João 13

Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pascua bosenʉ waaburo mérõgã dʉyabʉ. Jesús i ʉ̃mʉrẽ wiri, ĩgʉ̃ Pagʉ pʉro waaburo mérõgã dʉyarire masĩsiami. Ĩgʉ̃yarã i ʉ̃mʉgue ããrĩrã́rẽ neõ maĩduúbirimi. Ĩgʉ̃sãrẽ bʉro maĩrĩrẽ ĩmuburo mérõgã dʉyabʉ.
1 Tar Nowaten ana Hiyuw nanamaim. Jesu so’ob i isan veya na kabom iti tafaram nihamiy naatu nan Tamah isan. Sabuw i nowan iti tafaramamaim tema’am isah i yabow men kafaita, naatu bounabo ana yabow yomanin ni’obaiyih nan na’asa’ub.
2 — ausente —
2 Rabirab ana bay hibusuruf hi’aa’u, naatu demon ana not kakafin Judas Iscariot, Simon natun marasika ana notamaim yaru’uy Jesu baban eo rabin isan.
3 — ausente —
3 Jesu so’ob Tamah sawar etei i ana fair babanamaim ya, naatu i Godane na naatu God boun isan emamatabir maiye.
4 — ausente —
4 Imih bay hi’aa wanawanan misir, ana faifuw tafan iyoun ma’am bosair, naatu biya rarouw bai naiwan fifin.
5 Sʉa odo, soropa merã deko piusã, gʉare ĩgʉ̃ buerãrẽ gʉaya guburire koenʉgãmi. Sugʉya guburire koe odo, ĩgʉ̃ sʉadea gasiro merã túkoemi. Gajirãya guburidere irasũ dita irimi.
5 I ufunamaim harew bai tew yan isuwei naatu busuruf ana bai’ufununayah ah souwen, naatu biya rarouw naiwanamaim fifin ma’am bai ah safamen.
6 Ĩgʉ̃ Simón Pedroya guburire koebu irimakʉ̃ ĩãgʉ̃, Pedro ĩgʉ̃rẽ ãrĩmi:
6 Jesu na Simon Peter biyan titit ana veya, Simon Jesu isan eo, “Regah ayu au inasouwimih?”
7 Jesús ĩgʉ̃rẽ ãrĩmi:
7 Jesu iyafut eo, “Ayu abisa boun asisinaf o boro men inaso’ob, baise boro ufibo inaso’ob.”
8 Pedro ĩgʉ̃rẽ ãrĩmi:
8 Peter eo, “Aiyabin, ayu men abibasit au inasouwen.”
9 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Simón Pedro ĩgʉ̃rẽ ãrĩmi:
9 Naatu Simon Peter iyafut eo, “Regah, Men au akisih, baise umou naatu ukwaru auman kwikifuwu.”
10 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, Jesús ãsũ ãrĩmi:
10 Jesu iyafut eo, “Orot yait biyan tutufin ekifukif? I an akisinamo tanasouw, i biyan tutufin etei i gewasin. Naatu kwa etei i gewas, baise men etei gewasamih.”
11 Jesús, Judas ĩgʉ̃rẽ wẽjẽdʉarãguere ĩgʉ̃rẽ ĩmuburire masĩsiami. Irire masĩsĩã: “Sugʉ mʉsã merãmʉ ñegʉ̃, gʉrarikʉgʉ irirosũ ããrĩ́mi”, ãrĩgʉ̃ irimi.
11 Jesu so’ob yait boro nayanuw, naatu anayabin iti isan i eo kwa etei i men gewas.
12 Gʉaya guburire koe odo, ĩgʉ̃ya wekamañerẽ sãña, ĩgʉ̃ doaderogue dupaturi eja doaja, gʉare ãsũ ãrĩmi:
12 Ah souwen sasawar ufunamaim, ana faifuw bosair yai inu’in bai iyoun naatu matabir maiye ana efan mara’iy. Jesu ibatiyih, “Kwa isa ayu abistan asisinafuban kwaso’ob?”
13 Mʉsã yʉre: “Gʉare buegʉ, gʉa Opʉ ããrã”, ãrĩrã, keoro werea. Diayeta yʉ mʉsãrẽ buegʉ, mʉsã Opʉ ããrã.
13 Kwa ayu isou “Bai’obaiyenayan naatu Regah kwarouw kwa’o’o, nati i gewasin maiyow. Anayabin i nati, Ayu i nati na’atube ama’am.
14 Yʉ mʉsãrẽ buegʉ, mʉsã Opʉ ããrĩkeregʉ, mʉsãya guburire koeabʉ. Irasirirã mʉsãdere mʉsãya guburire gãme koero gããmea.
14 Boun ayu kwa a Regah, a bai’obaiyenayan a souwen, kwa auman turanah ah kwanasouwen.
15 Mʉsã gãme iritamumakʉ̃ gããmegʉ̃, mʉsãrẽ irasiri ĩmuabʉ, yʉ mʉsãrẽ iriaderosũta iriburo, ãrĩgʉ̃.
15 Ayu bai’obaiyen kwa isa asinaf, kwa isa iti boun asisinaf i na’atube kwanasinaf.
16 Diayeta mʉsãrẽ werea. Neõ sugʉ moãboerimasʉ̃, ĩgʉ̃ opʉ nemorõ ããrĩbirikumi. Sugʉ iriusũdi, ĩgʉ̃rẽ iriudi nemorõ ããrĩbirikumi.
16 Ayu turobe a tur ao’owen, akir orot i men ebi’ukwarin ana orot ukwarin isan, o tur abarayan i men orot baiyuninenayan na’atube.
17 Mʉsã ire pémasĩrã, ire irirã, ʉsʉyari merã ããrĩrãkoa.
17 Bounabo kwa sawar etei kwaso’ob, kwa iti kwanasisinaf na’at, kwa boro baigegewasin kwanab.
18 ’Yʉ irire ãrĩgʉ̃, mʉsã ããrĩpererãrẽ ãrĩbea. Yʉ beyenerãrẽ masĩa. Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue ãrĩderosũta keoro waarokoa. Ãsũ ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́: “Yʉ merã baagʉta yʉre ĩãturigʉ dujami”, ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́.
18 “Ayu men kwa etei isa ao’omih; ayu iyab arurubiniyih i aso’ob. Baise iti i mi’itube Buk Atamaninamaim hikikirum i tan titurobe. ‘Yait ayu airi rafiy afafaram, i koun ayu itu.’
19 I waaburi dupiyuro yʉ mʉsãrẽ werea. Irasirirã yʉ weredea keoro waadero pʉrʉ: “Ĩgʉ̃ ããrã yʉ”, ãrĩdeare bʉremurãkoa.
19 “Ayu bounaika a tur a’o’owenabo namatar, saise anamaramaim abistan namamatar kwa boro kwanitumatum Ayu i Yait?
20 Diayeta mʉsãrẽ werea. Yʉ iriunerãrẽ õãrõ merã bokatĩrĩñeãgʉ̃no, yʉdere bokatĩrĩñeãmi. Yʉre õãrõ merã bokatĩrĩñeãgʉ̃, yʉre iriudidere bokatĩrĩñeãmi, ãrĩmi Jesús.
20 Turobe a tur ao’owen, yait ayu aiyun en ebaib, nati i Ayu ebubuwu; naatu yait Ayu ebubuwu, nati i yait Ayu iyunu anan i ebaib.”
21 Irasũ ãrĩ odo, Jesús bʉro bʉjawereri merã ããrĩmí. Gʉare pémasĩma õãrõ ãsũ ãrĩ weremi:
21 Jesu iti tur eo’o ufunamaim, dogoron yababan awan karatan naatu eorereb, Turobe kwa a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta ayu boro babu nao.
22 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, gʉa: “¿Noãrẽ irasũ ãrĩrĩ?” ãrĩrã, gãme ĩã oya doaníbʉ.
22 Ana bai’ufununayah taiyuwih hima hinubunibun, hai kasiy ra’at yait isan eo’o.
23 Yʉ Juan, Jesús buegʉ ĩgʉ̃ maĩsũgʉ̃, ĩgʉ̃ pʉrogã doabʉ.
23 Jesu ana bai’ufnunenayan orot ta i biyabuw, sisibinamaim ma’am.
24 Simón Pedro ĩgʉ̃ya mojõ merã yʉre soepumi, Jesúre ĩgʉ̃ irasũ ãrĩrĩrẽ sẽrẽñadoregʉ.
24 Simon Peter isan itarasib eo, “Kwaibatiy, ait isan eo’o.”
25 Irasirigʉ yʉ Jesús pʉrogã gãme doaweya, ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñabʉ:
25 Naatu Bai’ufununayan na fufufur Jesu sisibinika tit naatu ibatiy, “Regah yaita?”
26 Jesús yʉre ãrĩmi:
26 Jesu iyafutih eo, “Ayu rafiy anab tew yan anabutu’ub anabitin i orotoban nati.” Anamaramaim rafiy butu’ub, Judas Iscariot, Simon natun itin.
27 Judas ire ñeãmakʉ̃, mata wãtĩ ĩgʉ̃guere ñajãdi ããrĩmí. Irasirigʉ Jesús Judare ãrĩmi:
27 Judas rafiy baib ana mar Satan marta’imon dogoron wanawanan run.
28 Jesús ĩgʉ̃rẽ irasũ ãrĩrĩrẽ pékererã, gʉa irogue baa doanírã irire pémasĩbiribʉ.
28 Baise bay hi’aa wanawanan Jesu tur abistan i isan eo’o men yait ta naniyan bai.
29 Surãyeri gʉa ãsũ ãrĩ gũñabʉ: “Judas gʉa niyerure koregʉ ããrĩ́mi. Irasirigʉ Jesús ĩgʉ̃rẽ gʉa bosenʉ baaburire wajaridoregʉ iriuami, o boporãrẽ niyerure sĩdoregʉ iriuami”, ãrĩbʉ.
29 Nati ana veya Judas i kabay kakaif, imih Jesu iti tur eo’o i hinot na bay tobon bow na hiyuw isan, o sabuw aurih sawar meyemeye bow na baitih hirouw.
30 Judas iri pã́rũrẽ moãwa, yosadeare ñeã odogʉta gʉa pʉrogue ããrĩdi wiriakõãmi. Ĩgʉ̃ wiriaripoe ñamigue ããrĩbʉ́.
30 Nati gugumin wanawanan. Judas faraw bai eani’aan ana veya, i misir ufun tit.
31 Judas waadero pʉrʉ, Jesús gʉare ãrĩmi:
31 Judas ufun titit anamaramaim, Jesu eo, “Sabuw bounabo Orot Natun ana aiwob nab nibirerereb hina’itin. Naatu Jesu wanawananamaim God ana fair natit sabuw hina’itin.
32 Yʉ merã ĩgʉ̃ turagʉ ããrĩrĩ́rẽ ĩmugʉ̃, yʉ turagʉ ããrĩrĩ́dere ĩmugʉkumi. Dapagorata iripurumugʉkumi.
32 Naatu God ana fair i wanawananamaim nabirerereb na’at, naatu God taiyuwin Orot Natun biyanamaim boro ana fair saise’ewat niwa’an nirerereb. God Natun akisinamo wanawananamaim boro nifai nabora’ara’ah naatu boro mar ta’imonamo.
33 Yaarã, yʉre péka! Yoaweyaripoeta mʉsã merã ããrĩgʉkoa. Mʉsã yʉre ãmarãkoa. Irasirigʉ yʉ judío masakare dupiyurogue ãrĩderosũta dapagora mʉsãdere: “Yʉ waaburore mʉsã waamasĩbea”, ãrĩ werea.
33 “Natunatu, Ayu boro men manin bairit tanama. Mi’itube Jew sabuw hai tur ao’owen na’atube kwa boun a tur ao’owen. Kwa boro ayu kwananuwuhu. Ayu efan menamaim anan, kwa men karam kwanan.”
34 Maama dorerire mʉsãrẽ pígʉra. Ãsũ ãrã. Gãme maĩka! Yʉ mʉsãrẽ maĩrõsũta gãme maĩka!
34 “Obaiyunen tur boubun kwa abit. Turanah kwaniyabuwih. Ayu kwa abiyabuw na’atube, turanah bairi kwaniyabowbonen.
35 Mʉsã gãme maĩmakʉ̃ ĩãrã, ããrĩpererã masaka mʉsãrẽ yʉ buerã ããrĩrĩ́rẽ masĩrãkuma, ãrĩmi Jesús.
35 Kwa turanah bairi kwanabiyabowbonen na’at, sabuw etei boro hinaso’ob kwa i ayu au bai’ufununayah.”
36 Simón Pedro Jesúre sẽrẽñami:
36 Simon Peter Jesu ibatiy, “Regah, o menika kwenan?”
37 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pedro ĩgʉ̃rẽ ãrĩmi:
37 Peter ibat “Regah, aisimamih boun men ani’ufnuni? Ayu au yawas boro o isa anaya’ra’iy.”
38 Jesús ĩgʉ̃rẽ ãrĩmi:
38 Naatu Jesu iya’afut eo, “O anababatun ibogaigiwas ayu isou a yawas inayara’iy? Turobe a tur ao’owen, kokorere o’e nanamaim, o boro mar tounu inao inayoubu, ayu orot nati men aso’ob.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.