João 11
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 — ausente —
1 Orot wabin Lasarus i Bethany orot imaim ma’am sawow, nati i Mary tain Martha hairi hai bar hai merar.
2 — ausente —
2 Iti Mary raiy yamurin mamarin Regah aribun yan isuwei rara’iy naatu aribunamaim an sasafam, i boun rubun orot Lazarus sawow.
3 Lázaro pũrĩrikʉmakʉ̃ ĩãrã, ĩgʉ̃ tĩ́rã nome gajirã merã Jesúre kere iriuñurã:
3 Imih i ruburubun tur hiyafar Jesu isan, “Regah orot o ibiyabuw i sawow.”
4 Jesús iri kerere pégʉ, ãrĩmi:
4 Jesu iti tur nonowar anamaramaim eo, “Nati Lazarus ana sawow boro men nan morobomaim natitamih. En, iti i God ana fair bairerereb isan, saise i wanawananamaim God Natun hinifai hinabora’ara’ah.”
5 — ausente —
5 Martha tuwah babitai hairi naatu rubun orot Lazarus, Jesu iyabuwih kwanekwan.
6 — ausente —
6 Baise Lazarus sawow inu’in ana tur Jesu nonowar i men saise in, i nati’imaim ma veya rou’ab sawar.
7 Penʉ pʉrʉ gʉare ĩgʉ̃ buerãrẽ ãrĩmi:
7 Naatu ana bai’ufununayah isah eo, “It tanamatabir maiye tanan Judea.”
8 Gʉa ĩgʉ̃rẽ ãrĩbʉ:
8 Baise bai’obaiyenayan, ana bai’ufununayah hi’o, “Iti boro’omo Jew sabuw kafa’imo kabayamaim hitarabi, naatu o baise imatabir maiye imaim kwenan.”
9 Gʉa irasũ ãrĩmakʉ̃, Jesús keori merã gʉare ãsũ ãrĩ weremi:
9 Jesu iya’afutih eo, “Veya ta’imon erararan ana manin men tarsisib in 12. Anayabin veya kusisiar tafaram marakaw itin, imih orot mar nuw enan boro men an narusukun nara’iy.
10 Ñami merã sĩãgori marĩrõ waarã́ gapʉ gubutʉama.
10 Baise guguminamaim naremor nanan boro an narusukun nara’iy, anayabin i aurin marakaw en.”
11 Ĩgʉ̃ irire ãrĩ odo, gʉare ãrĩmi:
11 Iti tur eo ufunamaim, ibanak ikofan hai tur eowen eo, “It ata of Lazarus i matanfot inu’in; baise ayu imaim anan anibunibun namisir.’
12 Gʉa ĩgʉ̃rẽ ãrĩbʉ:
12 Ana bai’ufununayah hiya’afut hi’o, Regah, i matan nafot na’inu’in na’at, i boro matannanuw namisir.”
13 Jesús: “Kãrĩakõãmi”, ãrĩgʉ̃, ĩgʉ̃ kõmoadeare weregʉ iridi ããrĩmí. Gʉa gapʉ: “Ĩgʉ̃ kãrĩrĩrẽ weremi”, ãrĩ gũñadibʉ.
13 Jesu Lazarus ana morob isan eo’o, baise ana bai’ufununayah hinotanot i boun matat efot ta’inu’in na’atube hirouw.
14 Irasirigʉ Jesús pémasĩma õãrõ gʉare weremi:
14 Naatu imaibo mutuforomo hai tur eowen, “Lazarus i morob.
15 Yʉ ʉsʉyáa, yʉ marĩrõ boami. Ĩgʉ̃ boari merã mʉsã yʉre bʉremunemorãkoa. Náka, marĩ ĩgʉ̃rẽ ĩãrã! ãrĩmi.
15 Naatu ayu men nati’imaim ama’am isan abiyasisir anayabin, kwa taiyuw kwana’itin kwanaso’ob naatu kwanitumatum. Boro’obo tan ta’itin.”
16 Jesús irire ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Tomás “Sʉdʉadi” ĩgʉ̃sã ãrĩgʉ̃ gʉare ãrĩmi:
16 Thomas wabin ta Kikifukek bai’ufnunenayah etei’imak isah eo, “It auman tan, bairit tamorob youn.”
17 Jesús Betaniague ejamakʉ̃, iro marã ĩgʉ̃rẽ werema:
17 Jesu natitit ana veya imaibo so’ob Lazarus i rahemaim hiyai in veya kwafe’en sawar.
18 Betania, Jerusalén pʉrogã, pe kilómetro gaji kilómetro deko yoaro ããrĩbʉ́.
18 Jerusalem ef i men yok inan Bethany inatit,
19 Irasirirã judío masaka wárã Lázaro boadea kerere pérã, Marta, Maríare ĩãrã waañurã, ĩgʉ̃sãrẽ ĩã gũñaturaburo, ãrĩrã.
19 naatu Martha, Mary hairi rubuh bihamiyih isan. Jew sabuw moumurih na’in hina koubainunub baitihimih.
20 Jesús ĩgʉ̃sã pʉro ejaburi kerere pégo, Marta ĩgʉ̃rẽ bokatĩrĩgõ aarimó. María gapʉ wiigueta dujakõãdeo ããrĩmó.
20 Jesu nan Martha ana tur nonowar anamaramaim, hairi baitaramih tit in, baise Mary i bar ma.
21 Marta Jesús pʉro ejago, ĩgʉ̃rẽ ãrĩmo:
21 Martha Jesu isan eo, “Regah, o iti’imaim itama’am na’at, ayu tuwai i boro men tamorob.
22 Yʉ masĩa. Mʉ Marĩpʉre sẽrẽmakʉ̃, ããrĩpereri mʉ sẽrẽrõsũta irigʉkumi.
22 Baise ayu aso’ob veya iti boun auman karam abistan isan inafefefeyan God boro nit.”
23 Jesús igore ãrĩmi:
23 Jesu Martha isan eo, “O tuwat boro nayawas namisir maiye.”
24 Igo ĩgʉ̃rẽ ãrĩmo:
24 Martha iya’afut eo, “Ayu aso’ob nati i mar yomaninabo nayawas namisir.”
25 Igo irasũ ãrĩmakʉ̃, Jesús ãsũ ãrĩmi:
25 Jesu Martha isan eo, “Ayu i misir maiye naatu yawas. Yait ayu ebitutumu boro yawasin nama naatu namomorob auman yawasin nama.
26 Irasirirã okarã yʉre bʉremurãno neõ boabirikuma. ¿Mʉ ire bʉremurĩ?
26 Naatu yait ta ayu’umaim ema’am naatu ebitutumu boro men kafa’imo namorob. Iti tur ao’o kwabitumatum?”
27 Igo ĩgʉ̃rẽ ãrĩmo:
27 Martha iya’afut eo, “Ai Regah anowar, Ayu abitumatum. O i Keriso, God Natun. O na tafaramamaim titamih hi’o’oban oban iti. ina itit.”
28 Marta irasũ ãrĩ odo, igo pagʉmo Maríare siiugo waamo. Gajirã péberogã igore ãsũ ãrĩyupo:
28 Tur iti eo’o ufunamaim, Martha intabir in Mary eaf na hamenamo ana tur eowen. “Bai’obaiyenayan i na tit, naatu o isa ebibatebat?”
29 Igo irasũ ãrĩmakʉ̃ pégo, mata María ĩgʉ̃ pʉrogue mumurõ merã aarimó.
29 Mary iti tur nonowar anamaramaim, duku iwa’an misir naatu in biyan tit.
30 Jesús makãgue ejabirimi dapa. Marta ĩgʉ̃rẽ bokatĩrĩaderogueta ããrĩmí.
30 Jesu men na bar merar tit, baise efan menamaim Martha hairi hima’am boro’ika imaim ma’am.
31 Judío masaka wiigue Maríare ĩã gũñaturaburo, ãrĩrã, igo merã ããrãnerã, igo mumurõ merã waamakʉ̃ ĩãrã, igore tʉyawãgãñurã. “Igo pagʉmʉ yáa masãgobegue orego waagó irikumo”, ãrĩ gũñañurã.
31 Mary duku iwa’an mimisir Jew sabuw ana baremaim hima koubainunub hibitin hi’itin, naatu himisir hi’ufunun ufun hitit, hinotanot i enan rahemaim nama narerey.
32 María Jesús pʉrogue ejago, ĩgʉ̃rẽ ĩã, ĩgʉ̃ guburi pʉro ñadʉkʉpuri merã ejamejã:
32 Mary remor in Jesu menamaim ma’am biyan tit naatu eo, “Regah, O iti’imaim itama’am na’at ayu tuwai boro men tamorob.”
33 — ausente —
33 Mary rererey, naatu Jew sabuw hi’ufunun bairi hinan auman hirererey Jesu i’itih anamaramaim, dogoron yababan awankaratan naatu naniyan kwaris.
34 — ausente —
34 Ibatiyih “Menamaim kwayai inu’in?”
35 Jesús oremi.
35 Jesu maturin ra’iy rerey.
36 Ĩgʉ̃ oremakʉ̃ ĩãrã, judío masaka ãrĩma:
36 Jew sabuw hi’o, “Kwa’itin i ana yabow Lazarus isan i ra’at kwanekwan!”
37 Gajirã ĩgʉ̃sã merãmarã gapʉ ãrĩma:
37 Baise sabuw afa hi’o, “I orot matan fim botawiy. Karam iti orot auman tabotan men tamorobomih.”
38 Jesús bʉro bʉjawereri merã masãgobe pʉro waami. Iri gobe ʉ̃tãtore ããrĩbʉ́. Iri gobe ñajãrõrẽ wári majĩ ʉ̃tã majĩ merã biasũbʉ.
38 Jesu ibanak dogoron wanawanan yababan kuyuyuw, na rahamaim tit. Rah i watu, awan i kabayamaim hihir.
39 Jesús ãrĩmi:
39 Jesu eo, “Kabay kwabosair.”
40 Jesús gapʉ igore ãrĩmi:
40 Naatu Jesu eo, “Ayu au’uwi men kwanowar? Kwa kwanabitumatum na’at God ana fair boro nirerereb kwana’itin.”
41 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩ odomakʉ̃, ĩgʉ̃sã ʉ̃tã majĩrẽ ãĩ weanúma. Jesús ʉ̃mʉgasigue ĩãmu, Marĩpʉre ãsũ ãrĩmi:
41 Naatu rah awan kabay hibosair. Jesu nakwetan tara’ah au mar na’at nura’at eo, “Tamai, O a merar ayiy, ayu abistan ao’o inowar.” Lazarus ana rah etwan botawiy|alt="rolling stone from Lazarus’ grave" src="CN01768B.TIF" size="col" loc="Jhn 11.41" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="11.41"
42 Yʉ masĩa. Yʉ mʉrẽ sẽrẽrĩrẽ irasũ péníkõãa. Yʉ irire masĩkeregʉ, õõ nírã yʉ mʉ iriudi ããrĩrĩ́rẽ masĩburo, ãrĩgʉ̃, ĩgʉ̃sã péurogue mʉrẽ: “Yʉ sẽrẽrĩrẽ mʉ pésiabʉ”, ãrĩ werea.
42 Ayu aso’ob mar etei fanau kunonowar, baise iti ao’o i sabuw iti tebatabat isah, saise hina’itin hinitumatum, O ayu iyunu ana.”
43 Irasũ ãrĩ odo, Jesús bʉro bʉsʉro merã ãrĩmi:
43 Iti eo ufunamaim, Jesu fanan aumetawat na’in eaf, “Lazarus kumisir kutit!”
44 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ta, masãgobegue wiririmi. Ĩgʉ̃ya mojõrĩ, guburire surí gasiri merã dʉrasũdi, ĩgʉ̃ya diapure suríro gasiro merã õmasũdi ããrĩmí. Irasirigʉ Jesús ĩgʉ̃sãrẽ:
44 Orot murubin, an uman, yumatan faifuw metametan auman misir tit na.
45 Wárã judío masaka María merã masãgobegue wapikʉnerã Jesús iriadeare ĩãrã, ĩgʉ̃rẽ bʉremuma.
45 Isan imih Jew sabuw moumurin maiyow hina Mary hibinanawan ana mar, Jesu abistan sinaf hi’i’itin, i hitumitum.
46 Gajirã ĩgʉ̃sã merãmarã gapʉ fariseo bumarã pʉrogue waa, Jesús iriadeare ĩgʉ̃sãrẽ wereñurã.
46 Baise afa hin Pharisee hai tur hi’owen abistan Jesu sisinaf.
47 Irasirirã fariseo bumarã, irasũ ããrĩmakʉ̃ paía oparã gajirã judío masaka oparã merã nerẽ, ãsũ ãrĩ wereníñurã:
47 Firis hai ukwarih naatu Pharisee bairi hi’af’ayuwih kou’ay hibai.
48 Marĩ ĩgʉ̃rẽ: “Iropata irika!” ãrĩbirimakʉ̃, ããrĩpererã masaka ĩgʉ̃rẽ bʉremurãkuma. Irasirirã romano marã oparã aarirãkuma, Marĩpʉya wiire béo, marĩrẽ marĩya nikũrẽ ẽmamurã, ãrĩñurã.
48 It tanihamiy na’at nama nasisinaf sabuw etei boro hinitumitum. Naatu Roman sabuw boro hinan ata me ata tafaram hinab.”
49 Sugʉ ĩgʉ̃sã merãmʉ, Caifás wãĩkʉgʉ iri bojorire paía opʉ ããrĩmí. Ĩgʉ̃sã irire irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
49 I hai orot ta wabin Kaiafas, nati kwamur i Firis ukwarin ma’am awan tara’ah eo, “Kwa men ta kwaso’ob!
50 Ire pémasĩbea. Sugʉta marĩ judío masakaya ããrĩburire boabosamakʉ̃ õãrokoa. Ĩgʉ̃ boabirimakʉ̃, marĩ ããrĩpererã judío masaka gapʉ pereakõãbukoa.
50 Kwa men matato iwa’an kwa’i’itin, anagewasin orot ta’imon tamorob sabuw isah, men karam tafaram tutufin etei hitarab hitagurus.”
51 Ĩgʉ̃ Jesús judío masakaya ããrĩburire boabosaburire weregʉ, ĩgʉ̃ basi gũñarĩ merã irasũ ãrĩbiriyupʉ. Iri bojorire ĩgʉ̃ paía opʉ ããrĩmakʉ̃, Marĩpʉ ĩgʉ̃rẽ irire ãrĩmakʉ̃ iriyupʉ.
51 I men taiyuwin ana notamaim iti tur yai eomih, baise nati kwamur wanawanan i firis ukwarin ma’am Jesu Jew sabuw isah namomorob isan eorereb.
52 Jesús boagʉ, judío masakaya ããrĩburire, irasũ ããrĩmakʉ̃ ããrĩpererã Marĩpʉ pũrã ããrĩperero ããrĩrã́dere ĩgʉ̃sãya ããrĩburidere boami, su buta ããrĩburo, ãrĩgʉ̃.
52 Naatu men i akisih isah, baise God ana sabuw efan nanabin tema’am nabuwih hinan nita’imonih biyah ta’imon namatar.
53 Caifás ĩgʉ̃sãrẽ irasũ ãrãdero pʉrʉ: “¿Nasiri Jesúre wẽjẽrãkuri marĩ?” ãrĩ werenírã iriñurã.
53 Naatu hibusuruf Jesu baban hi’o rabin morob isan.
54 Jesús, ĩgʉ̃sã ĩgʉ̃rẽ wẽjẽdʉarire masĩkõãmi. Irasirigʉ judío masaka oparã ĩũrõgue neõ waagorenabirimi. Judea nikũma makã, masaka marĩrõ pʉro ããrĩrĩ́ makã Efraín wãĩkʉri makãgue waakõãmi. Irogue gʉa ĩgʉ̃ buerã merã dujami.
54 Imih Jesu Judea wanawanan i men bebeyanamaim ma remoramih, baise efan nati ihamiy naatu in efan arar sisibinamaim ma, bar merar wabin Efaram, imaim ana bai’ufununayah bairi hima.
55 Iripoere pascua bosenʉ gʉa judío masaka bosenʉ ããrĩburo mérõgã dʉyabʉ. Irasirirã bosenʉ dupiyuro masaka wárã gaji makãrĩ marãde Jerusalẽ́gue iri bosenʉmarẽ baaburo dupiyuro Marĩpʉ dorederosũta koerã waama ĩgʉ̃ ĩgʉ̃sãrẽ: “Ñerĩ opamerã, õãrã ããrĩ́ma”, ãrĩ ĩãburo, ãrĩrã.
55 Jew hai Tar Nowaten ana Hiyuw, i na biyubin ana veya, naatu tafaram wanawanan efan ta ta hima’am hiyen hin Jerusalem, kouksouwen ana kou’ay bainabo, Tatar nowaten ana veya nan natit.
56 Ĩgʉ̃sã irogue ejarã, Jesúre ãmagorenañurã. Marĩpʉya wiigue ããrĩrã́, ãsũ ãrĩ gãme wereníñurã:
56 Jesu isan hinunuwet, naatu Tafaror Bar ana efanamaim hibat ta’ita’imon nane hibibabatiyih, “Kwa mi’itube kwanotanot? Forag isan kafai enan?”
57 Paía oparã, fariseo bumarã masakare doreñurã. Ãsũ ãrĩñurã:
57 Baise firis ukwarih naatu Pharisee sabuw obaiyunen hitih, menamaim Jesu nama’am hina’i’itin na’at, hinan hinao hinanowar saise i hinan hinab hinafatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.