Atos 2
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Pentecostés wãĩkʉri bosenʉ ããrĩmakʉ̃, ããrĩpererã Jesúre bʉremurã ĩgʉ̃sã nerẽdea wiigueta nerẽñurã.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Pʉrʉ gũñaña marĩrõ ʉ̃mʉgasigue mirũ bʉro aarirósũ, ĩgʉ̃sã ããrĩrṍguere bʉro bʉsʉ dijiriyuro.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Irasũ waaripoe peame ʉ̃jʉ̃rĩ pũrã dijari, nediru irirosũ deyori masakakʉre dipu weka deyoayuro.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Ããrĩpererã Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃rẽ opatari, ĩgʉ̃ iritamurĩ merã gaji masã ya ĩgʉ̃sã dupiyuro wereníbirideare werenínʉgãñurã.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Iripoere wárã judío masaka ããrĩpereri nikũ marã Jerusalẽ́gue ejanerã ããrĩmá. Ĩgʉ̃sã bʉremurĩrẽ õãrõ tʉyarimasã ããrĩñurã.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Irasũ bʉsʉrire pérã, Jesúre bʉremurã pʉrogue nerẽwãgãñurã. Irogue masakakʉ ĩgʉ̃sãya werenírĩ merã Jesúre bʉremurã werenímakʉ̃ péñurã. Irasũ waaríre pémasĩbiriñurã.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 — ausente —
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 — ausente —
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Marĩ gajiro marã ããrã. Partia marã, Media marã, Elam marã, Mesopotamia marã, Judea marã, Capadocia marã, Ponto marã, Asia marã,
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Frigia marã, Panfilia marã, Egipto marã, Libia Cirene wãĩkʉri nikũ tʉro marã ããrã. Marĩ Roma marãde õõguere naarĩmasã ããrã.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Surãyeri judío masaka, gajirã judío masaka ããrĩbirikererã, judío masaka irirosũ bʉremurã õõguere ããrã. Creta marã, Arabia marãde marĩ merã ããrĩ́ma. Irasirirã marĩ ããrĩpererã gajiro marã ããrĩkererã, marĩ ya merã ĩĩsã õãrõ werenímakʉ̃ péa. Ĩgʉ̃sã Marĩpʉ õãrõ iridea kerere werenírã yáma, ãrĩñurã.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Irasirirã ããrĩpererã pégʉkakõãñurã.
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Gajirã gapʉ:
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pedro gajirã pe mojõma pere su gubu suru pẽrẽbejarã Jesús buedoregʉ beyenerã merã wãgãnʉgã, bʉro bʉsʉro wereníyupʉ:
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Mʉsã gʉare: “Mejãrã yáma”, ãrĩ gũñarã, diaye gũñabea. Goeripoe dupiyuro ããrã dapa. Irasirirã gʉa mejãrã meta yáa.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Gʉa irasũ werenírĩrẽ Joel Marĩpʉya kerere weredupiyudi ãsũ ãrĩ gojadi ããrĩmí:
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 — ausente —
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 — ausente —
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Yʉ ʉ̃mʉgasiguere gajirosũperi deyoamakʉ̃ irigʉra. I nikũdere dí, peame, ĩĩmikã deyoamakʉ̃ irigʉra.
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Abe ʉ̃mʉmʉ naĩtĩãgʉkumi. Abe ñamimʉ dí irirosũ deyogʉ waagʉkumi. Mʉsã Opʉ i ʉ̃mʉguere dupaturi aariburo dupiyuro irasũ waarokoa. Ĩgʉ̃ aarirínʉ goerinʉ ããrĩrokoa. Ubu ããrĩrĩ́nʉ ããrĩbirikoa.
20 Veya matan boro nagugum
21 ‘Yʉ Opʉ, tauka yʉre!’ ãrĩgʉ̃norẽ taugʉra”, ãrĩmi Marĩpʉ, ãrĩ gojadi ããrĩmí Joel.
21 Orot yait
22 ’Mʉsã Israel bumarã yʉ wererire õãrõ péka! Marĩpʉ Jesúre Nazaretmʉrẽ iriudi ããrĩmí. Jesús mʉsã pʉrogue ããrĩgʉ̃́, Marĩpʉ turari merã pũrĩrikʉrãrẽ tau, wãtẽa masakare ñajãnerãrẽ béowiu, boanerãrẽ masũdi ããrĩmí. Irasirigʉ Jesús, Marĩpʉ iriudi ããrĩsĩã, ĩgʉ̃ turari merã irire iri ĩmudi ããrĩmí. Irire mʉsã õãrõ masĩa.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Mʉsã ñerãrẽ ĩgʉ̃rẽ curusague pábiatú wẽjẽdoremakʉ̃, Marĩpʉ iripoegue Jesúre irasũ waarokoa, ãrĩderosũta waabʉ.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Irasũ waakeremakʉ̃, Marĩpʉ gapʉ ĩgʉ̃ boadiguere masũkõãdi ããrĩmí. Boanerã ããrĩrṍrẽ ĩgʉ̃rẽ wiudi ããrĩmí. Irasirimakʉ̃, boari Jesúre tarinʉgãmasĩbiridero ããrĩbʉ́.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Iripoegue David ãsũ ãrĩ gojadi ããrĩmí, Jesús Marĩpʉre wereníburire:
25 David nati orot isan eo,
26 — ausente —
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 — ausente —
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Mʉ, yʉ dupaturi okaburire yʉre õãrõ masĩmakʉ̃ yáa. Irasirigʉ yʉ merã mʉ ããrĩmakʉ̃, bʉro ʉsʉyari merã ããrã, ãrĩ gojadi ããrĩmí David.
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 ’Yaarã, yʉ mʉsãrẽ diayeta weregʉra. Marĩ ñekʉ̃ David boadi ããrĩmí. Marĩ ñekʉ̃sãmarã ĩgʉ̃rẽ yáanerã ããrĩmá. Ĩgʉ̃ya masãgobe i makãguere ããrã dapa.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 — ausente —
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 — ausente —
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Marĩpʉ Jesúre boadiguere masũdi ããrĩmí. Ĩgʉ̃rẽ masũadero pʉrʉ, gʉa ããrĩpererã ĩgʉ̃rẽ ĩãbʉ. “Dupaturi okami”, ãrĩ masĩa.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Ĩgʉ̃ Pagʉ ĩgʉ̃rẽ masũ, ʉ̃mʉgasigue ãĩmʉrĩa, ĩgʉ̃ diaye gapʉ dobodi ããrĩmí. Ĩgʉ̃ ãrĩderosũta Jesúre Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃rẽ iriudi ããrĩmí. Irasirigʉ Jesús gʉare Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃rẽ iriumi. Irasirirã mʉsã, ĩgʉ̃ gʉaguere ejamakʉ̃ ĩãa. Ĩgʉ̃ iritamurĩ merã gʉa werenímakʉ̃ péa.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 — ausente —
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 — ausente —
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 ’Irasirirã mʉsã Israel bumarã ããrĩpererã õãrõ pémasĩka! Marĩpʉ Jesúre, mʉsã curusague pábiatú wẽjẽdire marĩ Opʉ ããrĩmakʉ̃ iridi ããrĩmí. Marĩpʉ ĩgʉ̃rẽ iriudi ããrĩmí, marĩrẽ tauburo, ãrĩgʉ̃, ãrĩ wereyupʉ Pedro masakare.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ĩgʉ̃sãya yʉjʉpũrãrĩgue bʉro bʉjawereri merã gũñarikʉ, Pedrore, gajirã Jesús buedoregʉ beyenerãrẽ ãsũ ãrĩ sẽrẽñañurã:
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Pedro ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉyupʉ:
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Marĩpʉ ãrĩderosũta mʉsãrẽ, mʉsã pũrã ããrĩturiarãrẽ, gajiro marãdere ããrĩpererã ĩgʉ̃ beyenerãrẽ Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃rẽ iriugʉkumi, ãrĩyupʉ.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Irire ãrĩ odo, gaji wári werenemoyupʉ Pedro ĩgʉ̃sãrẽ:
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Wárã ĩgʉ̃ wererire õãrõ péñurã. Irasirirã deko merã wãĩyesũñurã Jesúre bʉremurĩrẽ ĩmurã. Irasirirã Jesúre bʉremupʉrorinerã merã ããrĩnʉgãñurã. Pedro ĩgʉ̃sãrẽ wereadeanʉ merãta wárã tres mil gora masaka bʉremunʉgãñurã.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Irasirirã ʉ̃mʉrikʉ Jesúre bʉremupʉrorinerã merã nerẽnañurã, ĩgʉ̃ buedoregʉ beyenerã buerire pémurã. Irasũ nerẽnarã, Marĩpʉre sẽrẽ, pã́rẽ dʉkawa, siiu baanañurã.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Jesús buedoregʉ beyenerã ĩgʉ̃ iriderosũta wári Marĩpʉ turari merã iri ĩmunañurã. Irasirirã pũrĩrikʉrãrẽ tau, wãtẽa masakare ñajãnerãrẽ béowiu, boanerãrẽ masũnañurã. Ĩgʉ̃sã irasirimakʉ̃ ĩãrã, masaka ããrĩpererã ĩãgʉkanañurã.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Ããrĩpererã Jesúre bʉremurã su bumarã irirosũ õãrõ ããrĩrikʉñurã. Irasirirã ĩgʉ̃sã oparire gãme sĩnañurã.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Gajinorẽ oparã, irire dua, iri waja merã gajino opamerãrẽ sĩnañurã.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Ʉ̃mʉrikʉ ããrĩpererã surosũ gũñarĩ oparã Marĩpʉya wiigue nerẽnañurã. Ĩgʉ̃sãya wiirigue pã́rẽ dʉkawa, õãrõ ʉsʉyari merã siiu baanañurã.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Marĩpʉre: “Õãtaria mʉ”, ãrĩ, ʉsʉyari sĩnañurã. Gajirã masaka ĩgʉ̃sãrẽ: “Õãrã ããrĩ́ma”, ãrĩ ĩãñurã. Ʉ̃mʉrikʉ marĩ Opʉ Jesús gajirãrẽ ĩgʉ̃rẽ bʉremumakʉ̃ iriyupʉ. Irasirirã ĩgʉ̃rẽ bʉremurã wárã ããrĩñurã.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.