Atos 17
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Pablo, Silas merã waarã́, Anfípolire, Apoloniare taria, Tesalónicague ejañurã. Iri makãguere judío masaka nerẽrĩ wii ããrĩyuro.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Irogue eja, Pablo iri wiigue waayupʉ ĩgʉ̃ gaji makãrĩrẽ irinaderosũta. Ʉre semana judío masaka siñajãrĩnʉrĩ ããrĩmakʉ̃, iro marãrẽ Marĩpʉyare werenayupʉ.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Ãsũ ãrĩ bueyupʉ:
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, surãyeri judío masaka ĩgʉ̃ wererire: “Diayeta ããrã”, ãrĩ bʉremuñurã. Irasirirã Pablosã merã waañurã. Gajirã wárã griego masaka Marĩpʉre bʉremurĩmasã, oparã nomede, Pablo wererire pérã, bʉremuñurã. Irasirirã ĩgʉ̃sãde ĩgʉ̃sã merã waañurã.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Gajirã judío masaka irasirimakʉ̃ ĩãrã, Pablosãrẽ ĩãturi, wárã ñerã moãmerãrẽ siiu neeõ: “Pablo ĩgʉ̃ merãmarã merã ñerõ irigʉ yámi”, ãrĩ gaguinírã waaka i makã marãrẽ, ãrĩ iriuñurã. Irasũ ãrĩ gaguinírã, ããrĩpererã iri makã marãrẽ Pablosã merã guamakʉ̃ iriñurã. Irasirirã Jesúre bʉremugʉ̃ Jasón wãĩkʉgʉya wiima makãpʉrore turaro merã tʉ̃ãkoro, ñajãa, Pablosãrẽ ãmadiñurã masakaguere wiadʉarã.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Ĩgʉ̃sãrẽ bokabirisĩã, Jasṍrẽ, gajirã Jesúre bʉremurãdere ñeã tʉ̃ãwãgã, iri makã marã oparã pʉrogue ãĩa, irogue eja, gaguiníñurã:
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Ĩĩ Jasón ĩgʉ̃sãrẽ ĩgʉ̃ya wiigue ñajãdoreami. Ĩĩsã ããrĩpereri marĩ romano marã opʉ dorerire tarinʉgãma. “Gajigʉ mʉsã Opʉ, Jesús wãĩkʉgʉ ããrĩ́mi”, ãrĩ buema masakare, ãrĩ gaguiníñurã oparãrẽ.
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩ gaguinímakʉ̃ pérã, ããrĩpererã iri makã marã, ĩgʉ̃sã oparãde Pablosã merã guañurã. “¿Naásũ waáari?” ãrĩ gaguinísirikõãñurã.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Irasirirã oparã Jasṍrẽ, ĩgʉ̃ merãmarãdere peresu waadoremerã: “Dupaturi Pablosãrẽ iritamubirikõãka!” ãrĩ, niyeru wajaridore, wiukõãñurã.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Pʉrʉ iri ñamita Jesúre bʉremurã Pablosãrẽ Bereague iriukõãñurã. Irogue eja, judío masaka nerẽrĩ wiigue waañurã.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Judío masaka Berea marã gapʉ Tesalónica marã nemorõ Jesúya kerere õãrõ pédʉañurã. Irasirirã irire: “¿Diayeta ããrĩ́rĩ?” ãrĩ masĩdʉarã, ʉ̃mʉrikʉ Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũmarẽ bueníkõãñurã.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Irasirirã wárã Jesúre bʉremuñurã. Gajirã griego masakade, iri makã marã oparã nomede bʉremuñurã.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Pablo, Berea marãrẽ Marĩpʉyare wereri kerere pérã, Tesalónica marã judío masaka ejañurã. Irore eja, Berea marãrẽ kere ãrĩ, Pablosã merã guamakʉ̃ iriñurã.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Ĩgʉ̃sã irasirimakʉ̃ ĩãrã, Jesúre bʉremurã Pablore mumurõ merã dia wádiya tʉrogue iriuñurã. Ĩgʉ̃ merãmarã gapʉ Silas, Timoteo merã Bereague dujañurã.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Pablore ãĩwãgãnerã Atenas wãĩkʉri makãgue eja, ĩgʉ̃rẽ irogue pí, Bereague gãme dujáakõãñurã doja. Irogue dujajarã, Pablo ĩgʉ̃: “Murĩgora Silas, Timoteode õõgue aariburo”, ãrĩ kere iriuadeare wereñurã ĩgʉ̃sãrẽ.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Pablo Atenague Silas, Timoteore yúgʉ, iri makã marã keori weadeare wári opamakʉ̃ ĩãgʉ̃, bʉro bʉjawereyupʉ.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Irasirigʉ judío masaka nerẽrĩ wiigue ĩgʉ̃sã merã werenígʉ̃ waayupʉ. Iroguere gajirã judío masaka ããrĩmerã Marĩpʉre bʉremurã ããrĩñurã. Ĩgʉ̃sã merãdere wereníyupʉ. Ʉ̃mʉrikʉ iri makã marã ĩgʉ̃ bokajarã merã wereníyupʉ.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Gajirã ʉ̃made Epicúreos wãĩkʉri bumarãyare buerimasã, gajirã Estoicos wãĩkʉri bumarãyare buerimasã Pablo merã wereníñurã. Ĩgʉ̃ weremakʉ̃ pérã, ãsũ ãrĩ gãme sẽrẽñañurã:
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Irasirirã ĩgʉ̃sã nerẽrõ Areópago wãĩkʉrogue Pablore ãĩãñurã. Irogue ãĩja, ĩgʉ̃rẽ ãrĩñurã:
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Mʉ bueri gajirosũ ããrã. Irasirirã gʉa: “¿Naásũ ãrĩdʉaro yári iri?” ãrĩ masĩdʉakoa, ãrĩñurã Pablore.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Ããrĩpererã Atenas marã, gajiro marã iri makã ejanerãde maama bueri ditare werenídʉañurã.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Irasirigʉ Pablo Areópagogue ĩgʉ̃rẽ ãĩjadero pʉrʉ, wãgãnʉgã, ãsũ ãrĩ wereyupʉ ĩgʉ̃sãrẽ:
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 I makã mʉsãya makãrẽ naagorenagʉ̃, mʉsã bʉremurõrẽ ĩãbʉ. Sugʉ mʉsã bʉremugʉ̃rẽ sĩdea soepeorogue gojatúdeadere ĩãbʉ. “Ʉ̃mʉgasigue marã Opʉ marĩ masĩña marĩgʉ̃rẽ bʉremurõ ããrã”, ãrĩ gojatúdeare ĩãbʉ. Mʉsã ĩgʉ̃rẽ masĩbirikeremakʉ̃, ĩgʉ̃rẽta werea yʉ mʉsãrẽ, ãrĩyupʉ Pablo. Irasũ ãrĩ odo, ãrĩnemoyupʉ doja:
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 —Marĩpʉ i ʉ̃mʉrẽ ããrĩpereri iridi ããrĩmí. Ʉ̃mʉgasi, i nikũ Opʉ ããrĩ́mi. Masaka iridea wiirire ããrĩbemi.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Marĩ iritamurĩrẽ gããmebemi. Ĩgʉ̃ gapʉ marĩrẽ iritamumi. Marĩ ããrĩrikʉrire, ããrĩpereri gajinodere sĩmi. Okari opamakʉ̃ yámi. Yʉjʉãĩmakʉ̃ yámi marĩrẽ.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 ’Marĩpʉ sugʉ ʉ̃mʉ́ʉ merãta ããrĩpereri buri marã ããrĩmakʉ̃ iridi ããrĩmí, ĩgʉ̃sãrẽ i nikũ ããrĩpereroguere ããrĩburo, ãrĩgʉ̃. “Õõpa yoaripoe okarãkuma ĩgʉ̃sã ããrĩrṍguere”, ãrĩ pídi ããrĩmí.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Marĩpʉ: “Yʉre ãmarã́ bokaburo”, ãrĩgʉ̃, irasiridi ããrĩmí. Ĩgʉ̃rẽ marĩ bokaburo, ãrĩgʉ̃, yoarogue ããrĩbemi. Marĩ merãta ããrĩ́mi.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Marĩpʉ marĩrẽ ããrĩmakʉ̃ yámi. Ĩgʉ̃ marĩmakʉ̃ marĩbukuyo. Marĩ okari, marĩ irimasĩrĩ, marĩ ããrĩrikʉrire sĩgʉ̃ ããrĩ́mi. Mʉsã bayarire gojarimasãde ãsũ ãrĩ gojanerã ããrĩmá: “Marĩde ʉ̃mʉgasigue marã Opʉ pũrã ããrã”, ãrĩ gojanerã ããrĩmá.
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Irasirirã marĩ ĩgʉ̃ pũrã ããrĩrã́, keori masaka weadeare ĩgʉ̃sã gũñarõ merã irideare: “Marĩpʉ irirosũ ããrĩ́mi”, ãrĩ gũñabirikõãrã! Marĩpʉ, masaka oro, plata, ʉ̃tãyeri merã keori weadea irirosũ ããrĩbemi.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Marĩpʉ iripoegue marã ĩgʉ̃rẽ masĩmerã ĩgʉ̃rẽ bʉremubirimakʉ̃ irasũ ĩãkõãdi ããrĩmí. Irasirigʉ, dapaguere pama marĩrẽ ããrĩpererã i nikũgue ããrĩrã́rẽ: “Mʉsã ñerõ irideare bʉjawereka! Mʉsã gũñarĩrẽ gorawayuka!” ãrĩmi.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Pʉrʉ Marĩpʉ ããrĩpererã ñerãrẽ wajamoãrĩnʉ ejamakʉ̃, ĩgʉ̃ beyedi Jesús merã ããrĩpererã i nikũgue ããrĩrã́rẽ diayeta irigʉkumi õãrãrẽ beye, ñerã gapʉre béobu. Jesús boadero pʉrʉ, Marĩpʉ ĩgʉ̃rẽ masũgʉ̃, ĩgʉ̃ beyedi ããrĩrĩ́rẽ ĩmudi ããrĩmí ããrĩpererãrẽ, ãrĩ wereyupʉ Pablo Atenas marãrẽ.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Ĩgʉ̃ Jesús boadigue masãdeare weremakʉ̃ pérã, gajirã ĩgʉ̃rẽ ubu bʉrikõãñurã. Gajirã gapʉ:
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Pablo ĩgʉ̃sãrẽ piri waakõãyupʉ.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Gajirã, ĩgʉ̃ wererire pénemodʉarã ĩgʉ̃ merã waañurã. Irasirirã Jesúre bʉremunʉgãñurã. Ĩgʉ̃sã merã sugʉ Dionisio wãĩkʉgʉ Areópagogue oparã merã nerẽrĩmasʉ̃ ããrĩyupʉ. Gajigo Dámaris wãĩkʉgode gajirã merã Jesúre bʉremunʉgãyupo.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.