João 18

Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesús ĩgʉ̃ Pagʉre sẽrẽ odoadero pʉrʉ, gʉa ĩgʉ̃ buerã merã Jerusalẽ́rẽ wiri, Cedrón wãĩkʉri ũmayuridijari márẽ taribuja, olivos wãĩkʉri yuku otederogue waami.
1 Jesu yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufnunenayah bairi efan nati hihamiy hin Kidron Kwaf hirabon. Nati’imaim i masaw ta, imaim Jesu ana bai’ufnunenayah bairi ten tema’am.
2 Iro dupiyuro wári Jesús irogue gʉare siiuwãgãnami. Irasirigʉ Judas Jesúre ĩãturirãguere ĩgʉ̃rẽ ĩmubu irore masĩmi.
2 Judas yanuwayan menamaim hima’am i so’ob, anayabin Jesu anabai’ufununayah bairi mar etei imaim teruru’ay.
3 Jesús gʉa merã irogue ejadero pʉrʉ, Judas subu surara merã aarimí. Gajirã surara Marĩpʉya wiire korerãde ĩgʉ̃ merã aarimá. Ĩgʉ̃sã paía oparã, fariseo bumarã iriunerã surara ããrĩmá. Ĩgʉ̃sã mojõkʉri merã, sĩãgoriduparu, sĩãgori tururi merã aarimá.
3 Imih Judas Romans hai baiyowayah hai kou’ay bonawiyih naatu afa i orot ukwa’ukwarih firis ukwarih biyahine hiyafarih hin naatu afa i Pharisee biyahine hin. I umah, ahay waf hibow naatu hinow hitoto’aben kawih hin masaw yan hitit.
4 Jesús ĩgʉ̃rẽ waaburire masĩsiami. Irasirigʉ, ĩgʉ̃sã ĩgʉ̃ pʉro ejarimakʉ̃, bokatĩrĩ sẽrẽñami:
4 Jesu abistanawat boro isan hinamamatar i so’ob, imih au nah isutait tit naatu ibatiyih, “Kwa yait kwanunuwih?”
5 Ĩgʉ̃rẽ yʉjʉma:
5 Hiya’afut hi’o, “Jesu Nazareth mowan.
6 Jesús: “Ĩgʉ̃ta ããrã yʉ”, ãrĩmakʉ̃ pérã, duusirimawãgã, yebague meémejãkõãma.
6 Anamaramaim Jesu eo, “Ayu i iti. I ou’uf hibat naatu me yan hira’iy rabih.
7 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ dupaturi sẽrẽñami doja:
7 Ibanak i batiyih maiye, “Kwa i yait kwanunuwih.”
8 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩmi:
8 “Ayu kwa ouwi wei, ayu i iti.” Jesu iya’afut. “Ayu kwananunuwuhu na’at, basit au bai’ufununayah kwanihamiyih hinan.”
9 Ĩgʉ̃: “Yʉpʉ yʉre sĩnerãrẽ neõ sugʉre dedeubiribʉ”, ãrĩdeare keoro waaburo, ãrĩgʉ̃, irire irasũ ãrĩmi.
9 Iti namamatar saise tur abistan hi’o’o i nan niturobe. “Tamaim abistan ibitu, men ta kasiy.”
10 Ĩgʉ̃sã Jesúre ñeãmurã irimakʉ̃ ĩãgʉ̃, Simón Pedro sareri majĩrẽ opagʉ tʉ̃ãwea ãĩ, paía opʉre moãboegʉre Malco wãĩkʉgʉre diaye gapʉma gãmipũrẽ dititá dijukõãmi.
10 Naatu Simon Peter, i ana kaiy auman batabat, rowenra’ah firis ukwarin ana akir orot tainin asukwafune eafuru’um. Akir orot wabin Malchus.
11 Jesús gapʉ Pedrore ãrĩmi:
11 Jesu Peter isan eo, “A kaiy kwiwan maiye! O kunotanot, Ayu Tamai kerowas bitu boro men anatom”
12 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, surara, ĩgʉ̃sã opʉ, Marĩpʉya wiire korerã surara Jesúre ñeã, sʉama.
12 Imaibo Rom rakit wairafih hai ukwarih bairi naatu Jew hai ma’utenayah bairi Jesu hibai hifatum,
13 Sʉa odo, ĩgʉ̃rẽ Anás wãĩkʉgʉya wiigue ãĩwãgãpʉrorima. Anás, Caifás wãĩkʉgʉ mʉ́ñekʉ̃ ããrĩmí. Caifás iri bojorire paía opʉ ããrĩmí.
13 naatu wantoro’ot hibai hin Annas biyan hitit, nati kwamur wanawanan i Firis ana ukwarin ma’am ana veya, nati orot i Kaiafas rawan.
14 Ĩgʉ̃ta iro dupiyuro judío masaka oparãrẽ: “Sugʉta masakʉ marĩ judío masakaya ããrĩburire boabosamakʉ̃ õãrokoa”, ãrĩdi ããrĩmí.
14 Iti orot Kaiafas i Jew uwih eo, gewasin orot ta’imon sabuw etei isah tamorob.
15 Ĩgʉ̃sã Jesúre ãĩãmakʉ̃, yʉ, Simón Pedro merã Jesúre yoaweyarogue ĩãtʉyabʉ. Paía opʉ yʉre masĩmi. Irasirigʉ yʉ Jesúre ĩãtʉyawãgã, paía opʉya wii makãpʉroma yebague ñajãbʉ.
15 Simon Peter naatu bai’ufununayan turan ta hairi Jesu hi’ufunun bairi hin. Nati bai’ufununayan ta i firis ukwarin i su’ub, imih i ufunun bairi hin firis ukwarin ana bar merar wanawanan hirun,
16 Pedro gapʉ iri wii tʉro ñajãri makãpʉrogue dujanʉgãmi. Ĩgʉ̃ iro dujanʉgãmakʉ̃ ĩãgʉ̃, yʉ iri makãpʉro korego merã werení, Pedrore siiu ñajãbʉ.
16 baise Peter etawan awan bat. Bai’ufnunenayan ta iban matabir maiye tit etawan awan akir babitai ifefeyan naatu babitai Peter iu basit, Peter na fur wanawanan run.
17 Ĩgʉ̃ ñajãmakʉ̃, makãpʉro korego Pedrore sẽrẽñamo:
17 Babitai etawan awanamaim Peter isan eo, o i ni’i orot ana bai’ufnunenayan orot ta? Peter iya’afut eo, “En ayu men asu’ubimih.”
18 Yʉsagorabʉ. Irasirirã iri wii moãboerimasã, surara merã ĩgʉ̃sã peame diudeame tʉro sũma níma. Pedrode ĩgʉ̃sã pʉrota sũma ními.
18 Nati ana gugumin i siba’u kwanekwan imih akir wairafih naatu ma’utenayah bairi wairaf hi’asir hi’ar bebera’uh hibat rararih. Imih Peter rabon in bairi hibat rararih.
19 Paía opʉ Anás Jesúre sẽrẽñayupʉ:
19 Firis ukwarin Jesu ana bai’ufnunenayan naatu ana bai’obaibiyen isan ibatiy.
20 Jesús ĩgʉ̃rẽ yʉjʉyupʉ:
20 Jesu iya’afut eo, “Ayu i bebeyan sabuw etei matahimaim a’o a binan hinonowar, naatu au bai’obaiyen mar etei i sibor ya’aya efanamaim naatu Tafaror Bar wanawanan sabuw etei teruru’ay matahimaim. Ayu men abistan ta awa’ir aomih.
21 ¿Nasirigʉ yʉre sẽrẽñarĩ? Yʉ buerire sẽrẽñadʉagʉ, yʉre pénerãrẽ sẽrẽñaka! Ĩgʉ̃sã yʉ weredeare masĩma, ãrĩyupʉ.
21 Aisim ayu kubibabatiyu, sabuw ayu abistanawat a’o hinonowar i kwibatiyih ayu abisa ao i hiso’ob.”
22 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Marĩpʉya wii koregʉ surara ĩgʉ̃ mojõ merã Jesúya diapure pá, ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
22 Jesu iti na’at eo ana mar ma’utenayan orot ta nati’imaim batabat Jesu rebareban ifar eo, “Men iti na’atube firis ukwarin isan ina’omih.”
23 Jesús ĩgʉ̃rẽ yʉjʉyupʉ:
23 Jesu iya’afutih eo, “Ayu abisa ana’o kakaf na’at sabuw etei hai tur ku’owen, tur menatan i a’o kakaf. Baise ayu tur etei ana’o’o gewas na’at i aisim irabu”.
24 Jesús irasũ ãrãdero pʉrʉ, Anás ĩgʉ̃rẽ ĩgʉ̃sã sʉadire paía opʉ Caifás pʉrogue iriuyupʉ.
24 Imaibo Annas Jesu uman fatufatum auman iyafar in Kaiafas firis ukwarin isan.
25 Irasiriripoe Simón Pedro peame tʉrota sũma níkõãmakʉ̃ ĩãrã, iro ããrĩrã́ ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñama:
25 Peter boro’ika ma fora’ab rarar, sabuw afa nati’imaim bairi hima’am hibatiy hio, “O nati orot ana bai’ufnunenayan ta” Baise Peter youb eo, “En, orot nati men ayu’umih.”
26 Ĩgʉ̃ irasũ ãrãdero pʉrʉ, sugʉ paía opʉre moãboegʉ Pedro ĩgʉ̃ya gãmipũ dititádiyagʉ Pedrore ãrĩmi:
26 Firis ukwarin ana akir orot ta i Peter tainin ea’afuw ana rara orot ta nati’imaim batabat, eawafoten eo, “O airi ayu masawamaim ait”
27 Pedro dupaturi: “Ããrĩbea, ĩgʉ̃ merã ããrĩbirabʉ”, ãrĩmi. Irire ãrĩripoeta, ãgãbo weremi.
27 Ibanak mar baitounin Peter eo, “En!” naatu mar ta’imon kokorerek eo.
28 Pʉrʉ Jesúre Caifáya wii ããrãdire Pilato pʉrogue ãĩãma. Boyoripoe ããrĩbʉ́. Pilato romanomʉ judío masakare doregʉ ããrĩmí. Jesúre ĩgʉ̃ pʉrogue ãĩãrã, ĩgʉ̃ya wiiguere ñajãbirima. “Marĩ judío masaka, ĩgʉ̃ judío masakʉ ããrĩbiya wiiguere ñajãrã, marĩ dorerire tarinʉgãbukoa. Irasirirã pascua bosenʉ baaburire baabiribukoa”, ãrĩ gũñama.
28 Maraumanaika Jesu Kaiafas ana barene hibai hin gawan orot ana baremaim hirun. Jew hai ukwarih bar wanawanan i men hirun hinamih, anayabin i men hikok wanawanah kato tamatar naatu hai Tar Nowaten ana hiyuw men hita’aamih.
29 Ĩgʉ̃sã ñajãbirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, Pilato ĩgʉ̃sã merã werenígʉ̃ wiririmi. Ĩgʉ̃sãrẽ sẽrẽñami:
29 Imih Pilate ufun tit sabuw ibatiyih, “Iti orot abisa isan kwa ubar kwabitin?”
30 Ĩgʉ̃sã Pilatore ãrĩma:
30 Hiya’afut hi’o, “I men kakafin tasisinaf na’at, i boro men atab atan o biya atanamih.”
31 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃, Pilato ãrĩmi:
31 Pilate isah eo, “Kwabai kwan, kwa taiyuw a’ofafar eo na’atube kwasinaf.” Ibo hai tur hirutabir hio, “Aki auri men baibasit ta ema’am boro yait ta ana asabunimih.”
32 Ĩgʉ̃sã irire irasũ ãrĩrã, Jesúre ĩgʉ̃ curusague boaburire iro dupiyuro weredea keoro waamakʉ̃ irima.
32 Iti na’atube mamatar i Jesu ana tur mi’itube ana morob isan yai eo’o i tan titurobe isan.
33 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pilato wiigue gãmenʉgã ñajãa, Jesúre siiu, sẽrẽñayupʉ:
33 Pilate matabir maiye ana bar wanawanan run naatu Jesu eaf na ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?”
34 Jesús ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
34 Jesu iya’afut eo, “Iti baibat i o taiyuw a not ayu kubibatiyu o sabuw afa ayu isou a tur hi’owen?”
35 Pilato ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
35 Pilate iya’afut, “O kunotanot ayu i Jew orot? O taiyuw a sabuw naatu firis ukwa’ukwarih o hibuw hinawiy ina ayu isou. Abisa isinaf?”
36 Jesús ãrĩyupʉ:
36 Jesu eo, “Ayu au aiwob i men iti tafaram nowanamih, baise ayu au aiwob iti tafaram nowan na’at, ayu au bai’ufununayah boro isou hitiyow, naatu Jew hai ukwarih umah wahine boro hitawasfafaru. En, ayu au aiwob i men iti faram nowanamih.”
37 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pilato ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
37 Imih Pilate ibatiy, “Bo o i aiwob orot?
38 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, Pilato ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
38 Pilate Jesu ibatiy, “Turobe i abistan” Iti tur nonowar ibanak matabir maiye ufun tit Jew sabuw isah eo, “I biyanamaim men kakafin ta atita’ur boro imaim anibabatiy.
39 Bojorikʉ pascua bosenʉ ããrĩmakʉ̃, mʉsã irinarõsũta sugʉ peresu ããrĩgʉ̃́rẽ yʉre wiudorea. ¿Mʉsã judío masaka Opʉre mʉsãrẽ wiumakʉ̃ gããmekuri?
39 Baise kwa a binanakwar eo na’atube. Tar Nowaten hiyuw aa ana veya diburane orot ta kwa isa anabotait. Kwa kwakokok Jew hai aiwob anabotait na tit.”
40 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ĩgʉ̃sã gaguiníma:
40 Isan hitarakouw hiwow hi’o, “En, men nati orotomih! Aki akokok i Barabas.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.