Atos 22
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 —Yaarã, yʉ irideare mʉsãrẽ weremakʉ̃, õãrõ péka! ãrĩyupʉ Pablo.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Ĩgʉ̃ hebreo ya merã werenímakʉ̃ pérã, masaka toepereakõãñurã. Irasirigʉ Pablo ĩgʉ̃sãrẽ ãsũ ãrĩ wereyupʉ:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 —Yʉ judío masakʉta ããrã. Cilicia nikũ Tarso wãĩkʉri makãgue deyoabʉ. Iro deyoadi ããrĩkeregʉ, õõ Jerusalén masãbʉ. Gamaliel wãĩkʉgʉ buemi yʉre. Irasirigʉ marĩ ñekʉ̃sãmarãrẽ Moisés doreri pídeare õãrõ masĩa. Irasirigʉ mʉsã irirosũta yʉde Marĩpʉ doredeare õãrõ yáa.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Iripoeguere Jesúre bʉremurãrẽ ñerõ iriunabʉ. Surãyerire wẽjẽdorebʉ. Ʉ̃marẽ, nomedere ñeã, peresu iriunabʉ.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Paía opʉ, ããrĩpererã judío masaka oparã yʉ ãrĩrĩrẽ: “Irasũta iriunami”, ãrĩ weremasĩma mʉsãrẽ. Ĩgʉ̃sãta yʉre su pũ gojabosama marĩyarã Damasco marãrẽ Jesúre bʉremurãrẽ ñeãdorerã. Irasirigʉ iri pũ merã Jesúre bʉremurãrẽ ñeãgʉ̃ waadibʉ, õõ Jerusalẽ́gue ĩgʉ̃sãrẽ ãĩja peresu iribu.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 ’Goeripoe ããrĩmakʉ̃, yʉ Damascogue ejabu iriripoe gũñaña marĩrõ ʉ̃mʉgasi bʉro kũmijũrõ yʉ pʉrore gosesiribʉ.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Irasũ waamakʉ̃, yebague meémejã, pʉrʉ ãsũ ãrĩ werenímakʉ̃ pébʉ. “Saulo, ¿nasirigʉ yʉre ñerõ yári mʉ?”
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ: “¿Noã ããrĩ́rĩ mʉ?” ãrĩ sẽrẽñabʉ. Ĩgʉ̃ gapʉ: “Yʉ, Jesús Nazaretmʉ mʉ ñerõ irigʉta ããrã”, ãrĩmi yʉre.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Yʉ merã ããrĩnerã iri gosesiririre ĩãgʉkakõãma. Irire ĩãkererã, Jesús yʉre werenímakʉ̃ pébirima.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Pʉrʉ: “Yʉ Opʉ, ¿nasirigʉkuri yʉ?” ãrĩ sẽrẽñabʉ ĩgʉ̃rẽ. Ĩgʉ̃ yʉre yʉjʉmi: “Wãgãnʉgã, Damascogue waaka! Irogue sugʉ ããrĩpereri yʉ mʉrẽ iridoreburire mʉrẽ weregʉkumi”, ãrĩmi.
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Bʉro kũmijũrõ waadea yaa koyere neõ deyomarĩmakʉ̃ irikubʉ. Irasirirã yʉ merãmarã yaa mojõgue ñeã, Damascogue ãĩãma.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 ’Yʉ iro ejadero pʉrʉ, Ananías wãĩkʉgʉ, Marĩpʉre bʉremugʉ̃, Moisés doredeare õãrõ irigʉ yʉre ĩãgʉ̃ ejami. Ĩgʉ̃ iro marã judío masaka ããrĩpererã bʉremugʉ̃ ããrĩmí.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Ĩgʉ̃ yʉ pʉro ejanʉgãja: “Yaagʉ Saulo, mʉ dupaturi koye ĩãgʉkoa doja”, ãrĩmi. Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ta, dupaturi ĩãbʉ doja. Irasirigʉ Ananías yʉ pʉro nímakʉ̃ õãrõ ĩãbʉ.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Yʉ ĩãmasĩadero pʉrʉ, yʉre ãrĩmi doja: “Iripoegue Marĩpʉ marĩ ñekʉ̃sãmarã bʉremudi mʉrẽ beyesiadi ããrĩmí, ĩgʉ̃ dorerire õãrõ iribure, ĩgʉ̃ magʉ̃rẽ ñerĩ opabire ĩãbure, ĩgʉ̃ werenírĩrẽ pébure.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Irasirigʉ ããrĩpererã masakare mʉ ĩãdeare, mʉ pédeare weregorenagʉkoa.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Dapagorare yoaripoe yúbirikõãka! Wãgãnʉgã, deko merã wãĩyedoreka, mʉ marĩ Opʉ Jesúre bʉremurĩrẽ ĩmugʉ̃! Marĩpʉre: ‘Jesúre bʉremua, irasirigʉ yʉ ñerõ irideare kãtika!’ ãrĩ sẽrẽka, mʉ ñerõ irideare kãtiburo, ãrĩgʉ̃!” ãrĩmi Ananías yʉre.
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 ’Pʉrʉ Damascogue ããrãdi i makã Jerusalẽ́gue dujajagʉ, Marĩpʉya wiigue ĩgʉ̃rẽ sẽrẽgʉ̃ waabʉ. Irogue kẽrõ irirosũ waaríre ĩãbʉ.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Irogue Jesús yʉre deyoa, weremi: “Jerusalén marã yaare mʉ weremakʉ̃ pédʉabema. Irasirigʉ murĩgora gajirogue waaka!” ãrĩmi.
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, ĩgʉ̃rẽ ãrĩbʉ: “Yʉ Opʉ, Jerusalén marã yʉ irideare õãrõ masĩma. Yʉ judío masaka nerẽrĩ wiirigue ããrĩrã́rẽ mʉrẽ bʉremurãrẽ ñeã pá, peresu iribʉ.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Mʉya kerere weredi Estebãrẽ ĩgʉ̃sã wẽjẽmakʉ̃, ĩgʉ̃rẽ wẽjẽrãya surí wekamarẽ korebosabʉ. ‘Õãrõ irirã, wẽjẽma’, ãrĩ gũñabʉ”, ãrĩ werebʉ yʉ Opʉre.
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Yʉ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, yʉ Opʉ weremi: “Yoarogue waaka! Judío masaka ããrĩmerãrẽ buedoregʉ iriugʉra mʉrẽ”, ãrĩmi, ãrĩ wereyupʉ Pablo ĩgʉ̃sãrẽ.
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Pablo: “Yʉ Opʉ Jesús judío masaka ããrĩmerãrẽ buedoregʉ iriugʉra”, ãrĩrĩrẽ pérã, bʉro guari merã gaguiníñurã:
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Irasũ ãrĩ gaguinírã, ĩgʉ̃sãya surí wekamarẽ wẽjãsiri, nikũwera merã meésiriñurã.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Irasirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, surara opʉ ĩgʉ̃yarãrẽ Pablore ĩgʉ̃sãya wiigue ãĩñajãadoreyupʉ. Pablore: “¿Nasirirã masaka mʉrẽ guari merã gaguinírĩ?” ãrĩ masĩdʉagʉ ĩgʉ̃rẽ tãrãdoreyupʉ.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Irasirirã ĩgʉ̃rẽ sʉa, tãrãmurã iriripoe Pablo gapʉ ĩgʉ̃ pʉro nígʉ̃rẽ surarare doregʉre ãrĩyupʉ:
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, surarare doregʉ ĩgʉ̃ opʉre weregʉ waayupʉ:
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, surara opʉ Pablore sẽrẽñagʉ̃ waayupʉ:
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Surara opʉ ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ĩgʉ̃rẽ tãrãboanerã güi wiriakõãñurã. Surara opʉde Pablo romanomʉ ããrĩrĩ́rẽ pégʉ, kõmedari merã ĩgʉ̃rẽ sʉa tãrãdoreadeare gũñagʉ̃, güiyupʉ.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Irasirigʉ gajinʉ gapʉ judío masaka Pablore weresãdeare masĩdʉagʉ, paía oparãrẽ, gajirã ããrĩpererã judío masaka oparãrẽ siiu neeõyupʉ. Ĩgʉ̃sã nerẽmakʉ̃ ĩãgʉ̃, Pablore ĩgʉ̃sã sʉadea kõmedarire kura, ãĩ, ĩgʉ̃sã ĩũrõ doboyupʉ.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.