate Jesu ya’abun i isah onafinamih hibai hin.
17 Irasirigʉ Jesús curusare kõã, “Masakʉ dipuru boaweadea pero” wãĩkʉrogue waami. Hebreo ya merã Gólgota wãĩkʉbʉ.
17 Jesu tit ana onaf abar remor in ukwarih rarik ana efanamaim tit. (Hebrew fanahimaim Golgotha). Jesus ana koros eabar enan|alt="Jesus carrying cross" src="cn01833B.tif" size="col" loc="Jhn 19.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.17"
18 Irogue eja, Jesúre curusague pábiatúma. Gajirã pẽrãrẽ pábiatúma. Sugʉre ĩgʉ̃ diaye gapʉ, gajigʉre ĩgʉ̃ kúgapʉ curusague pábiatú ãĩwãgũnúma. Jesúre ĩgʉ̃sã deko ãĩwãgũnúma.
18 Nati’imaim hi’onafen, naatu orot rou’ab auman, Jesu foun in, orot rou’ab roun roun hi’in.
19 Pilato taboa majĩrẽ ĩgʉ̃ gojadea majĩrẽ curusague Jesús dipuru weka pábiatúdoreyupʉ. Ãsũ ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́: “Ĩĩ Jesús Nazaretmʉ, judío masaka Opʉ ããrĩ́mi”.
19 Pilate fef kirum naatu onafamaim hidudun, Kikirum i JESU NASARETH OROT, JEWS HAI AIWOB.
20 Hebreo ya merã, latín ya merã, griego ya merã gojadea ããrĩbʉ́. Jesúre curusague ĩgʉ̃sã pábiatú ãĩwãgũnúdero, makã pʉrogã ããrĩbʉ́. Irasirirã wárã judío masaka irogue aari, iri gojadeare ĩã buema.
20 Sabuw moumurih maiyow iti kikirum hi’itin hiyab, anayabin efan iti Jesu hio’onaf i men yokomih bar merar gagamin sisibin. Iti tur i Hebrew, Latin naatu Greekamaim kirum.
21 Paía oparã judío masaka ããrĩsĩã, Pilato gojadeare gããmebiriñurã. Irasirirã ĩgʉ̃rẽ wererã waañurã. Ãsũ ãrĩñurã:
21 Firis ukwarih, Pilate isan hio, “Jew hai aiwob bikirumin, i eo i Jew hai aiwob.”
22 Pilato gapʉ ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
22 Pilate iya’afut, “Abistan ayu akikirum, i kirum.”
23 Jesúre curusague pábiatú ãĩwãgũnúadero pʉrʉ, wapikʉrã surara ĩgʉ̃ya surí ããrãdeare sea, ĩgʉ̃sãkʉ suñeno dita gãme dʉkawama. Suñe suríro su gasirota suadea suríro, eañeãña marĩrõ merã iridea gasiro ããrĩbʉ́.
23 Rakit wairafih Jesu hio’onaf ufunamaim ana waifuw hibow hiyarouseben matah kwafe’en himatar, matah taita’imon hiya, rakit wairafih taita’imon isah. Naatu faifuw tafan ebiyoun aurin sakisakir en auman hibai.
24 Iri suríro irasũ ããrĩmakʉ̃ ĩãrã, gãme ãrĩ wereníma:
24 Rakit sabuw taiyuwih isah hio, “Men tanasib baise tani’arow tana’itin yait boro nab.” Iti mamatar i tur marasika hio hikirum inu’in i titurobe isan.
25 Jesúya curusa pʉro ĩgʉ̃ pago, igo tĩ́gõ, María Cleofas marãpo, María Magdalena níma.
25 Jesu ana onaf anamaim i hinah batabat, naatu i hinah rubun, Mary Clopas aawan naatu Mary Magdalin.
26 Jesús, ĩgʉ̃ pagore, irasũ ããrĩmakʉ̃ yʉ ĩgʉ̃ maĩsũgʉ̃ igo pʉro nímakʉ̃ ĩãgʉ̃, igore ãrĩmi:
26 Jesu hinah naatu ana bai’ufununayan orot i ana yabow hairi hibatabat itih, imih hinah isan eo, “Natu ina’itin.”
27 Irasũ ãrĩ odo, yʉre:
27 Naatu bai’ufununayan orot isan eo, “Hinat ina’itin”. Nati ana veya’amaim bai’ufununayan orot hinah bai hairi hin ana baremaim hima.
28 Jesús irasũ ãrĩ odo: “Ããrĩpereri Yʉpʉ yʉre iridoregʉ pídeare iripeo odosiáa”, ãrĩ masĩmi. Irasirigʉ ãsũ ãrĩmi:
28 Jesu so’ob bounabo sawar etei’imak na ana yomanin tit, marasika Buk Atamaninamaim hikirum inu’in na iturobe. Jesu eo “Ayu sikou mamah.”
29 Irogue suru borewariru igui deko sʉ̃ĩrĩ deko ʉtʉudiru ããrĩbʉ́. Irasirirã iro ããrĩrã́ Jesús irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, iri igui deko sʉ̃ĩrĩ merã yurayʉsʉ merã yosa, hisopo wãĩkʉdima dʉpʉ yuwague sʉatú, Jesúya disire soemuúma.
29 Tew ta nati’imaim harew tenakuyakuy awan karatan batabat, wanabir hibai harew hibu’utu’ub isikar wan himetan hi’otra’ah Jesu ufurinamaim hiyei.
30 Jesús iri yurayʉsʉ igui deko sʉ̃ĩrĩ yosadeare mimimi. Mimi odo, ãsũ ãrĩmi:
30 Jesu harew kartoman naatu eo, “Iti’imaim sawar.” Imaibo sikan sir naatu ayubin tabaratait.
31 Jesús boarinʉ gʉa pascua bosenʉma baaburire ãmurĩnʉ ããrĩbʉ́. Gajinʉ gapʉ gʉa judío masaka siñajãrĩnʉ, irasũ ããrĩmakʉ̃ pascua bosenʉ gʉa iririnʉ, ubu ããrĩrĩ́nʉ meta ããrĩbʉ́. Irinʉrẽ boanerã curusarigue ããrĩmakʉ̃ judío masaka oparã gããmebirima. Irasirirã Pilato pʉrogue ĩgʉ̃rẽ sẽrẽrã waañurã: “Mʉyarã surarare curusarigue pábiatúsũnerãrẽ mata boaburo, ãrĩrã, ĩgʉ̃sãya ñigã gõãrĩ́rẽ pánuadoreka! Pʉrʉ ĩgʉ̃sãya dʉpʉrire ãĩdiju, gajirogue pídoreka!” ãrĩñurã.
31 Jew ukwa’ukwarih Pilate hifefeyan baibasit baitih orot hio’onafih ah tarkakakiren isan, naatu biyah onaf afe’enane bow yara’iyen isan. Hifefeyan anayabin ana mar natot i Baiyarir Ana Veya. I men hikok biyah boro auyom hita’in.
32 Irasirirã surara Jesús merã curusarigue pábiatúsũnerãya ñigã gõãrĩ́rẽ pánuama. Sugʉre irasũ iripʉrori, gajigʉdere irasũta irima.
32 Imih baiyowayah hin orot ta wan an hitarkakiren naatu hin orot bairu’abin an hitar kakiren, iti orot hairi i Jesu bairi hio’onafih.
33 Jesús pʉro waa ejanʉgãrã, boadiguere ĩãma. Irasirirã ĩgʉ̃ya ñigã gõãrĩ́rẽ pánuabirima.
33 Baise hina Jesu biyan hititit i moroboka inu’in hi’itin, isan imih an men hitarkakiren.
34 Sugʉ surara ĩgʉ̃ya sareri merã Jesúre ĩgʉ̃ya arupãma doka saremi. Ĩgʉ̃ saremakʉ̃, mata ĩgʉ̃ya dí, deko merã wiribʉ.
34 An hitatakakiren efanin sorodiy kiram robra’at Jesu naiwan yi naatu mar ta’imon rara naatu harew auman suwa re.
35 Yʉ, i waamakʉ̃ ĩãbʉ. Irasirigʉ yʉ i pũrẽ gojagʉ, diayema ããrĩrĩ́rẽ mʉsãrẽ werea. Yʉ ire masĩa. Yʉ ĩãdea diayeta waabʉ. Yʉ wereri diayeta ããrã. Irasirigʉ mʉsãrẽ irire werea, mʉsãde Jesúre bʉremuburo, ãrĩgʉ̃.
35 Orot iti matar i’itin i eo’orereb, naatu anaorerereb i turobe. I so’ob abistan eo i turobe, isan imih kwa auman kwana’itin kwanitumatum.
36 Surara Jesúya ñigã gõãrĩ́rẽ pánuabirimakʉ̃, Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue ãrĩderosũta waabʉ. Iri pũgue ãsũ ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́: “Ĩgʉ̃ya gõãrĩ́rẽ, neõ su gõãrẽ pánuabirima”, ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́.
36 Iti na’atube matar saise abisa Buk Atamaninamaim hikikirum na iturobe. “Boro men ana rarik ta natato’ob.”
37 Gajirogue Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue ãsũ ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́: “Ĩgʉ̃sã saredire ĩãrãkuma”, ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́.
37 Tur tabo Buk Atamaninamaim eo, “Sabuw boro hinanuw nati hiyiy hina’itin.”
38 Jesús boadero pʉrʉ, José Arimatea wãĩkʉri makãmʉ Pilatore Jesúya dʉpʉre sẽrẽgʉ̃ waayupʉ. José judío masaka oparãrẽ güisĩã, Jesúre bʉremugʉ̃ ããrĩrĩ́rẽ gajirãrẽ werebiridi ããrĩmí. Pilato ĩgʉ̃rẽ: “Jáʉ, ĩgʉ̃ya dʉpʉre ãĩaka!” ãrĩmakʉ̃, José curusa pʉro waa, Jesúya dʉpʉre ãĩdijumi.
38 Iti ufunamaim Joseph Arimathea orot, Jesu ana bai’ufununayan ta wa’iwa’iramaim na Pilate ifefeyan Jesu biyan tab isan. Anayabin Jew hai ukwarih isah bir. Pilate ana baibasitamaim, Joseph na Jesu biyan bai yare.
39 Nicodemode wári sʉ̃rõrĩrẽ treinta kilo nʉkʉ̃rĩrẽ ãĩjami, Jesúya dʉpʉre õãrõ ãmubu. Ĩgʉ̃ iro dupiyuro ñami merã Jesúre werenígʉ̃ ejadi ããrĩmí. Ĩgʉ̃ ãĩdea: mirra wãĩkʉri sʉ̃rõrĩ, áloes wãĩkʉri sʉ̃rõrĩ merã morẽdea ããrĩyuro.
39 Nicodemus gugumin ta i wan in Jesu i’itin, i boun raiy ta wabin myrrh naatu raiy ta wabin aloes auman higagamuw ana bit i 30 kilos bai na Joseph hairi hin.
40 Irasirirã ĩgʉ̃sã pẽrã Jesúya dʉpʉre iri sʉ̃rõrĩ merã piupeo, õãrĩ surí gasiri merã õmama. Judío masaka ĩgʉ̃sã boanerãya dʉpʉre yáaburi dupiyuro ãmunaderosũta irima.
40 Orot hairi Jesu biyan hibu’ub hiyare naatu Jew hai bairahiya ana efamaim biyan raiyamaim hibobunei naatu rah ana faifuwamaim hisum.
41 Jesúre curusague pábiatú wẽjẽdero pʉro pooe ããrĩbʉ́. Iri pooeguere masãgobe ʉ̃tãyegue mádea gobe ããrĩbʉ́. Iri gobere neõ sugʉ boadire yáabirima dapa.
41 Efan menamaim Jesu momorob i sisibinamaim i masaw ta, naatu nati masaw wanawanan hub boubun men yait ta imaim hiyai.
42 Gʉa judío masaka siñajãrĩnʉ ejaburo iribʉ. Irasirirã iri gobe curusa ãĩwãgũnúadero pʉrogã ããrĩmakʉ̃, Jesúya dʉpʉre irogue yáama.
42 Iti ufunamaim i Baiyarir Ana Veya, anayabin hub i yubin, isan imih Jesu biyan hibai hin imaim hiyai.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.