Gálatas 5
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Jesucristo marĩrẽ Moisés doreri doka ããrĩnerãrẽ taudi ããrĩmí. Marĩ ñerõ iridea wajare ĩgʉ̃ boari merã wajaribosadi ããrĩmí, Marĩpʉ merã õãrõ ããrĩburo, ãrĩgʉ̃. Irasirirã mʉsã Marĩpʉ pũrã ããrĩsĩã, Jesucristoyare gũñaturari merã bʉremuníkõãka! Ãrĩgatori merã buerimasã mʉsãrẽ Moisés doredeare iridoremakʉ̃, ĩgʉ̃sãrẽ pébirikõãka! Iri dorerire irirã, moãboerã irirosũ ããrĩ́ma. Irasirirã iri doreri doka neõ ããrĩnemobirikõãka!
1 Turobe it i kakafinane tama’am Keriso rufamit botaitit tatit, imih kwanabatkikin, naatu men kwanamatabir ofafar ana dibur kwanarun maiye’emih.
2 Õãrõ péka yʉre! Yʉ Pablo, mʉsãrẽ ire weregʉra. “Gʉaya dupʉma gasirogãrẽ wiirirã, Marĩpʉ merã õãrõ ããrĩrãkoa”, ãrĩ gũñabirikõãka! Mʉsã irasũ ãrĩ gũñamakʉ̃, mʉsãrẽ Jesucristo boabosadea wajamarĩboyo.
2 Ayu Paul tur iti ao’o, Kwananowar gewas! Kwa a baibasitamaim a’ar mo’oh hina’a’afuw na’at, Keriso ana baibais kwa isa i boro men nama.
3 Irasirigʉ goepeyari merã mʉsãrẽ werea doja. Marĩpʉ merã õãrõ ããrĩburire ĩgʉ̃sãya dupʉma gasirogãrẽ wiirirãnorẽ Moisés doredeare ããrĩpererire iripeoro gããmea.
3 Iban abimatnuwi maiye, orot yait ibasit ana ar hina’a’afuw, nati orot i gewasin ofafar tutufin etei ni’ufunun.
4 Mʉsã: “Moisés doredeare irimakʉ̃, Marĩpʉ gʉare: ‘Õãrã, waja opamerã ããrĩ́ma’, ãrĩ ĩãgʉkumi”, ãrĩ gũñarã, Jesucristore pirirã yáa. Mʉsã irasirirã, Marĩpʉ mʉsãrẽ maĩgʉ̃ õãrõ iritamurĩdere gããmebea.
4 Kwa iyab kwasinaftobon ofafaramaim rumutufuri na God biyan tit isan kwananotanot, kwa a ef Keriso biyanamaim i turu’um kwatit, naatu God ana manaw ana kabeber ufunane kwama’am.
5 Marĩ: “Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ iritamurĩ merã Jesucristore bʉremumakʉ̃, Marĩpʉ gʉare: ‘Õãrã, waja opamerã ããrĩ́ma’, ãrĩ ĩãmi”, ãrĩ masĩa.
5 Baise it ata baitumatumamaim God yamutufurit naatu Anun Kakafiyin ana fairamaim abisa God eo’omatanit isan nuhit fot tama takakaif.
6 Irasiriro, marĩ Jesucristoyarã ããrĩmakʉ̃, Marĩpʉ ĩũrõ dupʉma gasirogãrẽ wiirisũnerã ããrĩrĩ́, wiirisũbirinerã ããrĩrĩ́de wajamáa. Marĩpʉ ĩũrõ marĩ Jesucristore bʉremurã ããrĩrĩ́ gapʉ wajakʉa. Ĩgʉ̃rẽ bʉremusĩã, gajerãrẽ maĩa.
6 Anayabin it Keriso Jesu bairit tabita’imon ana veya’amaim ata ar hi’afuw o afuwina’e nati i men ana’an gagaminamih, baise ana’an gagamin i o inabitumatum ana veya nati baitumatum boro nakura’ahi sabuw afa iniyabuwih.
7 Mʉsã Jesucristore bʉremunʉgãrã, ĩgʉ̃yare õãrõ iritʉyanerã ããrĩbʉ́. Dapora gapʉre gajerã mʉsãrẽ ĩgʉ̃ya diayemarẽ õãrõ iritʉyabirimakʉ̃ irirã yáma.
7 Kwa i kwabusuruf gewasin maiyow kwanunuw! Baise yait eotani turobe kwabi’ufunun kwaihamiy kwanutanub kwama’am?
8 Ĩgʉ̃sã mʉsãrẽ irasirirã Marĩpʉ gããmerĩ gapʉre irirã meta yáma. Marĩpʉta mʉsãrẽ Jesucristore bʉremunʉgãdoregʉ siiudi ããrĩ́mi, Jesucristoyare õãrõ iritʉyaburo, ãrĩgʉ̃.
8 Nati o’otanen i men God kwa eafi kwanan i eotani kwama’amamih.
9 Masaka ãsũ ãrĩ werema: “Pã́rẽ irirã, mérõgã pã́ wemasãrĩ poga merã trigo pogare morẽkuma. Pʉrʉ iri wemasãseyakõãkoa”, ãrĩ werema. I irirosũ, ãrĩgatori merã buerimasã buerire surãyeri irire iritʉyarã, pʉrʉgue mʉsã ããrĩpererã ãrĩgatori buerire iritʉyarãkoa.
9 Sabuw teo na’atube, “Tur kakafin ta’imon awamaim titit ma etei boro ni’afiy, ana itinin yeast kikimin faraw wanawanan teyai tekamat erara’at na’atube.”
10 Yʉ gũñaturari merã marĩ Opʉ Jesucristore bʉremua. Mʉsãde, yʉ irirosũ ĩgʉ̃rẽ bʉremua. Irasirigʉ mʉsãya ããrĩburire ãsũ ãrĩ gũñáa: “Ĩgʉ̃sã ãrĩgatori merã buerimasã buerire iritʉyarire piri, dupaturi yʉ irirosũ Jesucristoya diayemarẽ iritʉyarãkuma doja”, ãrĩ gũñáa. Marĩpʉ, mʉsãrẽ ãrĩgatori merã buerã gapʉre wajamoãgʉkumi.
10 Baise ayu abitumatum Regah boro nabonawiyi kwanamatabir maiye Regah wanawananamaim abisa ai’itin bairi ta’imon tana’itin, naatu orot yait kwa a not ebikwakwaris, men aso’ob orot yait, nati orot boro God ana baimakiy nab.
11 Yaarã, gajerã yʉre ãsũ ãrĩma: “Pablo masakare: ‘Marĩpʉ merã õãrõ ããrĩdʉarã, dupʉma gasirogãrẽ wiirika!’ ãrĩ buemi”, ãrĩma. Yʉ irire neõ irasũ ãrĩ buebea. Yʉ irasũ ãrĩ buemakʉ̃, judío masaka gajerãrẽ irire iridorerã yʉre ñerõ iribiribokuma. Yʉ, Jesucristo ĩgʉ̃ curusague boari merã masakare tauri kere gapʉre buea. Yʉ irire bueri waja judío masaka yʉre ñerõ tarimakʉ̃ yáma.
11 Taitu, ayu ar afuw isan ana bibinan na’at, aisim ayu boro’ika hi’uwu tibi’a’akiru? Ayu nati ana sisinaf turobe na’at, ayu Keriso onaf afe’en momorob isan abibinan i boro men yare ta timatar.
12 Yʉ, ĩgʉ̃sã ãrĩgatori merã buerimasã mʉsãrẽ dupʉma gasirogãrẽ wiiridorerãrẽ mʉsã pʉro neõ ããrĩnemobirimakʉ̃ gããmea. Mʉsãrẽ irasũ wiiridoredʉarã, ĩgʉ̃sã basi wiiri, pũrã marĩrã dujaburo.
12 Oare, au kok nati sabuw iyab kwa a not tibikwakwaris kwaihamiyih hai kok tisinaf ten yanoh foufuh tebow erubarih tema.
13 Yaarã, Marĩpʉ mʉsãrẽ Moisés doreri doka ããrĩburo, ãrĩgʉ̃ meta siiudi ããrĩmí. Irasirirã: “Gʉa gããmerõ ñerĩ ʉaribejarire irimakʉ̃ õãrokoa”, ãrĩ gũñabirikõãka! Ãsũ gapʉ irika! Maĩrĩ merã gãme iritamuníka!
13 Taitu kwa i hi’afi kwatit roufamen kwabai, baise men iti roufamen kwabaib imaim nuhinafot kwa biya ana kok nanawiyimih, baise nati efanin kwa i yabowamaim nanawiyi taituwa isah kwanabow.
14 Mʉsã gajerãrẽ diaye maĩrã, Moisés doredeare ããrĩpererire irirã yáa. Irasũta ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́: “Mʉ basi maĩrõsũta mʉ pʉro ããrĩrã́dere maĩka!” ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́.
14 Anayabin ofafar etei i bai na ita’imon an ta’imon matar, “Taituwa iniyabuwih o isa kubiyabow na’atube.”
15 Irasirirã pémasĩka! Mʉsã gãme ĩãturiduúmerã, pũrĩsũrĩ sĩtĩrĩ wereníduúmerã, mʉsã basi gãme dʉkawaripereakõãrãkoa.
15 Baise o sigarafor na’atube inabat hauhuh iniwa’an turanah inayob inabi’a’afiyen na’at, i mata toniwa’an a kou’ay i boro inagurus ni’en.
16 Yʉ mʉsãrẽ ãsũ ãrĩ werea. Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ gããmerĩrẽ iriníka! Mʉsã irasirirã, mʉsã gããmerõ ñerĩ ʉaribejarire iribirikoa.
16 Abisa ao i iti. Anun Kakafiyin ana yawasamaim nakaifi kwanama, saise kwa boro men biya ana kok kakafih sinaf susuwimih kwaniwa’an.
17 Marĩ ñerĩ ʉaribejari, Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ gããmerĩ meta ããrã. Irasirirã marĩ ñerĩ ʉaribejarire irirã, Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ gããmerĩrẽ irirã meta yáa. Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ gããmerĩ gapʉre irirã, marĩ gããmerõ ñerĩ ʉaribejarire iribirikoa.
17 Anayabin abisa biyat ekokok Anun Kakafiyin i men ekokok naatu abisa Anun Kakafiyin ekokok biyat i men ekokok. Iti sawar rou’ab i tibirakit naatu nati ana naniyan i o men karam abisa kukokok boro inasinaf.
18 Marĩ Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ marĩrẽ iridorerire irirã, Moisés doreri doka ããrĩrã́ meta ããrã. “Marĩ Moisés doredeare irirã, Marĩpʉ merã õãrõ ããrĩrãkoa”, ãrĩ gũñabea.
18 Baise Anun Kakafiyin nananawiyi na’at, o boro men ofafar nabonawiy babanamaim inama’amih.
19 Masaka ĩgʉ̃sã ñerĩ ʉaribejarire irimakʉ̃, marĩ õãrõ ĩãmasĩa. Ĩgʉ̃sã ñerĩ ʉaribejarire irirã, ãsũ yáma: Ʉ̃ma, ĩgʉ̃sã marãposã nome ããrĩmerãrẽ; nomede, ĩgʉ̃sã marãpʉsãmarã ããrĩmerãrẽ ñerõ gãmebiragorenama. Ããrĩpereri gʉyasĩũrĩ, ñerõ iririre yáma. Gʉyasĩrĩrõ marĩrõ ñerõ iririre taubéokõãma.
19 O biya ana naniyan kakafinamaim nananawiyi ana ro’oh i, baiwa’an kwanekwan not kakakafih not kwanekwan,
20 Keori weadeare bʉremuma. Yéa iririre yáma. Gajerãrẽ ĩãturi dooma. Gãme guaseoma. Gãme ĩãturima. Gajerã merã mata gua, sĩtĩrĩ wereníma. Ĩgʉ̃sãya ããrĩburi direta gũñama. Ĩgʉ̃sã gããmerĩ direta iridʉarã, ĩgʉ̃sãya bumarãrẽ gãme dʉkawarimakʉ̃ yáma.
20 umataratar kwafirih, kwerakwer sabuw baitutumih, bai’a’awanen, yaso’ar, gamin, baiyow; baibobowen kwanekwan, mata baifefek, naatu kau’ay kausisibin gidigidih matar,
21 Gajerãrẽ gajinorẽ ĩgʉ̃sã opamakʉ̃, ĩãturima. Masakare wẽjẽbéoma. Mejãrikʉrã ããrĩ́ma. Bosenʉrĩrẽ irirã, mejãrã ñerĩrẽ yáma. Irasũ ããrĩmakʉ̃, wári gajino ñerĩdere yáma. Irasirigʉ yʉ mʉsãrẽ ãrĩderosũta goepeyari merã werea doja. Iri ñerĩrẽ irinígʉ̃no, Marĩpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ doreroguere waabirikumi.
21 bahiy kwanekwan, tom kwanekwan baikoko’aw naatu kakafih sinaf kwanekwan na hanef tetebon, naatu sawar kakafih afa auman. Marasika abimatnuwi na’atube boun iban abimatnuwi maiye. Sabuw iyab sawar iti tisisinaf God ana aiwobomaim boro men hinarun hiniyasisir.
22 Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ gapʉ marĩrẽ ĩgʉ̃yare irimakʉ̃ yámi. Irasirirã ĩgʉ̃ iritamurĩ merã masakare maĩa. Ʉsʉyari opáa. Siuñajãrĩ merã ããrĩrikʉa. Gajerã marĩrẽ ñerõ irikerepʉrʉ, ĩgʉ̃sã merã guabea. Masakare bopoñarĩ merã ĩãa. Ĩgʉ̃sãrẽ õãrõ gũñarĩ merã iritamua. Piriro marĩrõ Marĩpʉ gããmerõsũ gajerãrẽ keoro õãrõ yáa.
22 Baise Anun Kakafiyin ana ro’oh i yabow, yasisir, tufuw, yatenub, kabeber, gewagewasin, kakaf,
23 “Gajerã nemorõ ããrã”, ãrĩ péñabea. Marĩ ñerĩ ʉaribejarire iridʉakererã, iribea. Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃yare irirã, irasũta yáa. Gajigʉ irasirirãnorẽ: “Irire irasiribirikõãka!” neõ ãrĩbemi.
23 yara’iyen naatu yawas roumutufuren. Sabuw iyab iti yawasamaim tema’am ofafar boro men nafatumih.
24 Marĩ Jesucristoyarã ããrĩsĩã, marĩ ñerĩ ʉaribejarire piribʉ. Irasirirã marĩ gããmerĩrẽ, marĩ ñerõ iridʉarire iribea.
24 Sabuw iyab Keriso Jesu nowan i biyah ana kok naatu biyah ana yababan etei onaf afe’en hi’onaf morob.
25 Marĩ, Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ iritamurĩ merã Marĩpʉ merã õãrõ ããrĩrikʉa. Irasirirã Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ marĩrẽ iridorerire ĩgʉ̃ iritamurĩ merã iriníkõãrõ gããmea.
25 Yawas boubun iti boun tabai tama’ama i Anun Kakafiyin itit. Imih i Anun Kakafiyin ana kokomaim nabonawiyit.
26 Irasirirã marĩ: “Gajerã nemorõ ããrã”, ãrĩbirikõãrã! Marĩ werenírĩ merã gajerãrẽ gãme ĩãturimakʉ̃ iribirikõãrã! Gajerã õãrõ ããrĩrikʉrire ĩãturibirikõãka!
26 It men tanio’o’orot o men taituwat tania’awanih o men taituwat isah tanibobowen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.