Atos 24
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Su mojõma nʉrĩ tariadero pʉrʉ, paía opʉ Ananías Cesareague waayupʉ. Ĩgʉ̃ merã gajirã judío masaka oparã, gajigʉ masakare wereníbosarimasʉ̃ Tértulo wãĩkʉgʉde opʉ Félire Pablore weresãrã waañurã.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Pablore ĩgʉ̃sã nerẽrõgue ãĩjamakʉ̃, Tértulo ĩgʉ̃rẽ Félire ãsũ ãrĩ weresãnʉgãyupʉ:
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Irasirirã gʉa ããrĩperero marãgue mʉ merã õãrõ ʉsʉyáa.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Yoaripoe mʉ merã wereníbirikoa. Irasirigʉ yʉ mʉ merã mérõgã werenímakʉ̃ péka dapa!
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Gʉa ire weredʉakoa mʉrẽ. Ĩĩ Pablo wãĩkʉgʉ gʉare garibotarimi. Ããrĩpereri nikũgue judío masakare guari merã gaguiní, ĩgʉ̃sã basi gãme dʉkawarimakʉ̃ irigorenami. “Nazarenos” wãĩkʉri bumarã opʉ ããrĩ́mi.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Marĩpʉya wiire ĩgʉ̃ ñerõ iridʉamakʉ̃ ĩãrã, ĩgʉ̃rẽ peresu irimurã ñeãbʉ, gʉa judío masakaya dorerire ĩgʉ̃ tarinʉgãrĩ waja ĩgʉ̃rẽ wajamoãdʉarã.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Gʉa irasiridʉamakʉ̃ ĩãgʉ̃, surara opʉ Lisias wãĩkʉgʉ gapʉ gʉa pʉro eja, ĩgʉ̃rẽ turaro merã ẽmakõãmi.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Pʉrʉ Lisias, gʉa ĩgʉ̃rẽ weresãnerãrẽ mʉ pʉrogue iriuami. Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, õõgue aarabʉ. Mʉ basita ĩgʉ̃rẽ sẽrẽñagʉ̃, ããrĩpereri gʉa ĩgʉ̃rẽ weresãrĩrẽ diayeta ãrĩma, ãrĩgʉkoa, ãrĩyupʉ Tértulo Félire.
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Gajirã judío masaka iro ããrĩrã́de: “Tértulo diayeta wereními”, ãrĩñurã.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, opʉ Félix Pablore mojõ merã irikeo, weredoreyupʉ. Pablo ãrĩyupʉ ĩgʉ̃rẽ:
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarinʉrĩta taria, yʉ Jerusalẽ́gue Marĩpʉre bʉremugʉ̃ ejadero pʉrʉ. Irire diaye masĩdʉagʉ, gajirãrẽ sẽrẽñaka!
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Yʉ iri makãgue ããrĩmakʉ̃, yʉre weresãnerã yʉ gajirã merã guaseomakʉ̃ neõ ĩãbirama. Marĩpʉya wiire, judío masaka nerẽrĩ wiiriguedere, noó gajiro iri makã marãrẽ gua gaguinímakʉ̃ iribirabʉ.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Irasirirã yʉre weresãnerã: “Ãsũ iriami, irasirigʉ waja opami”, ãrĩmasĩbema.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Mʉrẽ gaji gapʉre weregʉra. Gʉa ñekʉ̃sãmarã Marĩpʉre, Moisés doreri pídeare, Marĩpʉya kerere weredupiyunerã gojadeare bʉremuderosũta yʉ bʉremua. Irire bʉremukeregʉ, Jesús buedeadere bʉremua. Yʉre weresãnerã: “Jesús buedea ãrĩkatori ããrã”, ãrĩ wereníma.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Ĩgʉ̃sã: “Marĩpʉ ããrĩpererã masaka boanerãrẽ õãrãrẽ, ñerãdere masũgʉkumi”, ãrĩ gũñarõsũta yʉde gũñáa.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Irasirigʉ yʉ Marĩpʉ ĩũrõ, masaka ĩũrõdere yʉ turaro bokatĩũrõ õãrõ iridʉakoa.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 ’Yaa makã Jerusalẽ́rẽ yʉ wiriadero pʉrʉ, wári bojori gajirogue naagorena, pʉrʉ irogueta dujáabʉ. Irogue eja, yaarã boporãrẽ niyeru sĩgʉ̃ ejabʉ. Irogue ããrĩgʉ̃́, Marĩpʉ ĩũrõ waibʉre soepeodʉadibʉ ĩgʉ̃rẽ bʉremugʉ̃.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Marĩpʉya wiigue waa, ĩgʉ̃ ĩũrõ Moisés doredeare yʉ iriripoe judío masaka Asia marã yʉre bokajama. Yʉ merã gajirã masaka mérãgã ããrĩmá. Neõ ĩgʉ̃sãrẽ gua gaguinímakʉ̃ iribiribʉ.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Judío masaka Asia marã yʉ Marĩpʉya wiigue irideare ĩãnerã, yʉre: “Ñerõ iriami”, ãrĩ weresãdʉarã, õõgue mʉ ĩũrõgue weresãrã aariburo.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Ĩgʉ̃sã aaribirimakʉ̃, judío masaka oparã õõgue ããrĩrã́ yʉ ĩgʉ̃sã oparãrẽ wereadeare péanerã: “Ãsũ ããrã”, ãrĩ weresãdʉarã, weresãburo.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 I tamerãrẽ yʉre weresãmasĩma. Yʉ ĩgʉ̃sã merã ããrĩgʉ̃́, bʉro turaro merã: “‘Boanerã masãrãkuma’, ãrĩdea waja yʉre wajamoãdʉakoa”, ãrĩbʉ ĩgʉ̃sãrẽ, ãrĩ wereyupʉ Pablo Félire.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Félix gapʉ Jesúre bʉremurã iririkʉrire õãrõ masĩsĩã, ãsũ ãrĩyupʉ Pablore:
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Irasũ ãrĩ odo, Pablore koregʉre: “Peresugue õãrõ koreka ĩgʉ̃rẽ! Iri wiigueta naáa ããrĩkõãburo. Ĩgʉ̃ merãmarã ĩgʉ̃rẽ iritamudʉamakʉ̃ kãmutabirikõãka!” ãrĩyupʉ.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Yoaweyaripoe tariadero pʉrʉ, Félix ĩgʉ̃ marãpo judío masako Drusila wãĩkʉgo merã eja, Pablore ãĩridoreyupʉ, Jesucristore ĩgʉ̃ bʉremurĩrẽ weremakʉ̃ pédʉarã.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Pablo ĩgʉ̃sãrẽ ãsũ ãrĩyupʉ: “Marĩpʉ masakare diayemarẽ irimakʉ̃, ĩgʉ̃sã basi ñerõ iridʉarire iribirimakʉ̃ gããmemi. I ʉ̃mʉ peremakʉ̃, Marĩpʉ ããrĩpererã ñerãrẽ wajamoãgʉkumi”, ãrĩ weremakʉ̃, Félix gapʉ pégʉka, güi, “Waaka!” ãrĩyupʉ ĩgʉ̃rẽ:
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Félix irasũ ãrĩkeregʉ: “Pablo yʉre niyeru sĩburo”, ãrĩgʉ̃, ĩgʉ̃ merã werenígʉ̃ wári ĩgʉ̃rẽ siiunayupʉ. “Gajipoe irigʉ niyeru sĩmakʉ̃ ĩgʉ̃rẽ wiubukoa”, ãrĩ gũñadiyupʉ.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Pe bojori pʉrʉ, Porcio Festo wãĩkʉgʉ Félire gorawayugʉ, opʉ ñajãyupʉ. Irasirigʉ Félix gapʉ ĩgʉ̃ opʉ ããrĩrĩ́rẽ wirigʉ, judío masaka merã õãrõ ããrĩdʉagʉ, Pablore peresugueta ããrĩdorekõãyupʉ dapa.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.