Atos 10
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Cesareaguere Cornelio wãĩkʉgʉ wárã surara, “Italiano” wãĩkʉri bumarã opʉ ããrĩyupʉ.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Cornelio, ããrĩpererã ĩgʉ̃ya wii marã merã Marĩpʉre goepeyari merã bʉremuñurã. Irasirigʉ judío masaka boporãrẽ iritamugʉ̃ wári niyeru sĩnayupʉ. Ʉ̃mʉrikʉ Marĩpʉre sẽrẽnayupʉ.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Sunʉ ñamika tres ããrĩmakʉ̃, kẽrõ irirosũgue sugʉ Marĩpʉre wereboegʉ deyoa, ĩgʉ̃ pʉro ñajãmakʉ̃ ĩãyupʉ. Ñajãa, ĩgʉ̃rẽ:
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Cornelio bʉro güiri merã ĩgʉ̃ ditare ĩã:
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Irasirigʉ Simón Pedro wãĩkʉgʉre siiudoregʉ, Jopegue iriuka mʉyarã ʉ̃marẽ!
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Ĩgʉ̃ gajigʉ Simón wãĩkʉgʉ waimʉrã gasirire ãmurĩmasʉ̃ya wiigue ããrĩ́mi. Iri wii wádiya tʉro ããrã, ãrĩyupʉ.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Marĩpʉre wereboegʉ irasũ ãrĩ odo, waadero pʉrʉ, Cornelio ĩgʉ̃rẽ moãboerã pẽrãrẽ, gajigʉ surara ĩgʉ̃rẽ iritamugʉ̃rẽ Marĩpʉre goepeyari merã bʉremugʉ̃rẽ siiuyupʉ.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Ĩgʉ̃sãrẽ siiu, ããrĩpereri Marĩpʉre wereboegʉ ĩgʉ̃rẽ wereadeare wereyupʉ. Were odo, ĩgʉ̃sãrẽ Jopegue iriukõãyupʉ.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Ĩgʉ̃sã waadeanʉ gajinʉ gapʉ goeripoe ããrĩmakʉ̃, Jopegue ejamurã iriripoe Pedro ĩgʉ̃ ããrĩrĩ́ wii wekague Marĩpʉre sẽrẽgʉ̃ mʉrĩayupʉ.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Ĩgʉ̃ irogue ããrĩgʉ̃́ bʉro ʉaboa, baadʉadiyupʉ. Iri wii marã ĩgʉ̃sã baari ãmuripoe kẽrõ irirosũ waasũ, ʉ̃mʉgasi tũpãmakʉ̃ ĩãyupʉ.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Irasũ tũpãmakʉ̃, suñe suríro irirosũ deyori gasiro wapikʉri tʉrori sʉadea gasiro miẽ, yebague dijarimakʉ̃ ĩãyupʉ.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Iri gasiro poekaguere ããrĩpererã waimʉrã: paárã, yebague sĩgʉ̃wãgãrã, wʉ́rã sãñañurã.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Marĩpʉ ĩgʉ̃rẽ:
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃:
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Marĩpʉ ĩgʉ̃rẽ dupaturi ãrĩnemoyupʉ doja:
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Ʉrea ĩgʉ̃rẽ irire ĩmuadero pʉrʉ, iri gasirore ʉ̃mʉgasigue ãĩmʉrĩãkõãyupʉ doja.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Pedro: “¿Naásũ ãrĩdʉaro irikuri iri yʉre ĩmuadea?” ãrĩ gũñarikʉripoe Cornelio iriuanerã ĩgʉ̃ ããrĩrĩ́ wii makãpʉro: “¿Simṍya wii noógue ããrĩ́rĩ?” ãrĩ sẽrẽñarã ejañurã.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Irogue eja, iri wii marãrẽ: “¿Õõta ããrĩ́rĩ, Simón Pedro wãĩkʉgʉ?” ãrĩ oeñurã.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Pedro ĩgʉ̃ ĩãdeare gũñagʉ̃ iriyupʉ dapa. Ĩgʉ̃ irire gũñaripoe Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ ĩgʉ̃rẽ:
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Murĩgora dijapurumuka! “¿Naásũ waarokuri yʉre?” ãrĩ, neõ gũñarikʉro marĩrõ ĩgʉ̃sã merã waaka! Yʉ ĩgʉ̃sãrẽ iriuabʉ mʉrẽ, ãrĩyupʉ Pedrore.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pedro dija, ĩgʉ̃sãrẽ:
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Ĩgʉ̃sã ĩgʉ̃rẽ ãrĩñurã:
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pedro: “Ñajãrika! Õõ kãrĩka dapagã ñamirẽ!” ãrĩyupʉ. Gajinʉ gapʉ ĩgʉ̃sã merã waakõãyupʉ. Gajirãde Jope marã Jesúre bʉremurã ĩgʉ̃sã merã wapikʉwãgãñurã.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Gajinʉ gapʉ Cesareaguere ejañurã. Cornelio gapʉ, ĩgʉ̃yarãrẽ, ĩgʉ̃ merãmarãdere ĩgʉ̃ya wiigue siiu neeõ, Pedrore yúyupʉ.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Pedro ĩgʉ̃ya wii ejamakʉ̃, Cornelio makãpʉrogue bokatĩrĩgʉ̃ wiria, ñadʉkʉpuri merã ejamejãyupʉ ĩgʉ̃rẽ bʉremugʉ̃.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Ĩgʉ̃ irasirimakʉ̃ ĩã, Pedro gapʉ ĩgʉ̃rẽ tʉ̃ãwãgũnú:
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Ĩgʉ̃ya wiigue weretamu ñajãrã, Pedro wárã masaka irogue nerẽanerãrẽ bokajayupʉ.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Irasũ bokajagʉ, ĩgʉ̃sãrẽ ãrĩyupʉ:
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Irasirigʉ mʉ iriuanerã yʉre siiurimakʉ̃, “Waabea”, ãrĩrõ marĩrõ mata aarabʉ. Dapagora yʉ õõgue ejasĩã, mʉsãrẽ: “¿Nasiribu yʉre siiuari?” ãrĩ sẽrẽñadʉakoa, ãrĩyupʉ.
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Cornelio ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 “Cornelio, Marĩpʉ mʉ sẽrẽrĩrẽ pémi. Mʉ boporãrẽ iritamurĩdere ĩãmi”, ãrĩmi yʉre.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 “Mʉyarã ʉ̃marẽ iriuka, Jopegue Simón Pedro wãĩkʉgʉre siiudoregʉ. Ĩgʉ̃ gajigʉ Simón wãĩkʉgʉ waimʉrã gasirire ãmugʉ̃́ya wiigue wádiya tʉro ããrĩrĩ́ wiigue ããrĩ́mi. Ĩgʉ̃ mʉ pʉro ejagʉ, mʉrẽ weregʉkumi”, ãrĩ weremi yʉre.
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Irasirigʉ mata yaarã ʉ̃marẽ mʉrẽ siiudoregʉ iriuabʉ. Irasirigʉ mʉ gʉa pʉro õãrõ aarayo. Marĩ ããrĩpererã õõrẽ Marĩpʉ ĩũrõ ããrã. Irasirirã ããrĩpereri mʉrẽ Marĩpʉ weredorerire mʉ gʉare weremakʉ̃ pédʉakoa, ãrĩyupʉ Cornelio Pedrore.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, Pedro ãsũ ãrĩ werenʉgãyupʉ ĩgʉ̃sãrẽ:
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Irasirigʉ ããrĩpereri bumarã ĩgʉ̃rẽ bʉremu, õãrĩrẽ irirãnorẽ ĩãbéobirikumi.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Marĩpʉ ĩgʉ̃ya kerere judío masakare pídi ããrĩmí. “Jesucristo merã siñajãrĩ bokarãkuma”, ãrĩdi ããrĩmí. Ĩgʉ̃ta ããrĩpererã Opʉ ããrĩ́mi.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Ããrĩpereri gʉa judío masaka ããrĩrĩ́ nikũgue waadeare õãrõ masĩkoa mʉsã. Juan masakare bue, ĩgʉ̃sãrẽ deko merã wãĩyemi. Ĩgʉ̃ irasiriadero pʉrʉ, Jesús Galileague buenʉgãmi.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Idere masĩkoa mʉsã. Ĩĩ Jesús Nazaretmʉrẽ Marĩpʉ Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ merã ĩgʉ̃rẽ turarire sĩdi ããrĩmí. Marĩpʉ ĩgʉ̃ merã ããrĩníkõãdi ããrĩmí. Irasirigʉ Jesús masakare õãrĩrẽ irigorenami. Noó ĩgʉ̃ waaró ããrĩpererã wãtĩ doreri irirãrẽ taumi.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Gʉa judío masaka ããrĩrĩ́ nikũgue Jerusalẽ́guedere ããrĩpereri ĩgʉ̃ irideare ĩãbʉ. Irogue ĩgʉ̃rẽ curusague pábiatú wẽjẽma.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Ĩgʉ̃sã wẽjẽkeremakʉ̃, ʉrenʉ waaró merã Marĩpʉ gapʉ ĩgʉ̃rẽ masũkõãdi ããrĩmí. Ĩgʉ̃rẽ masũ, pʉrʉ gʉare deyoamakʉ̃ irimi, ĩgʉ̃ dupaturi okarire masĩburo, ãrĩgʉ̃.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Jesús ããrĩpererã masakare deyoabiridi ããrĩmí. Gʉa ditare deyoami. Ĩgʉ̃ deyoamakʉ̃, gʉa ĩgʉ̃ merã baa, iiríbʉ. Iripoegueta Marĩpʉ gʉare beyedi ããrĩmí, Jesúre ĩgʉ̃ masũadire ĩãmurãrẽ.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Marĩpʉ Jesúreta masaka ããrĩpererã okarãrẽ, boanerãdere: “Õãrãrẽ taugʉkoa, ñerã gapʉre wajamoãgʉkoa!” ãrĩ beyebure pídi ããrĩmí. Irire masakare weredoremi gʉare Jesús.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Ããrĩpererã Jesúre bʉremurãrẽ Marĩpʉ ĩgʉ̃sã ñerõ irideare kãtigʉkumi, ãrĩrĩrẽ gojanerã ããrĩmá ããrĩpererã Marĩpʉya kerere weredupiyunerã, ãrĩ wereyupʉ Pedro Cornelioya wii nerẽanerãrẽ.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Pedro werenírĩrẽ pérãguere Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ dijijayupʉ.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 — ausente —
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 — ausente —
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Irasirigʉ Pedro ĩgʉ̃ merãmarãrẽ ãrĩyupʉ:
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Irasirirã: “Mʉsã Jesucristore bʉremurã ĩgʉ̃yarã ããrã”, ãrĩ wãĩyeka ĩgʉ̃sãrẽ! ãrĩ wereyupʉ Pedro ĩgʉ̃ merãmarãrẽ.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.