João 12

Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Su mojõma pere gaji mojõ suru pẽrẽbejarinʉrĩ pascua bosenʉ waaburi dupiyuro Jesús Betaniague waami. Iri makã, Lázaro boadiguere Jesús masũdiya makã ããrĩbʉ́.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Irogue Jesúre bosenʉ iripeoma. Marta baarire gueremo. Lázaro ĩgʉ̃ merã baa doami. Gʉade ĩgʉ̃sã merã baabʉ.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Gʉa ĩgʉ̃sã merã baaripoe María suru sʉ̃rõdiru wádiru su litro deko opadirure Jesús pʉro ãĩja, ĩgʉ̃ya guburire piupeomo. Iri sʉ̃rõrĩ “nardo” wãĩkʉri sʉ̃rõrĩ, gajino merã morẽña marĩrĩ, wajapari sʉ̃rõrĩ ããrĩyuro. Irire piupeo odo, igoya poañapu merã ĩgʉ̃ya guburire túkoemo. Iri wii ããrĩperero sʉ̃rõseyakõãbʉ.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Igo irasirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, gʉa Jesús buerã watopemʉ Jesúre wẽjẽdʉarãguere ĩgʉ̃rẽ ĩmubu Judas Iscariote ãsũ ãrĩmi:
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 —¿Nasirigo i sʉ̃rõrĩrẽ duabirari? Irire duago, trescientos nʉrĩ moãdea wajare wajataropa wajataboakuyo. Irasirigo iri niyerure boporãrẽ sĩboakuyo, ãrĩmi.
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Yajarikʉsĩã, irasũ ãrĩmi. Boporãrẽ iritamudʉagʉ meta ããrĩmí. Ĩgʉ̃ gʉaya niyeru ajurore koregʉ ããrĩmí. Iri ajurogue gʉa niyeru duripírire yajanokõãmi.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Jesús ĩgʉ̃rẽ ãrĩmi:
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Boporã mʉsã merã ããrĩníkõãrãkuma. Yʉ gapʉ mʉsã pʉro ããrĩníbirikoa.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Jesús Betaniague ããrĩrĩ́ kerere pérã, judío masaka wárã irogue ĩgʉ̃rẽ ĩãrã aarirã́, ĩgʉ̃ ditare ĩãrã aaribirima. Lázaro boadiguere Jesús masũdidere ĩãrã aarimá.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 — ausente —
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 — ausente —
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Gajinʉ gapʉ wárã masaka Jerusalẽ́gue pascua bosenʉrẽ ĩãrã ejanerã, Jesús irogue waaburi kerere péñurã.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Irasirirã beje pũ diti ãĩwãgã, ĩgʉ̃rẽ ãsũ ãrĩ gaguiní bokatĩrĩrã aarimá:
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Jesús burrore bokaja, ĩgʉ̃ weka mʉrĩbejami. Irasirigʉ Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue ãrĩderosũta irimi. Ãsũ ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́:
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 Jerusalén marã güibirikõãka!
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Gʉa ĩgʉ̃ buerã iri gojadeare pémasĩbiribʉ. “Dapagora Jesús iri gojaderosũta irigʉ yámi”, ãrĩ gũñabiribʉ. Ʉ̃mʉgasigue ĩgʉ̃ mʉrĩadero pʉrʉ, iri gojadeare gũñaboka, pémasĩbʉ. “Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue ãrĩderosũta Jesúre waabʉ”, ãrĩ gũñabʉ.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Jesús Lázarore ĩgʉ̃sã yáadea gobere wiridore, ĩgʉ̃rẽ masũmakʉ̃ ĩãnerã gajirãrẽ ĩgʉ̃sã ĩãdeare wererã irima.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Irasirirã wárã masaka Lázarore Jesús masũdea kerere pénerã ããrĩsĩã, Jesúre bokatĩrĩrã aarimá.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Ĩgʉ̃sã irasirimakʉ̃ ĩãrã, fariseo bumarã ĩgʉ̃sã basi ãsũ gãme ãrĩ wereníñurã:
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Jerusalẽ́gue pascua bosenʉ ããrĩmakʉ̃, Marĩpʉre bʉremurã ejanerã watopere surãyeri griego masaka ããrĩmá.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Ĩgʉ̃sã Jesúre ĩãdʉarã, Felipere wererã aarimá. Felipe Betsaida wãĩkʉri makãmʉ ããrĩmí. Betsaida, Galilea nikũgue ããrĩrĩ́ makã ããrĩbʉ́. Ãsũ ãrĩma ĩgʉ̃rẽ:
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Felipe Andrére weregʉ waami. Irasirirã ĩgʉ̃sã pẽrãgueta Jesúre wererã waama.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Jesús, griego masaka ĩgʉ̃rẽ ĩãdʉarire pégʉ, gʉare ãrĩmi:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Diayeta mʉsãrẽ werea. Oteri yere otebirimakʉ̃, suyeta dujarokoa. Iri yere otedero pʉrʉ, yeba poekague boa, pʉrʉ puri wiri, wári dʉka sĩkoa.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Sugʉ ĩgʉ̃ i ʉ̃mʉgue okarire maĩgʉ̃no, perebiri peamegue waagʉkumi. Ĩgʉ̃ i ʉ̃mʉgue okarire maĩbi gapʉ ʉ̃mʉgasigue perebiri okari opagʉkumi.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Yʉ dorerire iridʉagʉ, yʉre tʉyaburo. Yʉre tʉyagʉ, yʉ ããrĩburoguere yʉ merã ããrĩgʉkumi. Yʉpʉ yʉ dorerire irigʉre: “Õãrõ irigʉ yámi”, ãrĩ, ĩgʉ̃rẽ õãrõ irigʉkumi.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 ’Dapagorare yʉ bʉro bʉjawereri merã ããrã. ¿Naásũ ãrĩgʉkuri? “Aʉ, yʉ ñerõ tariburore tauka!” ¿ãrĩgʉkuri? Irire ãrĩbea. Ñerõ taributa i ʉ̃mʉguere aaribʉ́, ãrĩmi.
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Irasũ ãrĩ odo, ĩgʉ̃ Pagʉre: “Aʉ, mʉ turagʉ ããrĩrĩ́rẽ masakare ĩmuka!” ãrĩmi.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Masaka irogue ããrĩrã́ ĩgʉ̃ werenírĩrẽ pérã, ãrĩma:
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Jesús gapʉ ãsũ ãrĩmi:
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Dapagorare waarí merã, i ʉ̃mʉ marã ĩgʉ̃sã ñerĩ iridea waja wajamoãsũrãkuma. Irasũ ããrĩmakʉ̃, ñegʉ̃ i ʉ̃mʉ marãrẽ doregʉ béosũgʉkumi.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Curusague ĩgʉ̃sã yʉre pábiatú, ãĩwãgũnúmakʉ̃, ããrĩpererã masakare siiugʉkoa, yʉ merã ããrĩburo, ãrĩgʉ̃.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Irasũ ãrĩgʉ̃, ĩgʉ̃ curusague boaburire weregʉ irimi.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Ĩgʉ̃ ãrĩrĩrẽ pérã, masaka ĩgʉ̃rẽ ãrĩma:
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃, Jesús ãrĩmi:
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Yʉ mʉsãrẽ sĩãgori sĩgʉ̃ ããrĩgʉ̃́ mʉsã merã ããrã, Marĩpʉre masĩburo, ãrĩgʉ̃. Irasirirã, mʉsã merã yʉ ããrĩtũnuburo dupiyuro yʉre bʉremuka! Yʉre bʉremurã, boyorogue ããrĩrã́ irirosũ, yaarã ããrĩrãkoa.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Jesús wári Marĩpʉ turari merã iri ĩmumakʉ̃ ĩãkererã, ĩgʉ̃rẽ bʉremubirima.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue Isaías gojaderosũta irima. Ãsũ ãrĩ gojadi ããrĩmí Isaías:
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Ĩgʉ̃sã Marĩpʉre bʉremumasĩbirideadere Isaías gajirogue Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue ãsũ ãrĩ gojadi ããrĩmí:
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 — ausente —
40 “God iwa’an matah hifim
41 — ausente —
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Gajirã Jesúre bʉremubirikeremakʉ̃, wárã judío masaka, ĩgʉ̃sã oparãgueta ĩgʉ̃rẽ bʉremuñurã. Irasũ bʉremukererã, fariseo bumarãrẽ güisĩã, gajirãrẽ Jesúre ĩgʉ̃sã bʉremurĩrẽ werebiriñurã. Fariseo bumarã ĩgʉ̃sãrẽ: “Neõ marĩ judío masaka nerẽrĩ wiigue ñajãnemobirikõãka!” ãrĩbukuma, ãrĩrã, irasiriñurã.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Irasirirã Jesúre bʉremukererã, gajirã masaka, Marĩpʉ nemorõ ĩgʉ̃sãrẽ: “Õãrã ããrĩ́ma”, ãrĩmakʉ̃ gããmeñurã.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Jesús masaka péburo, ãrĩgʉ̃, bʉro bʉsʉro merã ãsũ ãrĩ weremi:
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Yʉre ĩãgʉ̃, yʉre iriudidere ĩãmi.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Yʉ sĩãgori sĩgʉ̃ ããrĩgʉ̃́ i ʉ̃mʉguere yʉre bʉremurã yʉre iriudire masĩmerã irirosũ ããrĩbirikõãburo, ãrĩgʉ̃ aaribʉ́. Irasirirã naĩtĩãrõgue ããrĩrã́ irirosũ ããrĩbirikuma.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Yʉ wererire pékererã, irire irimerãrẽ yʉ wajamoãbirikoa. Yʉ i ʉ̃mʉguere masakare wajamoãgʉ̃ aaribiribʉ. Ubu gapʉ taugʉ aaribʉ́, ĩgʉ̃sã perebiri peamegue waabirikõãburo, ãrĩgʉ̃.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Yʉre gããmemerã, yʉ wererire pédʉamerã wajamoãsũrãkuma. Ĩgʉ̃sãrẽ wajamoãbu, Yʉpʉ ããrĩ́mi. I ʉ̃mʉ peremakʉ̃, yʉ ĩgʉ̃ya werenírĩ wererire pébiridea waja ĩgʉ̃sãrẽ wajamoãgʉkumi.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Yʉ gããmerõ werebea. Yʉpʉ yʉre iriudi ĩgʉ̃ weredorerosũta werea. Ĩgʉ̃ yʉre buedorerosũta buea.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Yʉpʉ dorerosũta irigʉno, ʉ̃mʉgasigue perebiri okarire opagʉkumi. Irasirigʉ Yʉpʉ yʉre weredorerosũta mʉsãrẽ werea, ãrĩmi Jesús.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.